Administracinė byla Nr. AN2-57-354/2018
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00290-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.5.1; 7.11; 21.11.10; 21.11.11
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda, ir
n u s t a t ė:
A. J. nubaustas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, pažeidė kreditorės – Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – interesus.
Apeliaciniu skundu A. J. atstovas advokatas G. Gricius prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodoma, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 14 d. buvo išnagrinėta analogiška byla Nr. A6.-308-344/2017, kurioje A. J. taip pat buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam administracinę nuobaudą – 2200 Eur baudą. Pažymima, kad pirmoji administracinio nusižengimo byla A. J. teisme buvo iškelta pagal VMI pareiškimą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI.
Apeliantas nurodo, kad šioje byloje VMI savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo formulavo analogiškai, tik už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d., įvardydama veiką kaip pakartotinę ir prašydama taikyti ANK 120 straipsnio 2 dalį. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmoji administracinė byla buvo išnagrinėta dar 2017 m. gruodžio 14 d., todėl, apelianto teigimu, nesuprantama, kodėl VMI negalėjo apjungti visų 2017 m. spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, vykdytų lėšų pervedimų į vieną bylą.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nelaikė, kad A. J. yra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą, nes, neva, išaiškintų pažeidimų laikotarpis yra jau kitas. Pažymima, jog nagrinėjant bylą teisme, teismas buvo atkreipęs dėmesį į labai trumpą mokestinį laikotarpį, kurio metu buvo užfiksuoti du tapatūs pažeidimai, tačiau nutarime tuo klausimu nepasisakė. Apelianto nuomone, esama situacija idealiai atitinka principo non bis in idem pažeidimo faktą, nes A. J. buvo antrą kartą nubaustas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus – veikas, kurios, netgi be jo valios, atliktos tuo pačiu metu (kelių dienų laikotarpiu).
Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad VMI 2017 m. gruodžio 22 d. pateikus teismui pareiškimą dėl A. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, jis jau nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir nėra juo dabar. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, jog veika užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams, todėl, advokato manymu, A. J. šioje byloje nėra tinkamas subjektas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyrius prašo palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimą ir netenkinti apeliacinio skundo.
Atsiliepime nurodoma, kad turimais duomenų bazės duomenimis A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d., VMI prie FM nustatytų pažeidimų laikotarpis truko nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 26 d., todėl akivaizdu, jog pažeidimų padarymo laikotarpiu A. J. buvo bendrovės vadovu ir yra atsakingas už jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
Atsiliepime pažymima, kad bendrovė kartu su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pateikė (duomenys neskelbtini), AB banko išrašus už laikotarpius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d. VMI, siekdama išsiaiškinti, ar bendrovė laikėsi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo po bendrovės pateikto prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), AB banką, prašydama pateikti bendrovės sąskaitų išrašus už laikotarpius nuo 2017 m. spalio 23 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini), AB banko sąskaitos išrašas VMI gautas tik 2017 m. lapkričio 22 d. Nurodoma, jog išanalizavus pateiktus dokumentus ir bendrovės piniginių lėšų judėjimą (duomenys neskelbtini), AB banko sąskaitoje nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d., turėdama įsipareigojimus VMI, vykdė atsiskaitymus už prekes/paslaugas.
Atkreipiamas dėmesys, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-308-344/2017 nutarė A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., tuo tarpu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-19-636/2018 A. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už pažeidimus, padarytus laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. Pažymima, kad apelianto teiginys, esą jis baudžiamas už tą patį pažeidimą, neturi pagrindo ir yra nepagrįstas.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovas nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad dalis apeliacinio skundo argumentų yra pagrįsti.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2700 iki 6000 eurų baudą.
VMI 2017 m. gruodžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui A. J. už kreditorinių reikalavimų eilės ir tvarkos pažeidimą. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad atlikus įmonėje piniginių lėšų judėjimo patikrinimą pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus, įvertinus vykdomųjų atskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumą, nustatyta, kad UAB,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas A. J. 2017 m. spalio 23 d. – 2017 m. spalio 26 d. atliko mokėjimo atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus, nes tuo metu įmonė buvo skolinga VMI.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tikrinamu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidos tiekėjams buvo 1 426 766,87 Eur, nors jau 2017 m. gruodžio 13 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 5 371 933,29 Eur (b. l. 1–3, 4–5, 11–15). Minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su žemesnės nei trečios eilės kreditoriumi. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad A. J., kaip juridinio asmens vadovas, esant jo vadovaujamoje bendrovėje lėšų, atsiskaitė su penktos eilės pagal įstatymą kreditoriais, nors įmokos į valstybės biudžetą pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas patenka į trečią eilę. Kaip jau minėta, šis pažeidimas yra formalus, o A. J. veiksmai atitinka objektyviuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, sudėties požymius. Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatuoja, kad A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens vadovas A. J., žinodamas apie jo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Ta aplinkybė, jog 2017 m. gruodžio 16 d. A. J. nutraukė darbo sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21–29) ir bylos nagrinėjimo metu jau nebuvo šios įmonės direktorius, A. J. atsakomybės nešalina, kadangi jam inkriminuoto nusižengimo padarymo metu (laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d.) jis buvo UAB,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, tai yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, subjektas.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą galioja ir tais atvejais, kai susiduriama ne tik su baudžiamosios, bet ir kitų rūšių, panašių į baudžiamąją, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės, realizavimu. Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dvigubo nebaudžiamumo principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Šio principo esmė yra ta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką, t. y. už tą patį pažeidimą (kai jį atskleidžiančios faktinės aplinkybės sutampa) antrą kartą.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog A. J. buvo antrą kartą nubaustas už tą patį nusižengimą, pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-308-344/2017 A. J., kaip UAB,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., o skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. J. buvo nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, trukusį laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. Minėta, kad ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl asmeniui atsakomybė kyla kaskart, kai jis atlieka veiksmus, kurie pažeidžia kreditorių interesus. Taigi, atsižvelgus į tai, galima formaliai teigti, jog A. J. skundžiamu nutarimu nebuvo nubaustas už tą patį pažeidimą antrą kartą, nes skiriasi inkriminuojamų pažeidimų laikotarpis. Vis dėl to, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į visumą byloje esančių aplinkybių, darytina išvada, jog A. J. inkriminuoti kreditorių teisių pažeidimo veiksmais laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. bei nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 26 d. sudaro vieną tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad iš 2017 m. gruodžio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gauto VMI pareiškimo dėl ANK bylos iškėlimo A. J. matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 18 d. mokesčių administratoriui pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2017 m. spalio 23 d. bendrovė minėtą prašymą patikslino, o VMI, siekdama išsiaiškinti, ar bendrovė laikėsi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos už laikotarpius nuo 2017 m. spalio 23 d., kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“, prašydama pateikti bendrovės išrašus už minėtą laikotarpį (b. l. 1–3). Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 23 d. pateikė mokesčių administratoriui patikslintą prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ iš VMI paklausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. gavo tik 2017 m. lapkričio 16 d., o VMI informaciją iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2017 m. lapkričio 22 d. (b. l. 4). Iš 2017 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria A. J. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnį dėl pažeidimų, padarytų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d., matyti, jog minėta byla buvo iškelta būtent po to, kai A. J. 2017 m. spalio 18 d. mokesčių administratoriui pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o 2017 m. spalio 23 d. bendrovė minėtą prašymą patikslino (b. l. 7–9). Apygardos teismo vertinimu, VMI, nebaigusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo dėl CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos laikymosi ir nesurinkusi visų duomenų apie tęstinius galimus kreditorių teisių pažeidimus, kuriuos galėjo padaryti A. J., t. y. nesulaukusi AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo, skubotai kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, kuris 2017 m. gruodžio 14 d. A. J. patraukė atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl pažeidimo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. spalio 22 d. (b. l. 7-9). Taigi, VMI, gavusi papildomą informaciją iš AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų piniginių operacijų nuo 2017 m. spalio 23 d., antrą kartą kreipėsi į teismą iš esmės dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. jau buvo priėmęs nutarimą, tačiau jau dėl kitų tos pačios tęstinės veikos epizodų, dėl kurių A. J. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
Apygardos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose dėl tęstinių nusikalstamų veikų nepagrįsto išskyrimo. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai dėl tos pačios tęstinės nusikalstamos veikos atskirų epizodų asmuo yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais, nes baudžiamosios bylos buvo išskirtos į kelis savarankiškas baudžiamąsias bylas. Atsižvelgiant į teisingo bylos nagrinėjimo principo reikalavimus, tokiais atvejais asmens padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose baudžiamosiose bylose. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2014">2K-174/2014</a> išaiškinta, kad bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).
Šis aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje, nes teisingo bylos nagrinėjimo principas reikalauja, kad A. J. teisinė padėtis neturėtų būti pabloginama dėl to, kad jo padarytos tęstinės veikos dalys buvo nagrinėjamos skirtingose administracinėse bylose. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ANK nėra numatyta galimybės subendrinti keliais nutarimais administracinio nusižengimo byloje paskirtas nuobaudas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. skundžiamu nutarimu paskyrus nuobaudą dėl tos pačios tęstinės veikos, dėl kurios A. J. jau buvo nubaustas, tačiau tik dėl kitų veikos epizodų, sprendžia, jog A. J. teisinė padėtis yra pabloginama.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimas keičiamas – nutarimo dalis dėl A. J. paskirtos nuobaudos naikinama ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, A. J. už pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarytą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 iki 2017 m. spalio 26 d., administracinė nuobauda neskiriama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos neskirti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė
