Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-893-979/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09562-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 31 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,

dalyvaujant pareiškėjui L. S..

pareiškėjo atstovui advokatui J. S.,

atsakovų atstovėms A. K., G. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal bylą pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą prašydamas:

1.1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E_59296 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas L. S.“ (toliau – Vilniaus skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimą (18.2E) I-12714 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-04-27 sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E_59296 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas L. S.“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas).

1.2. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – Vilniaus skyrius) pašalinti padarytą pažeidimą ir paskirti pareiškėjui įstatymo numatytą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1997 m. birželio 17 d. dirbo Valstybinėje rajoninėje elektrinėje (vėliau – Lietuvos elektrinėje) (tolia kartu – Elektrinė) kenksmingomis darbo sąlygomis: nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1986 m. gruodžio 15 d. dirbo mokiniu, vėliau – katilų, turbinų eksploatacijos apėjiku; nuo 1986 m. gruodžio 16 d. iki 1988 m. gegužės 8 d. – Remonto tarnybos Katilų remonto baro meistro padėjėju; nuo 1988 m. gegužės 8 d. iki 1997 m. birželio 17 d. – Remonto tarnybos Katilų remonto baro meistru.

2.2. Vilniaus skyriaus sprendimu atmestas pareiškėjo prašymas skirti kompensaciją už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis Elektrinėje. Fondo valdybos sprendimu netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus skyriaus sprendimo. Vilniaus skyriaus sprendimas ir Fondo valdybos sprendimas (toliau kartu – Sprendimai) yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi Lietuvoje galiojusių Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 1 ir Sąrašas Nr. 2), t. y. Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje „Elektrinės, energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ yra nurodyta, kad teisę gauti kompensaciją turi meistrai, dirbę katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo cechuose.

2.3. Iš Elektrinės dokumentų archyvo saugotojo Iron Mountain Lithuania, AB Vilniaus skyriui pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad pareiškėjas Elektrinėje 1986 m. gruodžio 16 d. potvarkiu buvo pervestas dirbti į naujas pareigas – Remonto tarnybos Katilų remonto baro meistro padėjėju, kartu nurodant, kad pareiškėjui yra mokamas 10 proc. dydžio priedas už darbą kenksmingomis sąlygomis. Be to, iš pareiškėjo asmens kortelės duomenų matyti, kad nuo 1988 m. gegužės 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas dirbti meistro pareigose, nurodant, kad už darbą kenksmingomis sąlygomis yra mokamas 8 proc. dydžio priedas. Taigi, laikotarpiu nuo 1986 m. gruodžio 16 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas dirbo Elektrinėje katilų remonto meistro padėjėju bei meistru ir tuo laikotarpiu buvo mokami priedai už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis.

2.4. Būdamas Remonto tarnybos Katilų remonto baro meistro padėjėju bei meistru, kurio pagrindinė darbo funkcija buvo katilų (o ne kokios nors kitos įrangos) remontas, faktiškai dirbo būtent katilų cechuose (neįmanoma remontuoti katilų faktiškai prie jų nebūnant). Taigi, katilų ceche remontuodamas katilus, pareiškėjas būdavo lygiai tose pačiose kenksmingose darbo sąlygose kaip ir kiti katilų cecho meistrai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsnio ir Sąrašo Nr. 2 nuostatas gali būti mokama kompensacija.

2.5. Svarbu įvertinti pareiškėjo konkretų darbo pobūdį, o ne tik pareigybės pavadinimą, t. y. darbo pobūdis reikalavo nuolatinio buvimo prie veikiančių katilų, kur aplinka buvo itin pavojinga dėl kenksmingų medžiagų poveikio. Turi būti ne formaliai žiūrima į lingvistines Lietuvoje galiojusiuose Sąrašo Nr. 2 įtvirtintas pareigybių sąvokas–formuluotes, tačiau vertinama, ar tas darbas, kurį dirbo asmuo buvo tiek pat kenksmingas (ar nebuvo mažiau kenksmingas) už darbą profesijų, kurios lingvistiškai įvardintos Sąraše Nr. 2.

2.6. Kartu su pareiškėju Elektrinėje tuo pačiu metu ir tose pačiose Remontų tarnybos Katilų remonto baro meistro pareigose dirbusiam kolegai V. S. Vilniaus skyrius nusprendė skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio nuostatas, todėl Sprendimai pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, kadangi tos pačios faktines aplinkybės įvertintos skirtingai.

3. Atsakovas Vilniaus skyrius nesutinka su pareiškėjo skundu, tuo pagrindu, kad:

3.1. Sąraše Nr. 2 nurodyti katilų ir turbinų mašinistai, tačiau energijos blokų mašinistai Sąraše Nr. 2 nenurodyti. Atsiradus elektrinėms, kuriose katilų ir turbinų cechai sujungti į vieną katilų – turbinų cechą, susidedantį iš energijos blokų, į Vieningą tarifų ir kvalifikacijų žinyną buvo įtraukta nauja profesija „energijos bloko mašinistas“. Pastarosios elektrinės pasižymi tuo, kad jose nėra kryžminių jungčių tarp energijos blokų ir kiekvienas iš jų turi savo valdymo pultą. Katilų ir turbinų mašinistų ir energijos blokų mašinistų darbo pobūdis ir sąlygos skyrėsi, nes įprastose elektrinėse (su kryžminėmis jungtimis) valdymo pultas buvo tiesiogiai prie katilo ir turbinos, o blokinėse elektrinėse – atskiroje patalpoje. Todėl energijos blokų mašinistams nebuvo taikomas lengvatinis pensinis aprūpinimas, taigi neskiriamos ir kompensacijos.

3.2. Elektrinėje 1994 m. rugsėjo 4 d. atliktas kai kurių profesijų darbuotojų (tarp jų ir energijos blokų mašinistų) darbo pobūdžio patikrinimas ir nustatyta, kad kiekvienas energijos blokas (katilas ir turbina) turi atskirą valdymo pultą, kurį aptarnauja energijos bloko mašinistas, ir pultas, kurį stebi mašinistas, yra atskiroje izoliuotoje patalpoje. Taigi, laikotarpiu nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1986 m. gruodžio 15 d., kuriuo pareiškėjas dirbo Elektrinės Eksploatacijos tarnybos katilų – turbinų baro energijos blokų mašinistu, darbo pobūdis neatitinka Sąraše Nr. 2 XIV skyriuje nurodytų katilų ir turbinų mašinistų darbo pobūdžio, todėl šis laikotarpis neįskaitytas į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti.

3.3. Sąraše Nr. 2 nurodyti gamybinių – katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo – cechų meistrai, tačiau minėtų cechų įrangos remonto meistrai Sąraše Nr. 2 nenurodyti. Buvusios TSRS Energetikos ir elektrinių ministerija 1986 m. liepos 4 d. raštu Nr.?-3885-12 paaiškino, kad veikiančiose elektrinėse numatytos tik katilų, turbinų (mašinų), elektros kuro padavimo, dulkių paruošimo šilumos automatikos ir įrengimų remonto meistrų ir vyr. meistrų pareigybės. Nurodyti meistrai ir vyr. meistrai neturėjo ir neturi teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą. Todėl meistrai, atlikę įrangos remontą, neturėjo teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo to, kuriam elektrinės padaliniui – gamybiniam cechui ar specializuotai remonto tarnybai – jie priklausė. Taigi laikotarpiu nuo 1986 m. gruodžio 16 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kuriuo pareiškėjas dirbo Remonto tarnybos katilų remonto baro meistro padėjėju, meistru, darbo pobūdis neatitinka Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje nurodytų meistrų darbo pobūdžio ir šis laikotarpis neįskaitytas į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti.

3.4. Vilniaus skyrius 2023 lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E-79619 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. S.“ bei pripažino negaliojančiu Vilniaus skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (10.8E) VPE_SP1E-72548 „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo V. S.“. Atsižvelgiant į tai, Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą, nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pagal darbo pobūdį Elektrinėje buvo blokai, kurie gamindavo elektros energiją, t. y. 12 katilų, buvo deginamas mazutas, išsiskirdavo dujos, buvo kenksmingos sąlygos, o pagal darbo pobūdį tuos katilus reikėdavo apeiti, apžiūrėti, užfiksuoti nesandarumus, per kuriuos skirdavosi dūmai, t. y. tuose dūmuose praleisdavo apie keturias valandas. Savaitgaliais katilai būdavo tvarkomi – atidaromi, į kuriuos reikėdavo įeiti, kad nustatyti defektus iš vidaus, o tokio katilo viduje reikėdavo dirbti pagal slenkantį grafiką – į mėnesį viena ar du kartus. Katilo viduje būdavo matyti degių produktų (mazuto, dujų) liekanos, siera, kuriuos reikėdavo nuvalyti, kad būtų galima remontuoti katilą. Be to, reikėdavo prižiūrėti, kaip dirba darbuotojai remontuojantys katilą, todėl laikas pralestas prie katilų viršydavo keturias valandas. Dirbdavo su asbestu, kuri tuo metu buvo pagrindinė priemonė izoliuoti katilo paviršius, vamzdynus, todėl tekdavo dirbti asbesto dulkėse.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad dėl pavadinimų pasikeitimų atsakovė netinkamai aiškina Sąrašą Nr. 2, todėl pareiškėjas neturėtų prarasti teisės į kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovės prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Akcentavo, kad įstaigos darbuotojams išduodavo pažymas, apie darbą kenksmingomis sąlygomis, kurių pagrindu yra mokamos kompensacijos, tačiau pareiškėjas tokios pažymos nepateikė. Paaiškino, kad dėl žmogiškosios klaidos buvo neteisingai įvertintas V. S. pareigų atitikimas sąrašo, pagal kurį skiriama kompensaciją, nuostatoms, todėl vėliau kompensacijos skyrimas buvo panaikintas.

8. Teismo posėdyje 2025 m. liepos 21 d. liudytoju apklaustas V. S. nurodė, kad nuo 1989 m. iki 2004 m. dirbo Elektrinėje, pagrindinės funkcijos buvo katilų remonto ir priežiūros darbai, t. y. nustatyti defektus ir juos šalinti, ne tik darbus organizuoti. Buvo deginamas mazutas, darbo aplinkoje buvo daug kenksmingų medžiagų, kaip siera, radis, asbestas. Dirbtuvėse vykdavo pasiruošimai remonto darbams, o kabinete tvarkydavo dokumentus. Paaiškino, kad darbo funkcijos nesiskyrė, skyrėsi tik pavadinimai, kadangi skirtingu laiku buvo cechai, barai, skyriai, tarnybos. 2023 metais kreipėsi į VSDFV su prašymu dėl kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas skyrimo, VSDFV 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu buvo skirta nuo 2024 m. gruodžio mėn., tačiau 2024 m. gruodžio mėn. sužinojo apie sprendimą, kurio atsisakomo skirti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas. Atsisakymą apskundė teismui, skundas nėra išnagrinėtas. Pažymėjo, kad kitiems kolegoms (gali būti 4-5 kolegos), dirbusiems kartu iš esmės analogiškomis sąlygomis tik su skirtingais įrenginiais buvo skirtos ir išmokėtas kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas.

konstatuoja:

9. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. priimtas į darbą Elektrinėje eiti Eksploatacijos tarnybos energoblokų mašinisto pareigas (Priėmimo į darbą įsakymas (potvarkis) Nr. 1-148). Nuo 1986 m. gruodžio 16 d. Elektrinėje ėjo Remontų tarnybos Katilų remonto baro meistro padėjėjo pareigas, be kita ko, mokant 10 proc. priedą už darbą kenksmingomis sąlygomis (Pervedimo į kitą darbą įsakymas (potvarkis) Nr. 3-185). Iš pareiškėjo darbo užmokesčio kortelės (Iron Mountain Lithuania, AB 2023 m. kovo 31 d. raštu Nr. IG-32 „Dėl duomenų kopijų pateikimo“ (toliau – Raštas) Vilniaus skyriui pateikti dokumentai) matyti, kad pareiškėjas nuo 1988 m. gegužės 1 d. Elektrinėje ėjo meistro pareigas, kartu nurodytas 8 proc. priedas (paskirtis kortelėje neįskaitoma). Darbo sutarties nutraukimo 1997 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 4-123 pareiškėjas (pareigos – meistras) nuo 1997 m. birželio 17 d. atleistas – pačiam prašant.

11. Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjui atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nes pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi pagal Sąrašo Nr. 2 XIV skyrių „Elektrinės, energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ teisę gauti kompensaciją turo meistrai dirbę katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo cechuose, o energoblokų mašinistai, meistro padėjėjai bei meistrai, dirbę remonto tarnyboje, neįvardinti.

12. Fondo valdybos sprendimu atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus skyriaus sprendimo, be kita ko, nurodant, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dirbo „katilų remonto bare, ceche“ nesuteikia teisės gauti kompensaciją. Fondo valdybos sprendimu Vilniaus skyriaus sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

13. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Elektrinėje katilų remontas katilų ceche yra neįmanomas nepatiriant kenksmingo poveikio, be to, buvo mokami priedai už kenksmingas darbo sąlygas dirbant Elektrinėje.

14. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Pensijų įstatymo 62 straipsnis ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).

15. Nuostatų 40.1 papunktyje nurodyta, kad priimant sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, kartu su Nuostatų 6.1–6.4.4 ir 6.5 papunkčiuose nurodytais dokumentais (duomenimis) papildomai vertinami šie dokumentai (duomenys): darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvų išduoti remiantis turimais dokumentais. Tvarka, pagal kurią skiriamos ir mokamos kompensacijos asmenims, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus atitinkamuose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose, nustatyta Nuostatų 41 punkte.

16. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1997 m. birželio 17 d. dirbo Elektrinėje: Eksploatacijos tarnybos energoblokų mašinisto pareigose (nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1986 m. gruodžio 15 d.; Remontų tarnybos Katilų remonto baro meistro padėjėju (nuo 1986 m. gruodžio 16 d.) ir meistru (nuo 1988 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. birželio 17 d.). Ginčas kyla, ar pareiškėjo darbas nuo 1985 m. rugpjūčio 7 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. yra laikytinas darbu ypatingomis sąlygomis.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yOTctMTA2Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-297-1062/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-297-1062/2021">A-297-1062/2021</a>, be kita ko, yra išaiškinusi, kad Pensijų įstatyme įtvirtinta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra socialinio draudimo pensijų rūšis. Tai papildoma speciali socialinė garantija, skirta iš dalies atlyginti asmenų, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo kenksmingomis ar sunkiomis sąlygomis, patirtą padidėjusį pavojų (riziką) jų gyvybei ir (arba) sveikatai. Nurodyta kompensacijos paskirtis suponuoja, kad nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama atitaisyti padarytą žalą, kada asmens gyvybę ir (arba) sveikatą veikė kenksmingi darbo faktoriai. Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas skiriama, kaip minėta, jeigu darbuotojas dirbo kenksmingomis arba sunkiomis sąlygomis, todėl svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme darbo sąlygos apibrėžiamos kaip darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad dirbo kenksmingomis sąlygomis – patalpose, taip pat ir katiluose, kuriuose šalindavo nesandarumus (defektus) nuolat buvo kenksmingų medžiagų: mazuto, dujų liekanų, sieros, asbesto dulkių. Tai, kad einant meistro pareigas ne tik kabinete tvarkydavo dokumentus, bet kartu su kitais darbininkais atlikdavo remonto darbus, teismo posėdžio metu patvirtino liudininkas V. S.. Nors pareiškėjas akcentuoja, kad Elektrinėje dirbant tomis pačiomis sąlygomis V. S. buvo skirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, tačiau V. S. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimas ir vėlesnis jos panaikinimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija, nepasisako.

19. Atsakovė akcentuoja, kad Sprendimais pagrįstai yra atsisakyta pareiškėjui skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kadangi dirbdamas elektrinėje neatliko darbų nurodytų Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje, t. y. energoblokų mašinistai, meistro padėjėjai bei meistrai dirbę Remonto tarnyboje, neįvardinti.

20. Byloje pateikti:

20.1. Valstybinio socialinio draudimo valdybos 1994 m. rugsėjo 4 d. pažyma, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad „Patikrintas energoblokų mašinistų darbo pobūdis. Kiekvienas blokas (katilas ir turbina) turi atskirą valdymo pultą, kurį aptarnauja energobloko mašinistas. Pultas, kurį stebi mašinistas, yra atskiroje izoliuotoje patalpoje. Energobloko mašinisto profesija Sąrašuose nenumatyta.“ (toliau – Pažyma).

20.2. Ištrauka iš Sąrašo Nr. 2: „Tais atvejais, kai sąrašuose Nr. l ir Nr.2 nurodoma ne tik gamyba, bet ir tam tikri cechai, tai šiuose struktūriniuose padaliniuose dirbantys darbininkai ir inžinerijos technikos darbuotojai (pagal profesiją ir pareigas) turi teisę į lengvatinį pensinį aprūpinimą. Pavyzdžiui, sąraše Nr. 2 (XIV skyrius „Gamybinės elektrinės, energetiniai traukiniai, garo jėgainės“) yra numatyti budintys šaltkalviai ir elektromonteriai, katilinių, mašinų (šilumos jėgainių) kuro tiekimo ir dulkių gamybos cechų įrangos ir automatikos remonto ir aptarnavimo šaltkalviai ir elektromonteriai; meistrai, vyresnieji meistrai ir katilinių, mašinų (šilumos jėgainių) dulkių gamybos ir šilumos tiekimo cechų pamainos viršininkai. Šių profesijų ir pareigų darbuotojai turi teisę į lengvatinį pensinį aprūpinimą tik išvardytuose cechuose. Jeigu elektrinėse, energetiniuose traukiniuose ir garo jėgainėse nėra padalinimo į cechus, tuomet šaltkalviai, elektromonteriai, meistrai ir pamainų viršininkai neturi teisės į lengvatines lengvatinį aprūpinimą, nepaisant jų atliekamo darbo pobūdžio. Jeigu iki perėjimo į valdymo struktūrą, kurioje nėra numatyti cechai, įmonėse ir organizacijose buvo sąrašuose Nr. l ir Nr. 2 numatyti cechai, o po perėjimo šie cechai buvo pertvarkyti į barus, skyrius ar kitus struktūrinius padalinius, nekeičiant darbo pobūdžio ir nemažinant atliekamų darbų apimčių, tuomet šių padalinių darbuotojai turi teisę į lengvatinį pensinį aprūpinimą pensiją pagal sąraše Nr. 1 arba Nr. 2 numatytą profesijų ir pareigybių sąrašą.“ (toliau – Sąrašo Nr.2 ištrauka).

