D. L. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-300/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29529-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,

nuteistajam D. L.,

gynėjui advokatui Vaclovui Vaitkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. K. epizodo) ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl parduotuvės „S“ epizodo) nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

D. L. nuteistas už tai, kad įvykdė atvirąją vagystę, o būtent: 2017 m. birželio 14 d., apie 14.25 val., Radviliškio m., Žaliojoje gatvėje, ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), iš J. K. atvirai, paimdamas jai iš rankų, pagrobė svetimą – J. K. priklausantį turtą: 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“ su 20 eurų vertės dėklu, 20 eurų vertės piniginę su joje buvusiais pinigais - 60 eurų, du 40 eurų vertės ir 15 eurų vertės parduotuvės „Electro Markt“ dovanų čekius bei J. K. vardu išduotus beverčius dokumentus: kompensuojamų vaistų pasą, „Ergo“ darbuotojo pažymėjimą, „Ergo“ sveikatos draudimo kortelę bei bevertę „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, padarydamas nukentėjusiajai J. K. bendrą 355 eurų vertės turtinę žalą.

Be to, D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 apie 11.10 val., parduotuvėje „S“, esančioje Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai A. Ž., iš kasos aparato stalčiaus pagrobė svetimą – L. P. individualiai įmonei priklausantį turtą - 950 eurų, tuo L. P. individualiai įmonei padarydamas 950 eurų turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė. Prašo peržiūrėti priimtą nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę arba taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad buvimas tardymo izoliatoriuje jam daro blogą įtaką, jog nori keistis, gyventi dorai, atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nusikaltimus padarė dėl to, kad reikėjo pinigų brolio vaistams.

Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas Vaclovas Vaitkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras G. M. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis D. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau prašo sušvelninti bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. L. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją ir pobūdį (padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos baigtos), kaltės formą bei pasekmės (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, žala neatlyginta), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – D. L. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (II t., b. l. 45), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (II t., b. l. 49–56), daugiausia už smulkias vagystes iš prekybos centrų, 10 kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, dėl to konstatuotas nusikaltimų recidyvas (II t., b. l. 57–93). Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmių rūšys (laisvės apribojimo, arešto bausmės), tačiau jis savo nusikalstamo elgesio nekeitė ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas D. L. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad D. L. prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. L. paskirta galutinė bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą D. L. taip pat nėra pagrindo, nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti, kitos rūšies bausmės savo tikslų nepasiekė, todėl nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nurodo, kad nusikaltimus padarė iš beviltiškos finansinės padėties, dėl to, kad reikėjo pinigų brolio vaistams, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Juolab, bylos duomenys rodo, kad nuteistasis nedirbo ir neturėjo jokio oficialaus pajamų šaltinio, įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis pirko vaistus broliui, taip pat nėra. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam D. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, laikėsi BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir sušvelninti jam skirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Raimundas Jurgaitis