Dėl žalos atlyginimo ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. e2A-589-425/2023

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00255-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

(S)

2.1.2.6; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2471-786/2023 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo D. B. priteisti 2 800,00 Eur sumokėtą avansą, 2 809,50 Eur žalą – skirtumą tarp naujo rangovo pateiktos kainos ir atsakovo įsipareigotos kainos atlikti darbus, 306,88 Eur delspinigių, taikyti restituciją -įpareigoti atsakovą išsimontuoti baldus, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 kovo 30 d. su atsakovu sudarė darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pasirašytą sutartį atsakovas įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus pagal pateiktus brėžinius iki 2022 m. gegužės 30 d., o ieškovė įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti 2 800 Eur avansą ir likusią dalį – 2 800 Eur sumokėti atsakovui baigus visus darbus. Atsakovas baldus atvežė pavėluotai 2022 m. liepos 27 d., montavo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. ir vėliau baigti montuoti baldų neatvyko, neatsiliepė į skambučius.

3. Ieškovės vertinimu, sutartiniai santykiai nutrūko, darbų atlikta apie 70 procentų. Liko dalis nesumontuotų baldų, pristatyti baldai su broku. Ieškovė kreipėsi į kitus baldų gamintojus ir jai UAB „Vaineka“ pateikė komercinį pasiūlymą, jog virtuvės baldai kainuos 8 409,50 Eur. Kadangi su atsakovu sutarė atlikti darbus už 5 600 Eur, todėl prašo priteisti 2 809,50 Eur skirtumą. Prašo taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovą išsimontuoti baldus ir jai grąžinti sumokėtą avansą – 2 800 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 63,84 Eur delspinigių ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė, taip pat iš atsakovo priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, pastebėjusi gaminio trūkumus, tinkamai neįgyvendino jai suteiktų teisių. Atsakovo pagaminti ir montuojami baldai privalėjo atitikti rangos sutarties ir projektavimo sutarties reikalavimus bei projektą. Ieškovė gaminamų baldų projekto nepateikė, taip pat nepateikė susitarimo dėl apdirbimo būdo bei kitų specifikacijų. Ieškovės teigimu, esminiai baldų defektai, tai baldai su dažų nuvarvėjimais, tačiau ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų apie tokių faktų konstatavimą, išskyrus nuotrauką, kurioje ieškovės nurodytų dažų nuvarvėjimo fakto nematyti.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo nuotrauka baldo dalies (juostos), po kuria nurodyta „visi baldai su nuvarvėjimais, katastrofa“, SMS žinute, kurioje parašyta „visas virtuvinis su dažų nuvarvėjimais“. Teismas vertino, jog iš pateiktos nuotraukos ir SMS žinutės negalima spręsti apie dažų nuvarvėjimą ir kitų virtuvės baldų kokybę, pateikta nuotrauka nėra informatyvi. Kitų įrodymų apie virtuvės baldų kokybę ieškovė nei pateikdama ieškinį, nei posėdžio metu nepateikė, tik paaiškino, kad baldai nekokybiški. Tačiau ieškovė nurodė, kad iš dalies sumontuoti baldai stovi namo virtuvėje ir jais naudojasi. Nors atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį, tam neprieštaravo ir neteikė į bylą jokių įrodymų, jog sutartį vykdė tinkamai, tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas darbus atliko nekokybiškai.

7. Taigi skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog ieškovė savo ieškinio šioje dalyje neįrodė ir į bylą nepateikė įrodymų, kad atsakovo pagaminti virtuvės baldai neatitinka projektinių sprendinių, įtvirtintų šalių susitarimu. Iš ieškovės pateiktos nuotraukos, įvertinus tai, kad ieškovė nustatė ant baldų dalies dažų nuvarvėjimą, toks trūkumas vertintinas kaip mažareikšmis, nes kitų įrodymų ieškovė nepateikė, toks trūkumas yra nedidelis ir jį įmanoma pašalinti, tai negali būti vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas ir pagrindas grąžinti sumokėtą kainą, įvertintina ir tai, kad ieškovė baldais naudojasi nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio.

