Baudžiamoji byla Nr. 1-337-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00273-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 18 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorei N. K.,
kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei A. L. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1999 m. rugsėjo 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija), 178 straipsnio l dalį, – 10 MGL (1300 Lt.) bauda;
2) 2000 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio (redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 3 metams laisvės atėmimu. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo dėl amnestijos l straipsnio 3 punktu atleistas nuo paskirtos bausmės;
3) 2001 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsniu (1961 m. BK redakcija) – 2 metams laisvės atėmimu. Pritaikius BK 47-l straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
4) 2002 m. kovo 28 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) – 1 metams laisvės atėmimu. Pritaikius BK 47-l straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) 2002 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio l dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnį.(1961 m. BK redakcija) – 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo dėl amnestijos 5 straipsnį, galutine bausme –1 metai 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimu. 2003 m. gegužės 21 d. nutartimi, veika perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnį, bausmės nekeičiant;
6) 2003 m. birželio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, – 1 metams 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimu. 2003 m. rugpjūčio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 7 mėnesių 2 dienų;
7) 2003 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnį, – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. 2006 m. vasario 15 d. paleistas atlikęs bausmę;
8) 2006 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio l dalį, 63 straipsnį, – 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimu. 2007 m. gruodžio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 4 mėnesių 26 dienų. 2008 m. gegužės 6 d. išbrauktas iš Kauno pataisos inspekcijos įskaitos;
9) 2010 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnį, galutine bausme –1 metai laisvės atėmimo;
10) 2011 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, bausmes subendrinus su 2010 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu, 2011 m. lapkričio 15 d. paleistas atlikęs bausmę;
11) 2015 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Austrijos R. Vienos žemės baudžiamųjų bylų teismo 2012-02-15 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Lietuvos Respublikos BK straipsniais, galutine – 5 metų laisvės atėmimo bausme, 2016 m. lapkričio 24 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;
12) 2018 m. balandžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, – 90 parų areštu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, – galutine 60 parų arešto bausme;
13) 2018 m. balandžio 23 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, – 60 parų areštu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, – galutine 40 parų arešto bausme;
2018 m. birželio 14 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, A. K. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant, galutine subendrinta bausme –90 parų areštu.
14) 2022 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui, iš viso – 80 valandų;
15) 2023 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu, prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis (10 parų) ir paskirta galutinė;
16) 2025 m. vasario 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmės neatlikęs
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis A. K. 2024 m. gruodžio 28 d. apie 19.25 val. bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, tyčia sudavė vieną kartą lazda E. Z. į galvos sritį, taip mušdamas nukentėjusiajam E. Z., dėl muštinės žaizdos viršugalvio vidurinėje dalyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas vyko ne koridoriuje, o virtuvėje. Jis atėjo į virtuvę pasiimti sąsiuvinio, kur rašomas karštas vanduo, nes norėjo maudytis. Virtuvėje sutiko D. P., jai liepė grąžinti papuošalus, kuriuos jis jai yra padovanojęs. Ji pradėjo rėkti. Tuomet atėjo jos dabartinis sugyventinis nukentėjusysis, išsitraukė teleskopinę lazdą, bandė užsimoti su ja, o jis kaire ranka pasigavo lazdą. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį, į pakaušį. Po smūgio nukentėjusysis nuėjo į kambarį, o paskui ir D. P.. Jis nuėjo į savo kambarį. Po kiek laiko atvyko policija, jo kambaryje darė kratą, beisbolo lazdos nerado. Įvykio metu buvo neblaivus, bet viską gerai atsimena. Jis D. P. nekeikė. D. P. pasielgė negražiai, buvo pas jį svečiuose, o jau per eglutės įžiebimą namo grįžo su nukentėjusiuoju. D. P. buvusi jo sugyventinė. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Su juo buvo anksčiau konfliktavo per Kalėdas bendro naudojimo virtuvėje, o po to, nukentėjusysis jam pripurškė į akis dujų. Teleskopinė lazda buvo metalinė, juoda rankena. Nukentėjusiajam sudavė ranka, o ne lazda.
Panašius parodymus kaltinamais davė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.l.110-111).
Nukentėjusysis E. Z. parodė kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Būdamas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, bendro naudojimo virtuvėje. Nuo kambario iki virtuvės apie 10 metrų. Jis atbėgo iki virtuvės, kaltinamasis į jį buvo nugara atsisukęs į D. P. ir lazda daužė stalą ir rėkė. Norėjo nustumti kaltinamąjį, jis atsisuko su lazda ir gavo su lazda smūgį į viršugalvį, nuo smūgio atsitrenkė į koridoriaus sieną, buvo daug kraujo. Po smūgio jis nuėjo į kambarį, kad dar daugiau negautų. Policijos pareigūnai atvyko greitai. Jis su pareigūnais nuėjo iki kaltinamojo kambario durų niekas neatsidarė, jį išvežė į ligoninę. Anksčiau kaltinamasis buvo užpuolęs D. P., todėl jis jį yra pastūmęs. O kitą kartą kaltinamasis jį puolė, jis kaltinamajam papurškė dujų. Kaltinamasis jaučia, kad jis yra jo konkurentas, nes su jo mergina bendrauja.
Liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis, o nukentėjusysis jos naujas draugas. Ji nuėjo į sandėliuką pasiimti agurkų. Į sandėliuką patenkama iš bendro naudojimo virtuvės. Kaltinamasis ją užpuolė kaltinamasis su beisbolo lazda, su ja mosikavosi, sakė, kad ją nudės, su lazda trenkė į stalą, sudaužė lėkštę, ją koliojo keiksmažodžiais. Kaltinamasis buvo neblaivus, vos apstovėjo ant kojų. Ji garsiai rėkė, iš kambario atėjo jos draugas nukentėjusysis. Atėjus nukentėjusiajam kaltinamasis šokinėjo su beisbolo lazda prieš jį, ir su ta lazda kirto nukentėjusiajam į galvos viršugalvį. Smūgį sudavė koridoriuje, nukentėjusiajam buvo prakirsta galva. Beisbolo lazda buvo medinė, apvyniota juodai, raižyta, iš šoko negali pasakyti kaip ji atrodė. Kaltinamasis norėjo, kad ji atiduotų jam dovanas žiedus, grandinėles. Virtuvėje nieko neprašė, tik ją kolojo, kad turi kitą draugą. Kalėdų pirmą dieną kaltinamasis pirmą kartą ją pamatė su nukentėjusiuoju, tarp jų įvyko konfliktas, o kitą kartą nukentėjusysis papurškė kaltinamajam dujų, nes šis šokinėjo prieš ją ir nukentėjusįjį. Šie incidentai buvo prieš šį įvykį. Nukentėjusysis lazdos niekada neturėjo. Į virtuvė nukentėjusysis atėjo, rankose nieko neturėjo. Policijai paskambino jie patys, atvyko po 10-20 minučių Kai gyveno kartu su kaltinamuoju, matė, kad jis turėjo beisbolo lazdą, tik kitokią, kurią laikė savigynai.
Liudytoja O. Ž. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, pranešėjui buvo praskelta galva, kurią praskėlė kaimynas. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė buto savininkė D. P.. Bute rado nukentėjusįjį, kuris buvo susijaudinęs, jam buvo praskelta galva, bėgo kraujas. D. P. paaiškino, kad koridoriuje sukonfliktavo su savo buvusiu sugyventiniu – A. K., jos draugas E. Z. išėjo į koridorių ir norėjo ją apginti. E. Z. pradėjo konfliktuoti su A. K., kuris jam sudavė į galvos sritį su lazda ir nuėjo į savo butą, o jie nuėjo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Nukentėjusį apžiūrėjo medikai, išsivežė į ligoninę, reikėjo siūti žaizdą galvoje. D. P. parodė, kur gyvena A. K., nuėjus prie jo kambario durų, jų neatidarė, atvykus kitam ekipažui atidarė duris, nurodė kad miegojo ir negirdėjo. Jis buvo stipriai neblaivus, paaiškino, kad konfliktavo su E. Z., bet neigė, kad su lazda sudavė per galvą. D. P. pasakė, kad lazda panaši į beisbolo lazdą, jos galas buvo apsuktas, juodas. Apžiūrėjus A. K. butą lazda nebuvo rasta. Neprisimena ar A. K. skundėsi, jog buvo sužalotas. A. K. neatidarė buto durų apie 30 minučių.
