Baudžiamoji byla Nr. e1-841-448/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26456-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2; 1.1.7.4; 1.1.8.6.2.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 18 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamasis K. R. 2025 m. liepos 26 d. apie 20.55 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, trenkė ramentu savo broliui A. R. į kairį antakį, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – broliui A. R. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis K. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, susipyko su broliu A. ir ramentu sudavė vieną kartą broliui į kairę veido pusę. Nuo smūgio broliui bėgo kraujas iš antakio. Po konflikto jis iš kambario išėjo į kiemą ir netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis pirminėje apklausoje melavo, nes galvojo, kad išvengs atsakomybės. Kai konfliktavo su broliu, niekas nematė. Jis savo brolio A. R. atsiprašė, jie susitaikė.
Be paties kaltinamojo K. R. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jis 2025 m. liepos 26 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu V. vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Kiek alaus išgėrė, neprisimena. Kitas brolis – K. namo grįžo vakare. Apie 21 val. nutarė eiti gulti. Tuo metu jo brolis K. jam pradėjo priekaištauti, jį pradėjo vadinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kad jis prie jo nesikabinėtų ir paliktų jį ramybėje, nutarė išsikviesti policiją. Pasiėmė virtuvėje ant stalo stovėjusį telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu pranešdamas, kad brolis triukšmauja. Skambinimo metu jo brolis K. norėjo atimti iš jo telefoną, tačiau, kai jis jam jo nedavė, šis pagriebęs prie stalo stovėjusį jo ramentą, jam virtuvėje sudavė vieną kartą į kairį antakį ir jį prakirto. Po suduoto smūgio jis nukritęs nebuvo. Medikų nekvietė, nes jų pagalbos nereikėjo. Brolis jam sudavė ramentu į kairį antakį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kai brolis prieš jį smurtavo, niekas nematė. Papildomos apklausos metu parodė, kad pas jokius medikus nevyko ir nevyks, pas teismo medicinos ekspertus jis taip pat nevažiuos. Brolis K. R. jo atsiprašė, prižadėjo daugiau prieš jį nesmurtauti, jis su juo susitaikė.
Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. 2025 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2025 m. liepos 26 d. apie 20.55 val., gyvenamojo namo kambaryje, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis nurodytu adresu, kuriam nustatytas 3,34 promilių neblaivumas, pagriebęs medinį ramentą iš savo brolio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio nurodytu adresu, kuriam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, rankų, jam sudavė vieną smūgį, pataikydamas prie kairės akies srities, matoma žaizda. Tokiais veiksmais K. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui A. R. Į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba nekviesta. K. R. sulaikytas.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto, prie gyvenamojo namo yra medinis priestatas. Įėjus pro pastato duris, apžiūros metu durys atidarytos, dešinėje pusėje po suolu yra du tušti buteliai: vienas butelis 1 l talpos nuo alaus „Švogerių“, 6 proc stiprumo, antras butelis 2 l talpos nuo alaus „Varžtas“, 7 proc. stiprumo. Paimtas ramentas, kuriuo suduotas smūgis, kuris vėliau grąžintas A. R.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. R. yra nukentėjusiojo A. R. brolis. Tiek nukentėjusysis ir kaltinamasis, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis K. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį A. R., kuriam ramentu trenkė į kairį antakį ir tokiais veiksmais savo broliui A. R. sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo K. R. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajam A. R. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis K. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis K. R. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). K. R. laikomas neteistu, teistumai išnykę, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis K. R. yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo K. R. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kaltinamojo K. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. R. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 26 d. 21.35 val. iki 2025 m. liepos 27 d. 13.54 val. Šis laikas įskaitomas į K. R. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
K. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti K. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti K. R. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 26 d. 21.35 val. iki 2025 m. liepos 27 d. 13.54 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti K. R.
Išaiškinti K. R., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti K. R., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