8. Kartu teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217, 6.218 straipsnio nuostatas, šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie tai iš anksto pranešusi kitai šaliai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovą įspėjo dėl sutarties nutraukimo prieš vieną mėnesį. Pateikdama ieškinį teismui ieškovė taip pat neprašė nutraukti jos ir atsakovo sudarytą sutartį. Pagal CK 6.222 straipsnio nuostatas, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti gražinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, tačiau kaip nustatyta, sutartis tarp šalių nėra nutraukta. Taigi, nėra teisinio pagrindo taikyti nagrinėjamu atveju restituciją, todėl ieškovės prašymas atmestinas.

9. Dėl ieškovės prašomų priteisti 2 809,50 Eur žalos, t. y. skirtumo tarp ginčo baldų kainos ir kito rangovo siūlomo pagaminti analogiško baldų komplekto kainos, teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytos sutarties 5.2. punkte nurodyta, jog rangovui (atsakovui) laiku neatlikus darbų iki sutartyje numatyto termino, moka užsakovui (ieškovei) 0,02 proc. dydžio netesybas nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip nustatyta baldai ieškovei buvo pristatyti 2022 m. liepos 27 d., t. y. pažeidus sutarties 3.1 punktą, praleidus 57 dienas, sutartis nebuvo įvykdyta. Atsakovas baldus pristatė 2022 m. liepos 27 d., o turėjo pristatyti 2022 m. gegužės 30 d., todėl vertintina, jog atsakovas pažeidė nurodytą sutarties punktą, pristatęs baldus po 57 dienų, ir ieškovė turi teisę reikalauti netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Tačiau nors ieškovė prašo priteisti 306,88 Eur delspinigių už pradelstas 274 dienas, pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas netesybos priteistinos už šešis mėnesius. Kaip nustatyta bylos medžiaga, sutartis nenutraukta, vykdoma, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteista 63,84 Eur delspinigių (5600 Eur – 0,02 proc. = 1.12 Eur/diena x 57 d = 63,84 Eur).

10. Atitinkamai tenkintų ieškovės tenkintų reikalavimų daliai buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, nutraukti 2022 m. kovo 30 d. tarp apeliantės J. S. ir atsakovo D. B. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą D. B. išsimontuoti virtuvės baldus, priteisiant apeliantei iš atsakovo 2 800,00 Eur sumokėtą avansą, taip pat atlyginant 2 809,50 Eur patirtus nuostolius, bei priteisiant 137,76 Eur delspinigius (kurių nepriteisė pirmosios instancijos teismas) ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo, kadangi vis tik neatsižvelgė į tai, kad paslaugos teikėjas (atsakovas) yra verslininkas, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą silpnesnei šio santykio šaliai – vartotojai. Šiuo atveju paslaugos tiekėjas yra verslininkas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui. Nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas nevykdė savo pareigos būti iniciatyviu, iš esmės neinformavo ieškovės apie būtinybę pateikti papildomus įrodymus ir duomenis, apie kuriuos ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo užsiminusi bei nurodžiusi, kad gali teismui juos pateikti, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą konstatavo, kad ieškovė nevykdė įrodinėjimo pareigos, nes nepateikė tvirtinamas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

11.2. Be to, šioje byloje pirmos instancijos teismas neįtraukė į bylą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kaip institucijos, teikiančios išvadą šioje byloje savo iniciatyva, nors tokią pareigą turėjo, dėl ko ieškovės teisės nebuvo tinkamai apgintos, o byla išspręsta netinkamai, juo labiau kad ieškovė neturėjo teisinio išsilavinimo ir pirmosios instancijos teisme nebuvo atstovaujama atstovo advokato.