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, E. Z. pranešė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 19.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio 5 aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, A. K. su rankoje laikoma juodos spalvos su raudonos spalvos ornamentais beisbolo lazda, vieną kartą sudavė jam į galvos sritį, tai yra galvos viršugalvį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą ir jam bėgo kraujas. (b.l. 1-2, 9)
Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrabučio koridorius. Įvykio vieta yra penkių aukštų, blokiniame, baltos-pilkos spalvos bendrabučio tipo daugiabutyje, penktame aukšte koridoriuje. Koridoriaus kairėje pusėje, pačioje pabaigoje, kairėje pusėje yra šarvuotos, rudos spalvos durys Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėtų durų, ant žemės yra mėlynos spalvos kilimėlis, ant jo ir šalia ant grindų yra raudonos spalvos dėmių, galimai kraujo. Apžiūrint įvykio vietą, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta ir nepaimta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. (b.l. 25-27, 28-35)
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėja O. Ž. tarnybiniu pranešimu dėl gauto iškvietimo, užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 28 d. dirbo kartu su tyrėju I. D.. Apie 19 val. 38 min. iš Alytaus AVPK, OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 5 min. pranešėją 42 m. sumušė kaimynas, praskėlė galvą. Pranešėjas yra namuose pas draugę, o kaimynas galimai laiptinėje. Atvykus nurodytu adresu namuose rado pranešėją E. Z., kuris paaiškino, kad kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) A. K., sudavė jam vieną smūgį iš beisbolo lazdos, į galvos sritį, tai yra pakaušį bei jį praskėlė. E. Z. atvykę GMP išsivežė į Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, tolimesnei apžiūrai. (b.l.17-19)
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjas I. D. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, užfiksavo, kad 2024 m. gruodžio 28 d. apie 19:43 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. pranešėją 42 m. sumušė kaimynas, praskėlė galvą. Pranešėjas yra namuose pas draugę, o kaimynas galimai laiptinėje. Atvykus nurodytu adresu pasitiko D. P., kuri paaiškino, kad kelių minučių bėgyje, prie jos prikibo jos buvęs sugyventinis A. K., kuris pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, grasinti. Išgirdęs konfliktą, į koridorių taip pat atėjo E. Z. (nustatytas 0,00 promilių blaivumas), kuris pradėjo ginti D. P., todėl A. K. su medine lazda trenkė E. Z. į galvos sritį, ko pasėkoje prakirto jam galvą ir padarė kūno sužalojimus. Po įvykio A. K. iš karto pasišalino į savo butą, o E. Z. išsikvietė pagalbą. Atvykusi GMP apžiūrėjo E. Z. ir dėl patirtų sužalojimų jį išgabeno į Alytaus S. Kudirkos ligoninę detalių tyrimų atlikimui bei galvos žaizdos siuvimui. Po įvykio taip pat buvo pabendrauta su pačiu A. K. (nustatytas 3,19 promilių neblaivumas), kuris neneigė, kad konfliktavo su E. Z., tačiau kategoriškai neigė, kad smūgiuodamas naudojo medinę lazdą. Apžiūrėjus bendrabučio koridorių, A. K. namus, bei bendrabučio lauko prieigas, jokia medinė lazda, su kuria galėjo būti smūgiuota, nerasta. Atsižvelgiant į tai, kad E. Z. iš įvykio vietos dėl patirtų sužalojimų buvo išgabentas į gydymo įstaigą, todėl su asmeniu jokie procesiniai veiksmai neatlikti. (b.l. 39-40)
Kitų objektų apžiūros protokole yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros metu nustatyta, kad garso įrašas pavadinimu,,BPC skambučio įrašas. Įraše užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir pranešėjo. Pranešėjas prisistatė E. Z. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jam praskėlė galvą kaimynas, žaizda kraujuoja.(b.l. 36-38)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 8/2025 (06) nurodyta, kad E. Z. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiavimo būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l. 55-56) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 37/2025 (06) nurodyta, kad didesnė tikimybė, kad E. Z. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta suduodant smūgį medine beisbolo lazda. (b.l. 74)
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su liudytoja D. P. ir konflikto metu atėjo nukentėjusysis kuriam kaltinamasis su lazda sudavė į galvos sritį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė fizinį smurtą. Nors kaltinamasis aiškina, kad smūgį sudavė rankos kumščiu, o ne lazda, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir analogiškai aiškino aplinkybes, kad nukentėjusiajam smūgį į galvą sudavė ne lazda, o rankos kumščiu.
Nukentėjusysis E. Z. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad smūgis jam buvo suduotas lazda. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju, kurios metu kaltinamasis pripažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, tačiau ne lazda, o kumščiu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino jo nurodytas aplinkybes.
Be nukentėjusiojo, jo parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojų D. P., O. Ž. parodymai, specialisto išvada. Liudytoja D. P. patvirtino, kad bendro naudojimo virtuvėje tarp jos ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas ir jog kaltinamasis turėjo lazdą su ja trankė į stalą, kadangi ji šaukė atėjo jos draugas nukentėjusysis, kaltinamasis kirto lazda į galvos viršugalvį. Liudytoja O. Ž. patvirtino, kad gautame pranešime buvo nurodyta, kad kaimynas praskėlė galvą. Atvykus į įvykio vietą liudytoja D. P. paaiškino, kad nukentėjusysis ją norėjo apginti ir nukentėjusiajam kaltinamasis lazda sudavė smūgį į galvos sritį.
Nukentėjusiojo E. Z. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje, galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, didesnė tikimybė, kad muštinė žaizda viršugalvio vidurinėje dalyje galėjo būti padaryta suduodant smūgį medine beisbolo lazda. Įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimas nukentėjusiajam padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Taigi, šiuo atveju nukentėjusiojo E. Z. parodymus patvirtina liudytoja D. P., kuri betarpiškai dalyvavo įvykio metu ir matė, jog kaltinamasis būtent lazda sudavė smūgį. Liudytoja O. Ž., policijos pareigūnė, įvykio nematė, tačiau atvykus į įvykio vietą, liudytoja D. P. iš karto po įvykio nurodė, kad nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas lazda, o ne ranka. Nukentėjusiojo ir liudytojų D. P., O. Ž. parodymai nuoseklūs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nors liudytoja D. P., nukentėjusiojo draugė, todėl laikytina kad yra suinteresuota, duoti parodymus nukentėjusiojo naudai, tačiau teismas negali nesivadovauti jos parodymais, nes juos patvirtina ne tik nukentėjusiojo, bet ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad didesnė tikimybė, jog E. Z. suduotas smūgis medine beisbolo lazda. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos D. P. parodymų patikimumą.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymų patikimu, kad smūgis jam buvo suduotas lazda. Byloje esantys pirminiai duomenys t.y. nukentėjusiojo pareiškime apie pradėtą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota, jog kaltinamasis smūgį į galvos sritį sudavė su lazda, kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro įrašai, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusiajam kaimynas praskėlė galvą, Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjų O. Ž., I. D. tarnybiniuose pranešimuose dėl įvykio aplinkybių, kuriuose užfiksuota kaltinamasis su medine lazda trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį ir taip prakirto galvą, patvirtina, kad juose yra užfiksuota reikšminga informacija, patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai yra neprieštaringi ir kad jis iškarto nurodė, kad kaltinamasis smūgį per galvą sudavė lazda. Nors kaltinamasis neigia, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam per galvą lazda, o ranka, tačiau nukentėjusiojo parodymų patikimumą, be liudytojos D. P., patvirtina specialisto išvadoje jam nustatytas sužalojimas, jo padarymo mechanizmas.
Kaltinamasis teigė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo agresyvių veiksmų, parodydamas, kad nukentėjusysis atėjo su lazda rankose ją išskleidė, bandė jam suduoti, jis kaire ranka pasigavo lazda ir rankos kumščiu kirto per galvą. Nukentėjusysis neigia, kad turėjo rankose lazdą. Bylos įrodymais nustatyta, kad lazdą turėjo ne nukentėjusysis, o kaltinamasis, todėl nukentėjusysis negalėjo bandyti suduoti smūgį kaltinamajam, todėl šios aplinkybės nepatvirtina būtinosios ginties sąlygų.
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas Baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
Bylos įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamajam, nukentėjusysis bandė su lazda suduoti smūgius. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia naudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Taigi, nebuvo pirmos ir būtinos būtinosios ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi. Nesant pavojingo kėsinimosi, nekyla ir teisė į būtinąją gintį. Kaltinamojo parodymus, kad jį puolė nukentėjusysis, nepatvirtina bylos įrodymai. Įvertinus nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobūdžio.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų paneigiančių kaltinamojo nurodomą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgį kumščiu ir patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Šie įrodymai patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį lazda.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiajam lazda į galvos sritį, jį sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė esant teistumui, teistas eilę kartų, taip pat ir už smurtinius tyčinius nusikaltimus, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.1. b.l.157-169). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, bei bylos nagrinėjimo eigoje pateikė darbo sutartį, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.78). Tai, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos padarymu, tiek su kaltinamojo asmenybe, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už nesunkius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, teistumas už juos neišnykęs. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, dabar yra padaręs analogiško pobūdžio nusikaltimą. Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jos atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teismo teistas 16 kartų, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.
Kaltinamasis yra nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo, nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika padaryta 2024 m. gruodžio 28 d., todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytinas atliktas bausmės laikas.
Civilinis ieškinys
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė ieškinį (2 t., b. l. 8-9), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo A. K. 92,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiajam E. Z. priskaičiuota ligos išmoka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas pateikė ieškinių reikalavimus pagrindžiančius duomenis, leidžiančius identifikuoti turtinės žalos dydį ir pagrindą. Kaltinamojo kaltė įrodyta nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius išmokėjo nukentėjusiajam E. Z. priskaičiuotą ligos išmoką. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, iki bylos nagrinėjimo nebuvo atlygintas, todėl tenkintinas visiškai.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. APD-2025-08643 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės A. L. K. yra 208,33 Eur (t.2, b.l.91). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę kalėjime, nors šiuo metu dirba, gauna tik nedidelį darbo užmokestį, tačiau nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirti 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti, atliktą bausmės laiką pagal 2025 m. vasario 28 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti A. K. recidyvistu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš A. K. priteisti 92,40 Eur (devyniasdešimt du eurus, 40 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja L. L.
