I. J. pagal BK 211 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-628/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00872-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.15;

2.1.2.13; 2.1.6.2.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu I. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 211 straipsnį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Iš nuteistosios I. J. civilinei ieškovei UAB „E“ priteista 35 532,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios I. J. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendis dėl civilinio ieškinio pakeistas: iš nuteistosios I. J. civilinei ieškovei UAB „E“ priteista 28 115,72 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistosios I. J. civilinei ieškovei UAB „E“ priteista 1500 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

I. J. nuteista už tai, kad, dirbdama UAB „E“ pardavimų vadybininke, (duomenys neskelbtini) su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki liepos 26 d. savo darbo vietoje Kaune, (duomenys neskelbtini), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“, atskleidė kitam juridiniam asmeniui – UAB,,A“ savo darbdavės – UAB „E“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB,,E“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, taip pažeidė susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto – „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą <...>“, 8 punkto – „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“, 9 punkto – „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės <...>“ nuostatas, dėl to UAB,,A“ nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki gruodžio 27 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W“ užsakymus, kurių vertė iš viso 629 238,25 Lt (182 239,99 Eur), dėl to UAB „E“ negavo 139 893 Lt (40 515,81 Eur) pelno; nuo 2010 m. birželio 24 d. iki spalio 29 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „F“ užsakymus, kurių vertė iš viso 22 270,56 Lt (6450 Eur), dėl to UAB „E“ negavo 1880 Lt (544,49 Eur) pelno; 2010 m. birželio 18 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „P“ užsakymą už 8286,72 Lt (2400 Eur), dėl to UAB „E“ negavo 1814,79 Lt (525,60 Eur) pelno; 2010 m. birželio 21 d. atliko pervežimo paslaugą pagal bendrovės „C“ užsakymą už 5179,20 Lt (1500 Eur), dėl to UAB,,E“ negavo 749,95 Lt (217,20 Eur) pelno; tokiais veiksmais I. J. savo darbdavei UAB „E“ padarė didelę turtinę žalą – 144 337,64 Lt (41 803 Eur) negauto pelno, iš jo negautas grynasis pelnas – 97 077,96 Lt (28 115,72 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, paskyręs buhalterinę-finansų ekspertizę ir gavęs ekspertizės akto išvadas, nustatė, kad UAB „E“ negautas grynasis pelnas yra 28 115,72 Eur. Dėl to šis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio ir iš nuteistosios I. J. civilinei ieškovei UAB „E“ priteisė 28 115,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji I. J. ir jos gynėjas advokatas K. Jonaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

Teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies (teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo), 301 straipsnio 1 dalies (pažeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami reikalavimai), 324 straipsnio 6 dalies (neatliktas įrodymų tyrimas tam, kad būtų pašalinti įrodymų prieštaravimai), 386 straipsnio 2 dalies (ignoruoti kasacinės instancijos teismo nurodymai, kurie yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą) pažeidimus ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamų teisės taikymo taisyklių tokio pobūdžio bylose.

