Baudžiamoji byla Nr. 2K-8-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00190-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.5; 2.1.7.5; 2.3.2.2.13; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 2 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota RAV4“ vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 21 948 Eur, konfiskavimas.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliaciniai skundai ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos alternatyvus objektyvusis požymis, kad S. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, automobilį vairavo neblaivus, bei inkriminuota nusikalstamos veikos aplinkybė, kad S. S. vengė vykti į gydymo įstaigą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. S. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 1 d. apie 23.50 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairavo automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintini dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikytų materialiosios teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje ir 6 straipsnio 1, 3, 8 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, kurios apibrėžia pareigūnų pareigas eismo saugumo užtikrinimo ir kontrolės srityse. Taip šis teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius pareigūnų pareigas nustatant ir tiriant galimus pažeidimus, nes policijos pareigūnai nesilaikė neblaivumo nustatymo tvarkos ir suvaržė nuteistojo S. S. teises, t. y. nesudarė vienodų sąlygų į teisės aktuose nustatytas procedūras.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vadovavosi alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija, kurioje įtvirtinta, kad matavimams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, ir vaistai. Bylą nagrinėję teismai neįvertino, kad būtent policijos pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą pareigą duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ir, neatlikę privalomų neblaivumo nustatymo procedūrų, neišlaukę 15 minučių, neteisėtai reikalavo pažeisti alkotesterio instrukcijos reikalavimus.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 (2022 m. spalio 31 d. įsakymo redakcija), (toliau – ir Aprašas) 5, 9 ir 10 punktus. Policijos pareigūnai nenustatė asmens neblaivumo požymių, neįvertino bendros asmens būklės, dėl to S. S. nebuvo suprantama, kad policijos pareigūnai jo elgesį gali vertinti kaip neblaivaus asmens, o ne kaip asmens, kurio elgesiui įtakos turėjo pablogėjusi sveikata ar kuris buvo veikiamas vaistų.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimų pažeidimas yra neesminis. Neblaivumo nustatymo aktu fiksuojamos neblaivumo nustatymo procedūros, kurios šiuo atveju nebuvo atliktos, o į neblaivumo nustatymo aktą buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. S. S. nebuvo supažindintas su neblaivumo nustatymo aktu; nežinojo, kad jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kad jis esą vengė neblaivumo patikrinimo, kad yra įspėtas dėl filmavimo vengiant neblaivumo patikrinimo, kad jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. Dėl to S. S. neturėjo pagrindo reikalauti vežti jį į gydymo įstaigą ar papildomai atlikti tikrinimą alkotesteriu. Nesupažindinimas su neblaivumo nustatymo aktu, nepranešimas apie galimai nustatytus neblaivumo požymius, neatlikimas kitų neblaivumo nustatymo procedūrų buvo esminiai S. S. teisių pažeidimai, šie pažeidimai suvaržė jo teisę būti pristatytam į gydymo įstaigą ir į teisėtas neblaivumo nustatymo procedūras.
2.5. 2018 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Pagrindinio komiteto išvadų „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-264)“ Nr. 102-P-53 4 skyriuje nurodyta, kad, priėmus BK pakeitimo įstatymą ir nustačius baudžiamąją atsakomybę už vengimą tikrintis, net ir nesukėlus eismo įvykio, galėtų būti išsamiau reglamentuoti pareigūnų veiksmai asmens vengimo tikrintis atveju. Ši išvada patvirtina, kad, priimant BK 2811 straipsnio 1 dalies pataisas, kilo abejonių dėl pareigūnų, tikrinančių asmenų neblaivumą, neišsamaus veiksmų reglamentavimo. Šiuo atveju policijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė nustatytą neblaivumo nustatymo tvarką, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius policijos pareigūnų pareigas nustatant asmens neblaivumą.
