Kasacinio skundo Nr. DOK-2270/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07863-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistosios D. B. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti D. B. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2270/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07863-2019-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios D. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistosios D. B. gynėjas advokatas D. Dargevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti D. B. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba, pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta kaltinamosios teisė į nekaltumo prezumpciją ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį D. B., nebuvo pašalintos abejonės dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymiai nebuvo nustatyta tvarka neginčytinai įrodyti. Darant išvadas dėl D. B. kaltės nesilaikyta in dubio pro reo principo.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė logikai prieštaraujančią, prielaidomis grįstą išvadą, kad D. B. pirštų atspaudai ant folijos lankstinukų atsirado pakuojant narkotinę medžiagą. Šią teismo išvadą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nėra. Priešingai, nustatytos aplinkybės (ant folijos rastų D. B. pirštų atspaudų vieta, jų kiekis) rodo, kad bute buvęs folijos ritinys buvo naudojamas buitiniais tikslais, nenaudojant jokios slaptumo priemonės. Ištirti įrodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad D. B. atliko narkotinės medžiagos pakavimo veiksmus.
Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtais bylos duomenis, padarė bylos medžiagai ir baudžiamojo proceso principams prieštaraujančią prielaidą apie išankstinį D. B. susitarimą su I. Z. dėl narkotinių medžiagų pardavimo bei perdavimo. Nė viename užfiksuotame telefono pokalbyje netiesiogiai ar paslėptai nekalbėta apie narkotinių medžiagų perdavimą, jų gavimą ar pinigus. Teismo interpretacija, kad tariamas arbatos pasiūlymas reiškė narkotikų perdavimą, yra subjektyvi ir deklaratyvi, neturinti objektyvaus pagrindo. Bylos duomenys ir pokalbių aplinkybės rodo ne veiksmų konspiratyvumą ar sąmoningą dalyvavimą nusikalstamoje schemoje, bet įprastą bendravimą, todėl patikimai nenustatytas D. B. susitarimas platinti narkotines medžiagas bei jų platinimas. Byloje nėra nustatyta ir D. B. kaltė, pasireiškusi tiesiogine tyčia.
Kasatoriaus teigimu, D. B. skiriant bausmę buvo padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, nesilaikyta BK bendrojoje dalyje nustatytų bausmės skyrimo taisyklių, nesivadovauta teismų praktika. Individualizuojant bausmę, neįvertintos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės. Bylos aplinkybių visuma, t. y. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, rodančios mažesnį veikos pavojingumą, bylos proceso trukmė, nuteistosios asmenybę vien teigiamai apibūdinančios aplinkybės, jos amžius ir šeiminiai ryšiai (augina du mažamečius vaikus), kurių apeliacinės instancijos teismas neįvertino iš viso arba įvertino nevisapusiškai, leidžia spręsti, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurioms esant realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas negali būti laikomas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl ilgo laiko tarpo nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, kuris mažina bausmės poveikį, jos aktualumą ir tikslingumą. Pasak kasatoriaus, griežtos laisvės atėmimo bausmės, neatitinkančios nei nuteistosios asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo, paskyrimas sukels pačiai D. B. ir jos šeimai neigiamas socialines pasekmes. Paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, ji neteisinga, neadekvati ir neproporcinga. Tokia bausme negalima pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų ir paskirties.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios D. B. gynėjo D. Dargevičiaus teiginiai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, pažeidimų grindžiami atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai (pavyzdžiui, ant folijos lankstinukų aptikti D. B. pirštų atspaudai, telefono pokalbių įrašai), į kokias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama ir kokios išvados turi būti daromos. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde ginčijamus klausimus dėl atskirų įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė išsamius motyvus, kuriais paneigė apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad D. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų visumos pagrindu darydamas išvadas dėl D. B. kaltės padarius ginčijamą nusikalstamą veiką įrodytumo, būtų pažeidęs BPK normas ar netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą. Nuteistosios D. B. gynėjas kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo teisės taikymo aspektu. Kasatoriaus nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistosios procesinės teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų, in dubio pro reo principo nesilaikymą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Kasacinio skundo argumentai dėl D. B. paskirtos bausmės taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais. Tuo tarpu paduotame kasaciniame skunde teiginiai dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika apeliacinės instancijos teismui, padariusiam išvadą, kad pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, D. B. paskirtos bausmės dar labiau švelninti, neskiriant jai laisvės atėmimo bausmės ar taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant jos vykdymą, nėra pagrindo, ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių, išnagrinėtų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, interpretavimu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios D. B. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis