Civilinė byla Nr. e2YT-533-1154/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03134-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.6.15.2; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D., R. D., R. K., K. K., B. K., M. K., J. K., A. C., J. P., J. V., A. V., M. T., V. S., V. Ž., M. M., A. M., V. B., I. R., E. M., N. M., J. J., O. S., A. B., L. N., Č. J., G. D., A. Č., I. Č., R. S., D. P., A. Č., P. M., D. M., R. B., E. K., O. U., L. S., V. P. P., V. P., D. D., A. D., D. R., D. D., J. D., D. U., R. V., R. E. L., L. K., V. G., V. Š., O. Š., V. V., V. L., A. Ž., R. P., V. K., J. K., L. L., I. B., M. K., E. K., L. Z., I. Š., A. Š., J. A., I. R., K. P., A. J., U. J., S. Ž. ir D. G. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, suinteresuoti asmenys – daugiabučių namų savininkų bendrija „S.“, Alytaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas, A. M., uždaroji akcinė bendrovė „D.“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėjai R. D. ir kt. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 308,52 m vandentiekio tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir 312,71 m fekalinės kanalizacijos tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodoma, kad inžineriniai tinklai buvo suprojektuoti ir įrengti statomiems daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini) aptarnauti, jie buvo pripažinti tinkamais naudoti 1996 m. rugsėjo 24 d. kartu su gyvenamaisiais namais, tačiau pagal tuo metu galiojusius norminius aktus nebuvo priskirti prie nekilnojamojo turto ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Už tinklų projektavimo ir tiesimo darbus sumokėjo tuometis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „S.“ (dabar daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „S.“). Nuo 2008 m. vasario 20 d. DNSB „S.“ turi sudariusi sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „D.“ dėl tinklų eksploatavimo, gedimų ir avarijų likvidavimo. Pagal 2016 m. kovo 24 d. inžinerinių tinklų eksploatavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) DNSB „S.“ gauna ir apmoka UAB „D.“ pateiktas sąskaitas. Pareiškėjų teigimu, jie nuo pat buitinės / fekalinės kanalizacijos tinklų įrengimo dienos teisėtai ir atvirai naudojosi neįregistruotais buitinės / fekalinės kanalizacijos tinklais ir atitinka visus reikalavimus, būtinus nuosavybės teisei įgyjamosios senaties būdu nustatyti.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jeigu teismas nustatytų, jog pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas; prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo DNSB „S.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjų pareiškimu, ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad už projektavimo darbus, o taip pat inžinerinių tinklų tiesimo darbus buvo sumokėta pareiškėjų pinigais, kurie buvo surenkami į DNSB „S.“ sąskaitą ir pervedami pagal paskirtį. Nutiesus inžinerinius tinklus pareiškėjai jais naudojosi, o tinklų administravimo klausimai buvo perduoti bendrijai. DNSB „S.“, veikdama kaip administratorė, su UAB „D.“ sudarinėjo inžinerinių tinklų eksploatavimo sutartis, apmokėdavo bendrijai išrašomas sąskaitas. Visos sąskaitos buvo apmokamos iš eksploatavimo išlaidoms skirtų lėšų, kurios buvo surenkamos iš bendrijos narių.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „D.“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka; prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškime nurodytus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo inžinerinius statinius pareiškėjai įgijo daugiau kaip prieš dešimt metų ir jais naudojasi iki šiol, UAB „D.“ šie statiniai nuosavybės teise nepriklauso. Suinteresuoto asmens nuomone, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjams nėra jokių apribojimų ar kliūčių nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
6. Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
7. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a:
9. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai (el. bylos apyrašo T 2, b. l. 11–17).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. sausio 28 d. Alytaus miesto statybos ir architektūros valdyba išdavė leidimą užsakovui A. statyti 55 butų gyvenamąjį namą (3 bloksekcijos) tuomečiame (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 5). 1996 m. gegužės 28 d. sudarytas dengiamų darbų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 55 butų gyvenamojo namo lauko vandentiekio su apskaitos mazgu įrengimo darbai, ir konstatuota, kad darbai atlikti be nukrypimų, akte kaip projekto užsakovas nurodytas gyvenamųjų namų kooperatyvas „S.“ (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 6). 54 butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktu, patvirtintu 1996 m. rugsėjo 25 d., priėmimo komisija pripažino, kad 54 butų gyvenamasis namas tinka normaliai eksploatacijai, ir priėmė jį naudoti; kaip šio akto priedai nurodyti inžinerinių tinklų bei įrengimų išbandymo ir priėmimo aktai su apyrašu, komunikacijų bei inžinerinės įrangos patikrinimo pažymos (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 7–9). Iš pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 11) matyti, kad pagal užsakovo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „S.“ užsakymą buvo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbai, nurodyta jų vertė. Byloje pateiktas Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. vasario 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1996 m. rugsėjo 25 d. pripažįstant tinkamais naudoti gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kartu buvo pripažinti ir šie inžineriniai tinklai: vandentiekio tinklai, kurių bendras ilgis 306 m, ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių bendras ilgis 250,7 m (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 12). Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. sausio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinti inžinerinių tinklų ilgiai, nurodant, kad vandentiekio tinklų bendras ilgis yra 308,52 m, fekalinės kanalizacijos tinklų bendras ilgis – 312,81 m (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 13).
11. Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad inžineriniai statiniai – vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai – buvo pastatyti teisėtai, be to, jie buvo skirti daugiabučiams namams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), aptarnauti ir faktiškai tuo tikslu buvo naudojami. Tokią išvadą patvirtina ir vėliau, t. y. 2006 m. gruodžio 18 d., sudarytos inžinerinių tinklų kadastrinių matavimų bylos duomenys (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 36–61).
12. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad DNSB „S.“ 2008 m. vasario 20 d. sudarė inžinerinių tinklų eksploatavimo sutartį su UAB „D.“ dėl bendrijai priklausančių inžinerinių tinklų eksploatavimo pagal sutarties priede nurodytą inžinerinių tinklų eksploatavimo schemą. 2012 m. birželio 25 d. buvo sudaryta nauja inžinerinių tinklų eksploatavimo sutartis su UAB „D.“, kuria šalys susitarė dėl buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų gedimų ir avarijų likvidavimo darbų atlikimo; iš šios sutarties priedo matyti, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai yra prijungti prie miesto magistralinių tinklų; sutartis buvo atnaujinta 2016 m. kovo 24 d. (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 15–21). Byloje pateiktos sąskaitos faktūros ir DNSB „S.“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad bendrija reguliariai mokėjo UAB „D.“ už pagal pirmiau nurodytas sutartis suteiktas paslaugas (el. bylos apyrašo T 1, b. l. 22–35). Atsiliepime į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo DNSB „S.“ patvirtino, kad bendrija už inžinerinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas atsiskaitydavo lėšomis, kurios buvo surenkamos iš daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų savininkų pagal jiems pateikiamas sąskaitas.
13. Duomenų, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šie objektai nuosavybės teise priklausytų valstybei ar savivaldybei. Šioje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujantys valstybės įmonė Turto bankas ir Alytaus miesto savivaldybė tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjų teisės įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus neginčijo.
14. Pagal CPK 532 straipsnio reikalavimus 2025 m. kovo 21 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbus pranešimą apie bylos nagrinėjimą, kiti suinteresuoti asmenys į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
16. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170-415/2016">3K-3-170-415/2016</a>).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-67/2011">3K-7-67/2011</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQtNjExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-54-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-54-611/2018">e3K-3-54-611/2018</a>).
18. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 15 dalies 2 punkte detalizuota, kad prie pastato bendrojo naudojimo objektų priskiriamos bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
19. Pirmiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nurodytas teisinis reglamentavimas bei jį aiškinanti kasacinio teismo praktika leidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai, kaip daugiabučių namų, kuriems eksploatuoti ir buvo sukurti inžineriniai vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, butų savininkai, sąžiningai valdė šiuos tinklus nuo pat jų sukūrimo 1996 metais ir nepertraukiamai, teisėtai, atvirai jais naudojosi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 33 punktas). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad daikto valdymas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios užkirstų kelią pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus įgyjamosios senaties būdu.
20. Pažymėtina, kad pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad net ir tuo atveju, jeigu daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), pavienių butų savininkai per įstatymo reikalaujamą nepertraukiamo daikto valdymo ne mažiau kaip 10 metų laikotarpį keitėsi, ši aplinkybė nepaneigia valdymo nepertraukiamumo sąlygos egzistavimo, nes nustačius, kad tinklų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, perimant daikto valdymą visų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų, t. y. pareiškėjai nėra įregistruoti kaip inžinerinių tinklų bendraturčiai. Iš pareiškimo bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad inžineriniai tinklai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso bei nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo ar kad objektus būtų užvaldęs kitas asmuo (asmenys). Viešame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad inžineriniai tinklai būtų užfiksuoti kaip neteisėta statyba. Priešingai, bylos duomenys patvirtina šių objektų statybos teisėtumą. Pareiškėjai, kaip daugiabučių namų butų savininkai, vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklus valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daikto bendraturčiai, tinklais naudojosi, reguliariai mokėjo įmokas už jų išlaikymą ir priežiūrą ir buvo įsitikinę, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl inžinerinių tinklų nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys.
22. Atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktą teisės aiškinimą, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad inžinerinius tinklus – 308,52 m vandentiekio tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir 312,71 m fekalinės kanalizacijos tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai pradėjo valdyti teisėtai ir valdo juos sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Konstatuotina, kad egzistuoja visos CK 4.68 straipsnyje ir 4.71 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į minėtus nekilnojamojo turto objektus (CK 4.68 straipsnis).
23. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Remiantis šia nuostata, pripažintina, kad pareiškėjai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pirmiau nurodytus inžinerinius tinklus, o šios teisės dalis yra proporcinga jiems nuosavybės teise priklausančio buto naudingajam plotui ir gyvenamojo namo naudingajam plotui.
24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, padalijus jas proporcingai visiems pareiškėjams, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai R. D., R. D., R. K., K. K., B. K., M. K., J. K., A. C., J. P., J. V., A. V., M. T., V. S., V. Ž., M. M., A. M., V. B., I. R., E. M., N. M., J. J., O. S., A. B., L. N., Č. J., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai G. D., A. Č., I. Č., R. S., D. P., A. Č., P. M., D. M., R. B., E. K., O. U., L. S., V. P. P., V. P., D. D., A. D., D. R., D. D., J. D., D. U., R. V. (O. S. ir B. S. teisių perėmėja), R. E. L., L. K., V. G., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai V. Š., O. Š., V. V., V. L., A. Ž., R. P., V. K., J. K., L. L., I. B., M. K., E. K., L. Z., I. Š., A. Š., J. A., I. R., K. P., A. J., U. J., D. P., S. Ž. ir D. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę, lygią pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių butų naudingojo ploto ir daugiabučių gyvenamųjų namų naudingojo ploto santykiui, į nekilnojamuosius daiktus – 308,52 m vandentiekio tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir 312,71 m fekalinės kanalizacijos tinklų (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams įteisinti nuosavybės teises.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
