Administracinė byla Nr. I1-9475-952/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00432-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 31 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Deimantė Andrulytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas D. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 6 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. vasario 20 d.; priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nurodo, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. vasario 20 d. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovė neužtikrino reikiamų bausmės atlikimo sąlygų, kurias būtų galima traktuoti kaip tinkamas. Sukūrė tokias kalinimo sąlygas, kurios ne tik grubiausiu būdu pažeidė pareiškėjo teises, bet ir alino sveikatą fizine prasme, taip pat buvo padarytas poveikis ir psichinei sveikatai. Pareiškėjas visą laiką, nuo 2023 m. birželio 12 d. yra maitinamas nevisaverčiu maistu, todėl tokias sąlygas prilygina kankinimui. Kalintys asmenys rašė daug skundų, ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – ir LKT) nurodydami problemą, nurodė, kad būtų padidinta vienam kalinčiam asmeniui piniginė paros maitinimo norma, tačiau atsakovė net nenorėjo girdėti kalinčių asmenų pretenzijų. Atsakovė net nebandė šalinti problemos, neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas. 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamo maisto produktų vidutinio paros kiekio ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose nurodyta, kad nedirbančiam asmeniui skiriama nuo 1,05 iki 1,45 euro, dirbantiems nuo 1,35 iki 1,90 euro. Ši pinigų suma nekito nuo 2007 metų, kai tuo tarpu maisto produktų kainos išaugo keleriopai. Iš Statistikos departamento informacijos aiškiai matosi, kad pagrindiniai maisto produktai pabrango 128,2 procento, o skiriama maitinimui pinigų suma visiškai nekito, todėl neįmanoma nupirkti reikiamo kiekio maisto produktų kalinčiam asmeniui. Pradėjus kelti pretenzijas maisto normos dažniau atitiko nustatytas normas, tačiau, pavyzdžiui, sriuba buvo vienas vanduo, tik labai retais atvejais sriuboje buvo galima rasti bulvių, kopūstų, burokėlių. Aiškiai pablogėjo pati maisto kokybė, pavyzdžiui, košės pasidarė labai vandeningos, nes kad svoris atitiktų normą, yra įpilama vandens, tuo kompensuojamas kruopų trūkumas. Daržovės perkamos pačios žemiausios rūšies (pašarinės), kurios dėl prastos maistinės vertės jau nenaudojamos maitinimui, o atiduodamos gyvuliams, tačiau kaliniams galima sumaitinti viską, nes neturėdamas pasirinkimo ir būdamas alkanas žmogus nekreipia dėmesio į prastą kokybę, skonį ir panašiai. Apgaulingas laikinas sotumo jausmas tęsiasi vos 20-30 minučių, vėliau vėl jautiesi alkanas, nes produktų maistinė vertė yra labai žema, mėsos kiekiai yra labai sumažinti. Be to ir patys nuteistieji, kurie dirba valgykloje patvirtino visas aplinkybes, bet tai sunku įrodyti. Rytinio, vakarinio maitinimo metu nėra į ką kreiptis, nes tokiu metu neatliekami patikrinimai, be to jau būna baigę darbą atsakingi vadovybės atstovai, kurie galėtų kontroliuoti ir fiksuoti šiuos pažeidimus. Pietų metu nustatyta norma mėsos turi būti ne mažiau kaip 70 gramų, tačiau gaudavo geriausiu atveju 40-50 gramų. Jeigu kviečiamos tarnybos atlikti patikrinimus, vadovybė žino, nes įleidimo klausimas visada derinamas iš anksto, todėl patikrinimo dieną maisto kokybė skiriasi kardinaliai. Dėl nepakankamo maitinimo pareiškėjo svoris stipriai krito, po kelių metų kalinimo liko tik „skeletas“, sunyko raumenys, atsirado nuolatinis nuovargio jausmas, mieguistumas, apatija, sunku net 20-30 minučių lėtai pasivaikščioti, po to jau reikalingas poilsis. Prastas maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui, labai tikėtina, kad tai sukėlė negrįžtamas pasekmes. Nuolat jaučiant alkį, psichinei sveikatai daromas neigiamas poveikis buvo dar blogesnis, nei fizinei sveikatai. Dėl nuolatinio alkio jausmo, visą parą sukasi mintys tik apie maistą. Pokalbiai televizijos laidose ir kitos temos apie maistą tapo dažniausiomis temomis ir pareiškėjas pradėjo suprasti, kad tai jau darosi liguista. Net pokalbių su artimaisiais metu visos temos būdavo tik apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą. Būtų galima įžvelgti lyg ir atsirandančios psichinės ligos požymius. Į medikus negali kreiptis, nes jaučia nesveiką gėdą, baimę, nepilnavertiškumo jausmą. Tai atsakovė savo neteisėtais veiksmais privedė pareiškėją iki tokios būsenos. Akivaizdu, kad atsakovė, neužtikrindama tinkamo, kokybiško ir visaverčio maitinimo, sukelia didelę dvasinę kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija kalinimui būdingas kančias. Būtina atsižvelgti į tai, kad pažeidimas vyko labai ilgą laiko tarpą, kiekvieną dieną be išimčių, todėl esant tokiam dideliam mastui ir intensyvumui, kalinimo sąlygas paversdavo kankinančiomis ir nežmoniškomis, todėl pareiškėjo patirta žala yra labai didelė. Atsakovė savo neteisėtais veiksmais bei neveikimu sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, pareiškėjas patyrė didelį orumo pažeidimą ir kitus išgyvenimus. Nagrinėjant bylą, prašo teismo atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. 2017/1-43 „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje“, kur buvo ypač nagrinėjamas netinkamo maitinimo klausimas dėl mažo finansavimo.
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui D. V. 6 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDktNDM4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-309-438/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-309-438/2017">A-309-438/2017</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzUtNDkyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-235-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-235-492/2017">A-235-492/2017</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMzU4LTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3358-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3358-624/2016">A-3358-624/2016</a>).
4. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo. Nurodo, kad maisto porcijos nepakankamos, mažos, patiekaluose mažai mėsos, maistas praskiestas vandeniu.
Kaip nurodo atsakovė, ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi 2022 m. sausio 25 d. maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-5/1065 su VšĮ „Bruneros“, kuri galiojo iki 2024 m. gegužės 5 d. Nuo 2024 m. balandžio 5 d. LKT (perėmusi Pravieniškių PN-AK teises ir pareigas) buvo sudariusi maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ST-15 su UAB „Niklita“, kuri galiojo iki 2024 m. gegužės 24 d.. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. pasirašyta nauja Maitinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. ST-233 su UAB „CNC catering“, kurio pagrindu šiuo metu organizuojamas nuteistųjų maitinimas (teismui yra pateiktos minėtos sutartys).
Taisyklių 311 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga. Taisyklių 312 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Pravieniškių 1 – ajame kalėjime maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-11 „Dėl asmenų, laikomų kardomoj kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiems patvirtinimo“ (galioja nuo 2024 m. liepos 13 d.).
Atsakovė į bylą pateikė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimų protokolą Nr. 1534, taip pat Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2023 m. gegužės 23 d. tyrimų protokolus. Be to, į bylą yra pateikti 2023, 2024, 2025 metų Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir tiekiamo maisto kokybės patikrinimo aktai. Aktuose nurodyta, kad tikrinta atvežto pagaminto maisto kokybė, temperatūrų matavimai, nuteistųjų maisto dalintojų apranga, valgymo salės priežiūra, higieninių priemonių naudojimas, indų plovimo kokybė. Visais tikrinimo atvejais trūkumai nebuvo nustatyti. Taigi, akivaizdu, kad nuteistiesiems gaminamo maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, maisto kokybė, porcijos, jų kaloringumas yra pakankamas, maistas neskiestas vandeniu.
Nors pareiškėjas nurodo, kad maisto porcijos yra mažos, nepakankamos, maistas vandeningas, kad ne vieną kartą nuteistieji rašė skundus dėl netinkamo maisto, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog dėl netinkamo maitinimo asmeniškai kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją. Taip pat savo skunde nekonkretizavo nurodytų aplinkybių, savo skundą grindė bendro pobūdžio teiginiais bei teisės aktų citatomis. Pareiškėjas nenurodė, koks konkrečiai maitinimas jam turėjo būti skirtas, kokios turėtų būti porcijos ir pan., pareiškėjas vadovaujasi subjektyviais teiginiais, dėl ko teismas negali daryti išvados, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas su skundais dėl prasto maitinimo ginčui aktualiu laikotarpiu į kalėjimo administraciją nesikreipė. Šiuos atsakovės argumentus patvirtina į bylą pateikta LKT Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažyma „Apie nuteistojo D. V. laikymo sąlygas“. Be to, šioje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas teikė prašymą dėl maitinimo pakeitimo, pakeisti į musulmonišką. Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis 2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – ojo ir 2 – ojo kalėjimų mitybos raciono užsakymo žiniaraščiu Nr. LV-17905 informacija apie pareiškėjui paskirtą maitinimą be kiaulienos perduota 1 – ojo kalėjimo valgyklos vedėjai ir nuo minimos dienos pareiškėjas yra sąraše nuteistųjų, kurie maitinami pagal patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ maitinimo valgiaraščius vyrams be kiaulienos. Pareiškėjas skunde jokių aplinkybių dėl pakeisto maitinimo nenurodo, taip pat nereiškė jokių pretenzijų, kad toks maitinimas, kurio jis pats prašė, jam nebuvo užtikrintas. Taip pat paiminėtina aplinkybė, kad remiantis Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. kovo 13 d. pažyma Nr. RV-22-1557 „Apie nuteistojo D. V. laikymo sąlygas“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 28 d. iki 2025 m. vasario 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, todėl, kaip nurodo atsakovė, pareiškėjas turėjo galimybę savarankiškai rūpintis maitinimu ir atsisakyti jam skiriamo įkalinimo įstaigos teikiamo maitinimo, tačiau dėl atsisakymo maitintis įkalinimo įstaigos teikiamu maistu duomenų nėra. 2025 m. kovo 12 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, esant nepakankamai mitybai laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2024 m. spalio 28 d. Be to, iš į bylą pateikto pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje.
Teismas daro išvadą, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, gauna pilnavertį ir subalansuotą maitinimą, yra atsižvelgiama į fiziologines mitybos normas, į valgiaraščius. Pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nuolat jautė skausmą, badavo, neteko svorio, vertintinos kritiškai.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus (dabar Lietuvos kalėjimų tarnybos), tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teisės aktas nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegalioja.
5. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad prastas, neatitinkantis normų maitinimas padarė labai didelę žalą organizmui ir tikėtina bus negrįžtamų pasekmių; pareiškėjas nuolatos jautė alkį, psichinei sveikatos būsenai buvo daromas dar blogesnis neigiamas poveikis nei fizinei būklei, nes dėl nuolatinio alkio ištisą parą sukasi mintys tik apie maistą. Atsirado manija kaupti maistą, net nesant tam poreikio. Taip pat nurodo, kad gan per trumpą laiką pareiškėjo svoris labai smarkiai krito, po kalinimo liko tik „skeletas“.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl pablogėjus fizinės ar psichinės sveikatos kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus ar pan., vartojo vaistus, jam būtų diagnozuotos ligos, kurias įtakojo netinkamas ar nevisavertis maitinimas. 2025 m. kovo 10 d. LKT Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymoje „Dėl nuteistojo D. V.“ nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. vasario 20 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų, dvasinių ir fizinių kančių, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, liguistų minčių apie maistą, kurios galimai galėjo sukelti įstaigoje neužtikrintas tinkamas visavertis maitinimas, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo.
Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai, kūno pokyčiai dėl pareiškėjo nurodomo netinkamo maitinimo yra mažai tikėtini.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
6. Teismas pažymi, kad analogiškoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad „Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas skundo argumentų dėl netinkamo maitinimo nepagrindė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jokių pažeidimų dėl netinkamo maitinimo nebuvo nustatyta; pareiškėjas su skundais dėl netinkamo maitinimo į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, šią aplinkybę patvirtina ir pats pareiškėjas. <...> Aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį vertintina kaip įrodymas, kad nėra (nebuvo) aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl jam tiekiamo maisto, jo kokybės ir pan. <...> Pažymėtina, kad visi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietose, maitinami pagal normas, kurios nustatytos atsižvelgiant į asmens lytį, brandą, užimtumą (dirbantis / nedirbantis), galimus poreikius (dėl religinių ir kitokių įsitikinimų, sveikatos būklę). Pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodo ir nepateikta jokių duomenų, kad, organizuojant pareiškėjo maitinimą, teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi. Pareiškėjas jokių argumentų, susijusių su norminių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, galimu prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, nenurodė“ (žr. pvz., 2025 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTM0LTYyNC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-134-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-134-624/2025">TA-134-624/2025</a>).
7. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Šiaulių kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Deimantė Andrulytė
