Civilinė byla Nr. e2S-40-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01088-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.21.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4749-1166/2023 pagal antstolės A. M. perduotą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys – D. U. ir R. P..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalimi, perdavė teismui 2023 m. gegužės 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-104-24486 ir vykdomąją bylą Nr. 0104/22/17076. Šiuo aktu yra nustatyta, kad yra neįvykdytas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-133-335/2021.
2. Antstolė nurodė, kad 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu nustatė, jog vieta, kurioje turi būti kelias yra pievoje. Kelio vieta apaugus žole, vietomis matyti transporto priemonių vėžės, vieta, kurioje turi būti kelias aukščio atžvilgiu yra viename lygyje kelio pločio atžvilgiu. Einant keliu keliose vietose matyti įkalti kuoliukai. Pamatavus plotį tarp jų, 4 metrai tarp kuolų buvo. Apžiūros metu kelio vieta pravažiavo lengvoji transporto priemonė. Kelio vietoje šalikelės nematyti. Skolininkė D. U. paaiškino, kad jo ir neturi būti pagal paruoštą planą. Turto apžiūros akte dalyvavusi D. P. nurodė, kad dalis kelio nėra tinkamai įrengta, o D. U. pažymėjo, kad kelias įrengtas 2022 m. gegužės mėnesį. Servituto turėtojas naudojosi keliu birželio mėnesį, nedėjo pastangų išlaikyti kelią, nešienavo, leido naudotis sunkiasvoriam transportui. Remdamasi 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktu, byloje esančiomis fotonuotraukomis, 2023 m. gegužės 11 d. konsultacine eksperto išvada Nr. 23-05/01-01, antstolė darė išvadą, kad vykdomasis raštas Nr. e2-133-335/2021 yra neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė D. U. taikyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021, nurodytas pasekmes, taip pat netenkino suinteresuoto asmens D. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino antstolei vykdomąją bylą Nr. 0104/22/17076.
4. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 nutarta pakeisti 2002 m. gegužės 20 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61450-62-11458 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. ir A. P. priklausančiame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,08 ha dydžio kelio servitutą „leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius 4 m pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 40S-26 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. P.“ D. U. priklausančiame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytą 0,01 ha dydžio kelio servitutą – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantį), nustatant servitutą naujai – kitoje vietoje 0,1003 ha dydžio kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymui planą, 4 metrų pločio, įpareigojant D. U. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti šį servitutinį kelią taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį, o jo neįrengimo atveju nustatyta, jog D. U. skiriama bauda – po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai teismo sprendimo pagrindu 2022 m. lapkričio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-133-335/2021, kurį antstolė A. M. 2022 m. lapkričio 23 d. patvarkymu priėmė vykdyti. 2022 m. lapkričio 25 d. antstolė surašė raginimą per 10 dienų įvykdyti teismo sprendimą, raginimas skolininkei D. U. įteiktas 2022 m. gruodžio 2 d.
5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 motyvuojamoje dalyje nurodoma, jog nustatant servitutą 2002 ir 2010 metais nebuvo konkretizuota, kokiomis priemonėmis keliu bus galima važiuoti. Dėl pasakyto, pakeistasis servitutas nekonkretizuojamas, nustatant, kad keliu turi būti galima važiuoti, kaip prašo ieškovas (šioje byloje išieškotojas), tik lengvosiomis transporto priemonės, bet sykiu atkreipiamas dėmesys, kad tokiomis transporto priemonėmis turi būti galima pravažiuoti (Teismo sprendimo 31 punktas). Nusprendus dėl naujos servituto kelio vietos, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei nepasisakoma, nes tokių pasiūlymų šalys ieškinyje nepateikė. Nors ieškovo atstovė teismo posėdyje teigė, jog servituto kelias buvo apie 1995 m. žvyruotas, bet patikimų to įrodymų nepateikta. Iš ortofoto medžiagos nematyti, jog žvyro danga būtų įžvelgiama, negalima spręsti, jog iki kūdros įrengimo (maždaug po 20 metų) tokia danga dar buvo išlikusi, tad įrengimo metu buvo sunaikinta. Nėra duomenų, jog esamas servituto kelias būtų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – ir statybos įstatymas) ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui (Teismo sprendimo 32 punktas). Nurodymas įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog, esant būtinumui, turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu jis būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas (Teismo sprendimo 33 punktas).
6. Įvertinęs teismo sprendimo motyvus, teismas sprendė, kad skolininkė D. U. nebuvo įpareigota įrengti konkretizuotą kelio servitutą, pagrindinis reikalavimas įrengtinam keliui – kad juo galėtų pravažiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, dėl konkrečių reikalavimų servituto kelio kokybei teismo sprendime nebuvo pasisakyta. Pažymėjo, jog teismo sprendime nebuvo konstatuota ir tai, kad anksčiau buvęs servitutinis kelias būtų buvęs žvyruotas. Pačiame teismo sprendime yra akcentuota, jog D. U. nėra įpareigojama atlikti darbus taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus, o reiškia, jog, tik esant būtinumui, turi būti atlikti papildomi darbai, jeigu kelias būtų transporto priemonėmis, įskaitant ir lengvuosius automobilius, nepravažiuojamas. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad skolininkė D. U. buvo įpareigota įrengti kelio servitutą kokybės prasme lygiavertį buvusiajam, tačiau kitoje vietoje. Pažymėjo, kad pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas“ paruoštą servituto nustatymo planą, nurodoma įrengti 4 m pločio servitutą, šiame plane daugiau kokybinių reikalavimų nėra nurodoma.
7. Iš antstolės 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros akto teismas nustatė, kad antstolė 2023 m. kovo 30 d. nuvyko patikrinti vykdomojo rašto vykdymą. Teismas pažymėjo, kad nors MB „Inspectus“ parengtoje 2023 m. gegužės 11 d. konsultacinėje eksperto išvadoje Nr. 23-05/01-01, kuria remiasi antstolė, nurodoma, jog inžinerinis statinys – servitutinis kelias (kurį nagrinėjamu atveju įpareigota įrengti skolininkė) pagal teisės aktus priskiriamas vietinės reikšmės (IIIv) keliui ir teisės aktų keliamų reikalavimų tokiam keliui neatitinka, vis tik teismo sprendime buvo konstatuota, kad nėra duomenų, jog anksčiau buvęs servituto kelias būtų buvęs įrengtas kaip statinys pagal Statybos įstatymą ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui, dėl to nurodymas D. U. įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pateikta konsultacinė išvada nėra tinkamas įrodymas vykdomojo rašto nevykdymui pagrįsti, yra neobjektyvi ir neadekvati nagrinėjamai situacijai. Teismas vertino, kad kitoks konsultacinės išvados vertinimas šioje situacijoje būtų neteisingas ir neteisėtas, nes iš skolininkės būtų reikalaujama daugiau, nei teismo sprendimu ji buvo įpareigota.
8. Teismas taip pat atsižvelgė į teismo posėdžio metu paaiškėjusią aplinkybę, kad konsultacinėje išvadoje pateiktos fotonuotraukos yra prieštaringos, jose fiksuotos ne tik servitutinio kelio vietos, kas, teismo vertinimu, verčia abejoti konsultacinės išvados įrodomąja verte ir jos patikimumo aspektu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad konsultacine išvada negali būti grindžiamas vykdomojo rašto nevykdymo faktas.
9. Teismas nurodė, kad įvertinus 2023 m. kovo 30 d. apžiūros metu nustatytas aplinkybes, taip pat antstolės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, suinteresuoto asmens R. P. paaiškinimus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad keliu negali pravažiuoti lengvosios transporto priemonės. Kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia fakto, kad keliu gali pravažiuoti transporto priemonės. Teismas pažymėjo ir tai, kad D. U. teigimu, kelias buvo įrengtas 2022 m. gegužės 10 d., tuo tarpu vykdomasis raštas išduotas 2022 m. lapkričio 14 d., antstolės vieta faktiškai apžiūrėta tik 2023 m. kovo 30 d. Todėl teismas sutiko su skolininkės argumentais, kad ji negali būti atsakinga už kelio priežiūrą. Teismas vertino, jog nepaneigta skolininkės versija, kad po kelio įrengimo praėjus tiek laiko, keliu niekam nesinaudojant, kelio tikrasis vaizdas 2023 m. kovo 30 d. buvo kitoks nei įrengimo metu.
10. Apibendrinęs nurodytus argumentus, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymą, antstolė remiasi abejotinais, nepatikimais įrodymais (konsultacinė išvada, fotonuotraukos). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad servitutinis kelias tiek antstolės, tiek išieškotojo traktuotas (jo turinys ir kokybiniai reikalavimai suprasti) ne taip, kaip jį nustatė teismo sprendimas. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nepagrįstas objektyviais, patikimais duomenimis, todėl jo pagrindu teismas negali daryti išvados, jog teismo sprendimas yra neįvykdytas ir taikyti jame nurodytas pasekmes, todėl teismo sprendime nurodytas pasekmes teismas atsisakė taikyti.
11. Teismas taip pat nurodė, kad nors šioje byloje atsisakyta taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, konstatavus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto nepagrįstumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta antstolės piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą fakto, todėl D. U. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (priteisimo iš antstolės) netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti suinteresuotam asmeniui D. U. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021, nurodytas pasekmes (skirti baudą po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną), taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė, ar servitutinis kelias yra įrengtas tinkamai pagal Panevėžio apygardos teismo nurodymus – ar juo galima važiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Mano, kad bylos medžiagoje surinkti duomenys patvirtina, jog servitutiniu keliu negalima tinkamai naudotis pagal nurodytą servituto paskirtį.
14. Pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad konsultacinės išvados vertinimas būtų neteisingas ir neteisėtas. Konsultacinėje išvadoje iš esmės konstatuojamos aplinkybės apie neleistinas deformacijas ir vandens kaupimąsi dėl netinkamo kelio pagrindo, kas yra esminis defektas bet kokiam keliui bei patvirtina, kad servitutiniu keliu negalima tinkamai naudotis pagal servituto paskirtį.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkė pasirinko žemės frezavimą (purenimą) kaip kelio įrengimo būdą vietoje pagrindo tankinimo ir pakėlimo aukščiau vandeningų vietų, perlaidų įrengimo, nors iki 2016 m. buvęs kelias (kurį skolininkė kasdama kūdrą sugadino) turėjo perlaidas ir griovus drėgniausiose vietose, todėl skolininkės naujai įrengtas kelias neatitinka prieš tai buvusio kelio kokybės, nors tai yra reikalaujama Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu.
16. Akcentuoja, kad teismas nepagrįstai laikė, jog skolininkės 2022 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, jog servitutinis kelias buvo įrengtas. Akte nurodoma, kad buvo nulėkščiuotas ir išlygintas dirvožemio sluoksnis automobilių pravažiavimui, kelio plotis nužymėtas sukaltais mediniais kuoliukais, tačiau tai nepatvirtina, jog servitutinis kelias buvo įrengtas tinkamai ir juo galima tinkamai naudotis pagal servituto paskirtį. Mano, jog byloje apskritai nėra patikimų bei objektyvių įrodymų, kad buvo įrengtas tinkamas servitutinis kelias, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį.
17. Akcentuoja ir tai, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, visiškai neatsižvelgė į išieškotojo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jog nors jis pats keliu iki vykdomojo rašto išdavimo nesinaudojo, pirmą kartą jo sesuo buvo nuvažiavusi 2022 m. lapkričio mėnesį, ir ta vieta nesiskyrė nuo 2020 m. buvusios padėties. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad R. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad jis 2022 m. birželio mėn. važiavo šienauti pievos. Išieškotojas atkreipė dėmesį, jog R. M. važiavo šienauti pievos su vidutinio dydžio traktoriumi, sausu metu laiku, ir vis tiek paliko gilias provėžas. Taip pat teismas neatsižvelgė į išieškotojo paaiškinimus, jog 2022 m. lapkričio 2 d. servitutas neatrodė įrengtas, prasta būklė buvo akivaizdi, jo kokybė atrodė net prastesnė nei fiksuota 2022 m., t. y. prieš skolininkei galimai atliekant kelio įrengimo darbus. Teismas nepagrįstai palankiai vertino nepagrįstus ir deklaratyvius skolininkės paaiškinimus. Konsultacinėje išvadoje atsakant į klausimą, ar tinkamai įrengtas, tačiau retai naudojamas, kelias per 7 mėnesius nuo jo įrengimo gali deformuotis ir pasidengti augaline danga, nurodyta praėjus 7 mėnesiams po vietinės reikšmės kelio įrengimo, jo struktūra turi išlikti nepakitusi, saugi ir tinkama naudoti visais metų laikais, nepriklausomai nuo to, kaip dažnai juo važinėjama.
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. U. prašo suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens R. P. jos naudai 387,20 Eur sumą, sumokėtą advokatui už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą.
19. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Mano, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad antstolės 2023 m. kovo 30 d. turto apžiūros aktas surašytas praėjus beveik metams laiko po servitutinio kelio įrengimo. Suinteresuotas amuo R. P. juo nesinaudojo, ką pripažino teisminio nagrinėjimo metu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. P. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl yra pagrindas manyti, kad servitutiniu keliu nesinaudos ir ateityje, todėl teikiamos pretenzijos dėl servitutinio kelio kokybės – piktnaudžiavimo savo teisėmis išraiška. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju objektyviais ir patikimais negalima laikyti apelianto pateiktų konsultacinės išvados ir fotonuotraukų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens R. P. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos
21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą); ar byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 32 punktą).
23. Suinteresuotas asmuo R. P. su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – 2023 m. gegužės 10 d. darytas fotonuotraukas. Apelianto manymu, pateikiami įrodymai nėra iš esmės nauji ir turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi patvirtina jo teiginius, kad ginčo servituto kelias nėra tinkamai įrengtas, juo negalima tinkamai naudotis pagal servituto paskirtį (važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus), o būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktos konsultacinės išvados ir neatsižvelgė į joje nustatytas faktines aplinkybes apie ginčo servituto kelią.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat į tai, kad su šiais naujais įrodymais suinteresuotas asmuo D. U. yra susipažinusi, dėl jais grindžiamų aplinkybių turėjo galimybę pateikti savo nuomonę atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą, dėl to jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria pateiktus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl atskirojo skundo argumentų
25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė, ar servitutinis kelias yra įrengtas tinkamai pagal Panevėžio apygardos teismo nurodymus – ar juo galima važiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Apelianto įsitikinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog servitutiniu keliu negalima tinkamai naudotis pagal nurodytą servituto paskirtį.
27. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo nurodoma, kad turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (lot. prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas ir neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
28. Kartu pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl teismas privalo ne vien tik formaliai pritaikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes.
29. Nagrinėjamu atveju antstolė A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/17076 vykdo apelianto pateiktą 2022 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2A-522-755/2021 pagal 2021 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo sprendimą, dėl skolininkės D. U. įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis įrengti 0,1003 ha dydžio (4 m pločio) servituto kelią jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį (važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus) pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas” paruoštą servituto nustatymo planą. Minėtame vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad pagal teismo sprendimą servitutinio kelio neįrengimo atveju skolininkei D. U. skiriama bauda – po 10 Eur už kiekvieną kelio neįrengimo dieną. Antstolė 2022 m. lapkričio 23 d. priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavusi vykdymo išlaidas, išsiuntė skolininkei D. U. 2022 m. lapkričio 25 d. raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Per raginime nurodytą terminą skolininkė D. U. antstolei pranešė, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. servitutinis kelias yra įrengtas taip, kad juo galima naudotis pagal servituto paskirtį, pateikė įrodymus, grįsdama nurodytas aplinkybes – UAB „Agminta” su skolininke pasirašytą 2022 m. gegužės 10 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą dėl keliuko lyginimo, frezavo darbų (8 val.), 2022 m. gruodžio 5 d. R. M., 2022 m. birželio mėn. šienavusio žolę apeliantui priklausančiame žemės sklype ir vykusio į apelianto žemės sklypą per servitutinį kelią, paaiškinimą, antstolės I. B. 2022 m. gruodžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. F-11-22-136 su fotonuotraukomis, kuriuo 2022 m. gruodžio 7 d. užfiksuotas kelias, einantis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengtas pagal 2020 m. rugsėjo 24 d. MB „GeoMatininkas” paruoštą servituto nustatymo planą, kelias padengtas sniego danga, matomos automobilių provėžos, pagal servituto paskirtį keliu naudotis galima. Apeliantas nesutiko su skolininkės pozicija, kad kelias yra įrengtas ir teikė antstolei 2022 m. lapkričio 2 d. darytas fotonuotraukas, apelianto teigimu, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes. Antstolė 2023 m. sausio 17 d. patvarkyme nurodė, kad neturi specialių žinių dėl to, kaip tiksliai turi būti įrengtas servitutinis kelias taip, kad juo būtų galima naudotis pagal servituto paskirtį, todėl paprašė apeliantą pateikti objektyvius įrodymus (specialisto išvadą ir pan.), pagrindžiančius jo teiginius, kad ginčo kelias neįrengtas. Apeliantas antstolei pateikė pagal apelianto užduodamus klausimus MB „Inspectus” 2023 m. gegužės 11 d. parengtą konsultacinę išvadą Nr. 23-05/01-01 „Dėl servitutinio kelio – inžinerinio statinio, susisiekimo komunikacijų (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės vertinimo”. Be to, 2023 m. kovo 30 d. antstolė atliko turto apžiūrą, dalyvaujant išieškotojo atstovams ir skolininkei, bei surašė turto apžiūros aktą. Skolininkė antstolei pateikė papildomus įrodymus – papildomas fotonuotraukas bei policijos atsakymą dėl kelio ženklo, kurio įrengimui įvertinti servitutinį kelią buvo atvykę policijos pareigūnai. Remdamasi byloje surinka medžiaga, antstolė sprendė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl surašiusi 2023 m. gegužės 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-104-24486, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo skolininkei.
