Dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo ir skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-28-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00372-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3167-762/2023 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams E. N., D. U. dėl reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su iekšiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. U. 2400,00 Eur pagal 2020 m. birželio 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų byloje D. U. ir E. N. solidariai bylinėjimosi išlaidas – mokėjimo nurodyme nurodytą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, panaikinti 2021 m. gruodžio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp D. U. ir E. N..

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas D. U. 2020 m. birželio 30 d. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui, kuriuo įsipareigojo be sąlygų sumokėti 2400,00 Eur. Dėl šalių padarytos klaidos supildant vekselio informaciją. Ieškovas prieš tai niekada nesudarinėjęs tokio pobūdžio dokumentų (vekselių), pats neturėdamas teisinio išsilavinimo ir bendrų žinių šiuo klausimu, manė, kad jei jis duoda pinigus, vadinasi yra vekselio davėjas, dėl ko ir įvyko klaida, sudarant vekselį. 2021 m. spalio 22 d. paaiškėjus klaidai, ieškovas kreipėsi į D. U. reikalaudamas grąžinti skolą, tačiau atsakovas D. U., piktnaudžiaudamas susidariusia padėtimi ir gavęs ieškovo reikalavimą grąžinti skolą, 2021 m. gruodžio 21 d. klaidingai surašytą vekselį, kaip turtinę teisę, perleido atsakovui E. N. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Teigė, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas D. U. ieškovui skolos negrąžino.

3. Atsakovas D. U. (toliau – ir Atsakovas Nr. 1) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad jis išrašė ir davė šį vekselį, tačiau jį savo ranka surašė ir jam jį išdavė ieškovas D. K.. Ieškovas ieškinyje pripažino, kad atsakovas ieškovui atlikinėjo statybos ir remonto darbus, tačiau norėdamas taupyti ir nemokėti valstybei mokesčių, oficialiai neįsidarbino, o sulygus atlygį už darbus išrašė ir davė vekselį, kurį dabar nori nuginčyti. Turėdamas jam išduotą vekselį 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo teisę į ieškovą D. K. perleido E. N..

4. Atsakovas E. N. (toliau – ir Atsakovas Nr. 2) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra išrašęs ir išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį atsakovui D. U. kuris yra galiojantis. Teigė, kad ieškovui D. K. apie kreditorinio reikalavimo perleidimą buvo pranešta tinkamai, prieštaravimų nebuvo pareikšta, todėl mano, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia 2021 m. gruodžio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo 2400 Eur sumai perleidimo, sudarytą tarp D. U. ir E. N., priteisė ieškovui D. K. iš atsakovo D. U. 2 400,00 Eur įsiskolinimą pagal 2020 m. birželio 30 d. paprastąjį vekselį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 400,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2023 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 561,00 bylinėjimosi išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, šalių bei liudytojų tiesiogiai teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymu vertinimu, darė išvadą, kad ieškovas ir Atsakovas Nr. 1, buvo sudarę susitarimą, kad ieškovas perleidžia Atsakovui Nr. 1 savo vardu registruotą transporto priemonę 1200 Eur vertės, kuri bus įregistruota Atsakovo Nr. 1 sugyventinės L. Š. vardu bei sumoka Atsakovui Nr. 1 1200 Eur sumą už būsimų remonto darbų atlikimą ieškovo namuose ir šio susitarimo įforminimui ieškovas ir Atsakovas Nr. 1 pasirašė susitarimą, kurį įformino paprastajame vekselyje apie Atsakovo Nr. 1 2400 Eur dydžio skolinį įsipareigojimą ieškovui. Pagal šalių susitarimą už paprastajame vekselyje nurodytą skolinį įsipareigojimą Atsakovas Nr. 1 turėjo atlikti ieškovo namuose vonios remonto darbus. Teismo vertinimu, nors paprastajame vekselyje vekselio davėju buvo įrašytas ieškovas, pagal tikrąją šalių valią būtent Atsakovas Nr. 1 buvo tikrasis vekselio davėjas, kuris įformino turintis 2 400 Eur skolinį įsipareigojimą ieškovui.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Atsakovas Nr. 1, nors ir žinodamas bei suprasdamas, kad vekselyje yra padaryta klaida, kad jis neturi jokios reikalavimo teisės į ieškovą pagal turimą tariamą reikalavimo teisę į ieškovą pagal klaidingai surašytą paprastąjį vekselį, šį faktą nuslėpdamas, šią savo teisę perleido Atsakovui Nr. 2 surašant 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Dėl to, tarp atsakovų sudarytą 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartį laikė prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei pripažino niekine ir negaliojančia.

8. Galiausiai teismas sprendė, kad ieškovui įrodžius turėjus tikrąją reikalavimo teisę į Atsakovą Nr. 1, ieškovo reikalavimą priteisti 2 400 Eur sumą iš Atsakovo Nr. 1 teismas laikė pagrįstu ir tenkinamu pilna apimtimi.

9. Teismas taip pat nurodė, kad pagal bendrą taisyklę tenkinus ieškinį pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas susidarė dėl Atsakovo Nr. 1 nesąžiningų veiksmų, kuomet jis, žinodamas apie savo skolinį įsipareigojimą ieškovui ir per klaidą neteisingai surašytą paprastąjį vekselį, jį bandė panaudoti prieš ieškovą, o vėliau, neatskleisdamas tikrųjų vekselio sudarymo aplinkybių, perleido tariamą reikalavimo teisę Atsakovui Nr. 2. Kaip nurodė Atsakovas Nr. 2, jei jis būtų žinojęs visas vekselio sudarymo aplinkybes, jis nebūtų sudaręs reikalavimo perleidimo sutarties. Dėl šių priežasčių, teismas laikė, kad iš esmės Atsakovo Nr. 1 veiksmai sąlygojo šios bylos procesą, todėl, teismo nuomone, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje priteistinos išimtinai iš Atsakovo Nr. 1.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinio skundo ribose, tai yra dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų solidariai ir baudos skyrimo proceso dalyviams pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kiekvienam iš jų skiriant penkių tūkstančių eurų baudą ir 50 procentų iš paskirtų baudų skiriant ieškovui D. K., prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10.1. Pasak ieškovo, teismas skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidas priteisė pilnai, tačiau tik iš vieno iš D. U.. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra pagrįstas. Atsakovas E. N., nepaisant to, kad teismo metu nurodė nežinojęs, jog D. U. meluoja ir vekselis yra surašytas neteisingai, realiai visą situaciją žinojo dar iki teismo pradžios. Pats D. U. ieškovui ne kartą sakė, kad jo teisininkas „padarysiąs taip, kad tai ieškovas pats taps skolininku, jei dar ramybės neduos su kažkokiomis skolomis“ ir netrukus po to ieškovas sužinojo, kad D. U. teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo gavimo pagal vekselį, ieškovą nurodant skolininku. Po pateiktų prieštaravimų byloje, kuriuose ieškovas nurodė, kad vekselis yra surašytas neteisingai ir realiai būtent D. U. yra skolingas ieškovui, o ne priešingai, D. U. ir E. N. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią E. N. įgavo tariamą reikalavimo teisę į ieškovą ir toliau procese veikė aktyviai kaip kreditorius.

10.2. Mano, kad teismas, remdamasis išimtinai E. N. parodymais, kad jis nieko nežinojo, neįsigilino į jau nustatytas faktinės aplinkybes byloje ir padarė neteisingas išvadas, kadangi E. N. apie neteisingai surašytą vekselį žinojo nuo pat pradžių, kada jo tariamas klientas į jį kreipėsi teisinės pagalbos.

10.3. Apelianto teigimu, šiuo atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą panaikino Reikalavimo perleidimo sutartį, taigi E. N. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą, todėl E. N. lygiai taip pat kaip D. U. privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovo. Mano, kad motyvas, jog dėl viso melagingo teismo proceso neva tai buvo kaltas vien D. U., yra subjektyvi teismo nuomonė, paremta klaidingomis išvadomis, nes faktinė bylos situacija yra visai kita.

10.4. Be to, apeliantas teigi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, net nesprendė klausimo dėl baudos skyrimo CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka atsakovams ir liudytojai, nors toks prašymas ieškovo teismo posėdžiu metu, paaiškėjus aplinkybei, kad proceso šalys sąmoningai visą laiką teismui melavo, buvo pateiktas. Proceso dalyviams – atsakovams, liudytojai L. Š., sąmoningai visų teismo posėdžių metu meluojant, buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Šiuo atveju, neginčijamai buvo nustatyta, kad proceso šalys teismui teikdamos paaiškinimus meluoja, o vėliau, paaiškėjus, šiai aplinkybei, atsakovas ir jo sugyventinė (liudytoja) nurodė, kad dėl ko taip pasielgė šiuo metu paaiškinti negali.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. N. su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad jis byloje nemelavo, neiškreipė faktinių aplinkybių, davė teisingus paaiškinimus, o daugumą aplinkybių sužinojo tik teismo posėdžio metu, todėl nepiktnaudžiavo teise ir procesu.

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

13. Nors apeliantas suformulavo apeliaciniame skunde prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau tokio savo prašymo apeliaciniame skunde nepagrindė, prašydamas skundo ribose bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė jokių argumentų, kodėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

14. CPK

15. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, įvertinus byloje jau esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir apklaustų liudytojų parodymus, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš atsakovo D. U., o ne solidariai iš abiejų atsakovų, įskaitant ir E. N.. Pasak apelianto, Reikalavimo perleidimo sutartis, kurią sudarė abu atsakovai, buvo pripažinta negaliojančia, nepalankus sprendimas priimtas ir E. N. atžvilgiu, šis atsakovas žinojo visas aplinkybes apie vekselio sudarymą, elgėsi nesąžiningai, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti ir iš šio atsakovo.

17. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš vieno atsakovo motyvavo tuo, kad iš esmės tik atsakovo D. U. veiksmai sąlygojo šios bylos procesą.

18. Visų pirma, pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų solidariai, laikytinas nepagrįstu.

19. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20. Tuo pačiu, svarbu tai, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nukrypstant nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Joje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje ginčas susidarė iš esmės dėl atsakovo D. U. nesąžiningų veiksmų, kuomet jis žinodamas apie savo skolinį įsipareigojimą ieškovui bei per klaidą neteisingai surašytą paprastąjį vekselį, vekselį bandė panaudoti prieš ieškovą, vėliau, neatskleisdamas tikrųjų vekselio sudarymo aplinkybių, perleido tariamą reikalavimo teisę atsakovui E. N.. Nors apeliantas teigia, kad atsakovas E. N. negalėjo nežinoti visų aplinkybių, susijusių su vekseliu, negalėjo nežinoti, kad D. U. neturi reikalavimo teisės į ieškovą, kad būtent jis ruošė procesinius dokumentus, todėl nepagrįstai sudarė nuginčytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje šalių teikti paaiškinimai šių aplinkybių nepatvirtina. Duodamas paaiškinimus teismui atsakovas E. N. nurodė, kad procesinius dokumentus kitai bylai ruošė pagal vekselį, o reikalavimą perėmė dėl to, kad D. U. negalėjo dalyvauti teisme, teigė, kad apie visas vekselio aplinkybes sužinojo tik teismo posėdyje, nors ir teismo posėdyje teigė nesuprantantis kas iš tiesų įvyko tarp ieškovo ir atsakovo D. U.. Atsakovas E. N. teigė, kad apie transporto priemonės perleidimą ir su tuo susijusį vekselio sudarymą sužinojo tik teismo posėdyje. Šiuos atsakovo paaiškinimus iš esmės patvirtina tiek atsakovo D. U. inicijuotoje, tiek šioje byloje esantys šalių procesiniai dokumentai, kadangi ir pats ieškovas juose nebuvo nurodęs apie perleistą transporto priemonę, apie ją pradėjo kalbėti tik šios bylos teismo posėdyje, iki tol buvo kalbama apie skolos dengimui neatliktus statybos darbus. Atsakovas D. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje teigė, kad nesijautė skolingas ieškovui, nes darbus atliko, kiti atsakovo paaiškinimai buvo neaiškūs, atsakovas painiojosi ir keitė savo paaiškinimus, nurodė teismui, kad yra visiškai susipainiojęs tarp dėstomų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vekselį sudariusių šalių ne visiškai tikslus faktinių aplinkybių nurodymas galėjo klaidinti atsakovą E. N., labiau tikėtina, kad, būdamas teisininku, procesinius dokumentus teismui kitoje byloje ir Reikalavimo perleidimo sutartį jis ruošė jam pateikto vekselio pagrindu, kuriame, kaip pripažino teismas šioje byloje, buvo padaryta klaida. Dėl to, spręstina, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai sprendė, kad teismo procesą lėmė atsakovo D. U. veiksmai, dėl ko pagrįstai nusprendė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo D. U., t. y. nusprendė remtis bylinėjimosi išlaidų priežasties teorija.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

22. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo spręsti baudos skyrimo proceso dalyviams klausimą pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kiekvienam iš jų skiriant 5 000 Eur baudą ir 50 procentų iš paskirtų baudų skiriant ieškovui D. K.. Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, net nesprendė klausimo dėl baudos skyrimo CPK 95 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka atsakovams ir liudytojai, nors toks prašymas ieškovo teismo posėdžiu metu, paaiškėjus aplinkybei, kad proceso šalys sąmoningai visą laiką teismui melavo, buvo pateiktas. Proceso dalyviams – atsakovams ir liudytojai L. Š. sąmoningai visų teismo posėdžių metu meluojant, buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, mano, kad tokios aplinkybės sąlygoja atsakomybę pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį.

23. Visų pirma, pažymėtina, kad CPK 95 straipsnis reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas liudytojai L. Š. skirti baudą, remiantis CPK 95 straipsniu, yra nepagrįstas, kadangi minėtas asmuo nebuvo proceso dalyvis – byloje dalyvaujantis asmuo, o teisme davė parodymus kaip liudytoja, kuriai teismas išaiškina liudytojos teises, pareigas ir atsakomybę, kaip tai numatyta CPK 192 straipsnyje.

24. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymo atsakovams skirti baudą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu ar prašymo kreiptis į įgaliotas institucijas dėl liudytojos parodymų CPK 299–300 straipsnių pagrindu nebuvo pareiškęs, prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ieškovo atstovas teismui patvirtino, kad kitų ar papildomų prašymų neturi, o baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas tik užsiminė apie liudytojos melagingus parodymus, nurodė paliekantis teismui spręsti dėl liudytojos veiksmų. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas neišsprendė jo pareikšto prašymo dėl baudos skyrimo, yra nepagrįsti.

25. Kita vertus, CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nors ieškovas teigia, kad liudytoja melagingai liudijo, bylos duomenys tik patvirtina, kad liudytojos duoti parodymai nesutapo su byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, tačiau kitų duomenų byloje, kad liudytoja davė melagingus parodymus, nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad yra visos sąlygos kreiptis į prokurorą.

26. Pasisakant dėl byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

27. CPK

28. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad byla iš esmės pradėta nagrinėti ir išnagrinėta viename teismo posėdyje, atsakovas D. U., duodamas paaiškinimus, iš esmės pripažino ieškovo dėstomas aplinkybes, remdamasis atsakovo paaiškinimais teismas priėmė ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas E. N., nebuvęs vekselio subjektu, nedalyvavęs jo surašymo metu, nurodė jam žinomas aplinkybes, paaiškino teismo posėdyje iš ieškovo ir atsakovo išgirdęs naujas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis šioje konkrečioje byloje ir pirmosios instancijos teismus turėjo pagrindą atsakovams skirti baudas, o ta aplinkybė, kad, pasak apelianto, atsakovai, galimai, reiškė nepagrįstus reikalavimus kitoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovo iniciatyva iškeltoje šioje byloje. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.

29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (apeliacinio skundo ribose), išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl jį naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė