Civilinė byla Nr. e2S-97-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02348-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės,,Agrospektrum“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės,,Agrospektrum“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB),,Agrospektrum“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą,,Dėl žemės sklypo pardavimo“ Nr. 40SD-(14.40.137 E); įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą parduoti ieškovei kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ŽŪB,,Agrospektrum“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Molėtų skyrius) dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą,,Dėl žemės sklypo pardavimo“ Nr. 40SD-(14.40.137 E).
3. Teismas nustatė, kad atsakovės raštą ieškovė vertina kaip atsakovės priimtą sprendimą atsisakyti parduoti ieškovei nurodytą žemės sklypą. Nustatė, kad pačiame rašte nurodyta, jog jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui, Respublikos g. 62, Panevėžys) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (Respublikos g. 62, Panevėžys) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų kad ieškovė šia apskundimo tvarka būtų pasinaudojusi.
4. Teismas taip pat nurodė, kad duomenų apie priimtą galutinį atsakovės sprendimą dėl atsisakymo parduoti sklypą pagal numatytas įstatymo nuostatas nėra pateikta. Duomenų, kad pateikiamas raštas, kuriame išdėstyta NŽT skyriaus nuomonė, jog pateikto prašymo dėl žemės sklypo pardavimo tenkinti nėra teisinio pagrindo, gali būti laikomas kaip galutinis atsakovės sprendimas, priimtas tinkamus įgaliojimus turinčio asmens, su ieškiniu nėra pateikta. Sprendė, kad tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog keliamas ginčas šiuo metu nagrinėtinas tik teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bei kad buvo laikytasi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5.1. Apeliantė teigia, kad NŽT sprendime klaidingai nurodyta apskundimo tvarka ir tai padaryta nebe pirma kartą, ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikia tai patvirtinantį komisijos sprendimą.
5.2. Pasak apeliantės, Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas.
5.3. Apeliantės teigimu, ginčijamu NŽT skyriaus raštu ieškovei buvo atsakyta, jog žemės sklypų, kuriuose nėra išlikusių funkcionuojančių statinių, o likę tik jų griuvėsiai, suformavimas ir pardavimas negalimas. Taigi, ieškovės keliamo ginčo esmė (prigimtis ir pobūdis) yra siekis įgyti nuosavybės teise valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Klausimai dėl žemės sklypo perleidimo yra civilinių teisinių santykių dalykas. Todėl giinčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės papildomai pateiktais rašytiniais įrodymais – Administracinių ginčų komisijos sprendimu, nutaria šį įrodymą priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi šis rašytinis įrodymas gali turėti teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio priimtinumo bendrosios kompeencijos teisme.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2-3 punktų pagrindu (ginčas neteismingas tam teismui, nebuvo laikytasi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą,,Dėl žemės sklypo pardavimo“ Nr. 40SD-(14.40.137 E). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės rašte nurodyta tik nuomonė dėl galimumo parduoti ieškovei žemės sklypą, vertino, kad tai nėra galutinis kompetentingo subjekto sprendimas, konstatavo, kad ieškovė nepasinaudojo rašte nurodyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas šiais skundžiamos nutarties argumentais negali sutikti.
11. Visų pirma, skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. rašte,,Dėl žemės sklypo pardavimo“ Nr. 40SD-(14.40.137 E) į ieškovės 2023 m. kovo 6 d. prašymą nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrius išnagrinėjo ieškovės prašymą parduoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rašte ieškovė informuojama, kad tenkinti prašymą nėra teisinio pagrindo. Raštas grindžiamas tuo, kad žemės sklype nėra ŽŪB „Agrospektrum“ priklausančio pagrindinio statinio, yra tik statiniai, kurių paskirtis – pagalbinio ūkio ir vandentiekio tinklų, kuriems pagal teisės aktus sklypai šiuo metu nėra formuojami. Nurodoma, kad ieškovei priklausančių pastatų paskirtis neatitinka minėto žemės sklypo naudojimo būdo, todėl daroma išvada, jog pardavus valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų pažeistos Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad užstatyti valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš minėto rašto matyti, kad jis pasirašytas NŽT Anykščių skyriaus vedėjo, atliekančio Molėtų skyriaus vedėjo funkcijas.
12. Ieškovė ieškinyje nurodė nesutinkanti su tokia NŽT pozicija, kadangi ginčo žemės sklypas buvo suformuotas 2000 m. balandžio 1 d. būtent jame esantiems ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti, atitinkamai buvo nustatyta žemės naudojimo paskirtis bei būdas, nuo 2000 m. balandžio 1 d. jokie nauji pastatai žemės sklype nebuvo pastatyti, jokie pastatai/statiniai nebuvo negriauti, t. y nuo 2000 m. iki šios dienos situacija yra nepakitusi. Be to, statiniai ir aplink juos esantis žemės plotas yra būtinas statiniams tarnauti, nes užtikrinamas patekimą į juos, atlieka bendrą kiemo funkciją.
13. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamas raštas nėra galutinis sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo, iš rašto turinio matyti, kad ieškovė siekė įgyti nuosavybės teise valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau NŽT Molėtų skyrius tokio ieškovės prašymo netenkino, nurodęs rašte to teisines priežastis. Ieškovei kreipusis į atsakovę su prašymu parduoti valstybinę žemę, ant kurios stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes atsakovė, šiuo konkrečiu atveju, veikia kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvė (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jai teisės aktais pavestoje srityje (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3. punktas) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020).). Be to, matyti, kad raštas priimtas po faktinių duomenų patikrinimo vietovėje ir pasirašytas teritorinio padalinio vadovo, kas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) 13.2 punkte sprendimui neparduoti valstybinės žemės sklypo keliamus reikalavimus.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi, jog keliamo ginčo, kuriuo prašoma panaikinti NŽT sprendimus bei raštus bei įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovais valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, atveju, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis) (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2022 m. birželio 16 d. nutartį Nr. T-31/2022 ir joje nurodytas kolegijos nutartis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks ginčas yra keliamas ir šioje byloje – ieškovė prašo teismo įpareigoti NŽT parduoti jai valstybinę žemę, ir jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
15. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės ieškinys neteismingas bendrosios kompetencijos teismui ir ji kreipėsi į teismą nesilaikydama įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, yra teisiškai nepagrįsta, o ieškinio priėmimo klausimas, šioje konkrečioje byloje, išspręstas neteisingai.
16. Be to, svarbu tai, kad ginčijamame 2023 m. lapkričio 6 d. rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, nekeičia šio keliamo ginčo rūšinio teismingumo (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020, 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020).
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą tam teismui, bei dėl to, kad ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Dalia Pranckienė
