Dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2-233-547/2026

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01006-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.4.2.2;

3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

lietuvos respublikos vardu

2026 m. vasario 26 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

nedalyvaujant atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo: 1. nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų m. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo A. S. dėl abipusės sutuoktinių kaltės; 2. nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę – S.; 3. padalinti santuokoje įgytą turtą (paliekant spręsti teismui, padalinti pagal kelis variantus): 3.1. priteisti ieškovei ½ dalį 93 000,00 Eur vertės buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. S. ir L. S. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 3.2. priteisti atsakovui A. S. ½ dalį 93 000,00 Eur vertės buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. S. ir L. S. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; 4. padalinti santuokoje įgytą turtą: 4.1. priteisti atsakovui A. S. ½ dalį 93 000,00 Eur vertės buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. S. ir L. S. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, išmokant ieškovei L. S. 46 500,00 Eur piniginę kompensaciją, už jos ½ dalį buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), atitenkančią atsakovui A. S. natūra, asmeninės nuosavybės teise; 4.2. priteisti ieškovei L. S. lengvąjį automobilį MERCEDES BENZ A, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 700,00 Eur, registruotą ieškovės vardu, asmeninės nuosavybės teise, išmokant atsakovui A. S. 350,00 Eur piniginę kompensaciją už jo ½ dalį; 5. Teismui priėmus sprendimą, santuokinį turtą gyv. butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) padalinti natūra, prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju butu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą planą: ieškovei L. S. paskiriant naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-5 – 15,29 m2 ploto, kambariu, plane pažymėtu 5-4 – 10,54 m2 ploto, atsakovui A. S., paliekant naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-7 – 18,05 m2 ploto su balkonu, rūsio patalpa R-8 (2,78 kv. m.); buto patalpomis: virtuve, plane pažymėta 5-6 – 8,06 m2 ploto, vonios patalpa, plane pažymėta 5-3 – 2,58 m2 ploto, wc plane pažymėta 5-2 – 1,25 m2, koridoriumi, plane pažymėtu 5-1 – 12,86 m2 ploto, palikti ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai; susidariusį skirtumą 5 m2 ploto, t. y. ieškovei L. S. atitenkant naudotis 38,21 m2 ploto, o atsakovui 33,21 m2 ploto, ieškovė išmoka piniginę kompensaciją atsakovui 6 835,20 Eur (kuri skaičiuojama 1 m2 vertė – 1367,04 Eur x 5 m2 ploto = 6 835,20 Eur); 5. priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad santuoką su atsakovu įregistravo Druskininkų m. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Santuokoje pragyveno kartu 16 metų, tačiau santuoka faktiškai iširo. Nuo 2015 metų santykiai tik blogėjo. Ji tuo metu slaugė savo sergančią motiną, išėjo laikinai pas ją gyventi, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagrinde gyveno ir dabar gyvena su savo tėvais (duomenys neskelbtini), jis turi neįgalumą dėl silpno regėjimo. Jų santykiai tik blogėjo, nuo 2019 metų rudens pabaigos bendro vedybinio gyvenimo neveda, jokie šeimyniniai santykiai jų nesieja. Gyvenant kartu santuokoje ji buvo lojali atsakovui, gerbė jį kaip asmenybę, stengėsi nekonfliktuoti, jie kartu augino dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini). Paskutiniais bendro gyvenimo metais, ypač išryškėjo jų skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, pradėjo svetimėti. Ji mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu, bendras jų gyvenimas tapo negalimas.

Ieškinyje nurodoma, kad visą jų santuokos laikotarpį ieškovė stengėsi daug dirbti, dirbo po dukros gimimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sanatorijoje, (duomenys neskelbtini). Ji bandė kalbėtis su atsakovu, kad reikia santuoką nutraukti šalims susitarus, nes jau seniai jie nėra pora, tačiau atsakovas nutraukti santuoką šalių susitarimu nesutinka. Atsakovas teigia, kad santuokoje nupirktas gyvenamasis butas priklauso jam vienam, pasidalinti turtą gražiuoju nenori, šiuo metu yra užrakinęs jų butą, praktiškai į butą patekti ji negali nuo 2019 metų, pasigaminti buto rakto kopiją neduoda. Bute yra likę jos asmeninių daiktų, ji nupirkusi viename kambaryje baldus. Kituose kambariuose baldų nėra, nes ilgą laiką butą remontavo ir seni daiktai buvo išvežti dėl remonto darbų. Visą tą laiką jų dukra K. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute. Išvykus studijuoti, tvarkant dokumentus, dukra sužinojo, kad jos gyvenamosios vietos deklaravimas 2023 metais balandžio 12 d. bute nutrauktas atsakovo veiksmais, nors ji (ieškovė) lygiavertė bendrasavininkė su atsakovu.

