Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-384/2012

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01615-2009-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.7

(S)

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. (G. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliami teisės klausimai, susiję su darbuotojo materialinės atsakomybės taikymu esant darbo sutarties šalių pasirašytai darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai.

Ieškovas UAB „Transtira“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 27 423,83 Lt žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad ieškovas dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovas buvo supažindintas su tarptautinių krovinių pervežimo taisyklėmis, su juo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovui vykdant krovinio pervežimą maršrutu Vilnius–Panevėžys, vilkikas buvo apvogtas, UAB „Bennet Distributors“ patyrė 24 077,28 Lt nuostolių. Žalą atlygino UADB „Ergo Lietuva“. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu priteisė iš ieškovo 20 302,64 Lt nuostoliams atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas UADB „Ergo Lietuva“ naudai. Taigi ieškovas atlygino UADB „Ergo Lietuva“ 27 423,83 Lt žalą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Transtira“ dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. 2006 m. spalio 3 d. šalių sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje prie darbo sutarties Nr. 382 šalys susitarė, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtus gabenti krovinius ir tinkamą jų pakrovimą (sutarties 4.3.2. punktas). 2006 m. spalio 18 d. UAB „Bennet Distributors“ ir ieškovas UAB „Transtira“ sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią ieškovas priėmė iš UAB „Bennet Distributors“ prekes ir įsipareigojo jas pristatyti į Panevėžį. Krovinį 2006 m. spalio 19 d. priėmė ieškovui dirbęs atsakovas G. B.. 2006 m. spalio 20 d. vilkikui stovint nesaugomoje aikštelėje, dalis krovinio buvo pavogta, dėl to UAB „Bennet Distributors“ patyrė 20 402,64 Lt nuostolių. Nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas apie 18 val. Po to transporto priemonė buvo nuvaryta pereiti puspriekabės techninę apžiūrą, kuri buvo baigta atlikti apie 20 val. Atlikus puspriekabės techninę apžiūrą atsakovas iš karto išvyko į jo pristatymo vietą Panevėžyje. Vakare atvykęs į iškrovimo vietą, atsakovas budinčio sargo nebuvo įleistas į iškrovimo vietos teritoriją. Dėl šios priežasties atsakovas vilkiką pastatė prie sargo namelio ir liko miegoti vilkiko kabinoje, laukdamas ryto, kada galės iškrauti krovinį. Atsakovui miegant kabinoje dalis krovinio iš vilkiko puspriekabės buvo pavogta.