30. Įvertinęs vykdomosios bylos ir civilinės bylos rašytinę medžiagą, apelianto ir skolininkės D. U. paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai neištyrė ir neįvertino visus byloje surinktus įrodymus. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie teismo sprendimo neįvykdymą, o apelianto antstolei pateikta konsultacinė išvada su fotonuotraukomis nėra tinkamas įrodymas teismo sprendimo nevykdymui pagrįsti, yra neobjektyvi ir neadekvati nagrinėjamai situacijai.
31. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendime buvo konstatuota, kad nėra duomenų, jog anksčiau buvęs servituto kelias būtų buvęs žvyruotas ar iki kūdros įrengimo tokia danga dar buvo išlikusi, kad anksčiau buvęs servituto kelias buvo įrengtas kaip statinys pagal statybos įstatymą ar pagal statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus keliui, dėl to nurodymas skolininkei įrengti servitutą nereiškia įpareigojimo tai atlikti taip, kad servitutinis kelias atitiktų naujai įrengiamiems keliams keliamus reikalavimus. Duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, byloje nebuvo pateikta, kaip ir duomenų apie tai, kad anksčiau buvęs servituto kelias turėjo perlaidas ir griovus drėgniausiose vietose. Nors konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad ginčo servituto kelias priskyriamas vietinės reikšmės (IIIv) keliui, tačiau nepateikiama, kokio konkretaus savivaldybės teisės akto pagrindu šis kelias buvo priskirtas šios kategorijos keliams.
32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, kad konsultacinėje išvadoje pateiktos fotonuotraukos yra prieštaringos, jose fiksuoti ne tik servituto kelio vietos fragmentai (sunkios technikos paliktos provėžos šalia servituto kelio, skolininkei nepriklausančio žemės sklypo dalys), kas kelia pagrįstų abejonių ir dėl šių fotonuotraukų pagrindu padarytų išvadų teisingumo.
33. Pripažintina reikšminga ir kita pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad vykdomasis raštas apeliantui buvo išduotas tik 2022 m. lapkričio 14 d. (praėjus pusei metų po servituto kelio įrengimo), antstolės servituto kelias faktiškai apžiūrėtas tik 2023 m. kovo 30 d. Pats apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo posėdyje nurodė, kad iki 2022 m. lapkričio mėnesio, kai jo sesuo buvo atvykusi į jam priklausantį žemės sklypą, servituto kelias nebuvo apžiūrėtas. Todėl pripažintina, jog byloje esančių duomenų nepakanka skolininkės D. U. pateiktų įrodymų apie tai, kad servituto kelias buvo įrengtas 2022 m. gegužės 10 d. ir esamu servituto keliu gali pravažiuoti transporto priemonės, paneigti. Apelianto su atskiruoju skundu pateiktos fotonuotraukos nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ar netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Apeliantas R. P. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atskirojo skundo parengimą patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo D. U. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 387,20 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas netenkinamas, apelianto ir suinteresuoto asmens D. U. interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, suinteresuoto asmens D. U. patirtų bylinėjimosi dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o suinteresuotam asmeniui D. U. priteisiamas iš apelianto 387,20 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
