Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-697/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17099-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.8;
1.2.26.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties.
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešeriems metams, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. R. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 11 d., apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, UAB „Lidanta“ restorane „Piteris“, esančiame Klaipėdoje, Taikos pr. 39, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams – be dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, smogė kumščiu V. P. į galvą, dėl to šis pargriuvo ant grindų. Gulintį nukentėjusįjį spardė ir trypė kojomis. Tokiais veiksmais V. R. sutrikdė restorano darbą ir šokiravo aplinkinius. V. R. nukentėjusiajam V. P. sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą ir padarė daugybinius sužalojimus: veido vidurinės – apatinės dalies odos ir poodžio kraujosruvas, lūpų vidinio paviršiaus kraujosruvas ir gleivinės nubrozdinimus, pakaušio odos nubrozdinimą, linijinį pakauškaulio kairės pusės (kaukolės pamato užpakalinės duobės) lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, paviršinį gerklės (kaklo priekinės dalies) sužalojimą bei odos nubrozdinimą kairio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje deltinio raumens srityje. V. P. padarytas kaukolės pamato užpakalinės duobės (pakauškaulio) lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip V. R. padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus pakeisti: nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – išteisinti.
2.1. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes įrodymus vertino ir išvadas dėl priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų (pvz., dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimo). Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė nepagrįstas išvadas, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką.
2.3. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nustačius chuliganiškas paskatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-266/2009). Kasatorius nurodo, kad konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiojo V. P., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaltės: V. P. įžeidinėjo tiek jį (kasatorių), tiek jo draugus, jis (kasatorius) bandė išvengti konflikto, su savo draugais persėdo prie kito staliuko, bet nukentėjusysis vis sugrįždavo ir provokuodavo konfliktą. Šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas ir liudytojų parodymai, jų neneigė ir nukentėjusysis. Tačiau teismai neatsižvelgė į liudytojo A. R. parodymus (kuris patvirtino šias aplinkybes), o dviejų nešališkų liudytojų, buvusių įvykio vietoje, išvis neapklausė. Dėl to teismai buvo šališki. Taigi, anot kasatoriaus, smurto protrūkis nebuvo nulemtas chuliganiškų paskatų, o buvo išprovokuotas nukentėjusiojo įžūlaus elgesio, grasinimų ir įžeidinėjimų. Kasatorius teigia, kad jo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai tik į nukentėjusįjį dėl jo elgesio, o ne į visus tuo metu restorane buvusius asmenis, jis nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ar niekinamo požiūrio į juos. Kadangi chuliganiškos paskatos jam inkriminuotos nepagrįstai, jo veika perkvalifikuotina į BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šių skundo argumentų neišnagrinėjo, nesilaikė teismų praktikos šios kategorijos bylose, dėl to buvo šališkas.
2.4. Kasatorius, remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015), teigia, kad šiuo atveju jo veika netinkamai kvalifikuota iš sutapties pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko viešoje vietoje ir matant kitiems lankytojams, tačiau konflikto paskatos, kaip jau minėta, nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys (kasatorius teigia, kad su nukentėjusiuoju jau buvo susipažinęs), nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo kasatorių, jo draugą ir su jais kartu buvusius kitus asmenis, tai ir išprovokavo konfliktą. Įvykęs konfliktas buvo trumpalaikis ir realios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, jo veiksmai nesutrikdė poilsiautojų, lankytojų, nes buvo nukreipti tiesiogiai į nukentėjusįjį. Restorano veikla taip pat nebuvo sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų siekęs aplinkiniams demonstruoti nepagarbą, ar savo veiksmais realiai būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką. Todėl įvertinus konflikto kilimo priežastis, jo (kasatoriaus) veiksmų paskatas, pobūdį, trukmę ir intensyvumą, kitas aplinkybes, jo veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymo. Taigi pagal BK 284 straipsnis 1 dalį jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos bei atsiprašęs susitaikė su nukentėjusiuoju, jam skirtina švelnesnė bausmė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, vertindami įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė, visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, priimtoje nutartyje pakankamai plačiai pasisakė visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. dėl bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių vertinimo, veikos kvalifikavimo, BPK pažeidimų, bausmės, ir pateikė dėl jų išsamiai motyvuotas išvadas.
3.2. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus, juos įvertino kaip visetą ir pateikė pakankamus motyvus, kodėl vienais įrodymais vadovavosi ir kodėl kritiškai vertino nuteistojo parodymus. Nuteistojo gynybinė versija ir pateikti argumentai (iš esmės sutampantys su kasacinio skundo argumentais) motyvuotai atmesti kaip prieštaraujantys bylos įrodymų visetui. Teismas nustatė, kad V. R. viešoje vietoje – restorane, smogdamas kumščiu nukentėjusiajam į galvą, o šiam pargriuvus ant grindų, toliau spardydamas ir trypdamas jį, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tokius smurtinius, įžūlius veiksmus nuteistasis atliko matant kitiems asmenims, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, o kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo menkavertę dingstį – nukentėjusiojo pasakytus necenzūrinius žodžius. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiojo veiksmai (necenzūrinių žodžių vartojimas) pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytini menkaverčiu, nereikšmingu pretekstu, palyginus su tuo, kokių veiksmų ėmėsi nuteistasis ir kokius padarinius šie jo veiksmai sukėlė. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip 9 smūgiais kumščiu ir kojomis sudavė iš esmės jokios grėsmės nekėlusiam nukentėjusiajam į galvos sritį, tuo padarydamas daugybinius sužalojimus, tarp jų ir sunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį sužalojimą. Pagal nustatytas bylos aplinkybes teismai visiškai pagrįstai konstatavo, kad priežastis, lėmusi padarytą teisei priešingą veiksmą – nukentėjusiojo pasakyti necenzūriniai žodžiai, laikytina mažareikšme, o nuteistojo reakcija į tai aiškiai neadekvati. Nuteistojo teiginiai, kad chuliganiškos paskatos inkriminuotos nepagrįstai, nes neatitinka surinktų duomenų – liudytojo A. R. parodymų, vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, visiškai prieštarauja tiek teismų sprendimų turiniui, tiek šių, tiek ir kitų bylos įrodymų turiniui. Pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Ši nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl nėra teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veika tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nagrinėjamu atveju nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais ne tik dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, bet ir pažeidė viešąją tvarką. Už šias nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos tinkamos bausmės. Kasatorius skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atlygino turtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau, kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į šias aplinkybes atsižvelgė, pripažindamas jas atsakomybę lengvinančiomis.
4. Nuteistojo V. R. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalies taikymo
5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, pagal gynybinę poziciją interpretuojant įrodymus ir tuo pagrindu ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).
5.1. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu (pvz., tai, kad teismas neatsižvelgė į liudytojo A. R. parodymus, vaizdo įrašo turinį), nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų (BPK 368 straipsnio 2 dalis), leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
5.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje teismai padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų vertindami įrodymus. 5.3. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tas, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016).
5.4. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų (BPK 20 straipsnis). Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (kaltinamojo V. R., liudytojų A. R., L. G. teisme duotus parodymus, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą, peržiūrėjo vaizdo įrašą, kitą rašytinę bylos medžiagą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. R. kaltę, taip pat motyvuotai paneigė V. R. parodymus, kad jis smurtą panaudojo ne dėl chuliganiškų paskatų ir kad jo veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl nuteistojo V. R. kaltės, taip pat nurodė, kodėl atmeta apeliacinio skundo argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas atsakė į esminius V. R. apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis pakartota ir kasaciniame skunde.
5.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų neatitinka teismų priimtų sprendimų turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia kasatoriaus nesutikimą su teismų motyvuotomis išvadomis, todėl nepagrindžia skundo teiginių dėl esminių BPK pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad teismai neapklausė dviejų nešališkų įvykio vietoje buvusių liudytojų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad proceso dalyviai (tarp jų V. R. ir jo gynėjas) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepageidavo iškviesti ir apklausti liudytojų E. E. (restorano apsaugos darbuotojo) ir R. G. (restorano padavėjos).
5.6. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes V. R. veiksmuose nustatyti visi būtini nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusysis anksčiau vienas kito nepažinojo, restorane susitiko pirmą kartą, tarp jų buvo žodinis konfliktas, nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius nuteistojo ir jo draugo (liudytojo A. R.) atžvilgiu, bet liudytojas A. R. nukentėjusįjį dėl tokio jo elgesio ignoravo, o nuteistasis V. R. po kurio laiko priėjo prie atskiro staliuko sėdėjusio nukentėjusiojo ir smogė šiam kumščiu į galvą, dėl to šis pargriuvo, gulintį nukentėjusįjį spardė ir trypė kojomis, iš viso nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvą, padarė kaukolės pamato užpakalinės duobės (pakauškaulio) lūžį, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas pagrįstai nustatė, kad ši veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nes nukentėjusiojo V. P. pavartoti necenzūriniai žodžiai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai išvadai ir kartu pažymėjo, kad nuteistasis smūgiavo vien tik dėl to, jog susinervino išgirdęs necenzūrinius žodžius jo ir jo draugo atžvilgiu, tačiau tokia priežastis, lėmusi padaryti teisei priešingą veiksmą, laikytina mažareikšme, o V. R. reakcija į kilusią situaciją – neadekvati. Be to, jis smūgiavo iš esmės jokio pasipriešinimo (grėsmės) nekėlusiam nukentėjusiajam, buvo suduotas ne vienas, o daug smūgių ranka bei spardant gulintį ir nesipriešinantį nukentėjusįjį. Nenustatyta, kad nukentėjusysis savo elgesiu ar žodžiais provokavo kaltinamąjį padaryti nusikalstamą veiką. Šiuos įžūlius ir labai pavojingus nuteistojo smurtinius veiksmus (smūgį nukentėjusiajam į galvą ir nugriuvusio spardymą, beje, taip pat į galvą) matė nemažai restorano lankytojų, taip pat restorano darbuotojai, kurie buvo pasipiktinę tokiu elgesiu ir bandė nuteistąjį sulaikyti, iš vaizdo medžiagos matyti, jog su vienu lankytoju V. R. nežymiai susistumdė. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų sprendimuose pakankamai išsamiai motyvuota, kaip konkrečiai šioje situacijoje pasireiškė tokių padarinių buvimas. Teismų išvados šiuo klausimu atitinka teismų praktiką, pagal kurią visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015). Kasatoriaus nurodyta teismų praktika, kuri neva patvirtina, kad jo veika netinkamai kvalifikuota iš sutapties pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju nesiremtina kaip precedentu, nes išvardytose baudžiamosiose bylose buvo nustatytos ne tik kad netapačios, o visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, jose asmenys buvo kaltinami ir nuteisti (kai kuriais atvejais išteisinti) tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
5.7. Nenustačius netinkamo baudžiamojo įstatymo už padarytą veiką taikymo, nėra teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą sušvelninti jam bausmę, nes pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šiuo atveju tiek BK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, tiek BK 284 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos pritaikytos tinkamai, todėl įstatymo taikymo aspektu bausmė paskirta teisingai.
6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. R. kasacinį skundą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Armanas Abramavičius
Alvydas Pikelis