UAB „Bennet Distributors“ patirtus nuostolius padengė UADB „ERGO Lietuva“, vykdydama savo įsipareigojimus pagal draudimo sutartį. UAB DK „PZU Lietuva“, apdraudęs ieškovo civilinę atsakomybę, vagystę pripažino nedraudžiamuoju įvykiu, nes ieškovas pervežė akcizinius gaminius, kurie pagal draudimo sutartį buvo nedraudžiami. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009, nustatyta, kad ieškovas UAB „Transtira“ dėl vagystės patyrė 27 423,83 Lt žalą, nes tokią sumą buvo priverstas sumokėti UADB „ERGO Lietuva“, padengusiam UAB „Bennet Distributors“ dėl vagystės patirtus nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. B. ieškovo UAB „Transtira“ naudai 20 302,64 Lt žalai atlyginti, procesines palūkanas ir 2089 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovo (ieškovo darbuotojo) kaltė dėl žalos atsiradimo yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu, todėl papildomai atsakovo kaltės klausimas nespręstas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi darbo teisinių santykių šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, tai ieškovė, atlyginusi dėl savo darbuotojo kaltės žalą patyrusiam asmeniui šio turėtus nuostolius, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į visišką žalos atlyginimą iš kalto darbuotojo. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovas atlygino žalą patyrusiam asmeniui (draudimo bendrovei) šio patirtus 20 302,64 Lt nuostolius. Tačiau likusios 7 121,19 Lt sumos, kurią ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei, teismas nepriskyrė ieškovės tiesioginiams nuostoliams, kilusiems dėl atsakovo kaltės. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 20 302,64 Lt žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą 2012 m. sausio 9 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiesioginiai ieškovo nuostoliai, susiję su atsakovo darbine veikla, yra ne visa 27 423,83 Lt UADB „ERGO Lietuva“ sumokėta suma, bet 20 302,64 Lt – UAB „Bennet Distributors“ draudiko išmokėta draudimo išmoka. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir dėl kitos ieškinio dalies. Ji nurodė, kad ginčo dėl to, kad UAB „Transtira“ nebuvo parengusi jokių saugaus krovinių gabenimo taisyklių ir atsakovas su jomis nebuvo supažindintas, tarp šalių nėra. Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant, ar aplinkybę, jog darbuotojas nebuvo supažindintas su konkrečiomis taisyklėmis, galėjo lemti netinkamą darbuotojo veikimą ar neveikimą vykdant darbo pareigas, privalu įvertinti, ar konkrečios taisyklės darbuotojui negalėjo būti savaime suprantamos, žinomos ar bent jau turėjo būti numanomos. Dėl to atsakovo nesupažindinimas su saugų krovinių gabenimą reglamentuojančiomis taisyklėmis nereiškia, kad jis turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius, nes kitoks šios situacijos vertinimas prieštarautų elementariems protingumo standartams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienam protingam asmeniui privalo būti savaime suprantama, kad saugiausia gabenamą krovinį naktį palikti saugomoje aikštelėje. Atsakovo pasirinkimas krovinį gabenti naktį, žinant, kad į iškrovimo vietą bus atvykta nakties metu, nesuderinamas su protingo bei apdairiai veikiančio ir savo darbines funkcijas vykdančio asmens standartu, nes atsakovas nenurodė jokių galimų objektyvių kliūčių, galėjusių sutrukdyti jam susisiekti su ieškovo atsakingais asmenimis dėl papildomų nurodymų gavimo. Atvykęs į iškrovimo vietą bei buvęs neįleistas į gavėjo teritoriją, atsakovas sustojimo vietą pasirinko nesaugomą bei neaptvertą aikštelę šalia sargo namelio. Objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių vilkiką nakčiai pastatyti saugomoje aikštelėje, įvertinus gabenamo krovinio pobūdį, atsakovas nenurodė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme metu. Įvertinus tai, kad aikštelė už gavėjo teritorijos ribų realiai buvo nesaugoma, o vienintelė atsakovo imtasi atsargumo priemonė buvo miegojimas transporto priemonėje, tokios atsargumo priemonės nelaikytinos adekvačiomis krovinio išsaugojimo tikslui. Atsakovo nerūpestingumą parodo ir aplinkybę, kad miegodamas transporto priemonėje jis nejuto, kaip iš krovinių skyriaus buvo pavogta 171,02 kg svėrusi krovinio dalis, t.y. 6100 pakelių cigarečių ir 18 butelių alkoholinių gėrimų. Teisėjų kolegijos manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo elgesys neatitiko paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų, todėl konstatuotina, kad ieškovo prašoma priteisti žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nerūpestingais atsakovo veiksmais, kurie nagrinėjamu atveju prilygintini neteisėtiems. Tai, kad krovinys buvo gabenamas priekaba su tentu ir kad jis nebuvo papildomai apdraustas nuo vagystės rizikos, nelaikytinos pagrindais, dėl kurių atsakovo atsakomybė turėtų būti mažinama. Nustačiusi, kad yra visos DK įtvirtintos sąlygos visiškai atsakovo G. B. materialinei atsakomybei kilti už ieškovo UAB „Transtira“ patirtus nuostolius, teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas G. B. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai, priimdami sprendimą, šioje byloje sutapatino vežėjo atsakomybę su darbuotojo materialine atsakomybe išieškant regreso tvarka žalos atlyginimą trečiajam asmeniui iš vežėjo darbuotojo.

2. Darbdavys turėjo savo veiklos bendrą civilinės atsakomybės draudimą, t. y. draudimą dėl krovinių sugadinimo ar praradimo. Tačiau jo draudžiamieji įvykiai neapėmė akcizinių prekių sugadinimo ar praradimo atvejų, todėl darbdavys turėjo bet kokį akcizinio krovinio gabenimą drausti kiekvienu atveju atskirai. Darbdavys, užsiimdamas krovinių pervežimo verslu, nepasirūpino galimos rizikos sumažinimu bei tinkamai neįvykdė savo pareigos, nustatytos visiškos materialinės atsakomybės sutartyje – užtikrinti visas būtinas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis, sutarties 3.4 punktas), arba jai atsiradus – jos neigiamus padarinius – sumažinti. Tokiu atveju, net ir praradus krovinį, vairuotojas ekspeditorius nėra atsakingas už šios žalos atsiradimą, nes nedraudžiamasis įvykis įvyko dėl darbdavio kaltės, kuris krovinio neapdraudė, nors turėjo tokią pareigą. Vairuotojas ekspeditorius turi būti atleidžiamas nuo visiškos materialinės atsakomybės, nes visiškos materialinės atsakomybės sutartyje nėra numatytos jo atsakomybės už krovinio dalinį ar visišką praradimą dėl to, kad žalos atsiradimas yra pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes tai įvyko dėl darbdavio kaltės.

3. Teismai, pažeisdami darbo sutarties ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, perkėlė darbdavio pareigas dėl darbo organizavimo darbuotojui, tai lėmė, kad nepagrįstai buvo padidinta darbuotojo pareiga, vykdant darbo funkcijas, būti apdairiam ir rūpestingam konkrečioje situacijoje. Organizaciniai krovinio gabenimo klausimai susiję su valdymo įgaliojimais. Tai klausimai, kurios turi spręsti transporto vadybininkas (darbdavio atstovas). Šios funkcijos neįeina į vairuoto ekspeditoriaus darbo funkcijas ir negali būti jam perkelti, nes tai nesusiję su jo darbo funkcijomis, numatytomis darbo sutartyje, be to, jam nebuvo suteikti administravimo įgaliojimai. UAB „Transtira“ bendrovėje 2006 metais nebuvo patvirtinta vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių instrukcijų, darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų materialinės atsakomybės taikymo, saugaus krovinių gabenimo nuostatų. Pirmiau išvardytų lokalių darbo teisės aktų trūkumas UAB „Transtira“ įrodo, kad darbdavys netinkamai atliko savo pareigas organizuodamas darbus, t. y. neužtikrino saugaus vairuotojų darbo organizavimo bei krovinių gabenimo sąlygų. Tokie darbdavio veiksmai turėtų būti vertinami kaip „šiurkštus savo pareigų nevykdymas (aplaidumas)“ pagal darbo sutartį, taip pat pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vežėjo ir jo darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vežėjo ir jo darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos, citavimas įstatymų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių, jų visiškai nesiejant su išnagrinėta byla ir skundžiama nutartimi, nesiejant su CPK 346 straipsnyje nurodytais bylų peržiūrėjimo pagrindais, nenurodymas išsamių teisinių argumentų dėl teisės normų taikymo ir aiškinimo problemos reikšmingumo teisės praktikai laikytini nekeliančiais teisės problemų ir nereikšmingais teisės aiškinimo prasme, taigi nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį.

2. UAB „Transtira“ patvirtina, kad nėra patvirtintos vairuotojo ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos, tačiau G. B. priimtas į darbą kaip savo specialybės profesionalas ir preziumuojama, kad jis žino, ką ir kaip privalo dirbti vairuotojas ekspeditorius. Tai, kad UAB „Transtira“ nėra patvirtintos vairuotojo ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos, saugaus krovinių gabenimo nuostatų, nereiškia, kad UAB „Transtira“ šiurkščiai nevykdė savo pareigų pagal darbo sutartį, taip pat pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Įvertindamas savo elgesį kaip apdairų ir rūpestingą, kasatorius pamiršta nurodyti, kad gavo iš tiesioginio vadovo nurodymus apie reisą ir jo ypatumus (reisas vietinis ir trumpas); kad yra vairuotojas ekspeditorius profesionalas; kad pasirašė darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kurioje smulkiai išvardyta, už ką darbuotojas yra atsakingas; kad darbo ir poilsio režimas jam netrukdė ilsėtis, nes reisas trumpas.

