Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-5-788/2025
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00132-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.43; 21.1.6; 21.1.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Nagrinėjamoje byloje priimti tokie procesiniai sprendimai:
1.1. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 17 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 3 d. įstatymo redakcija) 1100 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, veikdamas kaip UAB „Tarpa“ atstovas, atstovaudamas gavėjai UAB „Baltijos kartonas“, muitinės įstaigai pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 23LTLC0100IM07A7E0 (šalis siuntėja – Rusijos Federacija, prekė – kartonas „SFT Board S2/“, dažytas, masė 110 g/kv. m, formatas 1600 mm, 2500 mm, prekių TARIC kodas – 4807003000, gavėja – UAB „Baltijos kartonas“, Lietuvos Respublika). Kilus įtarimui, kad neteisingai deklaruotas prekės kodas, buvo paimtas mėginys ir, atlikus mėginio tyrimą, nustatyta, kad deklaruotos prekės neteisingai suklasifikuotos. Remdamasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu Nr. 23MLT0626, Kauno teritorinė muitinė nusprendė, kad deklaruota prekė atitinka daugiasluoksnio kartono apibūdinimą ir kartono, klasifikuojamo 4805 24 ir 4805 25 subpozicijose (Testiliner), reikalavimus. Prekės klasifikavimo aktu Nr. 23K0055 2023 m. balandžio 18 d. buvo nustatytas prekių nomenklatūros kodas 4805 24 00 00 (vietoj deklaruoto 4807 00 30 00). Šiuo nomenklatūros kodu pažymėtoms prekėms pagal Reglamento (EB) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 3 i straipsnio 1 dalį ir XXI priedą taikomi apribojimai ir jas įvežti draudžiama. A. K., 2023 m. balandžio 6 d. pateikdamas elektroninę importo deklaraciją Nr. 23LTLC0100IM07A7E0 ir joje nurodydamas netikslią informaciją apie deklaruojamų prekių TARIC kodą (aprašymą), o tai turėjo įtakos draudimų taikymui, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.
1.2. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas netenkintas ir Institucijos 2024 m. sausio 17 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
1.3. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas netenkintas.
1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2024 m. sausio 17 d. nutarimą, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
2.1. Pritaikydami A. K. veikai ANK 212 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję Institucija ir teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes A. K. veika neatitinka ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Skundžiamame nutarime ir nutartyse padaryta išvada, kad A. K. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte, tačiau nurodytame SMK straipsnyje prekių deklaravimo tvarka nėra nustatyta. Dėl to A. K. negalėjo būti nubaustas už nenustatytos tvarkos pažeidimą.
2.2. Priešingai nei nurodoma Institucijos nutarime ir teismų nutartyse, A. K. pateikė tikslią ir išsamią informaciją apie prekes, o teismai, selektyviai vertindami byloje surinktus įrodymus, dėstydami prieštaringus argumentus, taip pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių normas, padarė išvadą, kad A. K. galėjo ir turėjo numatyti, jog jis deklaruoja draudžiamas įvežti į Sąjungos muitų teritoriją prekes. Pažymėtina, kad deklaruotoms prekėms buvo įforminta išorinio tranzito procedūra, pagal kurią prekės buvo gabenamos iš Rusijos į Lietuvą per Latviją. Dėl to pagal SMK 226 straipsnį Latvijos muitinė buvo atsakinga už patikrinimą, ar deklaruojamų prekių nėra draudžiama įvežti į Sąjungos muitų teritoriją. Pasinaudojusi SMK 188 straipsnio suteiktais įgalinimais, Latvijos muitinė atliko prekių patikrinimą ir nustatė, kad muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys ir prekės tarifinis klasifikavimas yra teisingi. Latvijos muitinės įstaiga patikrino ne tik pateiktus dokumentus, bet ir pačias prekes. Pagal SMK 191 straipsnio 3 dalį, šie Latvijos muitinės atlikto patikrinimo rezultatai turi tą pačią įrodomąją galią visoje Sąjungos muitų teritorijoje. Pateikdamas prekių importo deklaraciją Lietuvos muitinei, A. K. rėmėsi Latvijos muitinės atlikto prekių tikrinimo rezultatais. Jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis jis neturėjo. Kitokią išvadą dėl šios aplinkybės padarę teismai rėmėsi tik Lietuvos muitinės atlikto laboratorinio tyrimo duomenimis, neatsižvelgdami į Latvijos muitinės atlikto patikrinimo rezultatus, eksportuotojo pateiktą informaciją apie prekę, taigi, į byloje surinktų įrodymų visumą. Savo išvadą jie motyvavo prieštaringai, nes, viena vertus, nurodė, kad faktinės prekės savybės gali būti patikrintos tik laboratorinių tyrimų metu, kita vertus, pripažino, kad tranzito valstybės įstaiga (Latvijos muitinė), atlikusi į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių patikrinimą, patvirtino, jog prekės atitinka dokumentuose nurodytą KN kodą ir jas galima įvežti į Sąjungos muitų teritoriją.
2.3. Pareiškėjas sutinka, kad Lietuvos muitinė galėjo atlikti detalesnį prekių patikrinimą, nei atliktas Latvijos muitinės, tačiau vien tai nesuponuoja A. K. kaltės dėl netikslių duomenų muitinei pateikimo. Priešinga išvada reikštų nepagrįstą prekes deklaruojančio asmens atsakomybės išplėtimą, kai jis turėtų abejoti net muitinės įstaigų tyrimo aktais, kreiptis dėl detalaus prekių patikrinimo visais atvejais, kai deklaruojamos prekės gali būti panašios į tas, kurias draudžiama įvežti į Sąjungos muitų teritoriją.
2.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančia abejonių aiškinimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai taisykle, pagal kurią visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTc4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-78-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-78-788/2016">2AT-78-788/2016</a>, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020). Spręsdami dėl A. K. kaltės, teismai, nesilaikydami nekaltumo prezumpcijos, nepagrįstai konstatavo A. K., kaip deklaraciją teikiančio asmens, pareigą iš naujo vertinti muitinės tikrinimo rezultatų teisingumą, tikrinti, ar muitinei atliekant prekių patikrinimą nebuvo padaryta klaidų, ar muitinė galėjo (turėjo) atlikti detalesnį patikrinimą. Šios pareigos pažeidimą teismai grindė tuo, kad A. K. nesikreipė į muitinę dėl prekės laboratorinio tyrimo, taigi dėl neatsargumo padarė ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Grįsdami savo išvadas prielaidomis, teismai padarė išvadą, kad A. K. yra kaltas dėl netikslios ir neišsamios informacijos deklaracijoje pateikimo, nes jis jau ne kartą yra baustas už tokios veikos padarymą, be to, jis anksčiau deklaravo prekes su KN kodu 4805, todėl, deklaruodamas prekes, kurios pagal aprašymą yra panašios, kitu KN kodu – 4807, jis neabejotinai prisiėmė riziką dėl neteisingos informacijos pateikimo. Šie argumentai nepagrįsti, nes teismai vertino ne su konkrečia deklaracija ir jos pateikimu susijusias aplinkybes, o apskritai galimai A. K. padarytas veikas, kurios galėjo nulemti jo „pareigą“ suabejoti ir Latvijos muitinės tikrinimo rezultatais.
2.5. Pirmiau prašyme nurodytos bylos aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. K. neteisingai užpildė deklaraciją veikdamas tyčia ar dėl neatsargumo. Dėl to nenustatyta A. K. kaltė padaryti ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, o jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.
3. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
3.1. Nepagrįstas prašymo argumentas, kad, įvertindami byloje surinktus įrodymus, teismai padarė esminių proceso teisės pažeidimų. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad joje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o teismai, ištyrę šiuos įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes. Prašymo argumentai dėl esminių proceso teisės pažeidimų grindžiami teiginiais, kuriuose savaip interpretuojamos bylos aplinkybės, pateikiamas subjektyvus, išimtinai palankus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bylos aplinkybių vertinimas ir teisės aktų normų aiškinimas. Prašyme iš esmės keliami tie patys klausimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios buvo įvertintos bylą nagrinėjusių apylinkės ir apygardos teismų. Išdėstyti argumentai motyvuotų teismų išvadų nepaneigia. Vien tai, kad teismai padarė kitokias išvadas, nei norėtų administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija. Šio instituto paskirtis yra ištaisyti tik išvardytas konkrečias, esmines ir akivaizdžias klaidas, padarytas nagrinėjant bylą. Prašyme išdėstyti argumentai nepagrindžia išvados, kad nagrinėjant bylą teisme buvo padaryta esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų.
3.2. Prašyme esantis teiginys, kad teismai netinkamai pritaikė ANK 212 straipsnio 3 dalį, nepagrįstas. Nesutiktina su argumentu, kad SMK 15 straipsnio 2 dalis nenustato prekių deklaravimo tvarkos, todėl A. K. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už SMK 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. SMK 15 straipsnio 2 dalies a papunktyje nustatyta, kad, pateikdamas muitinei deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Paminėta ir tai, kad Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, jog deklaranto ar jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo deklaruoja konkrečias prekes deklaruojamai procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Iš pirmiau nurodytų teisės normų išplaukia, kad nors jos nenustato prekių deklaravimo tvarkos, tačiau nustato subjektą, prisiimantį atsakomybę ir pareigą deklaracijoje pateikti tikslią informaciją, o šios pareigos pažeidimas atitinkamai sudaro ANK 212 straipsnio 3 dalies sudėtį. Prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas šiuo atveju pasireiškia veiksmais, kurie tiesiogiai nurodyti ANK 212 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Dėl to teismai pagrįstai padarė išvadą dėl A. K. atsakomybės, nes jis yra asmuo, pateikęs muitinei deklaraciją, kurioje buvo netiksli informacija apie deklaruojamą prekę, ir tai turėjo įtakos draudimų taikymui.
3.3. Nesutiktina ir su argumentu, kad prekių klasifikavimo aktu Nr. 23K-0055 padarytos neteisingos išvados apie deklaruotas prekes. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pirmiau nurodytas prekių klasifikavimo aktas yra leistinas įrodymas, todėl nėra pagrindo abejoti akto sudarymo aplinkybėmis ir jame nurodytų duomenų patikimumu. Išvados apie tai nepaneigia prašyme nurodoma aplinkybė, kad prekės buvo patikrintos Latvijos muitinės ir tikrinant nenustatyta, jog prekių tarifinis klasifikavimas yra neteisingas. Pažymėtina, kad muitinio tranzito įforminimas Latvijos muitinėje nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog duomenys, nurodyti pateiktoje deklaracijoje siekiant atlikti prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą Lietuvos muitinėje, yra teisingi. Pagal SMK 188 straipsnį, muitinė turi teisę, bet neprivalo tikrinti muitinės procedūrai pateikiamų prekių. Jei toks tikrinimas neatliekamas, muitinė, kaip tai nustatyta SMK 191 straipsnio 2 dalyje, remiasi deklaracijoje pateiktais duomenimis. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, muitinė prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje. Vadovaudamasi pirmiau nurodyta kompetencija ir remdamasi SMK 46 straipsniu, atsižvelgdama į turimus duomenis apie pirmiau vykdytas importo procedūras, Lietuvos muitinė nusprendė paimti deklaruojamos prekės mėginį. SMK įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 „Dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 15 punkte nurodyta, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje deklaruojamų prekių KN kodo (faktinių prekės savybių) nebuvo galima nustatyti neatlikus specialių laboratorinių tyrimų. A. K. pateikiant deklaraciją, Lietuvos muitinei Latvijos muitinės išvada dėl deklaracijoje nurodytų prekių atitikties deklaracijoje nurodytam KN kodui nebuvo pateikta. Jei Latvijos muitinės išvada būtų parengta remiantis laboratorinio tyrimo išvada, tai Lietuvos muitinė, vadovaudamasi SMK 188 ir 191 straipsniais, į tai būtų atsižvelgusi.
3.4. Nesutiktina su argumentu, kad A. K. negalėjo Lietuvos muitinei pateiktoje deklaracijoje nurodyti kito prekių nomenklatūros kodo, nei nurodytas Latvijos muitinei pateiktoje deklaracijoje. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai pažymėjo, kad A. K. veikos padarymo metu galiojo nuostata, jog muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas (nagrinėjamoje byloje A. K.) galėjo prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti, taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius). Šia teise A. K. nepasinaudojo, nors pagal bylos aplinkybes jam turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruojamų prekių KN kodo. Juolab kad UAB „Tarpa“, kurios (duomenys neskelbtini) yra A. K., formindama deklaraciją muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis, gavo pranešimą, kad po 2023 m. sausio 8 d. prekei, deklaruojamai kodu KN 4805199000, bus taikomi importo draudimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. muitinės tarpininkavimo srityje turi pakankamai darbo patirties, todėl privalo puikiai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, teisės aktus, reglamentuojančius šią tvarką, ir turi imtis visų įmanomų priemonių, kad muitinės procedūros būtų įvykdytos tinkamai, nes jam, kaip muitinės tarpininko atstovui, priešingai nei prekių siuntėjui ar importuotojui, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Žinodamas šias aplinkybes ir tai, kad prekės, dėl kurių atliekama muitinės procedūra, yra iš to paties siuntėjo (siuntėja Latvijos įmonė „Baltic Paper SIA“, pardavėja Rusijos Federacijos įmonė „OOO Aleksinskaja bumažno-kartonaja fabrika“) siunčiamos tam pačiam gavėjui (UAB „Baltijos kartonas“), A. K. neįsitikino, ar muitinės deklaracijoje yra nurodyta teisinga bei tiksli informacija, ir pateikė ją muitinei. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad A. K. veikė neatsargiai, nes neįvertino turimos informacijos apie pirmiau vykdytas importo procedūras, žinodamas geopolitinę padėtį, kad Rusijos Federacijai yra taikomos tarptautinės sankcijos, taip pat suvokdamas, kad tikslus prekių KN kodas gali būti nustatytas tik atliekant laboratorinius tyrimus, pateikdamas Lietuvos muitinei deklaraciją rėmėsi išimtinai Latvijos muitinės atlikta vizualine prekių apžiūra ir jos metu pateiktu prekių KN kodo vertinimu. Dėl to jis apsiėmė riziką dėl galimos faktinės prekės kodo neatitikties ir pateikdamas tokią deklaraciją jis padarė ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
3.5. Nesutiktina su argumentu, kad teismai, byloje nustatytomis aplinkybėmis pritaikydami A. K. ANK 212 straipsnio 3 dalį, nustatė pareigą A. K. atlikti prekių tyrimą ar prašyti jį atlikti. Priešingai nei nurodoma prašyme, teismai pabrėžė, kad jie tokios pareigos nustatyti negali ir tai gali nuspręsti tik pats prekes deklaruojantis asmuo. Dėl to vien tik paminėjimas galimybės kreiptis, kad būtų atliktas prekių tyrimas, nereiškia, kad teismai išplėtė prekes deklaruojančio asmens atsakomybės ribas. Pažymėtina ir tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos 3 straipsnio a dalyje nustatyta, jog valstybės narės privalo savo teisinėje sistemoje užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu, už kurį taikoma atsakomybė be kaltės, būtų laikomas veiksmas (neveikimas), kai asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, neužtikrina deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo nustatant pagrindą taikyti ANK 212 straipsnio 3 dalį
5. Pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 3 d. įstatymo redakcija) baudžiama už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.
6. Nagrinėjamoje byloje A. K. pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad muitinės įstaigai pateikė elektroninę importo deklaraciją joje nurodydamas klaidingą deklaruojamų prekių (kartono) TARIC kodą ir tai turėjo įtakos draudimų taikymui. Tai, kad deklaracijoje pateiktas tarifinis prekių kodas yra neteisingas, nustatyta paėmus prekės mėginį ir jį ištyrus Lietuvos Respublikos muitinės laboratorijoje.
7. Esminis pareiškėjo argumentas, kuriuo ginčijamas ANK 212 straipsnio 3 dalies taikymas, yra tai, kad deklaruotoms prekėms buvo įforminta išorinio tranzito procedūra, pagal kurią prekės buvo gabenamos iš Rusijos į Lietuvą per Latviją, ir kad Latvijos Respublikos muitinė atliko šių prekių (kartono) patikrinimą ir nustatė, kad muitinės deklaracijoje nurodyti duomenys ir prekės tarifinis klasifikavimas yra teisingi, šioms prekėms netaikomi ribojimai, todėl jas įleido į Europos Sąjungos teritoriją. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., pasitikėdamas Latvijos Respublikos muitinės atlikto patikrinimo rezultatais, neprivalėjo inicijuoti pakartotinio prekių tyrimo, kad būtų nustatyta, ar prekės tarifinis klasifikavimas yra teisingas, todėl dėl klaidingai deklaruoto prekių kodo nėra jo kaltės. Toks pat argumentas buvo pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau teismai jį atmetė nurodydami, kad muitinės tarpininkas privalo imtis visų priemonių teisingiems prekių kodams nustatyti ir atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys. Taigi teismai padarė išvadą, kad gynybos nurodyta aplinkybė dėl rėmimosi Latvijos Respublikos muitinės atlikto patikrinimo rezultatais nepašalina deklaranto kaltės už deklaracijoje klaidingai nurodytų duomenų pateikimą.
8. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTc4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-78-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-78-788/2016">2AT-78-788/2016</a>, 2AT-33-976/2024, e2AT-54-1214/2024, 2AT-20-719/2024 ir kt.).
9. Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjo argumentą dėl Latvijos Respublikos muitinės atlikto prekių patikrinimo išvados reikšmės sprendžiant A. K. kaltės klausimą, nustatė, kad byloje minėtos išvados nėra. Byloje yra tik trumpi šios išvados apibūdinimai, pateikti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. spalio 5 d. sprendime Nr. KM58E-120 ir 2023 m. balandžio 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje. Nurodyta, kad 2023 m. balandžio 4 d. UAB „Baltijos kartonas“ pateikė Latvijos muitinės klasifikavimo aktą Nr. 200, prekės mėginys imtas nebuvo, remtasi krovinį lydinčiais dokumentais, foto nuotraukomis, prekių apžiūra (b. l. 32, 36).
10. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad jeigu ši išvada būtų parengta remiantis laboratoriniais tyrimais, remiantis SMK 188 ir 191 straipsniais, į ją būtų privalu atsižvelgti. Pareiškėjo teigimu, Latvijos Respublikos muitinė patikrino ne tik prekių dokumentus, bet ir pačias prekes, todėl A. K. turėjo pagrindą pasitikėti šio patikrinimo rezultatais. Byloje nesant atitinkamo dokumento, nėra galimybės patikrinti šiuos teiginius, taip pat nustatyti, kokiais konkrečiais duomenimis pagrįsta Latvijos Respublikos muitinės išvada dėl prekių tarifinio klasifikavimo ir kokios aplinkybės galėjo lemti klaidingą prekių klasifikavimą ir jų įleidimą į Europos Sąjungos teritoriją, o tai trukdo patikimai išspręsti ir pareiškime keliamą A. K. kaltės klausimą.
11. Iš bylos medžiagos ir priimtų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, paneigdami minėtų prekių patikrinimo Latvijoje rezultatų reikšmingumą ir nustatydami jų klaidingumą, atitinkamo dokumento neišreikalavo, tiesiogiai jo neištyrė, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos muitinių išvadų dėl prekių tarifinio klasifikavimo prieštaravimo tinkamai nepašalino. Taigi liko tinkamai nepatikrinti esminiai duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 563 straipsnis, 567 straipsnio 1 dalis, 569 straipsnio 4 dalis). Tai sutrukdė teismams visapusiškai išnagrinėti esminį gynybos argumentą ir motyvuotai pasisakyti dėl minėto prieštaravimo reikšmės A. K. kaltei nustatyti ar paneigti. Tai laikytina esminiu proceso teisės pažeidimu, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiam proceso teisės pažeidimui ištaisyti priimamas sprendimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Algimantas Valantinas
Olegas Fedosiukas
