Kasacinio skundo Nr. DOK-2383/2025
Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01287-2014-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinio skundo dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas advokatas R. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą R. Š. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nevykdė kasacinės instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties privalomų nurodymų, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 386 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą, kuris lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 1 dalies ir 95 straipsnio nuostatų taikymą ir dėl kurio buvo suvaržyta R. Š. teisė į apeliacinį procesą.
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatė jos padarymo momentą ir nepagrįstai jį susiejo su apgaulės būdu įgytos turtinės teisės antriniu perleidimu nesant apgaulės, t. y. su veiksmais, neatitinkančiais šios nusikalstamos veikos sudėties. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai konstatavo, kad R. Š., veikdamas bendrininkų grupe, siekė apgaulės būdu įgyti turtinę teisę V. K. naudai. Tokia išvada neišplaukia iš kaltinamojo akto ir kitų bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turtinė teisė buvo įgyta ne V. V., o V. K. naudai, kuriam turtinė teisė buvo parduota 2010 m. rugsėjo 2 d., neatitinka kaltinamojo akto. Be to, apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepranešė apie faktinių aplinkybių keitimą, jas pakeitė vienašališkai, nesudarydamas galimybių dėl to pasisakyti. Tai R. Š. gynybos teisių pažeidimas. Nurodyti argumentai rodo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio tendencingumą ir siekį nepagrįstai pabloginti R. Š. teisinę padėtį plečiamai ir nepalankiai interpretuojant jam pareikšto kaltinimo turinį. Taigi nuosprendžių turinys sudaro įspūdį, kad teismai tikslingai kaltinimo konstrukcijas vertino plečiamai, siekdami nepagrįsto ir neteisėto R. Š. nuteisimo, tai kelia abejonių dėl teismų objektyvumo.
Be to, kasatoriai nurodo, kad, konstatavus, jog BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaryta 2010 m. rugsėjo 2 d., buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kadangi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatyto nusikalstamos veikos padarymo laiko teikė tik nuteistieji, apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta vėliau, nei tai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo momentą ir taikė netinkamos redakcijos BK 95 straipsnio nuostatas. Šis teismas sprendė, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2010 m. rugpjūčio 12 d., nors kaltinamajam akte pareikšti kaltinimai dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo buvo siejami tik su R. J. veiksmais, kuriuos atliekant R. Š. nedalyvavo. Be to, paskutinių nusikalstamų veiksmų, susijusių su V. Š. pareikštais kaltinimais, datos yra ne vėlesnės kaip 2010 m. gegužės 31 d. Darant išvadas buvo pažeistas in dubio pro reo principas, nes byloje nėra duomenų, kad nuteistieji vėliau nei 2010 m. gegužės 31 d. būtų atlikę kokius nors nusikalstamus veiksmus.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai nustatęs kad R. Š. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesilaikydamas teismų praktikos, netinkamai skaičiavo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, taikė netinkamą BK 95 straipsnio redakciją, pažeidė R. Š. nekaltumo prezumpciją bei nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Dėk to nepagrįstai, suėjus senačiai, R. Š. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas).
Abiejų instancijų teismų išvados, kad R. Š., veikdamas bendrininkų grupe, padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas yra nepagrįstos. Byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Nenustatyta, ar R. Š. buvo žinoma, jog turtinė teisė buvo įgyta apgaulės būdu. Teismų išvados dėl bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais buvo grindžiama netiesioginiais įrodymais ir fragmentiškais, neesminiais jo veiksmais. Neatskleistas joks R. Š. kaip bendrininko vaidmuo ar konkretūs veiksmai darant nusikalstamas veikas. Nenustatyta, kad jis būtų suvokęs ir žinojęs, kad V. K. parduodama apgaulės būdu įgyta teisė atkurti nuosavybę į E. R. turėtas žemes. Taigi teismų išvados dėl R. Š. kaltumo yra neteisėtos, prieštarauja bylos įrodymų visumai, grįstos prielaidomis, o ne logiškomis ir teisiškai pagrįstomis išvadomis, padarytos iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nekaltumo prezumpciją. apeliacinės instancijos teismas netinkamai interpretavo pareikštų kaltinimų turinį, taip pažeisdamas R. Š. gynybos teisę. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas šališkas, nuosprendį grindė tik kaltinančiais įrodymais ir jame savo išvadų tinkamai nemotyvavo, nepagrindė bylos duomenimis. Be to, nuteistajam R. Š. nepagrįstai taikytas turto konfiskavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Pažymėtina, kad baudžiamoji byla, be kita ko, pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka buvo patikrinta išnagrinėjant trečią kartą, nes antrą kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, pripažinusi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 8 d. nuosprendis priimtas iš esmės pažeidus BPK 303 straipsnio 4 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 386 straipsnio 1 ir 2 dalių, reikalavimus, t. y. neišnagrinėjus bylos apeliacine tvarka tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir kartu nepašalinus kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų bylos įrodymų vertinimo esminių trūkumų, kurie, be kita ko, turi reikšmės asmenims inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiko nustatymui ir išvadoms dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino skaičiavimo bei baudžiamojo įstatymo taikymo, grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka su privalomais nurodymais ištaisyti trūkumus (BPK 382 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas R. S. kasacijos pagrindus – netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių apeliacinį bylos procesą, įrodymų ištyrimą ir vertinimą, nuosprendžio surašymą, pažeidimus nurodo formaliai. Iš tiesų kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (su padarytais pakeitimais, susijusiais su veikų perkvalifikavimu į švelnesnes baudžiamojo įstatymo redakcijas ir švelnesnių bausmių ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimu bei bausmės vykdymo atidėjimo termino sutrumpinimu), nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei pateikia savą atskirų įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jų nuomone patvirtina, kad R. Š., veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nepadarė. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde keliamus klausimus dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bendrininkų grupe aplinkybių įrodytumo, jų baigtumo momento, taip pat dėl turto konfiskavimo taikymo apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasatoriai savo skunde nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasatorių teiginiai dėl veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo datos patikslinimo nėra aktualūs veikos kvalifikavimui ir BK 95 straipsnio taikymo aspektu, o teiginiai dėl kaltinimo aplinkybių keitimo ne pagal procedūras yra klaidinantys. Nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas R. S. kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasatorių argumentai, kuriais nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis bei išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai nurodant apie padarytus BPK normų, teisės principų ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, procesinių teisių suvaržymą, teismų šališkumą, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. Š. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Arūnas Budrys
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