Ieškinyje nurodoma, kad gyvendami santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė – 83 600,00 Eur. Pagal dabartinę rinkos kainą toks trijų kambarių butas su rūsiu kainuoja nuo 92 000,00 iki 94 000,00 Eur. Šis butas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, nes butas įsigytas 2005 m. gruodžio 21 d. bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, o tai laikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne atsakovo asmenine, o sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini). gimė dukra K., todėl abu rūpinosi šeimos būsto įsigijimu ir įrengimu. Buvo atliekami viso buto remonto darbai, keisti langai, durys, atliktas buto šiltinimas iš vidaus, įstiklinti 2 balkonai, pakeista visa santechnikos ir elektros įranga ir įvadai, įdėtos naujos grindys iš parketlenčių visuose trijuose kambariuose ir balkonuose, atliktas visų sienų naujas glaistymas ir dažymas 3 kambariuose, virtuvėje ir koridoriuje išklijuotos sienos medinėmis dailylentėmis. Ieškovė nuo pat santuokos sudarymo, deklaravo gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo aktyvi šiuose darbų atlikimo procesuose, dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo nemažas pajamas, organizuodavo remonto darbus, nes atsakovas turėdamas aklumo negalią, negalėdavo vienas tinkamai rūpintis šiais darbais. Minimas gyvenamas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė bei ieškovė nori šį turtą padalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

Ieškovė ieškinio reikalavime nurodo du variantus turto pasidalijimui, nes tokia galimybė yra, ypač nežinant atsakovo pozicijos šiai dienai. Ryšium su tuo ieškovė papildomai nurodo, kad jei nekilnojamas turtas būtų padalintas natūra lygiomis dalimis be piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovui už jam atitenkančią ½ dalį natūra, ji priversta papildomai nustatyti gyvenamojo buto naudojimosi tvarką, nes atsakovas yra konfliktiška asmenybė. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka neapsunkins nei vienam bendraturčiui naudotis konkrečia daikto dalimi, izoliuotas patalpų naudojimas labiausiai atitiks šalių interesus, šalys naudosis šiomis gyvenamojo buto patalpomis atskirai, o tai leis užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą.

Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo išlaikymo sau nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. S. prašė jos ir atsakovo santuoką nutraukti. Nurodė, kad iš pradžių jie gyveno gerai, bet vėliau išryškėjo visos atsakovo ydos. Atsakovas namisėda, nenori keliauti, ignoruoja jos giminę. Pradėjo dėl to pyktis. Dėl materialinių dalykų – dėl dukros išlaikymo jis neprisidėjo. Sakydavo, tu motina, tai ir turi išlaikyti dukrą bei tu dirbi, o aš ne. Ji dirbo dviejuose darbuose. 2014-2015 metais ji palaidojo tėvą ir brolį. Mamos sveikata suprastėjo ir ji persikėlė pas motiną ją slaugyti. Atsakovas išvažiavo pas mamą į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie bendravo telefonu, o paskui santykiai nutrūko visai. 2019 m. mirė jos mama. Mama jai padovanojo butą. Nuo 2019 m. jos ir atsakovo santykiai visiškai nutrūko bei nuo 2019 m. ji negalėjo patekti į butą, jo tėvai paėmė raktą, o paskui pakeitė ir spyną.

Ieškovė nurodė, kad ji labiau norėtų ½ dalies buto, nes ketina ten gyventi, iš ten jai arčiau į darbą. Ji prašo dviejų kambariukų, kad grįžusi dukra turėtų atskirą kambarį. Kaimynai jai sakę, kad atsakovas grįžta į butą išsimaudyti. Mano, kad atvažiuoja 2 kartus per mėnesį. Iki paauglystės jų (dukros ir atsakovo) santykiai buvo geri, bet kai ji turėjo savo nuomonę, tai jam jau nepatiko. Prie dukros išlaikymo atsakovas materialiai neprisidėjo. Kai laukėsi dukters, tai gyveno vieno kambario bute, ieškojo didesnio buto. Pirkimo dieną motinos vardu buvo nupirktas butas. Paskui labai daug į jį įdėjo ir 2005 m. jie su vyru nupirko butą iš tėvų, sumokėjo 30 000,00 Lt. Viename kambariuke ji nupirko baldus ir įrengė kambarį dukrai, o kituose kambariuose baldų nebuvo, išskyrus sofą, kur miegojo atsakovas. Dar buvo šaldytuvas ir stalas virtuvėje. Dėl smulkių daiktų pretenzijų nereiškia.

Paskutinį kartą bute buvo gal 2016 m. ar 2017 m. Kai su atsakovu gyveno kartu, tai buvo sutarę, kad jis mokės už butą, o ji už visa kita – maistą, dukros išlaikymą, elektrą, internetą. Už elektrą ji mokėjo net ir išsikėlusi (gyvendama kitur), kai gavo iš teismo pranešimą, kad yra skola. Tuomet sumokėjo ji.

Kai ji išsikėlė iš buto, tai jų dukra dar pora mėnesių su tėčiu gyveno, o po to parsikraustė pas ją. Tada atsakovo tėvai pareikalavo iš jos raktų ir ji atidavė. 2023 metai ji buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) raktų atsiimti, bet jai atsisakė juos duoti.

Atsakovas jų bendravimo pradžioje dar matė, o kai sudarė santuoką, tai jau buvo aklas. Atsakovas nedirba ir negali dirbti. Jam nustatytas cukrinis diabetas, prarado regėjimą. Jo pajamos – neįgalumo pensija. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – turi įgijęs butą (duomenys neskelbtini), sodo sklypą be pastatų, miško. Visa tai, jo turtas. 2012 m. būdama santuokoje ji nusipirko automobilį MERCEDES BENZ, kurio vertė viešoje erdvėje, šiuo metu apie 700,00 Eur bei ji sutinka atsakovui išmokėti 350,00 Eur kompensaciją už jai atitenkantį automobilį.

Ieškovės atstovė advokatė Roma Katilovskienė palaikė teismui pateiktą ieškinį, prašė jį tenkinti bei patvirtinto, kad po pirmo pokalbio su atsakovu dėl šios bylos, jis daugiau nebekėlė telefono ragelio. Ieškovė ir atsakovas bendro gyvenimo negyvena nuo 2019 m., santuoka jau nutrūkusi, todėl ieškovė nutarė kreiptis į teismą, yra dukra. Ieškovė gyvenamąją vietą deklaravusi 1999 m. lapkričio 29 d., adresu (duomenys neskelbtini), taigi bute gyveno seniai, darėsi kapitalinį remontą. Atsakovas turi neįgalumą, tad gyvenimas sudėtingas. Ieškovės mama sirgo, jai buvo reikalinga priežiūra, dėl kilusių sunkumų šeima iširo. Dukra šiuo metu jau pilnametė, ieškovė dėl vaiko išlaikymo niekada nesikreipė. Atsakovas supykęs išdeklaravo dukrą iš buto. Ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, bendrai yra įgiję tik butą ir automobilį. Prašė butą padalinti po ½ dalį ieškovei ir atsakovui bei padalinus turtą natūra nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal ieškovės pasiūlytą planą, vienoje pusėje parinko kambarį ieškovei, o kitoje atsakovui, jam palieka balkoną ir rūsį. Už susidariusį 5 m2 skirtumą ieškovė išmokės atsakovui piniginę kompensaciją – 6 835,20 Eur bei už jai liekančią 2004 m. gamybos transporto priemonę – 350,00 Eur kompensaciją.

Atsakovas A. S. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys su priedais buvo įteikti atsakovo A. S. motinai M. S.. Kiti atsakovui siųsti teismo procesiniai dokumentai – teismo šaukimai grįžo neįteikti, todėl atsakovui A. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė bei tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

k o n s t a t u o j a :

Nustatyta, kad ieškovės L. S. ir atsakovo A. S. (toliau – ir Šalys) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Druskininkų m. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 3 ir tai patvirtinama santuokos liudijimo kopija.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės

Nagrinėjamu atveju ieškovė L. S. prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodydama, kad nuo 2015 m. jų santykiai pablogėjo, o nuo 2019 m. rudens su atsakovu bendro vedybinio gyvenimo neveda, nebegyvena kartu, jokie šeimyniniai santykiai jų nesieja. Ieškovė slaugė savo sergančią motiną, išėjo laikinai pas ją gyventi. Atsakovas pagrinde gyveno ir dabar gyvena su savo tėvais (duomenys neskelbtini), jis turi neįgalumą dėl silpno regėjimo. Gyvenant kartu santuokoje ji buvau lojali atsakovui, gerbė jį kaip asmenybę, stengėsi nekonfliktuoti, jie kartu augino dukrą K., gimusią (duomenys neskelbtini). Jų santykiai tik blogėjo. Paskutiniais bendro gyvenimo metais, ypač išryškėjo jų skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes, pradėjo svetimėti. Jų, kaip šeimos, šiuo metu niekas nesieja. Ieškovė mano, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu, bendras jų gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo nuomonės neišreiškė.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Santuoka laikoma iširusia tuo atveju, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 straipsnio 2 dalis). Nėra visiškai jokio pagrindo tikėtis, kad įmanoma išsaugoti santuoką. Tokioje situacijoje nėra skirtinas ir terminas susitaikyti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyta, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kito atžvilgiu, nepuoselėjo šeimyninių santykių, nesutarė ir faktiškai gyveno skirtingus gyvenimus, abu netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir vaikų

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – S..

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką nutrūkus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nenustatyta įstatyminių pagrindų, draudžiančių palikti santuokinę pavardę, tad nutraukus santuoką ieškovei paliekama santuokinė pavardė – S., o atsakovui – pavardė S..

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo išlaikymo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas taip pat neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė su atsakovu nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnis), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro nekilnojamasis turtas – 3 kambarių gyvenamas butas su rūsiu 2,78 kv. m., pažymėtas R-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2025 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis pagal VĮ Registrų centro duomenis – 83 600,00 Eur. Iš konsultacinės pažymos dėl nekilnojamojo turto kainos, kurią 2025 m. rugpjūčio 5 d. parengė uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkas“ matosi, kad pagal rinkos kainą tokio trijų kambarių buto rūsiu kaina siekia nuo 92 000,00 Eur iki 94 000,00 Eur. Taip pat ir kilnojamasis turtas – lengvasis automobilis MERCEDES BENZ A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris remiantis viešoje erdvėje talpinamais skelbimais, vertinamas iki 700,00 Eur. Šis automobilis registruotas ieškovės L. S. vardu. Kitų smulkių buitinių kilnojamųjų daiktų, kuriuos ieškovė vertina 300,00 Eur, į turto balansą dalinimui neįtraukia. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad jos turimais duomenimis, santuokos metu užgyvento nekilnojamojo ir kilnojamo aktyvaus turto balansas šiai dienai kiekvienam sutuoktiniui sudaro – 46 850,00 Eur.

Ieškovė prašo padalinti ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą – 3 kambarių gyvenamą butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotą ieškovo A. S. ir atsakovės L. S. vardu, lygiomis dalimis po ½ dalį asmeninės nuosavybės teisėmis. Pagal CK 117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Teismas, šiuo atveju, parinkdamas turto padalijimo būdą sutinka su ieškovės nurodytu būdu. Ieškovė nurodydama buto vidutinės rinkos vertę remiasi UAB „Dzūkas“ konsultacine pažyma, 2025 m. rugpjūčio 4 d. – 93 000 Eur, 1 m2 vertė – 1 367,04 Eur. Ieškovei L. S. tenkančio buto ½ dalis – 46 500,00 Eur vertės, atsakovui A. S. tenkančio buto ½ dalis – 46 500,00 Eur vertės. Tokiu būdu ieškovei L. S. ir atsakovui A. S. priteistinos nuosavybės teisės į po ½ dalį buto, kurio ½ dalies vertė – 46 500,00 Eur.

