Baudžiamoji byla Nr. e1-555-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11070-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 9 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas, teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vaadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, laisvės apribojimu 1 metams. Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
3) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų; basumę atlikęs (duomenys neskelbtini);
5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);
6) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini).
7) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant 64¹ straipsnį, areštu 30 parų; bausmę atliko (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. Š. (duomenys neskelbtini) apie 18.13 val. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas – 18.53 val. jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, teigė, jog nuoširdžiai gailisi. Parodė, jog vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, tačiau kartais važinėja. Du kartus yra baustas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Baudų nesumokėjo, nes neturi lėšų. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pas draugą V. Š. dviese išgėrė maždaug 1 l degtinės bei 5 l alaus. Apie 18 val. baigėsi alkoholis. V. pasiūlė jam vairuoti savo automobilį ir važiuoti iki parduotuvės alkoholio. Tokį pasakymą suprato kaip leidimą važiuoti draugui priklausančiu automobiliu. Žinojo, jog neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti, yra neblaivus, tačiau apie pasekmes negalvojo. Automobilio raktelių V. į rankas nepadavė, jie buvo automobilyje. Tai, kad rakteliai automobilyje, žinojo, kadangi V. jo niekada nerakindavo. Jautėsi galintis vairuoti, tačiau pervertino savo jėgas. Labai norėjo alkoholio, todėl sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir išvažiavo. Pavažiavus iki parduotuvės apie 6 km, žvyrkelyje automobilį sumėtė. Dėl neblaivumo jo nesuvaldė, apsivertė ir įvažiavo į šalikelėje esančius medžius. Buvo sąmoningas, nesusižalojo. Yra sąžiningas, todėl iš įvykio vietos nepasišalino, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems prisipažino, jog yra neblaivus ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas.
Be paties kaltinamojo A. Š. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) K. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie 18.17 val. iš OVS budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apvirto pranešėjas, važiavęs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pranešėjas A. Š. paaiškino, jog visą dieną su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, pasiėmė draugo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. (duomenys neskelbtini) 18.38 val. pirmojo tikrinimo metu jam alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,02 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinio metu 18.53 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
Policijos registruojamų įvykių registro išraše užfiksuota, jog pranešėjas A. Š. (pastaba. pranešėjo tikroji pavardė Š., kaltinamasis neneigia pats pranešęs apie įvykį) (duomenys neskelbtini) 18.13 val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apvirto ir yra neblaivus.
Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) 19 val. užfiksuoti A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. Š. nurodžius, jog alkoholį vartojo prieš 30 minučių, neblaivumas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini)“, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmo tikrinimo metu 18.38 val. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 18.53 val. nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. Š. sutiko.
(Duomenys neskelbtini) duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra V. Š.. Nurodyta, kad paskutinė registravimo operacija atlikta (duomenys neskelbtini), automobilio kaina arba vertė 1 300 eurų.
(Duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) buvo 2 440 eurų.
Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) su draugu A. Š. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 3 l alaus ir 1 l sidro. Apsvaigęs nuėjo miegoti, A. Š. liko ir toliau vartojo alkoholį. Po kurio laiko pažadino A. Š. sesers skambutis, kuri paaiškino, kad A. apvertė jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Suprato, kad A., būdamas neblaivus, kol jis miegojo, be leidimo paėmė automobilį, stovėjusį kieme, ir padarė eismo įvykį. Automobilio rakteliai buvo namuose, komodos stalčiuje, jų A. nedavė, buvimo vietos nerodė. Prieš užmiegant, apie automobilio paėmimą ar vairavimą jokios kalbos su A. nebuvo. Žinojo, kad A. neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį pirko(duomenys neskelbtini), mokėjo 1 300 eurų bankiniu pavedimu ir 200 eurų grynais. Automobilį taisė, pirko naujas detales, pakeitė jo galingumą. Už visus remonto darbus sumokėjo 500 eurų, todėl šiuo metu automobilį vertina 2 000 eurų.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojo parodymai, policijos pareigūnės tarnybinis parnešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, PRĮR užfiksuoti duomenys, neblaivumo nustatymo aktas – visiškai patvirtina, jog kaltinamasis A. Š. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis A. Š. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. Š. teistas, teistumas neišnykęs. Per paskutinius 5 metus jis tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) nutarimu už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – dviratį būdamas neblaivus (pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį), jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam jis baustas (duomenys neskelbtini) (nustatytas 0,59 promilių neblaivumas). Duomenų apie baudų sumokėjimą byloje nėra.
Kaltinamasis A. Š. (duomenys neskelbtini), teigia, jog vykdo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)neregistruotas. Neįrašytas į psichikos ir priklausomybių ligų įskaitas, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.
Kaltinamasis A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pats pranešė policijos pareigūnams apie sukeltą eismo įvykį esant neblaiviam, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Šiuo atveju tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojo apklausos matyti, kad A. Š. vairavo prieš pat važiavimą visą dieną vartojęs alkoholį, taigi puikiai suvokdamas, jog negali vairuoti dėl apsvaigimo ir netgi neturi teisės vairuoti transporto priemonių, be to, sukėlė eismo įvykį. A. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,00 promilės). Teismas neigiamai vertina ir tai, jog A. Š. neblaivus transporto priemonę vairavo jau nebe pirmą kartą. Taigi A. Š. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Tai jį charakterizuoja kaip tikrai nedrausmingą ir neatsakingą asmenį, akivaizdžiai linkusį nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir rodo, kad jis visai nesistengia keisti savo netinkamo ir pavojingo elgesio. Todėl nėra jokio pagrindo kaltinamojo formaliai žodžiu išreikšto gailėjimosi laikyti nuoširdžiu, ir atitinkamai kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis šią naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tai rodo jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas A. Š. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Todėl, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo A. Š. asmenybę sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Visų paminėtų aplinkybių pagrindu kaltinamajam A. Š. skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas artimas jos maksimumui – 81 para (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo A. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam A. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. Š. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, jog A. Š. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, nes jis vairavo padidinto pavojaus šaltinį, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, neturėdamas tam teisės bei sukeldamas eismo įvykį ir rizikuodamas kitų asmenų, dalyvaujančių viešajame eisme, sveikata ir gyvybe. Todėl, vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs A. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, nustatyto neblaivumo laipsnį, bei tai, kad kaltinamajam A. Š. dėl administracinio nusižengimo (duomenys neskelbtini) nutarimu kartu su bauda buvo skirta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams ((duomenys neskelbtini)) ir jis šios administracinės poveikio priemonės nevykdė, ją visiškai ignoravo vairuodamas automobilį, tai liudija, jog iš ankstesnių nubaudimų tinkamų išvadų nepadarė, todėl tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę įgyti specialiąją teisę, didesnį BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam termino vidurkiui – 4 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo, darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.
Nusikaltimą A. Š. padarė vairuodamas V. Š. priklausančią transporto priemonę, kurią jis vairavo be V. Š. leidimo ir žinios. Atsižvelgiant į tai, minėta transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, negali būti konfiskuota, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Pagal (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį jo kaina arba vertė buvo 1 300 eurų. Automobilis savininkas V. Š. parodė, kad automobilį pirko už 1 500 eurų, o paskui automobilį dar taisė, remontavo ir dabar jį vertina 2 000 eurų. Iš (duomenys neskelbtini)pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini)mėnesį buvo 2 240 Eur.
Pažymėtina, jog daikto kaina, kuri nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir pan., tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotino turto rinkos vertė nustatytina, vadovaujantis automobilio savininko parodymais ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, ir laikoma įvykio metu buvus 2 000 eurų. Tokia vertė yra artima ir (duomenys neskelbtini)nurodytai 2 440 eurų vertei.
Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu aštuoniasdešimt vienai parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą penkiasdešimt keturioms paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
2) transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. Š. pripažinti recidyvistu.
Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės (duomenys neskelbtini)kalėjimą adresu (duomenys neskelbtini), įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. Š.
Teisėja Inga Liubinienė