11.3. Apeliantė pabrėžia, kad atsakovo kaltė yra sutartų darbų neatlikimas laiku ir tinkamai, kadangi atlikta dalis darbų yra su trūkumais, kurie iki šiol neištaisyti – daugiau nei vienerius metus laiko, o taip pat darbai palikti nepabaigti. Apeliantei virtuvės baldų komplektas yra vienas iš pagrindinių baldų, kurie būtini jos ir šeimos poreikiams tenkinti – gaminti maistą kiekvieną dieną, plauti indus, tad visa ši situacija sukelia esminius nepatogumus apeliantei ir jos šeimai gyvenant gyvenamajame name. Tačiau nepaisant apeliantės valios bei prašymų, virtuvės baldai liko jos namuose, taip, kaip juos sumontavo atsakovas, tačiau tai nereiškia, kad ji gali naudotis be jokių trikdžių ir jais naudojasi pilna apimtimi. Netgi priešingai, ji iki šiol patiria nepatogumus, kadangi baldai su defektais, jie sumontuoti ne pilnai, dalies baldų (kraštinė spintelė visai nėra pagaminta ir sumontuota) ir baldų dalių trūksta. Apeliantė negali naudotis indaplove, nes nėra pagamintos ir sumontuotos durelės indaplovei, nėra apšvietimo ant baldų, nėra keturių viršutinių spintelių durų, virš viršutinių spintelių nėra apdailos iki lubų, nėra apvado po apatinėmis spintelėmis iki grindų, darinėjant šaldytuvo duris jos girgžda, šaldytuvo ir po kriaukle esančių durelių baldinės plokštės yra su pažeidimais, stalčiuose yra dažų nubėgimai, tarp spintelių prie sienos yra pritvirtinta plokštė, nelygiai vienodais tarpais, todėl apeliantė negali jais pilnai, pagal baldų tiesioginę paskirtį, naudotis.

11.4. Taigi, yra nustatyta eilė trūkumų (defektų), kurie yra esminiai, ko pasėkoje apeliantė turi teisę nutraukti sutartį, o taip pat prašyti taikyti restituciją. Kaip CK 6.217 straipsnio 1 d. įtvirtinta, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Rangovas atsako už netinkamos kokybės darbą, pavėluotai atliktus arba neatliktus darbus, blogą medžiagų kokybę (kai darbai atliekami iš rangovo medžiagos) ir kt. Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas gali pasinaudoti bendraisiais užsakovo teisių gynybos būdais, nustatytais rangos „Bendrosiose nuostatose“, taip pat atskirų pagal dalyką rangos rūšių institutuose nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais ir kaip papildomą apsaugą suteikiančiais – specialiaisiais vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais „Vartojimo rangos“ normose, „Vartojimo pirkimo–pardavimo“ normose ir kituose su vartotojų teisių apsauga susijusiuose įstatymuose (CK 6.672 straipsnio 2 dalis), be to, rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

11.5. Apeliantė taip pat pabrėžia, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, o būtent kai ieškovė atsakovui rašė: „Raktus namo atvežkite, įmeskite į pašto dėžutę, kitas meistras naujus baldus nori jau daryti, virtuvės kaip suprantu nebaigsit? Nes jau į teismą padaviau dėl kitų baldų, tai manau ir dėl virtuvės reiks ieškinį eiti rašyti“, o atsakovas apeliantei atrašė: „Labas vakaras. Ok atvešiu. O dėl kitų baldų tai ne aš atsisakiau gaminti, o Jūs atsisakėte mano paslaugų...“, galima pagrįstai spręsti, kad ieškovė nutraukė sutartį su atsakovu, kuris jokio suinteresuotumo vykstančius teismo procesu nerodė. Negana to, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovą išsimontuoti virtuvės baldus bei grąžinti sumokėtą 2 800,00 Eur avansą, dėl ko taip pat buvo galima spręsti apie apeliantės siekį nutraukti sutartį, t. y. jos atsisakyti. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nėra atstovaujama profesionalaus teisininko, o ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, taip pat galėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodant, kad yra prašoma nutraukti šalių sudarytą sutartį.

11.6. Dėl nuostolių atlyginimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienu atveju konstatavęs, kad sutartis tarp šalių nėra nutraukta, kitu atveju sprendė, jog egzistuoja atsakovo kaltė netinkamai vykdžius sutartį. Be to, apeliantė į bylą buvo pateikusi eilę įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ji neturi galimybės įsigyti baldų už tokią kainą, kokią šalys buvo numačiusios sutartyje, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti nuostolių atlyginimą, o taip pat taikyti restituciją įpareigojant atsakovą išsimontuoti baldus bei apeliantei grąžinti jos sumokėtą 2 800,00 Eur avansą.