3. Kasaciniu skundu nuteistojo S. S. gynėjas advokatas J. Gaudutis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 22 punkte pakeitė nuteistajam inkriminuojamo atsisakymo tikrintis blaivumą būdą: nors pripažino, kad kalbine forma S. S. išreiškė sutikimą tikrintis neblaivumą, tačiau atsisakymas tikrintis esą buvo išreikštas konkliudentiniais S. S. veiksmais. Taip apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimo turinį, t. y. nusikalstamos veikos būdą, ir faktines bylos aplinkybes. Dėl to, išplečiant kaltinimą, buvo suvaržytos kaltinamojo teisės gintis nuo konkretaus kaltinimo, pabloginta teisinė padėtis, tai laikytina esminiu BPK pažeidimu.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, iškreipė faktines aplinkybes – ignoravo S. S. parodymus, kad jis ką tik valgė ir gėrė, policijos pareigūnų parodymus teisme apie alkoholio kvapo sklidimą iš automobilio, liudytojo T. M. parodymus, kad S. S. buvo blaivus ir sustojęs vartojo vaistus. Be to, teismai negalėjo grįsti nuosprendžio ir nutarties dokumentu, kurio turinys neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į neblaivumo nustatymo akto 3 punktą, kuris suklastotas, kadangi jame nurodyta, kad S. S. prieš 20 minučių vartojo alkoholį. Suklastoti ir įrašai neblaivumo nustatymo akto 1 punkte, kad nustatyta neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tokie duomenys gaunami įvertinus bendrą asmens būklę, tačiau teismas pripažino, kad pareigūnai tokių veiksmų neatliko. Taip pat buvo paneigtas ir įrašas, kad iš S. S. burnos sklido alkoholio kvapas, o tai reiškia, kad visas neblaivumo nustatymo aktas yra suklastotas.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš nuosprendžio faktinę aplinkybę, kad S. S. vengė vykti į gydymo įstaigą, pripažino, jog S. S. nebuvo suteikta teisė pasinaudoti blaivumo patikrinimu sveikatos priežiūros įstaigoje. Nuteistajam nebuvo išaiškinta, kad jis per valandą, kai buvo atliktas tikrinimas, gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Teismas nutarties 17 punkte nurodė, kad S. S. apskritai nebuvo patikrintas, todėl jis neturėjo teisės prašyti būti pristatytas atlikti medicininės apžiūros. Darydamas tokią išvadą teismas pažeidė S. S. teises ir netinkamai rėmėsi asmens neblaivumo nustatymo tvarka.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad S. S. pavojingą veiką padarė konkliudentiniais veiksmais: diskutavo su policijos pareigūnais, norėjo atsigerti, išlipti iš automobilio ir taip vilkino blaivumo patikrinimo laiką, reikalavo laukti 20 minučių. Teismas nepagrįstai šiuos veiksmus įvardijo kaip konkliudentinius veiksmus, kuriais atsisakoma tikrintis blaivumą. Tokio pobūdžio aplinkybės byloje nebuvo tirtos, o nuteistojo reikalavimas atlikti tyrimą po tam tikro laiko atitinka alkoholio kiekio matuoklio instrukcijas. Dėl to netinkamai buvo pritaikyta ir BK 2811 straipsnio 1 dalis – teismo pripažintas neblaivumo tikrinimo vilkinimas negalėjo būti vertinamas kaip atsisakymas tikrintis.
3.5. Taikant nuteistajam S. S. BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatas, policijos pareigūnams buvo privalu laikytis nustatytos tvarkos, kuri reglamentuoja neblaivumo tikrinimo procedūrą. Policijos pareigūnai nesilaikė veiksmų sekos nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą. Atliekant tikrinimą privalu laikytis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijos nurodytų sąlygų. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnai naudojosi alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“. Jo instrukcijos 3 pastraipoje nurodyta naudojimo sąlyga, kad matavimams gali turėti įtakos aromatiniai gėrimai, vaisių sultys, burnos gaivikliai, vaistai. Instrukcijoje nurodyta, kad prieš tikrinant reikia palaukti 15 minučių. Nuteistojo prašymas atitiko alkoholio kiekio matuoklio naudojimosi instrukciją. Tačiau, praėjus 10 minučių, pareigūnai nutraukė patikrinimo procedūrą, S. S. prašymą išlaukti vertino kaip vengimą tikrintis neblaivumą ir informavo, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą. S. S. buvo pristatytas į areštinę, tačiau jam ir šioje įstaigoje nebuvo nustatytas girtumas.
3.6. S. S. pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu dėl to, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad S. S. automobilį vairavo neblaivus. Tai reiškia, kad byloje neįrodyta, jog S. S. įvykio metu buvo neblaivus. Jeigu teismas pripažino, kad S. S. buvo blaivus, tai nutartyje padaryta išvada, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, buvo nekoordinuoti judesiai, neatitinka tikrovės. Jeigu teismas pripažino S. S. blaiviu, tai neblaivumo požymiai negalėjo būti nustatyti ir reikalavimas pasitikrinti neblaivumą, pažeidžiant asmens neblaivumo nustatymo tvarką, buvo nepagrįstas ir neteisėtas.
3.7. S. S. išreiškė aiškų ir nedviprasmišką sutikimą tikrintis neblaivumą, tačiau tai daryti pagal nustatytą tvarką. Pareigūnams pažeidus reikalavimą išlaukti alkoholio kiekio matuoklio instrukcijoje nurodytą laiką, teismai bylas nutraukdavo (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuNi4tMTU2LTE1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.6.-156-158/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.6.-156-158/2015">A2.6.-156-158/2015</a>, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTQxMC02NTEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-410-651/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-410-651/2015">ATP-410-651/2015</a>).
3.8. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. S. nusikaltimą padarė tyčia, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuteistojo reikalavimas, kad policijos pareigūnai laikytųsi nustatytos tvarkos (išlaukti 20 minučių ir po to atlikti patikrą alkoholio kiekio matuokliu), negali būti vertinamas kaip tyčinis patikrinimo atsisakymas. Atsisakymas tikrintis turi būti aiškiai išreikštas ir patvirtintas neblaivumo nustatymo akte, nurodant atsisakymo tikrintis motyvus. Nesant nuteistojo veiksmuose tiesioginės tyčios, S. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, nurodyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
4.1. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl S. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo sutikti su kasacinių skundų argumentais dėl teismų padarytų esminių BPK pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
4.2. Byloje nustatyta, kad nuteistasis aiškiai neišreiškė atsisakymo tikrintis blaivumą, o argumentuodamas, kad ką tik valgė, siūlė palaukti 20 minučių. Tačiau jo veiksmai – diskutavimas ir ginčijimasis su policijos pareigūnais (norėjo atsigerti gėrimo,,Fanta“, išlipti iš automobilio, kartojo, kad reikia laukti 20 minučių) – akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis, suprasdamas, jog reikalaujama tikrintis blaivumą, savo elgesiu vengė tai atlikti.
4.3. Skunde nuteistasis S. S. teigia, kad jam, kaip teisininkui, yra žinomos neblaivumo nustatymo procedūros. Vadinasi, nuteistajam yra žinomas ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nuo alkoholio nustatymo taisyklių 4 punkto reikalavimas, todėl jei S. S. būtų tinkamai įvykdęs policijos pareigūnų reikalavimą pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir pirmu bandymu būtų nustatyta didesnė, nei leidžiama, alkoholio koncentracija iškvėptame ore, jis būtų buvęs patikrintas antrą kartą, t. y. po jo nurodyto laiko. Pažymėtina, kad apie tai jis buvo informuotas ir policijos pareigūnų. Taigi, žinodamas, kad jo neblaivumo patikrinimas, esant pagrindui, gali būti atliekamas kelis kartus, S. S. siekė nutolinti jo atlikimą, taip vengė atlikti patikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka, ši tvarka nenustato galimybės tikrinamajam duoti nurodymus jį tikrinantiems pareigūnas ar pačiam nustatyti tikrinimo eigą ir tvarką.
4.4. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai neatliko kai kurių Apraše nurodytų veiksmų, tačiau šis padarytas pažeidimas apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažintas neesminiu, kadangi padaryti pažeidimai nepaneigia neblaivumo nustatymo procedūros teisėtumo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 21 punktas).
4.5. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos alternatyvųjį požymį, kad S. S. automobilį vairavo neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, taip pat vengė vykti į gydymo įstaigą, byloje nebuvo paneigti įtarimai, kad S. S. galimai transporto priemonę vairavo neblaivus (liudytojų S. M., E. R., policijos pareigūnų parodymai). Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad S. S. transporto priemonę vairavo blaivus. Dėl to, nustačius neblaivumo požymius, reikėjo atlikti jo neblaivumo patikrinimą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato J. Gaudučio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant konkrečių argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-89-511/2023 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad šis teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.).
7. Iš pateiktų kasacinių skundų matyti, kad juose ne tik keliami teisės taikymo klausimai, bet taip pat kvestionuojamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo ir dėstomas kitoks įrodymų vertinimas, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose procesiniuose sprendimuose. Tai daroma akcentuojant atskirus bylos įrodymus (proceso dalyvių parodymus), lyginant juos tarpusavyje ir teikiant prioritetą nuteistojo S. S. iškeltam faktų traktavimui, taip ginčijant byloje teismų nustatytas aplinkybes. Tokio pobūdžio argumentai, paremti nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su pirmiau BPK 376 straipsnio 1 dalyje ir 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl skunde nurodomų BPK pažeidimų, susijusių su kaltinimo keitimu apeliacinės instancijos teisme
8. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas kaltinimo keitimo teisme nuostatų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, pakeitė S. S. atsisakymo tikrintis blaivumą būdą – pripažino, kad žodžiu (kalbine forma) S. S. išreiškė sutikimą tikrintis neblaivumą, tačiau atsisakymas tikrintis buvo išreikštas nuteistojo konkliudentiniais veiksmais), – ir nuteisė už veiką, kurios padarymu jis nebuvo kaltinamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
9. Kasatoriaus skundo teiginiai dėl iš esmės prieštaraujančio BPK nuostatoms kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme, taip padarant BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255 ir 256 straipsnių pažeidimus ir pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą, nepagrįsti.
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio proceso metu BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos kaltinime nurodytos esminės faktinės veikos aplinkybės ir jos kvalifikavimas. Tai darant turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yOS05NDIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-29-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-29-942/2016">2K-7-29-942/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-142-648/2023, 2K-246-1073/2024 ir kt.). Nagrinėjimo teisme ribas įstatymas apibrėžia atsižvelgdamas į subjektus, dėl kurių nagrinėjama byla, ir pagal dalyką, kurį sudaro nagrinėjamos bylos faktinis ir teisinis turinys. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-74-719/2020, 2K-91-303/2021, 2K-64-1073/2022).
11. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgzLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-383-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-383-1073/2018">2K-383-1073/2018</a>, 2K-375-1073/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-194-719/2023 ir kt.); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-162-303/2019, 2K-91-303/2021).
12. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad S. S. veika nagrinėjamoje byloje aprašyta atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, – t. y. jis buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nuo jo sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, buvo nekoordinuoti judesiai), ir atsisakė tikrintis blaivumą bei vykti į gydymo įstaigą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, S. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, atsisakė tikrintis blaivumą. Taigi, priešingai kasatoriaus skundo argumentams, S. S. pirminiame kaltinime nurodyta veika nebuvo perkvalifikuota, apeliacinės instancijos teismo atliktas kaltinimo pakeitimas apsiribojo alternatyvaus veikos nusikalstamumo požymio („būdamas neblaivus“) bei faktinės aplinkybės, susijusios su atsisakymu vykti į gydymo įstaigą, pašalinimu iš kaltinimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas aiškiai patikslino kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. pašalino perteklines, palikdamas bylai reikšmingas, atitinkančias nustatytus faktus aplinkybes.
13. Pirmiau aptartas faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas bylą išnagrinėjus pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus, kuriais buvo ginčijamas nuteistojo kaltumas, todėl tai nebuvo procesinis netikėtumas nagrinėjimo teisme dalyviams ir nuo atlikto patikslinimo veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą netapo kitoks. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, o atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 2K-7-66-788/2022, 2K-194-719/2023).
14. Jokios kitos esminės kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės, priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, nebuvo keičiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutarties 22 punkte pateiktas byloje esančios lietuvių kalbos specialisto konsultacinės išvados bei nuteistojo S. S. veikos vertinimas, išdėstant motyvus, kokios išvados jais remiantis daromos, priešingai nei teigia kasatorius, negali būti traktuojamas kaip esminių faktinių aplinkybių (nusikalstamos veikos būdo) keitimas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepripažino, jog S. S. sutiko tikrintis blaivumą, priešingai, kaip ir pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 7 puslapyje, jis konstatavo, jog nuteistasis nenorėjo būti patikrintas – visą laiką diskutavo ir ginčijosi su policijos pareigūnais, vilkino blaivumo patikrinimo laiką. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir atskleisdamas neblaivumo patikrinimo vengimo požymį, be kita ko, ir konsultacinės išvados kontekste, neperžengė kaltinimo ribų. Tuo tarpu šio teismo atliktas nustatytų bylos aplinkybių patikslinimas, siekiant tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, aptariamu atveju nereiškia kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo (išplėtimo) BPK 255 ir 256 straipsnių prasme. Priešingai nei teigia kasatorius, iš skundžiamos nutarties turinio negalima daryti išvados, kad pakito kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos dalykas, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas, pagal baudžiamąjį įstatymą vertindamas S. S. elgesį, papildomai inkriminavo naują nusikalstamos veikos padarymo būdą.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo
15. Abiejuose kasaciniuose skunduose nuteistasis S. S. ir jo gynėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami S. S. veiką pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Tai lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas. Šie kasatorių teiginiai yra siejami su trimis galimai teismų padarytomis klaidomis – tai netinkamas policijos pareigūnų veiksmų atitikties teisiniam reguliavimui vertinimas, nes, anot kasatorių, pareigūnai nesilaikė neblaivumo nustatymo procedūrų ir tinkamai nesupažindino nuteistojo su neblaivumo būsenos nustatymu, taip pat teismai netinkamai aiškino ir taikė vengimo požymį. Teigiama, kad teismo pripažintas neblaivumo tikrinimo vilkinimas negalėjo būti vertinamas kaip atsisakymas tikrintis blaivumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kasacinių skundų argumentais.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdami dėl S. S. kaltumo padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą – dėl vairuotojo vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bylą nagrinėję teismai byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismai taip pat tinkamai patikrino, ar įvykio metu nebuvo iš esmės pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas.
17. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.
18. Vairuotojo neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl vairuotojo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams patikrinti neblaivumą. Vengdamas neblaivumo patikrinimo, asmuo savo sąmoningais veiksmais išreiškia ar neveikimu pademonstruoja savo valią blaivumo nesitikrinti, nors jam pagal teisės aktų nustatytą tvarką buvo suteiktos galimybės tokį patikrinimą atlikti.
19. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, pagal abiejų teismų šioje byloje nustatytas aplinkybes, policijos pareigūnai, reikalaudami iš automobilio „Toyota“ vairuotojo S. S. tikrintis neblaivumą, veikė teisėtai, o nuteistojo veiksmai, kuriais jis aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nors buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, atitinka vengimo pasitikrinti neblaivumą požymį.
20. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį (2022 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija) ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą (2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo redakcija), policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju su baudžiamosios atsakomybės taikymu yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės); taip pat šių taisyklių nuostatas įgyvendinančios Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Be kita ko, bylai reikšmingus policijos pareigūnų veiksmus, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, detaliau reglamentuoja ir Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas.
21. Kasatorių teigimu, policijos pareigūnai nesilaikė neblaivumo nustatymo tvarkos, kadangi, neatlikę visų numatytų vairuotojo bendros būklės įvertinimo veiksmų (ėjimo tiesia linija, galėjimo pataikyti pirštu į nosies galą), negalėjo nustatyti asmens neblaivumo požymių. Šie kasacinių skundų teiginiai apeliacinės instancijos teismo teisingai įvertinti nutarties 21 punkte kaip neesminis patikrinimo procedūros pažeidimas. Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas neįtvirtina visų būtinų atlikti patikrinimo veiksmų baigtinio sąrašo. Šio aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad pagrįstą įtarimą, jog asmuo neblaivus, lemia tiek bendros asmens būklės vertinimas, tiek jei bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptinkama alkoholio ir yra kitų pagrįstų įtarimų. Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-387/2022).
22. Kaip matyti iš kasacine tvarka skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai laikėsi teisės aktų nustatytos neblaivumo patikrinimo procedūros: jų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnas, įtaręs, jog S. S. neblaivus, prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimą, aiškiai nuteistojo keletą kartų pasiteiravo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, į šį klausimą nuteistasis neatsakė, vietoj to kartojo, kad jis ką tik valgė ir reikia laukti 20 minučių. Nustatyta, kad, siekiant nustatyti asmens neblaivumą, buvo ketinama panaudoti alkoholio kiekio matuoklį „Drager Alcotest 6810“, kurio naudojimo instrukcijoje nustatytas 15 minučių laukimo terminas po alkoholio vartojimo. Taigi policijos pareigūnai išaiškino nuteistajam S. S. tiek Taisyklių 4 punkte, tiek Aprašo 5.3, 5.5 punktuose nustatytą tvarką. Aiškiai suprasdamas, kokios informacijos iš jo norima, kokių veiksmų reikalaujama, tačiau siekdamas vilkinti patikrinimą alkoholio kiekio matuokliu, S. S. nesuteikė pareigūnams informacijos apie alkoholio gėrimo laiką. Tad taip elgdamasis nuteistasis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atidėti neblaivumo patikrinimą po 15 ar 20 minučių. Vaizdo įrašai akivaizdžiai parodo, kad tikrinimo procedūra buvo nutraukta konstatavus vairuotojo sukurtą situaciją, kuria siekiama tokio tikrinimo vengti, jo atlikimo laiką vilkinti.
23. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad vairuotojo S. S. neblaivumo požymius taip pat patvirtino baudžiamojoje byloje teismų įvertinti liudytojų policijos pareigūnų N. Pranckevičiaus ir A. Michnovo parodymai (šie pareigūnai nustatė, kad nuo S. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, šio asmens kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje), įvykio liudytojų S. M., E. R., mačiusių keistai manevruojantį nuteistojo automobilį (išvažiuodavo į priešpriešinę juostą, keitė važiavimo greitį, stabdė), parodymai ir byloje esančių vaizdo įrašų informacija. Abiejų instancijų teismai tinkamai analizavo šiuos bylos duomenis, pripažino juos įrodymais ir juos vertindami įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
24. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino pirmosios instancijos teismo įvertintus policijos pareigūnų atliktus veiksmus, nuteistajam vengiant neblaivumo patikrinimo, ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad policijos pareigūnai iš esmės laikėsi Aprašo 9–10 punktų nuostatų, reglamentuojančių veiksmus, kai vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo. Teismas nenustatė esminių šios procedūros pažeidimų ir pripažino, kad S. S. neturėjo teisės prašyti būti pristatytas atlikti medicininės apžiūros; konstatavo, kad nuteistojo S. S. nesupažindinimas su tikrinimo rezultatais, pasiūlant jam nurodyti vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvus, nesudaro pagrindo neblaivumo patikrinimo aktą laikyti neteisėtu (apeliacinės instancijos teismo nutarties 17, 21 punktai).
25. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad policijos pareigūnai neteisėtai reikalavo tikrintis blaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, šiurkščiai pažeisdami asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarką. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad policijos pareigūnai nesilaikė veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, sekos, kad atliekant tikrinimą privaloma laikytis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų (Aprašo 5.4 punktas), – neišlaukę alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nustatytų 15 minučių, jie neteisėtai reikalavo, kad S. S. tikrintųsi neblaivumą. Šiuos kasatorių argumentus paneigia apeliacinės instancijos teismo nutarties 18 punkte aprašyti policijos pareigūnų atlikti veiksmai.
26. Nuteistojo kasaciniame skunde esminiu procedūros pažeidimu yra laikomas Aprašo 10.1–10.4 papunkčiuose nustatytos pareigos supažindinti su neblaivumo patikrinimo aktu nesilaikymas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šis kasatoriaus nurodytas procedūros pažeidimas, S. S. nesupažindinimas su neblaivumo nustatymo aktu nešalina šio asmens baudžiamosios atsakomybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareigūnas patikrinimo metu tiesiogiai nuteistajam nurodė, kad įtaria, jog šis yra neblaivus, paaiškino atsisakymo tikrintis teisinius padarinius, be kita ko, nurodė jo sulaikymo pagrindą, vengimo pasitikrinti neblaivumą motyvai buvo užfiksuoti vaizdo įraše, filmuojant nuteistąjį (Aprašo 10.3 papunktis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aptarta aplinkybė ir nesuteikta teisė pasiūlyti S. S. akte įrašyti vengimo tikrintis motyvus nedaro šio akto neteisėto.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priėjo prie pagrįstos išvados, kad S. S. neturėjo teisės prašyti būti pristatytas atlikti medicininės apžiūros. Sisteminė teisės aktų normų (Taisyklių 29 punktas, Aprašo 8–10 punktai) analizė leidžia teigti, kad neblaivumas gydymo įstaigoje yra tikrinamas tik nesutinkant su atliktos alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo patikros rezultatais. Nuteistojo sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas (Taisyklių 3 punktas, Aprašo 7 punktas), taigi tokiu atveju teisės aktai nenustato įpareigojimo atsisakiusį tikrintis neblaivumą asmenį pristatyti atlikti medicininės apžiūros.
28. Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad, apeliacinės instancijos teismui pašalinus alternatyvų nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį – S. S. inkriminuotą transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, byloje negalėjo būti nustatytas ir kitas neblaivaus asmens vairavimo požymis, t. y. tai, kad buvo vengta neblaivumo patikrinimo. Su tokiais kasatoriaus kasacinio skundo argumentais sutikti taip pat nėra teisinio pagrindo. Byloje esant įrodyta, kad prieš patikrinimą vairuojamas S. S. automobilis dalyvavo eisme ir tikrinamas alkotesteriu vairuotojas vengė tokio tikrinimo, alternatyvaus veikos požymio pašalinimas iš kaltinimo savaime neturi jokios reikšmės kitokiam veikos kvalifikavimui. Byloje akivaizdžiai nustatyta, kad nuteistasis, bandydamas diktuoti savas patikrinimo sąlygas, vilkindamas patikrinimą, taip vengė pasitikrinti neblaivumą, nors tokia galimybė jam buvo suteikta, ir, priešingai negu teigiama nuteistojo gynėjo skunde, veikė tiesiogine tyčia. Tokie S. S. veiksmai atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius. Gynėjas nuteistojo tyčinę kaltę atsisakant patikrinimo ginčija teigdamas, kad pareigūnų veiksmai patikrinimo metu buvo neteisėti, todėl S. S. turėjo teisę jų nevykdyti ir jis tik pateikė reikalavimą, kad pareigūnai laikytųsi nustatytos tvarkos, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
29. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, teismams nepadarius kasaciniuose skunduose nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų, kasaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
