I. V. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. e1-351-1279/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04407-2026-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laura Mankienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini)m., Lietuva, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. V. 2026 m. vasario 11 d. apie 20.00 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)m., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,79 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu - motina V. S. metu, tyčia, rankomis pastūmė ją, po ko ji trenkėsi į durų staktą, dėl ko virš dešinio antakio atsirado sužalojimas, taip smurtaudama prieš V. S., sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad V. S. yra jos mama, jos kartu veda bendrą ūkį ir buitį, gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini)m. Parodė, kad į svečius buvo atvykęs jos draugas A. V., ta proga visi kartu, tai yra ji, jos draugas A. V. ir jos mama V. S. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo neblaivi, tačiau įvykusio įvykio aplinkybes atsimena gerai. 2026 m. vasario 11 d. apie 20 val. su mama V. S. susibarė, kadangi ji jai pradėjo aiškinti, kad eitų miegoti, apsižodžiavus nesusivaldė ir ją savo rankomis pastūmė, po ko ji atsitrenkė savo galvą į durų staktą ir susižalojo antakį, jai bėgo kraujas. Dėl įvykusios situacijos labai gailisi. Parodė, kad ji taip pasielgė, nes po žodinio konflikto supyko ant jos, nesusitvardė ir ją pastūmė, labai dėl to gailisi. Po šio įvykio jos draugas A. V. iškvietė policijos pareigūnus, nes matė visą situaciją. Policijos sulaukė namuose, iš namų neišėjo. Atvykę policijos pareigūnai, išklausę kas nutiko, sulaikė ją. Išsiblaiviusi suprato, kad pasielgė blogai, galėjo susivaldyti, nesmurtauti. Ji visiškai pripažįsta, kad tyčia mušdama, sukėlė mamai V. S. fizinį skausmą, kad sužalojo ją. Tikisi, kad su ja susitaikys, ji jos atsiprašys. Anksčiau jau yra buvęs vienas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas jų abiejų susitaikymu. Mano, kad įtakos šiai situacijai įvykti turėjo ir alkoholis - tiek ji, tiek V. S. buvo neblaivios. Pasižada daugiau nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų. Po įvykio buvo neblaivi, dabar blaivi ir duoda teisingus, tikslius ir išsamius parodymus. Asmens kratos paimtus daiktus prašo grąžinti, nes jie jai reikalingi.

Be pačios kaltinamosios I. V. prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Iš nukentėjusiosios V. S. parodymų nustatyta, kad I. V. yra jos dukra, kartu gyvena vienuose namuose, veda bendrą ūkį. Jos dukra išgėrusi alkoholio pasidaro labai neadekvati, išgėrusi visai nekontroliuoja savo nervų. 2026 m. vasario 11 d. apie 20.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, nes ji jai pasakė, kad jau laikas jai būtų eiti miegoti, po ko ji dėl neaiškių priežasčių ją pastūmė ir ji dėl jos pastūmimo atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo antakį. Dėl jos tokio smurtavimo prieš ją, ji pajuto didelį fizinį skausmą. Dėl įvykusio įvykio, buvo atvykę policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Ji medikų buvo išvežta į gydymo įstaigą, o jos dukrą I. V. sulaikė policijos pareigūnai ir išvežė į areštinę. Vieną kartą dukra I. V. prieš ją jau buvo smurtavusi, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas joms susitaikius. Dėl įvykusio įvykio su dukra jos susitaikys, žino, kad dukrai atleis, išsiblaiviusi ji tikrai gailėsis savo tokių veiksmų prieš ją. Supranta, kad ikiteisminiame tyrime yra pripažinta nukentėjusiąja, jai išaiškintos nukentėjusiosios teisės ji jas supranta. Jai buvo išduota užduotis vykti objektų tyrimui į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, tačiau ji ten nevyks, nemato tam poreikio. Paaiškina, kad įvykio metu, kuomet dukra I. V. ją pastūmė, ji jautė fizinį skausmą ir buvo sužalotas jos antakis, tačiau pristačius ją vakar į gydymo įstaigą, antakis jai buvo susiūtas. Gydymas jai nėra paskirtas, nusipirko vaistų kokių jai reikia, nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Jai įteiktas pranešimas dėl civilinio ieškinio teikimo, supranta teisę pateikti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio pareiškimo ji neteiks. Dukrai ji jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, tačiau nori, kad ji daugiau prieš ją nesmurtautų. Neprieštarautų, jeigu byla dėl 2026 m. vasario 11 d. įvykio būtų baigta supaprastinta forma – teismo baudžiamuoju įsakymu. Jokių prašymų dėl ikiteisminio tyrimo, dėl bausmės neturi. Įvykį matė dukters I. V. draugas A. V., kuris ir iškvietė policiją ir medikus.

Iš liudytojo A. V. parodymų nustatyta, kad jis yra I. V. draugas, jie yra pora. 2026 m. vasario 11 d. buvo kartu su I. V. ir jos motina V. S. jų namuose, buvo atvykęs į svečius. Parodė, kad apie įvykį, kuomet I. V. smurtavo prieš savo motiną, ją pastūmė, jis žino. Tuo metu visi buvo neblaivūs, kas tikriausiai turėjo įtakos įvykiui. Apie 20 val., I. V. jau buvo pakankamai neblaivi, o kuomet ji būna neblaivi, pasidaro agresyvi ir neadekvati. Minėtu laiku ji išėjo iš vonios ir susikivirčijo su savo motina V. S., po ko ji tikriausiai nesusitvardžiusi savo rankomis ją pastūmė. Po pastūmimo V. S. trenkėsi į durų staktą ir susižalojo antakį, iš sužalotos vietos jai bėgo kraujas ir kiek jam ji sakė, jautė stiprų fizinį skausmą. Kuomet visa tai įvyko nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė I. V. ir išvežė ją į areštinę, o sužalotą V. S. išvežė į gydymo įstaigą, o jis tiesiog nuėjo miegoti. Vėliau grįžusi iš gydymo įstaigos I. motina V. pasakė, kad gydymo įstaigoje jai susiuvo antakį. Jis pats jokių pretenzijų niekam neturi, pasakė viską kas jam žinoma, įvykio daugiau niekas nematė.

2026 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nustatyta, kad nurodytu adresu yra 5 aukštų gyvenamasis daugiabutis. Gyvenamojo daugiabučio dešinėje pusėje, mato laiptus, kuriais užlipus mato uždarytas juodos spalvos duris, kurios pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius duris, patenka į koridoriaus patalpą, kur dešinėje pusėje mato pakabintus drabužius. Kairėje pusėje mato veidrodį, kuris yra suskilęs. Einant tolyn dešinėje pusėje prie durų į įėjimą i vonios - tualeto patalpą, mato ant grindų raudonos spalvos dėmę, galimai kraujo. Užėjus į vonios - tualeto patalpą ant grindų taip pat mato raudonos spalvos dėmę, galimai kraujo, nuo kurio ant sterilaus vatos tampono paimtas biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į voką Nr. 1. Įvykio vietoje apžiūrėjus visas buto vidaus patalpas, sudaužytų indų, sulaužytų baldų ar apgadintų kitų buities objektų - nepastebėta. Apžiūrėjus buto vidaus patalpas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Buto patalpos ir jo prieigos, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos.

2026 m. vasario 11 d. V. S. asmens apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusioji V. S.. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint V. S., ant dešinės pusės antakio matomas baltos spalvos pleistrą, kuris nufotografuotas mastelinės fotografijos metodu. Daugiau sužalojimų ant moters nesimato.

2026 m. vasario 11 d. apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo metu 20.50 val. įtariamajai I. V. aloktesteriu nustatytas 2,79 prom. neblaivumas.

2026 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu: (duomenys neskelbtini)m., buto duris atidarė A. V., kuris paaiškino, kad minėtame bute vyksta konfliktas tarp mamos V. S. ir dukros I. V.. A. V. teigė, kad I. V. nuėjo į dušą ir iš po jo išėjusi pradėjo žodiškai konfliktuoti su mama, rėkti ant jos. Nuėjęs prie jų pamatė, kad iš V. S. antakio bėga kraujas, antakis yra prakirstas. Tuomet minėtas moteris atskyrė ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. A. V. nurodė, kad jis su I. V. yra draugai. Taip pat A. V. nurodė, kad I. V. alkoholį vartoja jau dvi dienas. Patikrinus A. V. girtumą alkotesteriu, jam nustatytas 2,08 prom. girtumas. Toliau aiškinantis aplinkybes, buvo bendrauta su V. S., kuri nurodė, kad šiai būnant namie prie jos atėjo jos dukra I. V. ir pradėjo žodiškai konfliktuoti su ja, dėl neaiškių priežasčių. Nenorėdama su ja bendrauti, kadangi I. V. buvo labai neblaivi ir kalbėjo neadekvačiai, V. S. norėjo nueiti, bet prie jos atėjusi I. V. ją tyčią stūmė, kuri praradusi koordinaciją atsitrenkė su galva į sienos kampą, dėl ko atsirado kirstinė žaizda dešinės pusės antakio srityje ir pradėjo iš žaizdos bėgti kraujas. V. S. teigė, kad I. V. prieš ją smurtaują ne pirmą kartą, taip pat ankščiau yra buvusi iškelta baudžiamoji byla dėl jos veiksmų. V. S. blaivumo nebuvo įmanoma patikrinti jos fizinės būklės, tačiau nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris taip pat teigė, kad vartojo vieną butelį alaus. Moteriai buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjus moterį nusprendė ją pristatyti į LSMUL Kauno klinikų SPS tolimesnei moters apžiūrai dėl patirtų sužalojimų. Toliau buvo bendrauta su I. V., kuri teigė, kad tik žodiškai konfliktavo su mama ir jos nestūmė, ši pati eidama užkliuvo ir atsitrenkė į sieną, dėl ko prasikirto antakį. Bendraujant su I. V. ši buvo itin agresyvi. Moteris buvo nuvesta iki tarnybinio automobilio nusistatyti tapatybę. Nuėjus iki tarnybinio automobilio ji toliau rėkė, elgėsi agresyviai, muistėsi, todėl buvo nuspręstą moterį patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Apžiūrint I. V. turimus su savimi daiktus, ši pradėjo reikšti pretenzijas, kalbėti nepagarbiai. Patikrinus su savimi turimus daiktus I. V. buvo pareikalauta lipti į tarnybinį automobilį, tačiau ši reikalavimo nevykdė, pradėjo muistytis ir bandė išvengti sulaikymo, dėl ko moteris buvo paguldyta ant žemės ir uždėtos spec. priemonės antrankiai. I. V. toliau įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, pradėjo spardytis, todėl su vienkartiniais antrankiais buvo surištos ir jos kojos bei moteris pasodinta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Tarnybiniame automobilyje minėta moteris toliau spardėsi ir gadino automobilio inventorių, todėl prieš moterį buvo panaudota spec. priemonė - dujos. Patikrinus alkotesteriu I. V. girtumą, jai nustatytas 2,79 prom. girtumas. Moteris pristatyta į Kauno apskrities VPK patalpas ir uždaryta į areštinę iki 48 val.

2026 m. vasario 11 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolu I. V. buvo laikinai sulaikyta.

2026 m. vasario 12 d. nutarimu paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį, įtariamoji I. V. buvo paleista.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios I. V. kaltė yra įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas I. V. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji I. V. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną - nukentėjusiąją V. S., t. y. rankomis pastūmė ją, po ko ji trenkėsi į durų staktą, dėl ko pas nukentėjusiąją virš dešinio antakio atsirado sužalojimas. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BPK 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Už kaltinamosios I. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi, prokurorės sprendimas užbaigti nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismo baudžiamuoju įsakymu įstatymui neprieštarauja.

Kaltinamajai buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jai išaiškinta BPK 418 - 425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamoji tam neprieštaravo, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamosios padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo ir teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamoji neteista, tačiau anksčiau jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinio nusikaltimo žmogaus sveikatai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuris buvo nutrauktas. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad kaltinamoji administracine tvarka bausta 3 kartus, pinigines baudas sumokėjusi. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamoji yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš byloje pateikto 2026 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini)sektoriaus rašto nustatyta, kad I. V. (duomenys neskelbtini) stacionare gydėsi: 2025 m. gegužės 14 d. iki 2025 m. gegužės 19 d. ir 2025 m. birželio 4 d. iki 2025 m. birželio 6 d. Diagnozė: F10.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. 2026 m. vasario 13 d. paskyrus objektų tyrimą Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai, gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. V. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Pagal bylos duomenis abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su realiu įkalinimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Kartu su bausme skirtini įpareigojimai bei draudimai, kuriuos siūlė prokuroras, nes jie teismo vertinimu, padės koreguoti kaltinamosios elgesį teigiama linkme bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. vasario 11 d. iki 2026 m. vasario 12 d., vieną laikino sulaikymo parą keičiant į tris laisvės apribojimo bausmės dienas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: biologinis pėdsakas ant vatos tampono nuo grindų, kuris saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK, sunaikinamas kaip menkavertis daiktas.

Kaltinamajai I. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant ją dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant ją dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti I. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. vasario 11 d. iki 2026 m. vasario 12 d. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą keičiant į tris laisvės apribojimo bausmės dienas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti I. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: biologinį pėdsaką ant vatos tampono nuo grindų, kuris saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis).

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laura Mankienė