11.7. Dėl delspinigių priteisimo ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jų apskaičiavimo terminą ir priteisė gerokai mažesnius, nei yra susidarę. Atsakovas D. B. tik 2022 m. liepos 27 d. pirmą kartą atvyko pas ieškovę ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. vis atvykdavo montuoti baldų, kurių taip ir nepabaigė atvežti bei galutinai sumontuoti, įskaitant ir ištaisyti padarytų darbų trūkumus. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, visi darbai tinkamai ir visa apimti nebuvo baigti 2022 m. liepos 27 d. Tačiau teismas sprendime įvertino, kad atsakovas neva tai pristatė visus baldus pirmąją jo atvykimo dieną, t. y. 2022 m. liepos 27 d., ir juos sumontavo. Tokių situacijos aplinkybių apeliantė teismui nenurodė, netgi priešingai, paaiškino, kad jis pirmą kartą pas ją atvyko tik 2022 m. liepos 27 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. vis atvykdavo montuoti baldų, tačiau jų sumontuoti nepabaigė, o taip pat neištaisė trūkumų. Taigi, teismas nepagrįstai vertino delspinigių atsiradimo laikotarpį, t. y. juos paskaičiavo tik už uždelstas 57 dienas.

11.8. Taigi, atsižvelgdama į sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą dėl delspinigių išieškojimo, apeliantė pažymi, kad už laikotarpį nuo 2022-05-31 iki 2022-11-27 (imtinai) iš atsakovo priteistina delspinigių suma sudaro iš viso 201,60 Eur (5600 Eur x 0,02 proc. = 1,12 Eur/diena x 180 d. = 201,60 Eur). Tačiau remiantis teismo Sprendimo dalimi, kurioje jos ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir jai priteista 63,84 Eur delspinigių suma, tai atitinkamai skirtumas yra 137,76 Eur, kuriuos apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo jai priteisti iš atsakovo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – virtuvės baldų komplekto projektinę vizualizaciją, pagal kurią iš atsakovo buvo užsakyti ir sutarti pagaminti baldai, ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, ir prašo juos priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, o taip pat į šia nutartimi priimamą procesinį sprendimą dėl šalių ginčo, sprendžia, jog pateikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų pateikimo klausimą ieškovė kėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Faktinės aplinkybės

14. 2022 m. kovo 30 d. tarp apeliantės J. S. ir atsakovo D. B. buvo sudaryta rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo pagaminti virtuvės baldus pagal apeliantės pateiktą projektinę vizualizaciją ir juos sumontuoti iki 2022 m. gegužės 30 d. Apeliantė savo ruožtu įsipareigojo sumokėti atsakovui 2 800,00 Eur avansą, kuris ir buvo sumokėtas Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2022 m. kovo 30 d. grynaisiais pinigais, o likusią dalį (2 800,00 Eur) ji įsipareigojo sumokėti atsakovui atlikus visus darbus, kaip tai numatyta Sutarties 2.2 punkte.

15. Atsakovas sutartu laiku, t. y. iki 2022 m. gegužės 30 d., visų darbų neatliko. Ieškovės teigimu, atsakovo atvykimas į apeliantės namus buvo tik 2022 m. liepos 27 d.

16. Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 27 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovas vis atvykdavo pas apeliantę montuoti baldų, tačiau apeliantei nuolat teko jį raginti ir jam priminti apie Sutartį, prašyti atlikti darbus. Apeliantės ir atsakovo bendravimas vyko per „Viber“ programą, elektroniniais laiškais, telefoniniais skambučiais.

17. Nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovas pas apeliantę nebeatvyko, apeliantės tvirtinimu, nors visų pagal Sutartį numatytų darbų neatliko, tačiau neatsiliepė į skambučius, neatsakė į žinutes, dėl ko virtuvės baldų komplektas liko nepabaigtas sumontuoti, dalyje sumontuotų baldų buvo pastebėti trūkumai, apie kuriuos atsakovas buvo iš karto informuotas, tačiau šių trūkumų nepašalino.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

18. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su virtuvės baldų pagaminimu ir sumontavimu, kai viena iš šalių yra fizinis asmuo ir šiuos baldus užsisakė savo asmeninių reikmių tenkinimui. Tokia faktinė situacija, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina, jog nagrinėjama byla yra kilusi iš vartojimo rangos teisinių santykių, dėl ko bylą nagrinėjančio teismo pareiga neapsiriboja tik šalių pateiktų įrodymų vertinimu.

19. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vartojimo rangos teisiniams santykiams būdinga tai, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši nuostata yra įtvirtinta tiek CK, tiek įstatyme, tiek Konstitucijoje. Kaip pabrėžiama šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2001, Nr. 3K-3- 141/2006; Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

20. Vienas iš esminių iš vartojimo teisinių santykių kylančių civilinių bylų nagrinėjimo principų yra tas, jog teismas, nagrinėdamas tokią civilinę bylą turi būti aktyvus procese ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1137/2002, Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.). Taigi teismui, nagrinėjančiam iš vartojimo teisinių santykių kilusią civilinę bylą, yra pareiga tinkamai įvertinti vartotojo, t. y. silpnesnės sandorio šalies padėtį, atsižvelgti į tai, ar vartotojas neturi būti informuojamas apie atitinkamų procesinių veiksmų, kaip pavyzdžiui atitinkamų įrodymų pateikimas, reikalavimo patikslinimas ar sukonkretinimas, atlikimą, taip pat įvertinama, ar nėra pagrindo į bylą įtraukti vartotojų teises ginančią valstybės instituciją.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė, kuri yra vartotoja ir kuri nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama atlyginti žalą ir taikyti restituciją. Ieškovė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad atsakovas ne tik pažeidė Sutarties įvykdymo terminą, tačiau ir atliko nekokybiškus darbus, jų galutinai nepabaigė, ieškovė nuolatos turėjo raginti atsakovą, kad šis vykdytų Sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovė neįrodė atliktų darbų trūkumų, o taip pat nesuformulavo aiškaus reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas faktiškai padarė išvadą, kad pagal Sutartį pagaminti baldai yra tinkamos kokybės, o ieškovė neprašo nutraukti šalių sudarytą Sutartį, todėl nėra pagrindo taikyti restituciją ar pasisakyti dėl nuostolių atlyginimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neatskleidus bylos esmės.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nevykdė savo pareigos būti aktyviu, nesiūlė ir nenurodė ieškovei pateikti papildomus įrodymus Sutarties objekto trūkumams pagrįsti, taip pat nenurodė atitinkamai patikslinti ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi aplinkybėmis, kad ieškovė nevykdė savo pareigos pateikti įrodymus dėl baldų trūkumų, o taip pat nepareiškė konkretaus reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo.

26. Kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl vartojimo teisinių santykių, turėjo būti aktyvus, pasiūlyti ieškovei atlikti atitinkamus procesinius veiksmus, o taip pat neperkelti bendrosios įrodinėjimo pareigos ieškovei - vartotojai bei formaliai nevertinti pareikštame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, kadangi iš ieškovės pateikto ieškinio turinio, kuriame nurodomas ir tarp šalių vykęs tarpusavio bendravimas dėl darbų pabaigimo arba piniginių lėšų grąžinimo, taip pat formuluojamas prašymas taikyti restituciją, kas buvo pakankamas pagrindas pasiūlyti ieškovei sukonkretinti reikalavimo formuluotę, įtraukiant ir prašymą dėl Sutarties nutraukimo arba vertinti pareikštą reikalavimą iš esmės, kaip ieškovės siekį pasinaudoti būtent Sutarties nutraukimo galimybe taikant restituciją.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. nevertino ir nenustatė bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, kadangi teismas nepareikalavo ir netyrė baldų trūkumus patvirtinančių įrodymų, faktinių trūkumų apimties, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl faktinio Sutarties nebaigimo vykdyti, o taip pat, remdamasis šiais įrodymais, nesprendė, ar yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl jos pasirinkto teisių gynimo būdo, t. y. Sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Reikšminga ir tai, kad nuostolių atlyginimo iš esmės išvis nebuvo nagrinėtas. Nors teismas nagrinėjamoje byloje darė faktinę išvadą, kad Sutartis iš esmės buvo įvykdyta tinkamai, o delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už tą laiką, kurį atsakovas vėlavo atvežti baldus, tačiau nepasisakė dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, jog Sutartis nėra įvykdyta iki šiol, kadangi baldai nėra baigti sumontuoti, nesprendė dėl Sutarties įvykdymo apimties ir įvykdymo tinkamumo.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, t. y. neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius duomenis dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio išnagrinėti bylos apeliacinėje instancijoje nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismui pasisakant šiais aspektais, byla būtų iš esmės nagrinėjama visa apimti iš naujo, tiriami naujai pateikiami įrodymai, o tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio gali būti įvertinti priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas