Civilinė byla Nr. 2-58-547/2014
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00870-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija
73.2.6.1.; 116.1
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2014 m. vasario 26 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant atsakovui I. M., atsakovės D. L. atstovui advokatui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams: I. M. ir D. L., trečiajam asmeniui: AB,,Lietuvos draudimas“ ir
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jai solidariai iš bendraatsakovių 28 425,28 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas: 853 Lt žyminio mokesčio ir dokumentų vertimų išlaidas 856,24 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė T. C., v. vr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. 1 d., 41 str. 3 ir 8 d. nuostatos. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Vienas iš pagrindių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims.
2011-10-24 Vokietijoje dėl I. M., vairavusio D. L. priklausančią transporto priemonę T. C., v. nr. (duomenys neskelbtini), 60 procentų kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 8232,53 EUR (28425,28 Lt) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.
Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdama į Biurų Tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 8 232,53 EUR (28 425,28 Lt). Ieškovas sumokėjęs nurodytą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise reikalauja grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingų už žalos padarymą asmenų – bendraatsakovių.
Ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, raštu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas I. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad 2011-10-24 įvykusio Vokietijoje eismo įvykio neginčija. Tačiau nesutinka su faktu, jog tuo metu, kada įvyko eismo įvykis, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, kad teismui nėra pateikti jokie objektyvūs, patikimi ir leistini įrodymai, kurie pagrįstų, jog reikalaujamos atlyginti žalos dydis (teismui nusprendus, jog žala turi būti atlyginta) yra objektyvus ir, kad realiai patirta žala nebuvo mažesnė, nei kad nurodyta.
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog kartu su ieškiniu pateikti dokumentai nepagrindžia reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Iš pateiktų dokumentų neaišku, kaip konkrečiai buvo apskaičiuota būtent reikalaujamas priteisti žalos dydis, kokiu pagrindu buvo diferencijuota eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė (išreikšta procentais). Nurodo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog nurodyta suma yra sumokėta nukentėjusiajam ar Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog automobilis Porche Cayman, v. nr. (duomenys neskelbtini) Porche centre buvo apžiūrėtas tik praėjus dešimčiai dienų po įvykio (2011-11-03). Todėl atsakovas nurodė, jog kyla abejonės ar automobilis buvo pristatytas apžiūrai tokios būklės, kokios jis buvo iš karto po įvykio. Apie žalą nebuvo pranešta kompetentingai institucijai, kuri būtų kontroliavusi automobiliui padarytos žalos dydžio nustatymo procesą. Su ieškiniu pateikta ekspertizė buvo atlikta paties suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) iniciatyva ir užsakymu, todėl atsakovas abejoja tokios ekspertų išvados patikimumu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju lieka nepaneigta abejonė, jog ekspertizės akte nurodytos automobilio Porche Cayman remonto išlaidos yra gerokai didesnės, negu iš tikrųjų galėjo būti. Atsakovas nurodė, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795) nurodyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes eismo įvykio dalyvių atsakomybę ir kitas aplinkybes bei pateiktas išvadas. Aptariamų taisyklių 43 punkte nurodoma, kad jeigu eismo įvykio metu sugadintą turtą planuojama pradėti remontuoti iki draudimo išmokos mokėjimo, turto remonto būdas, sąlygos, įmonės, kurioje numatoma remontuoti sugadintą turtą ir remonto sąmata turi būti iš anksto suderinta su atsakingu draudiku ar Biuru. Tik po numatytų suderinimų, draudikas ar Biuras išmoka draudimo išmoką.
Atsakovas posėdžio metu paaiškino aplinkybes apie įvykį ir nurodė, kad jo paprašė iš Vokietijos parvaryti automobilį T. C.. Gavęs šio automobilio raktelius ir dokumentus, kurie buvo palikti vienoje Vokietijos įmonėje, suprato, kad automobilis nėra draustas, todėl susisiekė telefonu su savininku, kuriam pasakė, kad automobilis neapdraustas, todėl jis negali važiuoti. L. pažadėjo 2013-10-24, pirmadienį, iš pat ryto automobilį apdrausti. Pirmadienį apie 8 valandą Vokietijos laiku (Lietuvos laiku – 9 val.) atsakovas nurodė, kad nuvyko į aikštelę, atsirakino automobilį, pasitikrino, ar dega šviesos, tepalo lygį ir nuėjo į parduotuvę. Ten būnant L. paskambino ir pasakė, kad automobilis jau apdraustas. Tuomet jis paprašė, kad išsiųstų faksą į Vokietijos firmą. Jis sėdo į automobilį ir buvo toks jausmas, kad jis net nespėjo pavažiuoti ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Po šio susidūrimo buvo nubrozdintas galinio bamperio kampas. Atsakovas nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais nuvyko į jo nurodytą Vokietijos firmą ir pateikė jiems ten jau gautą faksinį draudimo liudijimą, ten jie ir baigė pildyti protokolą. Atsakovas nurodė, kad Vokietijos pareigūnai juokėsi iš jo, kai jis fotografavo automobilius, jų apgadinimus, nes vokiečio automobilis buvo Porche Caymane. Jis paaiškino, kad tos pačios dienos vakare paskambino Lietuvos draudimui ir pranešė apie įvykį, o grįžęs užėjo į Lietuvos draudimo Varėnos skyrių, kur niekas neminėjo, jog jis būtų kaltas dėl įvykio, ar pateikęs ne visą informaciją. Atsakovas nurodė, jog su automobiliu iš vietos jis pajudėjo tik po to, kai buvo patikintas automobilio savininko, jog automobilis yra apdraustas.
Atsakovė D. L. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių atsakovų kaltę byloje. Pagal pateiktus duomenis I. M. kaltė įvertinta 60 procentų, tačiau nėra duomenų pagal ką taip buvo diferencijuota kaltė, kokiu pagrindu ir kaip toks kaltės laipsnis buvo nustatytas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad automobilis T. C. eismo įvykio metu buvo draustas privalomojo draudimo sutartimi. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurie užpildė pranešimą apie eismo įvykį, jame nurodė, jog transporto priemonė apdrausta Lietuvos draudime. Nurodo, kad negali būti tinkamais pripažinti ieškovo pateikti Vokietijos automobilių technikos ir eismo įvykių analizavimo ekspertų biuro duomenys. Pateikta ekspertizė yra nekonkreti, automobilio remonto sąnaudos ir žalos dydžio aprašymas (4.1.p., 22 psl.) neatitinka byloje esančių kitų duomenų – foto nuotraukų, remiantis kuriomis aprašytas vaizdas yra ryškiai hiperbolizuotas. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tiek reikalaujamą priteisti žalos dydį, tiek patvirtintų konkrečių žalos mokėjimų/pavedimų atitinkamu laiku atlikimą. Automobilis Porche Cayman po eismo įvykio nebuvo apžiūrėtas draudimo išmokas išmokančio draudikų biuro atstovų, jie neįvertino žalos, tarpusavyje nebuvo derinami remonto darbų klausimai (atlikimas, apimtis), tokiu būdu buvo pažeistas Žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 38 ir 43 punktai.
Atsakovė nurodė, kad teismui pateikta Vokietijoje (duomenys neskelbtini) iniciatyva ir užsakymu atlikta ekspertizė, nėra privaloma. Nėra duomenų, kad ši ekspertizė buvo atlikta objektyviai ir nešališkai. Nurodo, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje<...>nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas tinkama eksperto išvada CPK 177 str. 2 dalyje nurodyta prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimas,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“).
Atsakovės D. L. atstovas adv. V. V. posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodė, jog draudimo sutartis buvo sudaryta 09:18 val. ji galiojo autoįvykio metu, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Kad galiojo draudimo polisas ir automobilis buvo draustas patvirtina ir tai, jog surašant įvykio dokumentus, Vokietijos policijos pareigūnai pranešime apie įvykį nurodė draudimo bendrovę. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ir elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog automobilis buvo draustas, nors tai ir stebina draudimo bendrovės atstovę. Atstovas nurodė, kad atsakovas I. M. bendradarbiavo su draudimo bendrove, jis greitai po įvykio, tą pačią dieną, telefonu informavo draudimo bendrovę apie įvykusį įvykį, o grįžęs iš užsienio pats užėjo į draudimo bendrovę, tačiau jokių prašymų, pretenzijų, reikalavimų jam nebuvo išsakyta. Atstovas nurodė, kad esant draudimo polisui, kuris galiojo įvyko metu, nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti, jog automobilis buvo neapdraustas.
Ieškinys atmestinas.
Teismui buvo pateikti dokumentai, jog automobilio T. C., v. nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. L. (b. l. 6).
Transporto priemonių draudikų biuras žalų administravimo departamentas teisės departamentui 2013-09-27 raštu nurodė, jog yra gautas AB,,Lietuvos draudimas“ Transporto žalų skyriaus vyresniosios užsienio žalų ekspertės E. S. pranešimas, kuriame tvirtinama, kad draudimo apsauga transporto priemonei T. C., v. nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu (t. y. 2011-10-24 08:20 val. Vokietijos laiku arba 09:20 Lietuvos laiku) negaliojo, nes draudimo sutartis buvo sudaryta po eismo įvykio, t. y. 2011-10-24 09:41 val. (b. l. 7).
Elektroniniame susirašinėjime (b. l. 8-9) nurodoma, jog polisas buvo atspausdintas 2011-10-24 09:41 val., o įvykis buvo 2011 m. spalio 24 d. 09:20 val.
Transporto priemonių draudikų biuras su pretenzija kreipėsi į automobilio savininkę D. L., kad ji sumokėtų draudikų biurui, jų pervestą 28 425,28 Lt sumą dėl įvykusio autoįvykio 2011-10-24 Vokietijoje Eseno mieste (b. l. 11).
Transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į atsakovės D. L. pateiktą atsiliepimą ir dėl transporto priemonės T. C., v. nr. (duomenys neskelbtini), draudimo nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, jog automobilis buvo apdraustas ir laikosi savo pozicijos, jog automobilis buvo apdraustas po įvyko (b. l. 131).
Kartu su atsiliepimu Transporto priemonių draudimo biuras pateikė ir elektroninį susirašinėjimą, kuriame R. G. rašo:,,patikrinau, polisas LT/AEB 9001308 įsigaliojo 2011-10-24 09:18 val. vadinasi, kad ir kaip įdomiai atrodo, bet eismo įvykio laiku polisas galiojo“ (b. l. 135-136).
Posėdžio metu buvo pateikta Lietuvos draudimo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEB 9001308 kopija, kurioje nurodoma, kad galioja nuo 2011-10-24 09:18 iki 2011-11-23 24:00, apdrausta transporto priemonė T. C., kurios v. nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas D. L.. Prie šio draudimo liudijimo yra pateikta ir žalioji kortelė, kurios numeris yra LT/03/EC9001309.
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2001-06-14 Nr. IX-378 (redakcija galiojus nuo 2007-06-11 iki 2012-01-01) 9 str. nurodo, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos.
Be šio pateikto dokumento buvo pateiktas ir Vokietijos policijos pareigūnų surašytas pranešimas apie įvykį, kurį buvo pateikęs ir ieškovas (b. l. 37-38). Vertime nurodoma, kad grafoje duomenys iš draudimo liudijimo bendrovė –,,neįskaitoma“, kur iš atsakovo pateikto dokumento aiškiai yra perskaitomas įrašas vokiečių kalba,,Litauische Draudimas“, kartu pažymėta, jog pats draudimo polisas nepateiktas.,,Google“ vertėjas Litauische verčia į Lietuvos. Tad akivaizdu, kad Vokietijos policijos pareigūnams įvykyje dalyvavęs vairuotojas suteikė informaciją apie tai, jog automobilis yra draustas AB,,Lietuvos draudimas“. Tokias žinias asmuo galėjo žinoti tik iš automobilio savininkės D. L. ar jos sutuoktinio, kurie ir patvirtino atsakovui I. M., jog važiuoti jau galima, automobilis yra apdraustas.
Atsakovės D. L. atstovas adv. V. V. nurodė, kad dar ir 2014 metais Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centras nurodo, suvedus transporto priemonės T. C. v. nr. (duomenys neskelbtini), įvykio datą 2011-10-24 Vokietijoje, jog už žalos atlyginimą atsakingas draudikas yra AB Lietuvos draudimas.
Pateiktų dokumentų, susirašinėjimų ir šalių paaiškinimų, surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog automobilis T. C., v. n. (duomenys neskelbtini), įvykio metu 2011-10-24 09:20 val. buvo apdraustas. Tokią teismo išvadą pirmiausia patvirtina pateikta draudimo liudijimo kopija, o taip pat ir kiti dokumentai: LR transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro internetinė užklausa-atsakymas, elektroninis susirašinėjimas (b. l. 135-136), kurie leidžia daryti išvadą, jog automobilis T. C., v. n. (duomenys neskelbtini), buvo draustas. Tai patvirtina ir atsakovo I. M. parodymai, jog jis nesėdo už automobilio vairo tol, kol neturėjo patvirtinimo iš automobilio savininko, jog automobilis yra apdraustas.
Ieškovo pozicija, jog automobilis nebuvo draustas įvykio metu iš esmės yra grindžiamas tik vieninteliu dokumentu, tai žalų administravimo departamento vadybininkės R. G. 2013-09-27 raštu, kuriame nurodoma, jog remdamiesi AB,,Lietuvos draudimas“ darbuotojos pranešimu, teigia, kad transporto priemonė T. C., v. n. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo drausta TPVCA draudimu. Tame pačiame rašte nurodoma, kad draudimo sutartis buvo sudaryta po eismo įvykio, t. y. 2011-10-24 – 09:41 val. Tačiau teismui nebuvo pateikta jokių kitokių pirminių dokumentų, iš kurių darbuotojai galėjo padaryti išvadą, jog automobilis buvo apdraustas vėliau, t. y. jau po įvykio. Nesant byloje tokių dokumentų, teismas neturi galimybių jų palyginti bei įvertinti.
Kartu su draudimo liudijimu buvo sudaryta draudimo sutartis, išduota žalioji kortelė. Jeigu AB,,Lietuvos draudimas“ sudarytą sutartį vertina kaip sudarytą vėliau, tai jie turėjo galimybę ginčyti šią sutartį teismine tvarka. Tačiau patikrinus Liteko duomenų bazėje 2011-2014 metais prieš D. L. yra iškelta tik ši vienintelė civilinė byla.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2008">3K-3-304/2008</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2009">3K-3-101/2009</a>; ir kt.).
LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2001-06-14 Nr. IX-378 (redakcija galiojus nuo 2007-06-11 iki 2012-01-01) 16 str. 1 d. nurodoma, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
Teismui pripažinus, kad draudimo sutartis įvykio metu galiojo ir tuo pagrindu netenkinant ieškovo reikalavimų, nepasisakytina dėl kitų iškeltų argumentų dėl ieškinio dydžio, žalos pagrįstumo, kaltės ir pan., kadangi šie argumentai nebetenka prasmės.
Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, tai iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. pašto išlaidos valstybei.
Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutarties pagrindu, panaikinti, teismo sprendimui įsiteisėjus.
Priteisti valstybei iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, esančio Algirdo g. 38, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, banko kodas 70440, 45,72 Lt (keturiasdešimt penkis litus septyniasdešimt du centus) pašto išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Silvana Girdenienė