3. Ieškovą stebina atsakovo argumentai, kad darbdavys privalėjo vairuotoją instruktuoti apie kriminogeninės situacijos ypatumus krovinio atvykimo vietoje bei poreikį pasirūpinti papildomomis saugumo priemonėmis, nes Panevėžio miesto kriminogeninė situacija nesiskiria nuo kitos Lietuvos teritorijos; kad pasilikimas miegoti automobilyje yra papildomai atliekama krovinio apsaugos priemonė. Kasatorius, pasisakydamas, kad, netenkinus prašymo įvažiuoti į saugomą teritoriją, nusprendė nederinti su savo vadovu papildomų krovinio apsaugos priemonių, nes tai beprasmiška, įrodo, kad G. B. kaip vairuotojas profesionalas nesiėmė visų reikiamų priemonių kroviniui apsaugoti ir elgėsi kaip neapdairus ir nerūpestingas darbuotojas.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir atlygintinos žalos dydžio

Darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbo įstatymai, be kitų klausimų, nustato ir materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį (ribas) (DK 4 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui (darbdavys darbuotojui arba darbuotojas darbdaviui) neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Įstatymu nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas yra susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, perdavimu, pirkimu, gabenimu, su darbuotoju gali būti sudaroma materialinės atsakomybės sutartis, kuri įforminama raštu, o joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti darbdavio galimos materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi visų pirma yra ginami darbdavio interesai, tačiau įstatymas įpareigoja ir darbdavį imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žala neatsirastų. Tai reiškia, kad pagal savo pobūdį visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, t. y. pagal ją abi šalys turi tam tikras teises ir pareigas.

Nagrinėjamos bylos atveju nekyla ginčo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu, dirbusiu pas ieškovą vairuotoju ekspeditoriumi, kurio darbo funkcijos susijusios su materialinių vertybių gabenimu, galėjo būti sudaryta. Tačiau tam, kad darbuotojas materialiai atsakytų, turi egzistuoti šios sąlygos: neteisėtas elgesys; priežastinis ryšys tarp neteisėto elgesio ir žalos; pažeidėjo kaltė; darbo santykių tarp šalių buvimas pažeidimo padarymo momentu; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Padarytos žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje iš darbdavio draudimo kompanijai buvo priteistas žalos atlyginimas, priteisus draudimo kompanijai nuostolius, kuriuos sudarė krovinio siuntėjo patirta žala (civilinė byla UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Toje byloje konstatuotas ir vežėjo (nagrinėjamoje byloje ieškovo) didelis neatsargumas, pagal teismų praktiką prilygintas tyčiniams veiksmams. Nagrinėjamos bylos atveju aplinkybės (sąlygos), kad žalos padarymo metu šalys buvo susijusios darbo santykiais, ir faktas, kad žalos atsiradimas yra susijęs su atsakovo pas ieškovą darbo veikla, neginčijamas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, būdamas visiškos materialinės atsakomybės viena sutarties šalių, pats yra kaltas dėl žalos atsiradimo, nes atskirai neapdraudė gabentų akcizinių prekių. Be to, darbdavys nepagrįstai kasatoriui perkėlė krovinio gabenimo organizacines funkcijas. Darbdavys nėra patvirtinęs vairuotojo–ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos, darbo tvarkos taisyklių, materialinės atsakomybės taikymo nuostatų, tai kasatoriaus nuomone, vertintina šiurkščiu darbdavio pareigų pagal darbo sutartį pažeidimu bei pareigų pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį nevykdymu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo su atsakovu sudarytose darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartyse yra detaliai išvardytos darbo funkcijos, darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai ir apibrėžta žala bei jos atlyginimo tvarka. Dėl to kasatoriaus nurodomų atskirų lokalių bendro pobūdžio aktų pas darbdavį nebuvimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su padaryta žala bei negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Papildomas akcizinių prekių draudimas darbdaviui kaip vežėjui vežant prekes vietiniu ir trumpu reisu nėra privalomas. Kasatorius nepagrįsta krovinio gabenimo metu pareigą krovinį išsaugoti įvardija krovinio administravimu. Būtent vairuotojui ekspeditoriui ir tenka pareiga pagal darbo funkcijas priėmus ir nugabenus pagal paskirtį krovinį perduoti gavėjui, o gabenimo metu imtis visų reikiamų priemonių kroviniui išsaugoti. Taigi teismų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste buvo padaryta pagrįsta ir teisėta išvada, kad nesiimdamas tinkamų krovinio apsaugos priemonių nakties metu sustojus nesaugomoje ir neaptvertoje aikštelėje atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos ir kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos.

Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamos žalos dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, išnagrinėjus kitą civilinę bylą. Vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiško materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Tačiau kasacinio teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes nakties metu su kroviniu atvykęs pas jo gavėją Panevėžio mieste bei sustojęs laukti šalia krovinio gavėjo teritorijos greta sargo namelio, kur kartu stovėjo ir laukė ryto daug kitų transporto priemonių su kroviniais, atsakovas sąžiningai klydo ir buvo subjektyviai įsitikinęs, jog tai yra saugi vieta laukti, kol krovinys bus įleistas į gavėjo teritoriją (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos ieškovas pats laikėsi kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovui reikalavimą atlyginti nuostolius buvo pareiškusi UADB „Ergo Lietuva“). Kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą ieškovo patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 50 proc. Pažymėtina, kad, kasatoriui siekiant, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų visiškai atmestas, atlygintinos žalos dydžio sumažinimas nelaikytinas kasacinio skundo ribų peržengimu.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, jog yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, o kasacinio skundo argumentai šios teismų išvados nepaneigia. Tačiau nustačius pagrindą atlygintinos žalos dydžiui sumažinti, skundžiami teismų sprendimas ir nutartis keistini nustatant, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama 50 proc. atlygintinos ir kasacijoje ginčijamos žalos dydžio, t. y. 10 151,32 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismo procese pirmojoje instancijoje ginčas vyko dėl 27 423,83 Lt priteisimo, tačiau teismas nustatė, kad, ieškovas turi teisę tik į 20 302,64 Lt atlyginimą. Kasacijoje nusprendus, kad ieškovas turi teisę į 10 151,32 Lt atlyginimą, konstatuotina, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme turėjo būti patenkintas 37 proc. Apeliaciniame ir kasaciniame procesuose ginčas vyko ne dėl 27 423,83 Lt, bet dėl 20 302,64 Lt priteisimo, iš kurių 50 proc. priteista šia kasacinio teismo nutartimi, vadinasi, bylinėjimosi išlaidos apeliacijoje ir kasacijoje paskirstytinos šalims lygiomis dalimis, t.y. po 50 proc. Atsižvelgiant į šiuos dydžius, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo už pirmojoje instancijoje ieškovo sumokėtą 822,71 Lt žyminį mokestį ieškovui priteistina 304,40 Lt; už 2000 Lt dydžio ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo priteistina 740 Lt; iš ieškovo atsakovui už advokato pagalbą priteistina 630 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovo už procesą pirmosios instancijos teisme priteistina 414,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose atsakovas, nors pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip darbuotojas atleistas nuo žyminio mokesčio, sumokėjo po 610 Lt, t. y. viso 1220 Lt. Šios sumos sumokėtos nepagrįstai, todėl pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėtų būti grąžinamos atsakovui iš valstybės.

Sumažinus ieškovui priteistinos sumos dydį 50 proc., atitinkamai 50 proc. žyminio mokesčio mokėtino apeliaciniame ir kasaciniame procesuose išlaidų, t. y. 610 Lt pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį valstybei turi sumokėti ieškovas. Taip pat iš ieškovo atsakovui priteistina 50 proc. atstovavimo išlaidų (kurios pagal pateiktus įrodymus sudaro 1200 Lt)., t. y. 600 Lt. Ieškovas įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas, nepateikė. Viso ieškovas atsakovui turi atlyginti 185,60 Lt bylinėjimosi išlaidų (600–414,40=185,60).

Iš ieškovo valstybei priteistina 50 proc. kasacijoje valstybės patirtų pašto išlaidų, t. y. 23,72 Lt. Viso iš ieškovo valstybei priteistina 633,72 Lt bylinėjimosi išlaidų (610+23,72=633,72).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį pakeisti.

Sumažinti iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Transtira“ (j. a. k. 122282884) naudai priteistos sumos dydį iki 10 151,32 Lt (dešimties tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt vieno lito 32 ct).

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Iš UAB „Transtira“ (j. a. k. 122282884) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 185,60 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Transtira“ (j. a. k. 122282884) 633,72 Lt (šešis šimtus trisdešimt tris litus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją (j. a. kodas 188659752) valstybės vardu grąžinti G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1220 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio permokos.

Kitas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Egidijus Laužikas