Teismui pateiktas ieškovės parengtas planas, kuris atitinka VĮ Registro centro turimus kadastrinius duomenis. Todėl šiuo atveju nustatytina ir naudojimosi buto patalpomis tvarka, ieškovei paskiriant naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-5 – 15,29 m2 ploto, kambariu, plane pažymėtu 5-4 – 10,54 m2 ploto, atsakovui A. S., paliekant naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-7 – 18,05 m2 ploto su balkonu. Buto patalpomis: virtuve, plane pažymėta 5-6 – 8,06 m2 ploto, vonios patalpa, plane pažymėta 5-3 – 2,58 m2 ploto, wc plane pažymėta 5-2 – 1,25 m2, koridoriumi, plane pažymėtu 5-1 – 12,86 m2 ploto, paliktina ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai. Rūsio patalpa, plane pažymėta R-8 – 2,78 m2 ploto, paliktina atsakovui. Tokiu būdu ieškovei tektų naudotis 38,21 m2 ploto buto patalpomis (15,29 m2 + 10,54 m2 (8,06 m2 + 12,86 m2 + 2,58 m2 + 1,25 m2 = 24,75 m2 : 2 =12,38 m2) atsakovui liktų naudotis 33,21 m2 ploto patalpomis (18,05 m2 +2,78 m2 (8,06 m2 + 12,86 m2 + 2,58 m2 + 1,25 m2 = 24,75 m2 : 2 = 12,38 m2). Susidarantį skirtumą 5 m2 ploto, t. y. ieškovei L. S. atitenkant naudotis 38,21 m2 ploto, o atsakovui 33,21 m2 ploto, ieškovė išmoka piniginę kompensaciją atsakovui 6 835,20 Eur (kuri skaičiuojama 1 m2 vertė – 1 367,04 Eur x 5 m2 ploto = 6 835,20 Eur).

Teismas daro išvadą, kad tokia ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka neapsunkins nei vienam bendraturčiui naudotis konkrečia daikto dalimi, toks patalpų naudojimas labiausiai atitiks šalių interesus. Naudojimosi tvarka konkrečiu atveju nustatoma tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Bylos šalys naudosis aukščiau nurodytomis gyvenamojo buto patalpomis atskirai ir dalyje kartu ir tai teismo manymu, šiuo nagrinėjamu atveju leis užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą bei tai atitinka racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovė procesinius dokumentai ir jų priedus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 1 042,00 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 510,00 advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 121,00 Eur už UAB „Dzūkas“ surašytą konsultacinę pažymą apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kainą. Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taigi ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 673,00 Eur: 1 042,00 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą – santuokos nutraukimą – 114,00 Eur, bei turtinį reikalavimą – už ieškovei tenkančią 46 850,00 Eur turto dalį – 928,00 Eur), 1 510,00 Eur – advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų, 121,00 Eur – kitos išlaidos. Šios ieškovės patirtos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, tai yra sumokėti žyminį mokestį už turtinį reikalavimą (už jam tenkančią turto dalį – 46 850,00 Eur) – 928,00 Eur bei sumokėti 39,63 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą Druskininkų m. savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui A. S. – pavardę S..

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantį turtą padalinti tokiu būdu:

Priteisti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį 93 000,00 Eur vertės buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. S. ir L. S. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (46 500,00 Eur vertės buto);

Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį 93 000,00 Eur vertės buto su rūsiu 2,78 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,03 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoto A. S. ir L. S. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise (46 500,00 Eur vertės buto).

Nustatyti naudojimosi butu su rūsiu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

Paskirti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-5 – 15,29 m2 ploto, kambariu, plane pažymėtu 5-4 – 10,54 m2 ploto;

Paskirti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis kambariu, plane pažymėtu 5-7 – 18,05 m2 ploto su balkonu, rūsio patalpa R-8 (2,78 kv. m.);

Nustatyti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto patalpomis: virtuve, plane pažymėta 5-6 – 8,06 m2 ploto, vonios patalpa, plane pažymėta 5-3 – 2,58 m2 ploto, wc plane pažymėta 5-2 – 1,25 m2, koridoriumi, plane pažymėtu 5-1 – 12,86 m2 ploto, naudotis bendrai.

Priteisti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį MERCEDES BENZ A, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 700,00 Eur, registruotą ieškovės vardu, asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 835,20 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią 5 m2 didesnę nekilnojamojo turto (buto) dalį bei 350,00 Eur piniginę kompensaciją už kilnojamojo turto (automobilio) ½ dalį, viso 7 185,20 Eur, atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 673,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 967,63 Eur bylinėjimosi išlaidų – 928,00 Eur žyminio mokesčio bei 39,63 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, mokant žyminį mokestį įmokos kodas – 5660, mokant išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė