Baudžiamoji byla Nr. e1-350-1279/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38115-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Laura Mankienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis procesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini)sav.,
duomenys apie teismo sprendimus jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų: Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. sausio 19 d. nutarimu dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį; Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. sausio 30 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartimi dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, - skirtos priverčiamosios medicinos priemonės (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - taikymas),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. P. 2025 m. spalio 27 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo koridoriuje, konflikto su motinos R. G. sutuoktiniu V. G. metu, tyčia rankomis sudavė ne mažiau tris smūgius į galvą, taip mušdamas V. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, padarydamas ekchimozę (poodinę kraujosruvą) kairės akies srityje.
Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
E. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. spalio 27 d. sudavė smūgius motinos R. G. vyrui V. G.. Parodė, kad jis apie 10 metų gyvena su motina ir jos sutuoktiniu V. G.. 2025 m. spalio 27 d. vakare buvo išėjęs pas draugą. Į namus grįžo apie 22 val. vakaro, buvo blaivus. Alkoholio nevartoja, geria vaistus nuo šizofrenijos ir miego gerinimui. Namo kiemo vartai buvo užrakinti. Jis neturi jų raktų. Skambino mamai, kad ji atrakintų, bet ji raktų taip pat neturėjo. Paprastai tie varteliai nerakinami būna. Mama liepė peršokti per vartelius, kad pareitų namo. Peršoko vartelius, su mama parūkė lauke ir ėjo į kambarį. Į kambarį ėjo pirmas, be mamos. Mama dar lauke rūkė. Jis už ją greičiau surūkė cigaretę. Įėjo pro lauko duris, kur į koridorių atbėgo įpykęs V. G., kuris pradėjo šaukti ir stumti jį atgal į lauką. Tada supyko ir sudavė jam smūgius. Sudavė jam kokius tris smūgius kumščiu į galvą ir kokius tris kumščius į pilvą. Atrodo nestipriai smūgiavo. Jis jį išvijo į lauką, kur buvo mama. Su ja tarėsi ką daryti. Konfliktas vyko apie 30 sekundžių, mama tuo metu buvo lauke prie durų. Su mama pasitarė ką daryti toliau, tada vėl ėjo į kambarį ir jis vėl pradėjo jį vyti ir tada tarp jų mama įsiterpė. Tada jau nesimušė, išsiskirstė ir ėjo miegoti. Po jo suduotų smūgių V. G. buvo įpykęs. Jis neatrodė sumuštas, žymių nebuvo, jis nesiskundė, kad jam ką skaudėtų, vaistų kiek matė nevartojo. Su V. G. jau susitaikė, pažada daugiau su juo nekonfliktuoti, gailisi, kad taip atsitiko.
Be paties kaltinamojo E. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
2025 m. spalio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate gautas V. G. pareiškimas, kad 2025 m. spalio 27 d. apie 22.00 val. gyvenamojo namo koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini) sav., įvyko konfliktas tarp jo ir sutuoktinės R. G. sūnaus E. P., kurio metu E. P. rankomis sudavė iki penkių smūgių į veidą ir galvos sritį, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Greitoji medicinos pagalba nekviesta, į gydymo įstaigą V. G. nesikreipė.
2025 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini)sav. Kiemo teritorija aptverta tvora. Tvoroje ties įvažiavimu į kiemą yra vartai, dešinėje pusėje varteliai. Namo kieme yra vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda. Prie namo rytinės pusės sienos yra veranda. Pro lauko duris patenkama į namo koridorių, kur yra įvykio vieta. Koridoriuje esantys daiktai neišmėtyti ir nesulaužyti. Koridoriaus kairėje pusėje medinės atidarytos durys, pro kurias patenkama į namo virtuvę. Koridoriaus dešinėje pusėje atidarytos medinės durys pro kurias patenkama į namo svetainę. Ant gyvenamojo namo išorinių sienų yra pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje nusikalstamai veikai reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta ir neišimta.
2025 m. spalio 28 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrimo V. G. kairės pusės veido srityje prie kairės akies matosi kraujosruva. V. G. teigia, kad kairės pusės veido srityje jaučia skausmą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2308/2025(02) nustatyta, kad V. G. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairės akies srityje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, traumos mechanizmo detalizuoti pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu dėl konstatuoto sužalojimo V. G. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas.
2025 m. spalio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad V. G. nurodė, jog 2025 m. spalio 27 d. apie 22.00 val. buvo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jo žmonos R. G. sūnus E. P.. Tarp jų abiejų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis jam abejomis rankomis sudavė į veidą ir galvos sritį apie penkis smūgius. Po tokių jo veiksmų juto fizinį skausmą, kuris nebuvo momentinis. Skausmą jaučia ir apklausos metu, prie kairės akies matosi paraudimas. Parodė, kad labai skauda kairės pusės galvos srityje. Konfliktas įvyko jam priklausančio namo viduje, koridoriuje. Jis taip elgiasi ne pirmą kartą. Su žmonos sūnumi nelabai gerai sutaria, tarp jų vyksta dažnai žodiniai konfliktai. Po šio incidento pas medikus nesikreipė.
Nukentėjusysis V. G. papildomos apklauso metu parodė, kad E. P. jo atsiprašė, su juo susitaikė, todėl pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Papildomai parodė, kad 2025 m. spalio 27 d. jis E. P. smūgių nesudavė, tik jį laikė suėmęs rankomis už jo dėvimų drabužių krūtinės, kad jis netriukšmautų. Norėjo jį išstumti į lauką, t. y. išvyti iš savo namų, ir būtent tada jis jam tarpduryje sudavė ne mažiau tris smūgius į veidą ir galvą. Smūgiavo kumščiais.
Liudytoja R. G. parodė, kad su sutuoktiniu V. G. gyvena jam priklausančiuose namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sūnus E. P., 30 metų amžiaus. E. P. nuo 19 metų susirgo paranoidine šizofrenija. Iki to laiko buvo sveikas, ligų neturėjo. Šiuo metu E. P. dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Sutuoktinio santykiai su E. P. yra blogi, jie nesutaria. E. P. neturi kur išeiti, kai ji namuose, jį prižiūri, juo pasirūpina ir jam emociškai geriau. 2025 m. spalio 27 d. E. P. grįžo vakare apie 22 val. iš draugo, bet tuo metu V. G. jau buvo užrakinęs kiemo abu vartus ir E. P. neturėjo raktų kuo atsirakinti. E. P. jai paskambino, kad neįeina į kiemą, nes vartai užrakinti. Jam liepė peršokti per tvorą, nes ir pati vartelių raktų neturėjo. V. per kiemo vaizdo kameras pamatė, kad E. peršoko vartelius ir supyko, jo neįleido į kambarį, t. y. E. jau ėjo į kambarį pro lauko duris, bet V. jį išvijo atgal į lauką. E. norėjo patekti į namus. V. tyčia jo neįleido. E. vis tiek bandė patekti į namus. Ji išėjo į lauką, kad įsivesti E. T. E. pirmas įėjo į namus, įėjo į koridorių ir pradėjo stumdytis su V., vienas kitam smūgiavo rankomis, kiek kartų ir kuris kuriam pataikė nematė, nes ėjo paskui E. jam iš nugaros. Buvo didelis triukšmas. Susijaudino, pasimetė ir išsigando, todėl visko tiksliai neįsidėmėjo ir negali prisiminti. V. su E. koridoriuje susistumdė, ji stojo tarp jų į vidurį ir liepė ramintis, kad nebūtų triukšmo. Po šio konflikto E. ir jie nuėjo miegoti. V. jokiu skausmu nesiskundė, jo veide ar kitose kūno vietose sužalojimo žymių nematė. Jai atrodo, kad jų nebuvo, jis jokių vaistų nuo skausmo nevartojo, pas medikus nesikreipė, nes nebuvo ko, jis nebuvo sumuštas. Jie daugiau tik apsistumdė. E. taip pat buvo sveikas, ėjo iškart miegoti. Rytojaus rytą V. atsikėlė, jo veidas buvo sveikas, sumušimo žymių jo veide ar kitose kūno vietose nebuvo, nesiskundė, kad ką skaudėtų, vaistų negėrė, tiesiog nieko nesakęs išvažiavo. Suprato, kad V. išvažiavo į policiją rašyti pareiškimą, nes jis dažnai sakydavo, kad parašys pareiškimą policijai ir išgyvendins E. iš savo namų. Po šio konflikto V. ir E. susitaikė.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. kaltė yra įrodyta.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. P. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. G., t. y. rankomis sudavė ne mažiau tris smūgius į galvą. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis buvo nežymiai sužalotas, padaryta ekchimozė (poodinė kraujosruva) kairės akies srityje. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
BPK 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už kaltinamojo E. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi, prokurorės sprendimas užbaigti nagrinėjamą baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismo baudžiamuoju įsakymu įstatymui neprieštarauja.
Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418 - 425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl prokurorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau taip pat yra įvykdęs smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl sveikatos būklės jam buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės. Ši aplinkybė leidžia vertinti jo asmenybę kaip linkusią nusikalsti. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis yra dirbantis.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis įrašytas (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre, su diagnoze: F20.0. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-17/2026 nustatyta, kad: 1) tiriamos veikos metu E. P. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija (F20.0). E. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2) E. P. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje); 3) šiuo metu E. P. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - Paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija (F20.0). E. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4) E. P. gali dalyvauti teismo procese; 5) E. P. gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus; 6) E. P. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Pagal bylos duomenis abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus su realiu įkalinimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas, kurį siūlė prokuroras, nes tai teismo vertinimu, padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme bei padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltinamajam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Išaiškinti E. P., kad:
1. Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per 5 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalis).
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Laura Mankienė