20.3. Ištrauka iš Teisės lektoriumo – šešiolikta paskaita, gamybinės elektrinės, energetiniai traukiniai, garo jėgainės: „<...> Pirmojo poskyrio ypatumas yra tas, kad kai kurioms profesijoms ir pareigoms nustatytas struktūrinis apribojimas, tai yra teisę į lengvatinę pensiją turi ne visi darbuotojai, o tik tie, kurie dirba tam tikruose cechuose. <...> Didelėse elektrinėse, elektriniuose traukiniuose ir garo jėgainėse, jei gaminamas didelis garo kiekis per valandą, atsižvelgiant į garo mašinų skaičių yra kuriami cechai. Šaltkalviai ir elektromonteriai, dirbantys cechuose, dėl didelių šilumos išmetimų iš veikiančių katilų ir turbinų dirba sunkesnėmis sąlygomis nei tie patys darbuotojai katilinių ir turbinų baruose, padaliniuose, salėse. Todėl įrangos ir automatikos remonto ir priežiūros šaltkalviai ir elektromonteriai turi teisę į lengvatinę pensiją tik tuo atveju, jei jie dirba katilinių, mašinų (šilumos jėgainių), kuro tiekimo ir dulkių paruošimo cechuose. Toks pat struktūrinis apribojimas nustatytas meistrams, vyresniesiems meistrams ir pamainų viršininkams. <...> Daugelis įmonių ir visos pramonės šakos centralizavo remonto tarnybas. Tai nepakeitė lengvatinių darbuotojų pensijų išmokų. Darbuotojai, užsiimantys technologinės įrangos remontu tiesiogiai cechuose, skyriuose ir sekcijose pagal profesijas ir pareigas, numatytas šios gamybos sąrašuose, turi teisę į lengvatinę pensiją pagal, atitinkamus sąrašų Nr. 1 ir Nr. 2 skyrius, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra gamybos cechų, skyrių ir barų ar specializuotų cechų ir organizacijų etatiniai darbuotojai. <...> Kalbant apie meistrus, XIV skyrius apima tik gamybos meistrus, todėl meistrai, užsiimantys įrangos remontu, neturi teisės į lengvatines pensijų išmokas.“ (toliau – Lektoriumo ištrauka).

20.4. Ištrauka iš RTFSR Socialinės apsaugos ministerijos apžvalginės informacijos: „TSRS Energetikos ir elektrinių ministerijos Darbo organizavimo ir darbo užmokesčio valdyba 1986 liepos 4 d. rašte Nr. P-3885-12 pranešė, kad TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos ir Visasąjunginės profesinių sąjungų centro tarybos 1959 09 19 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintoje pareiginių algų schemoje veikiančiose elektrinėse numatytos tik vyresniojo meistro ir katilinių, turbinų (mašinų), elektros, kuro ir transporto, dulkių paruošimo (dulkių gamyklų), šiluminės automatikos ir matavimų įrangos remonto meistro pareigos. Minėti meistrai tiek anksčiau, tiek šiuo metu neturi teisės į lengvatinę pensiją. Eksploatacijos meistrai, kurie anksčiau buvo elektrinių etatų sąrašuose (Valstybinės elektros ryšių komisijos įsakymas Nr. 86 Nr. 17,16,42), ėjo pamainų viršininkų pareigas tose elektrinėse, kuriose tokių pareigybių nebuvo, eksploatacijos meistro ir remonto meistro funkcijos skiriasi. Tai paaiškina skirtingus lengvatinių pensijų šioms pareigoms klausimo sprendimus“ (toliau – Apžvalgos ištrauka).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu iš Pažymos, Sąrašo Nr. 2 ištraukos, Lektoriumo ištraukos ir Apžvalgos ištraukos vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad pareiškėjo darbo pobūdis (einamos pareigos) 1985 m. rugpjūčio 7 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu nepatenka į Sąraše Nr. 2 nurodytus atvejus lengvatinei pensijų išmokai gauti. Pažymoje, Sąrašo Nr. 2 ištraukoje, Lektoriumo ištraukoje ir Apžvalgos ištraukoje esanti informacija yra abstrakti – bendro pobūdžio, nenurodant konkrečių cechų ar barų pavadinimų. Be to, nėra pateikiamas baigtinis darbo pobūdžio ar pareigybių sąrašas, tačiau yra nurodyti ir abstraktūs atvejai, kuomet meistrai ir (ar) meistrų padėjėjai turi teisę į lengvatines pensijų išmokas. Nors Pažymoje ir yra įrašas apie patikrintą energoblokų mašinistų darbo pobūdį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuotas faktas, kad „Energobloko mašinisto profesija Sąrašuose nenumatyta“ deklaratyvaus pobūdžio, kadangi iš pateiktų: Sąrašo Nr. 2 ištraukos, Lektoriumo ištraukos ir Apžvalgos ištraukos nėra aišku ar energoblokų mašinistų darbo pobūdis nėra (yra) priskiriamas atvejams gauti lengvatines pensijų išmokas, kadangi apie tokį (ar panašų) darbo pobūdį minėtose ištraukose nėra nurodyta (pvz., kad energoblokų mašinistas neturi teisės į lengvatines pensijų išmokas).

22. Nuostatų 6.4.4 papunktyje nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Iš Raštu Vilniaus skyriui pateiktų dokumentų, be kita ko, matyti, kad pareiškėjui buvo mokamas priedas už kenksmingas darbo sąlygas, tačiau Sprendimuose nėra aptartas šio, pareiškėjui mokėto priedo, (ne)aktualumas priimant Vilniaus skyriaus sprendimą. Iš Sprendimų turinio matyti, kad Sprendimai priimti remiantis tik Sąrašo Nr. 2 vertinimu.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEtNDIxLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121-421/2019">3K-3-121-421/2019</a>).

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimuose, iš esmės remiantis gramatiniu pareiškėjo pareigybės pavadinimu, padarytos formalios išvados dėl pareiškėjo darbo 1985 m. rugpjūčio 7 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, jog pareiškėjo pareigybės (energobloko mašinisto, meistro padėjėjo ir meistro) nėra įtvirtinta Sąraše Nr. 2, todėl neįgijo teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamos praktikos matyti, kad dokumentų, kuriais teisme gali būti įrodinėjamas darbo ypatingomis sąlygomis pobūdis ir trukmė, sąrašas yra platus ir nebaigtinis, todėl būtina atsižvelgti ir įvertinti visus pateiktus dokumentus bei liudytojų parodymus (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDEtNTUyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-101-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-101-552/2019">A-101-552/2019</a>; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA5OC04MjIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2098-822/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2098-822/2021">eA-2098-822/2021</a>; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM4NC03NTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2384-756/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2384-756/2022">eA-2384-756/2022</a>).

25. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialinės apsaugos srityje negali būti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslą (faktiškai atlikto darbo pobūdį, sąlygas, kenksmingumą nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu būdu negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDEtNTUyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-101-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-101-552/2019">A-101-552/2019</a>, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MjgtNDQyLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-528-442/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-528-442/2023">A-528-442/2023</a>).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė formaliai taikė teisės aktų reikalavimus, nevisapusiškai išanalizavo Raštu Vilniaus skyriui pateiktus dokumentus, ar pareiškėjo 1985 m. rugpjūčio 7 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu faktiškai dirbtas darbas pagal savo pobūdį ir sąlygas atitinka Sąraše Nr. 2 įvardintas pareigas. LVAT yra pažymėjęs, jog iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTAwLTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3900-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3900-502/2021">A-3900-502/2021</a>).

27. Pažymėtina, kad administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyLTQ5Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-192-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-192-492/2022">eA-192-492/2022</a>). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjc2LTUwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-676-502/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-676-502/2023">eA-676-502/2023</a>).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimuose motyvų išdėstymas nėra pakankamai išsamus, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Sprendimus, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. LVAT yra pažymėjęs, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (žr., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Tai atitinka ir šiuolaikinę teisės sampratą, kuri remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTczMy01MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1733-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1733-502/2021">eA-1733-502/2021</a>).

30. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas taip pat neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, skyrimo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus.

31. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

32. Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovės priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidu ir pateikė 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. MT-2023-33 bei 2023 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymą 400 Eur sumai, ir 2025 m. gegužės 6 d. Sąskaita už teisines paslaugas Serija MT-2025-27 bei 2025 m. gegužės 8 d. lėšų pervedimo nurodymą 350 Eur sumai.

33. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

34. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (10.12E) VPE_SP1E_59296 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas L. S.“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimą (18.2E) I-12714 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-04-27 sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP1E_59296 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas L. S.“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. S. dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, skyrimo.

Priteisti pareiškėjui L. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė