Kasacinio skundo Nr. DOK-356/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00097-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo Č. G. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius Č. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Kasatorius skunde tvirtina, kad nuosprendyje ir nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma, ir nesiėmė priemonių, kad pašalintų apeliaciniame skunde nurodytus prieštaravimus bei nurodytas abejones.
Kasacinio skundo Nr. DOK-356/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00097-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, spręsdama nuteistojo Č. G. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius Č. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.
Kasatorius skunde tvirtina, kad nuosprendyje ir nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino apeliacinio skundo tiek, kiek buvo prašoma, ir nesiėmė priemonių, kad pašalintų apeliaciniame skunde nurodytus prieštaravimus bei nurodytas abejones.
Kasatorius pažymi, kad išskyrus paskutiniu vežimu sulaikytų automobilių Lexus ES300H“ ir „Porsche 911 Carrera GTS“ pervežimą (ginčo dėl jų įgijimo nusikalstamu būdu nekyla), visais kitais trimis atvejais nėra įrodymų, jog gabenti automobiliai buvo įgyti nusikalstamu būdu, tačiau teismai dėl šių aplinkybių nepasisakė, vadinasi, nepatikrino skundo tiek, kiek buvo prašoma. Vien aplinkybė, kad galimai CMR vairuotojo buvo įrašyti neteisingi duomenys apie tuos automobilius, tikėtina, dėl juos rašiusių (CMR pasirašiusių) asmenų (vairuotojų) suklaidinimo (kaip vairuotojai nurodė, tai jie rašė duomenis, kuriuos jiems nurodė automobilius perdavę gabenti asmenys, ir šių duomenų atskirai netikrino), savaime neįrodo, jog tie automobiliai buvo įgyti nusikalstamu būdu. Kasatorius daro išvadą, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, jog jis įgijo didelės vertės turtą ir juo naudojosi (gabeno), žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Kasatorius taip pat neigia, kad jis veikė pagal išankstinį susitarimą bendrininkų grupėje su vairuotojais ir kitu asmeniu ar kitais asmenimis, siekdamas turtinės naudos; kad susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikiančiais užsienyje, dėl didelės vertės turto, įgyto nusikalstamu būdu ar dalyvaujant nusikalstamojoje veikoje, transportavimo į Lietuvą.
Dėl veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teigia, kad ji pripažintina mažareikšme, nes nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Toks jo veikimas/neveikimas galėtų užtraukti civilinę ar darbo teisės reglamentuojamą atsakomybę. Vadinasi, kartu paneigia jo tyčinės kaltės buvimą ir patvirtina netinkamą BK 189 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies įstatymo taikymą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Nuteistojo Č. G. kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, atkartojami apeliacinio skundo argumentai, susiję su nusikalstamos veikos, nustatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimu (veikos mažareikšmiškumo klausimas), įrodymų kaltei, padarius šias nusikalstamas veikas, pagrįsti pakankamumu, bylos įrodymų vertinimu, netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismų šališkumu, pasireiškusiu vertinant tik jį kaltinančius parodymus.
Atrankos kolegija pažymi, kad šiuos faktinio pobūdžio kasatoriaus argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir pateikė motyvuotas išvadas, kuriomis pasisakė tiek dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, tiek dėl galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Dar kartą vertinti šiuos argumentus ir nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes, nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, nėra teisinio pagrindo. Fakto klausimų kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo Č. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Danutė Jočienė
Sigita Jokimaitė