Šią bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas R. Antanavičius. 2017 m. birželio 7 d., pabaigęs bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, teismas pranešė, kad nutartis bus skelbiama 2017 m. liepos 18 d. Tik rengiant kasacinį skundą tapo žinoma, kad tą patį birželio mėnesį (iš karto po bylos išnagrinėjimo teisiamajame posėdyje) teisėjui R. Antanavičiui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kontroliuojamoje korupcijos ir kyšininkavimo byloje. 2017 m. birželio mėnesį teisėjas R. Antanavičius pasiėmė atostogų ir grįžo į darbą tik 2017 m. liepos 17 d., t. y. nutarties paskelbimo išvakarėse. Kyla pagrįstų abejonių, kaip per nepilną darbo dieną (nutartis buvo skelbiama 2017 m. liepos 18 d. 14 val.) įmanoma visapusiškai ir išsamiai ištirti baudžiamosios bylos 11 tomų medžiagą bei surašyti 14 lapų nutartį. Akivaizdu, kad teisėjui R. Antanavičiui tinkamai tai padaryti, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų teismui deleguotų funkcijų, yra fiziškai neįmanoma. Po skundžiamos nutarties paskelbimo Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. liepos 24 d. teikimą, 2017 m. liepos 26 d. dekretu sutiko, kad Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė, ir sustabdė Kauno apygardos teismo teisėjo R. Antanavičiaus įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Teisėjo nešališkumo principas – tai konstitucinis principas, kuriuo būtina vadovautis visame baudžiamajame procese. Šis principas yra viena iš sąlygų, siekiant užtikrinti teisingą (tinkamą) procesą, garantuojantį asmens pasitikėjimą valstybe, jos įgaliotomis institucijomis. Todėl ypač svarbus teismo, vykdančio teisingumą, pozityviosios atsakomybės klausimas baudžiamajame procese, nes tai garantuoja teismo priimamo galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Bet kokia abejonė teismo nešališkumu lemia nepasitikėjimą šia institucija ir teisingumo vykdymo procesu valstybėje apskritai. Taigi, teisėjas R. Antanavičius, kai tik įgijo specialiojo liudytojo statusą korupcijos ir kyšininkavimo byloje, privalėjo nedelsiant nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Teismai pažeidė BPK 8 straipsnio nuostatas, nes dalis bylos dokumentų (1 t., b. l. 68–69, 71, 74–76, 78–81, 83, 87, 88, 90–92, 95–100, 2 t., b. l. 19–20, 23–24, 28, 35, 36, 39 ir kt.) neišversti į valstybinę lietuvių kalbą. Ši byla kartu su kaltinamuoju aktu jau kartą buvo perduota prokurorui – vienas iš motyvų buvo tas, kad dalis kaltinamąjį aktą pagrindžiančių dokumentų neišversti į valstybinę kalbą. Šis trūkumas nebuvo pašalintas ir antrąjį kartą surašant kaltinamąjį aktą bei perduodant baudžiamąją bylą į teismą, todėl, panaikinus skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, byla turi būti perduota prokurorui. Selektyvus paties civilinės ieškovės atskirų žodžių nevalstybine kalba esančiuose dokumentuose vertimas į lietuvių kalbą, nepateikiant viso dokumento vertimo, yra laikytinas kaltinamojo akto trūkumu, užkertančiu galimybę bylą nagrinėti teisme ir atitinkamai kaltinamajai tinkamai pasinaudoti teise į gynybą.

Teismai I. J. kaltę grindė,,Skype“ programos duomenimis, per kurią ji komunikavo su trečiaisiais asmenimis ir atskleidė komercinių paslapčių turinį, ir jos darbdavio direktoriaus padarytomis iš jos kompiuterio susirašinėjimo laiškų ir kitų dokumentų kopijomis, įrašytomis į kompaktinius diskus. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai turėjo pagrįsti „Skype“ pokalbių teisėtumą, taip pat kad tie pokalbiai yra ir buvo kuriami prisijungimo vardu,,(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad I. J. kompiuteris nebuvo tinkamai perduotas perdavimo–priėmimo aktu, ji niekuomet nėra pasirašiusi jokių dokumentų, kuriais būtų įsipareigojusi materialiai atsakyti už jai darbdavio suteiktą kompiuterį. Duomenų, buvusių kompiuteryje, atitiktis duomenims, perkeltiems į,,Excel“ ar kitokias programas, antstolio nekonstatuota, nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad duomenys, buvę kompiuteryje, ir duomenys, kuriais grindžiama I. J. kaltė, yra tapatūs. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Kauno apylinkės teismo informacinių technologijų specialistas nurodė, kad, norint gauti „Skype“ programos išrašus, būtina pagalbinė programa, tačiau teismas atmetė gynybos prašymus apklausti šiuos duomenis iš kompiuterio paėmusį asmenį (V. T.), taigi, neišsiaiškino, ar visi šie minėti duomenys gauti teisėtai, kokią programą pasitelkiant jie buvo gauti, ar ji teisėta ir pan.

Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 211 straipsnio nuostatas. Komercinės paslapties atskleidimas yra tyčinis nusikaltimas, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atskleidžia komercine paslaptimi laikomą informaciją. Teismai nustatė, kad I. J. pažeidė su darbdaviu sudaryto (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl konfidencialumo 9 punktą, kuriame nustatyta, kad „komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai“. Tačiau įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių bei asmenų, turinčių teisę su tokiomis paslaptimis susipažinti, sąrašas, nors būtent įmonė, kaip paslapčių savininkė, turi pareigą spręsti, kas konkrečiai laikoma komercine paslaptimi, ir konkretizuoti, formalizuoti tokį sąrašą ne tik įrašydama konkrečius ūkio subjektų ar ūkinių įvykių duomenis, bet taip pat sudarydama ir sąrašą asmenų, kurie turi teisę susipažinti su tokiomis paslaptimis bei kartu turi pareigą tokias paslaptis saugoti. Be to, I. J. niekada nebuvo pateiktas joks sąrašas, kuriame būtų atskleisti klientai, bendradarbiaujantys ūkio subjektai ir tiekėjai, jų adresai ir telefonai, t. y. informacija, kurią UAB „E“ laiko komercine paslaptimi. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) pasirašytame susitarime su darbdaviu nebuvo numatyta, jog I. J. privalo būti pateiktas konfidencialus sąrašas, prieštarauja kasacinės instancijos teismo nutartims Nr. 2K-402-677/2015, 2K-23-942/2017, kuriose nurodyta, kad labai svarbu įvertinti, „ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“; „teismas privalo patikrinti, ar informacija, kuri buvo atskleista, atitinka komercinės paslapties požymius. Toks reikalavimas reiškia, kad aiškiai reikia nustatyti, kokia konkrečiai informacija buvo atskleista, patikrinti, ar ta informacija nebuvo laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Tais atvejais, kai susitarimuose dėl konfidencialumo ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse nėra nustatyta tokios informacijos naudojimo tvarka, taip pat nėra sudarytas atskiras komercinių paslapčių sąrašas, o pati įmonė faktiškai jokios gamybinės veiklos nevykdo, o atlieka tik tarpininko vaidmenį, formalus informacijos priskyrimas komercinių paslapčių sąrašui nereiškia, jog ši informacija yra komercinė paslaptis“.

Teismas neanalizavo, netyrė ir nevertino, ar per „Skype“ programą išsiųstuose el. laiškuose informacijos turinys tikrai atitiko būtent (duomenys neskelbtini) susitarime dėl konfidencialumo pateiktą informaciją, įvardijamą kaip komercinė paslaptis. Teismas, įvardydamas informacijos pobūdį, jos nesiejo su konkrečiais laiškais, netyrė, kuriuose laiškuose kokia informacija buvo atskleista, nekonkretizavo tokios informacijos turinio, nenurodė argumentų, pagrindžiančių šios informacijos komercinę vertę, nors ir padarė išvadą, kad tokia informacija turi didelę komercinę vertę. Be to, byloje nėra duomenų, kad UAB „E“ ėmėsi priemonių informacijai, kuri yra laikoma komercine paslaptimi, apsaugoti, t. y. UAB „E“ direktorius ar kiti asmenys, kuriems vadovas yra patikėjęs, neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai apsaugotų bendrovės komercines paslaptis. Priėjimas prie I. J. kompiuteryje sukurtos pašto dėžutės nebuvo įslaptintas, apie tokio pašto sukūrimą buvo žinoma UAB „E“ savininkams, direktoriui ir kitiems darbuotojams, kurie galėjo laisvai prie pašto prieiti ir disponuoti jame esančia informacija, taigi akivaizdu, kad susitarimo dėl konfidencialumo 9 punkte nurodyta informacija nebuvo slapta. Į pašto dėžutę buvo gautas ne vienas el. laiškas, įskaitant ir iš UAB „A“ darbuotojų, tačiau juose nepateikiami jokie konkretūs duomenys, taigi, tai neatitinka komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Taip pat minėtuose laiškuose nepateikiama jokia informacija, išimtinai skirta tik UAB „E“, kurią būtų galima sieti su konkrečiu UAB „E“ neįvykusiu prekybiniu sandoriu.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodė, jog tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o ne vertinant tipinės veiklos pelną. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Ekspertas, atlikęs teismo paskirtą buhalterinę-finansų ekspertizę, pateikė atsakymus į teismo užduotus klausimus dėl UAB „E“ negauto grynojo pelno, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ir galimų ypatingųjų praradimų sąnaudų, tačiau jis netikrino teismo nustatyto bendrojo negauto pelno apskaičiavimo, nes į tokį klausimą ekspertui nebuvo pavesta atsakyti. Byloje,,bendrojo pelno“ apskaičiavimą pateikė pati civilinė ieškovė UAB,,E“, kurios darbuotoja yra metodikos, pagal kurią buvo skaičiuojama žala, autorė, tačiau nenustačius, ar civilinės ieškovės pateikta bendrojo pelno skaičiavimo metodika atitinka teisės aktus ir verslo apskaitos standartus, negalima laikyti, kad teismo eksperto apskaičiuotas grynasis pelnas yra teisingas ir pagrįstas, nes, keičiantis bendrojo pelno rodikliui, keistųsi ir grynojo pelno rodiklis.

Civilinės ieškovės pateiktoje metodikoje bendrasis pelnas buvo apskaičiuotas taip: 1) imamas visų pervežimų analogišku maršrutu specialisto įvardintai bendrovei pelningumas (procentine išraiška); 2) apskaičiuojamas suminis nagrinėjamos bendrovės pelningumas I. J. darbo įmonėje UAB,,E“ laikotarpiu (procentine išraiška) ir padaugintas iš krovinio pervežimo kainos; 3) apskaičiuojamas „suminis visų I. J. užsakytų krovinių pelningumas darbo įmonėje UAB „E“ laikotarpiu (procentine išraiška) ir padaugintas iš krovinio pervežimo kainos, jeigu per I. J. darbo laikotarpį bendrovėje nebuvo pervežti kroviniai įvardintai bendrovei. Tuo tarpu bendrasis pelnas apibrėžiamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir savikainos, t. y. šis dydis gaunamas iš pardavimo pajamų išskaičiavus pardavimo savikainą, taigi, nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė neskaičiavo nei savo bendrovės galimų pardavimo pajamų, nei savikainos, nei skirtumo tarp šių dviejų dydžių. Civilinės ieškovės kiekvieno pervežimo „pelningumo koeficiento dydis“ taip pat neteisingai skaičiuojamas, nes bendrasis pelningumo koeficientas = (pardavimo pajamos – pardavimo savikaina) / pardavimo pajamos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistosios gynėjo prašymą paskirti naują ekspertizę; taigi, nepatikrinus ir nepašalinus abejonių, ar bendrasis pelno rodiklis buvo apskaičiuotas tinkamai, negalima daryti prielaidos, kad eksperto išvada dėl grynojo pelno apskaičiavimo (kurio apskaičiavimas priklauso nuo bendrojo pelno rodiklio) yra teisinga, ir todėl ja remtis, įrodinėjant nuteistosios I. J. kaltę. Žalos skaičiavimo metodikos neatskleidimas ar netinkamos metodikos taikymas yra svarbi aplinkybė, galinti nulemti teisės į gynybą pažeidimą ar neteisėto nuosprendžio priėmimą, ypač kai kaltinamasis ar gynyba ginčija pačią metodiką, kurios pagrindu buvo teikiama specialisto išvada (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-60-788/2015).

Pradinėje kaltinamojo akto versijoje buvo dvi civilinės ieškovės – UAB „V“ ir UAB,,E“. Abi šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios akcininkų ryšiais, todėl net ir UAB „V“ komercinių paslapčių perdavimas susijusiai bendrovei UAB,,E“ ir atvirkščiai formaliai turėtų sudaryti nusikaltimo sudėtį. Kita vertus, ekonominė veikla abiejose bendrovėse buvo derinama ir veikla bei pelnas paskirstomi taip, kaip akcininkams atrodė geriau. Dėl šios aplinkybės vien tik pelno sumažėjimas vienoje iš bendrovių nėra pakankamas pagrindas teigti, kad pelnas sumažėjo dėl nuteistosios ar kitų asmenų veiksmų (egzistuoja ir daugybė nuo nuteistosios nepriklausančių veiksnių). Taip galėjo atsitikti ir dėl kryptingos abiejų bendrovių verslo politikos, todėl turėjo būti aiškinamasi, ar tuo metu, kada pelnas esą sumažėjo vienoje iš bendrovių, kitoje susijusioje bendrovėje už atitinkamą atskaitinį laikotarpį pelnas nepadidėjo.

Teismų argumentas, jog teismų praktikoje nėra konkrečios metodikos, kaip turėtų būti apskaičiuojama žala, buvo netinkamai interpretuotas tokią žalą preziumuojant kaip didelę, neskaičiuojant sąnaudų ir remiantis vien tik dviejų bendrovių buhalteriniais dokumentais įrodinėjamų pajamų už konkrečius laikotarpius skirtumų. Ūkinėje ekonominėje veikloje priežasčių, dėl kurių skiriasi dviejų konkuruojančių rinkoje bendrovių ekonominiai rodikliai, įskaitant ir pelną, sąrašas negali būti suvokiamas kaip baigtinis, kadangi tokių priežasčių yra tiek vidinių, tiek ir išorinių, nepriklausančių nei nuo įmonių valdymo, nei nuo įmonių darbuotojų ar trečiųjų asmenų padarytų ar galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Nenustačius tokių veiksnių, nevertinant krizinės situacijos rinkoje, negalėjo būti tinkamai sprendžiamas ir priežastinio ryšio tarp nuteistosios veiksmų ir patirtos žalos klausimas. Pažymėtina, kad visiškai nebuvo vertinamos skirtingos dviejų bendrovių ekonominės sąlygos, pradedant nuo sąnaudų rodiklių, baigiant pelningumo rodikliais, darbuotojų skaičiumi, turimais resursais ir kt.

Teismai nepagrįstai kriminalizavo civilinius ar darbo teisinius santykius, I. J. veiksmai nesudaro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Už pažeidimus, susijusius su bendrovės komercinių paslapčių apsauga, numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: drausminė, civilinė, administracinė, baudžiamoji, kurios viena nuo kitos skiriasi atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kt. Paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais patirtai žalai kompensuoti taikoma civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl konfidencialumo 10 punkte numatytos tokį susitarimą pasirašančio darbuotojo atsakomybės ribos, t. y. pažeidimo atveju darbuotojas įsipareigoja sumokėti darbdaviui 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio baudą. Toks susitarimas vertintinas kartu su visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartimi, t. y. ir pati darbdavė, kuri šioje baudžiamojoje byloje yra civilinė ieškovė, aiškiai nustatė darbuotojų atsakomybės ribas. Taigi, civilinė ieškovė UAB,,E“ turi neapribotas galimybes civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises ir toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra niekaip nei apsunkintas, nei neperspektyvus. Be to, civilinį ginčą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, nuteistoji nebūtų atsakovė, nes vienas juridinis asmuo tokiu atveju ieškotų galimai patirtų žalų iš kito juridinio asmens, neįgydamas tokio pranašumo, koks buvo suteiktas šiame baudžiamajame procese.

I. J. inkriminuoti teisės pažeidimai nėra tokio sunkumo, jog dėl jų būtų pagrindas jai taikyti baudžiamąją atsakomybę ir kriminalines bausmes; tokia praktika, kai baudžiamasis persekiojimas galimas tik dėl tokių nusižengimų ir nusikaltimų, kurie kelia didžiausią žalą visuomenės ir valstybės interesams, yra suformuota tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje, tiek kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013). Jeigu juridinis asmuo dėl I. J. veiksmų patyrė kokios nors žalos, tai tokia žala turi būti išieškoma civilinio proceso tvarka ir pagrindais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika civilinėse bylose ir ją nepagrįstai perkėlė į baudžiamosios teisės sritį, nepaisydamas ultima ratio (paskutinė priemonė) principo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Esminių BPK pažeidimų šioje byloje nėra, taip pat nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistosios naudai. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pats atlikęs įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeitė, sumažindamas civilinio ieškinio dydį.

Nušalinimo pagrindai yra numatyti BPK 58 straipsnyje, tuo tarpu šioje byloje nėra nė vieno iš šių pagrindų. Be to, BPK nuostatos apeliacinės instancijos teismo sprendimams (nutartims, nuosprendžiams) nenustato rašymo laikotarpio. BPK 324 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką nustato BPK nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio priėmimo, surašymo ir paskelbimo tvarką pirmosios instancijos teisme. Terminai yra nustatyti tik maksimalūs. Teigti, kad teisėjas buvo šališkas ir tai turėjo įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nėra pagrindo.

Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 211 straipsnį, svarbu įvertinti būtinus šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Komercinės paslapties atskleidimo būtinieji objektyvieji požymiai yra dalykas – komercine paslaptimi laikoma informacija, veika – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimas, padariniai – didelės turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimas ir priežastinis ryšys tarp šios veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos.

UAB „E“ yra įmonė, užsiimanti tarpininko veikla: ji suranda asmenį, kuriam reikia pervežti krovinį, po to suranda asmenį, kuris gali pervežti krovinį. Pelnas gaunamas iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo, ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Civilinės ieškovės bendrovė yra suinteresuota neatskleisti vežėjui, kas turi krovinį ir kokią kainą siuntėjas mokės už to krovinio nuvežimą į paskirties tašką; taip pat kad duomenys apie siuntėjus, vežėjus ir kainas nebūtų atskleidžiami konkurentams, t. y. įmonėms, kurios taip pat užsiima tarpininkų veikla. Jokių duomenų byloje, kad I. J. būtų suteikta teisė atskleisti UAB „E“ komercinę paslaptį, nenustatyta, todėl ji privalėjo šią informaciją saugoti ir jos neatskleisti, t. y. jai galiojo teisės aktuose numatyta įprastinė komercinės paslapties saugojimo tvarka. UAB „E“, sudarydama su I. J. darbo sutartį ir susitarimą dėl konfidencialumo, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, bendrovės nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenimis, sąrašą, ir I. J. su tokia sąlyga, pasirašydama darbo sutartį ir susitarimą dėl konfidencialumo, sutiko. Darytina išvada, kad UAB „E“ ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Vertindamas, ar ši informacija turi komercinę vertę, teismas pagrįstai pažymėjo, kad informacija apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „E“ yra tik tarpininkai, įmonei turi didelę komercinę vertę. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai, todėl UAB „E“ saugoma informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus.

Iš įmonės kompiuterio duomenų bazės buvo paimti duomenys, patvirtinantys žinučių, siųstų pokalbių programa „Skype“, turinį. Buvo nustatyta, kad I. J. vardu buvo parašytos žinutės įmonei UAB „A“. Be to, bendrovės direktorius V. V. parodė, kad bendrovės darbo rezultatai tapo prastesni, pas konkurentus išaugo pajamos, o UAB,,E“ neteko pajamų. I. J. naudojamame kompiuteryje buvo rasti susirašinėjimai su konkuruojančia bendrove, o nei ji, nei kitas bendrovės darbuotojas neturėjo teisės dirbti su konkurentais, t. y. įmonėmis, kurios taip pat užsiima tarpininkų veikla. Civilinė ieškovė byloje pateikė visą I. J. darbo kompiuteryje rastą susirašinėjimo medžiagą, kuri antstolio R. Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrašyta į kompaktinius diskus. Iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad I. J. vardu parašytose žinutėse, adresuotose adresatui, vardu M., galbūt UAB „A“ direktoriui M. B., nurodomi vežėjo automobilio valstybiniai numeriai, kainos, maršrutai, konsultuodavo dėl kainų, kurias galima mokėti vežėjui. Tokio pobūdžio informacija sudarė civilinės ieškovės komercinę paslaptį, tokiu susirašinėjimu galėjo būti pakenkta civilinės ieškovės veiklos rezultatams.

Teismų praktikoje tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose nurodyta, kad žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o ne vertinant tipinės veiklos pelną. Grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo siekiama tinkamai nustatyti BK 211 straipsnio dispozicijoje numatytą didelės turtinės žalos požymį. Atliekant įrodymų tyrimą, 2016 m. spalio 12 d. nutartimi teisėjų kolegija paskyrė buhalterinę-finansų ekspertizę. Iš 2017 m. kovo 7 d. ekspertizės akto išvados matyti, jog UAB,,E“ negautas grynasis pelnas sudaro 28 115,72 Eur. Be to, apeliacinės instancijos 2017 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje apklaustas ekspertizės aktą parengęs ekspertas M. Barkauskas parodė, kad abejonių dėl UAB „E“ bendrojo pelno apskaičiavimo jam nekilo. Metodika, pagal kurią buvo skaičiuojamas bendrasis pelnas, logiška, nes imami tie patys maršrutai, kurie konkrečiai buvo. Taigi, abejoti apskaičiuotu negautu grynuoju pelnu pagrindo nėra. Byloje įrodyta, kad I. J. perdavė UAB,,E“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančiai įmonei UAB „A“, kuri šia informacija pasinaudojo, sudarė sandorius su buvusiais UAB,,E“ klientais, dėl ko UAB,,A“ pardavimai gerokai išaugo, o UAB,,E“ apyvarta ir gaunamos pajamos iš UAB „A“ perimtų klientų krito. Visa tai rodo, jog civilinės ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti nuteistosios I. J. veiksmai. Taigi, tarp nuteistosios I. J. veiksmų ir patirtos didelės turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su informacijos atitiktimi komercinės paslapties požymiams

BK 211 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už komercinės paslapties atskleidimą. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam asmeniui, kuris atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta arba kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.

Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 211 straipsnį taikymas galimas, kai yra nustatomi visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, įskaitant privalomus objektyviuosius požymius: dalyką – komercine paslaptimi laikomą informaciją, veiką – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimą, padarinius – didelės turtinės žalos nukentėjusiajam atsiradimą, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos. Taigi, baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui.

Kasatoriai teigia, kad informacija, kurią UAB,,E“ laikė komercine paslaptimi, neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo pateiktas susipažinti I. J.. Taigi, I. J. negalėjo žinoti, kokią informaciją UAB,,E“ laikė komercine paslaptimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>, 3K-3-447/2014, 3K-3-524/2014, 3K-3-24-421/2015, 3K-3-317-916/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017).

Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą: tam tikrą verslo pranašumą, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai pripažįstama įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-676/2013, 3K-3-447/2014, 3K-3-524/2014, 3K-3-421-695/2015).

Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstamos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Todėl netgi visus kitus požymius atitinkanti informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama.

Byloje nustatyta, kad I. J. UAB,,A“ atskleidė UAB „E“ informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB „E“ vadybininko pareigas: informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, t. y. informaciją, kuri sudarė UAB „E“ komercinę paslaptį, ir dėl to savo darbdavei UAB,,E“ padarė didelę turtinę žalą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma UAB „E“ komercine paslaptimi, buvo nurodyta I. J. ir UAB „E“ susitarime dėl konfidencialumo, kurį pasirašė pati I. J., jai buvo pateikti įmonių, su kuriomis turės dirbti, pavadinimai. Šiame susitarime dėl konfidencialumo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikomi visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Teismai byloje nenustatė jokių duomenų, kad I. J. būtų suteikta teisė atskleisti UAB „E“ komercinę paslaptį. Dėl to kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų pagrįstai padarytomis išvadomis, kad UAB „E“, sudarydama su I. J. darbo sutartį ir susitarimą dėl konfidencialumo, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, bendrovės nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenimis, sąrašą; I. J. su šia informacija, t. y. bendrovės laikoma komercine paslaptimi, supažindinta buvo, su sąlyga neatskleisti informaciją, laikomą bendrovės komercine paslaptimi, pasirašytinai sutiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį, t. y. kaip nagrinėjamoje byloje, informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Svarbu, kaip minėta, kad asmeniui (darbuotojui), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, būtų suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, jog atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis, o įmonės pasirinktas būdas apie tai informuoti asmenį turi leisti nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą.

Teismai taip pat nustatė, kad UAB „E“ yra įmonė, užsiimanti tarpininko veikla, t. y. ji suranda asmenį, kuriam reikia pervežti krovinį, po to suranda asmenį, kuris gali pervežti krovinį. Pelną UAB „E“ gauna iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo, ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Dėl to informacija apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas įmonei turi didelę komercinę vertę, įmonė yra suinteresuota neatskleisti vežėjui, kas turi krovinį ir kokią kainą siuntėjas mokės už to krovinio nuvežimą į paskirties tašką, taip pat suinteresuota, kad duomenys apie siuntėjus, vežėjus ir kainas nebūtų atskleidžiami konkurentams, t. y. įmonėms, kurios taip pat užsiima tarpininkų veikla. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas. I. J. veiksmai – susirašinėjimas su ta pačia tarpininkavimo veikla užsiimančia įmone, t. y. darbdavio konkurente, atskleidžiant informaciją apie darbdavės klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, visiškai nesuderinami su jos, kaip pardavimų vadybininkės, funkcijomis, neatitinka jos ir darbdavio pasirašyto susitarimo dėl konfidencialumo sąlygų.

Kasatorių argumentas, kad teismai neanalizavo, ar I. J. susirašinėjimo su UAB „A“ informacija atitiko jos su darbdave UAB „E“ pasirašytame susitarime dėl konfidencialumo nurodytą komercine paslaptimi laikomą informaciją, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų sprendimų turinys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo tiriama ir vertinama I. J. pokalbių programos „Skype“ išklotinėse nurodyta informacija. Teismai nustatė, kad I. J. pokalbių programoje „Skype“ bendravo su bendrove UAB,,A“, atskleisdama šios bendrovės darbuotojams ir (ar) su ja susijusiems asmenims UAB „E“ klientų pavadinimus, kontaktinius duomenis, turimus krovinius, krovinių kainas, vežėjų duomenis, ir padarė išvadą, kad ši informacija atitinka susitarime dėl konfidencialumo nurodytą informaciją, kurią UAB „E“ laikė komercine paslaptimi. Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog teismai I. J. pokalbių programos „Skype“ susirašinėjimo turinio nesusiejo su konkrečia, UAB „E“ komercinę paslaptį sudarančia informacija.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog UAB,,E“ klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės, šiuo atveju UAB,,E“, veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra UAB „E“ klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, pavyzdžiui, informacijos apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, informacijos apie transportavimo kainų nustatymą, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokios yra suderėtos nuolaidos, terminų, apmokėjimo sąlygos ir pan. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai. Tai nagrinėjamoje byloje konstatavo ir teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. padarė išvadą, kad I. J. tokios informacijos, kurią ji perdavė UAB,,A“, negalėjo sužinoti iš viešosios erdvės, priešingai, šią informaciją, laikomą komercine paslaptimi, jai perdavė darbdavė. Be to, protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad I. J., atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalėjo nesuprasti, kad UAB „E“ komercine paslaptimi laikomos informacijos perdavimas UAB,,A“ suteiks UAB,,A“ konkurencinį pranašumą.

Teismai, atsižvelgdami į tai, kad įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos, nuobaudų skyrimo už jos atskleidimą ir susipažinimo su ja tvarkos yra įtvirtintos su darbuotojais pasirašomais susitarimais dėl konfidencialumo, kad I. J. darbo funkcijoms atlikti buvo skirtas nešiojamasis kompiuteris, kuriuo tik ji viena galėjo naudotis, nes kompiuteris buvo apsaugotas prisijungimo kodais, padarė išvadą, kad UAB „E“ ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Taigi, teismai patikrino informacijos, kurią UAB „E“ laikė komercine paslaptimi, vertę ir nustatė įmonės taikomas šiai informacijai apsaugoti priemones.

Atsižvelgus į šias teismų nustatytas aplinkybes, pritartina teismų sprendimuose padarytai išvadai, kad UAB „E“ konfidencialumo susitarime nurodyta informacija atitinka informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo įmonei kriterijus bei neprieinama viešai, t. y. atitinka komercinės paslapties požymius. Daryti priešingas išvadas, kaip to prašo kasatoriai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su didelės turtinės žalos nustatymu

Kasaciniame skunde ginčijamas ir BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio didelės turtinės žalos nustatymo pagrįstumas, teigiant, kad neišsiaiškinta UAB,,E“ pateikto bendrojo pelno rodiklio skaičiavimo metodikos atitiktis teisės aktams; nuo šio rodiklio tinkamo apskaičiavimo priklauso įmonės grynojo pelno rodiklio apskaičiavimas ir įmonei padarytos turtinės žalos nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistosios veiksmais UAB „E“ buvo padaryta didelė turtinė žala – 35 532,55 Eur (122 687 Lt). Šis dydis buvo nustatytas iš civilinės ieškovės UAB „E“ civiliniame ieškinyje nurodytos 41 803 Eur (144 337,64 Lt) sumos atėmus 15 proc. pelno mokestį. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje, atmetęs nuteistosios I. J. apeliacinį skundą, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo ir nustatė, kad UAB „E“ patyrė didelę turtinę žalą. Šią bylą išnagrinėjus kasacine tvarka ir iš dalies patenkinus nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato K. Jonaičio kasacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis panaikinta dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-507/2016).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad: 1) byloje didelės žalos požymis nustatytas nesilaikant teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, t. y. tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o ne vertinant tipinės veiklos pelną. Grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius; 2) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimų aprašomosiose dalyse, darant išvadas dėl nuteistosios veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio, nepasisakoma apie finansinių veiklos sąnaudų, ypatingųjų praradimų, mokesčių, išskyrus pelno mokestį, reikšmę apskaičiuojant padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, šią bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, atliko įrodymų tyrimą, siekdamas tinkamai nustatyti BK 211 straipsnio dispozicijoje numatytą didelės turtinės žalos požymį, – apklausė specialistę L. J., liudytoją V. V., kuris rengė pelno apskaičiavimo metodiką, paskyrė buhalterinę-finansų ekspertizę, pavesdamas ekspertams atsakyti, kokio grynojo pelno negavo UAB „E“ tam tikru laikotarpiu ir kokias konkrečias ir kokio dydžio finansinės ir investicinės veiklos, ypatingųjų praradimų ir mokesčių sąnaudas galėjo patirti UAB „E“. Be to, teismas apklausė ir šią ekspertizę atlikusį ekspertą M. Barkauską, siekdamas išsiaiškinti UAB „E“ apskaičiuoto bendrojo pelno metodikos pagrįstumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad metodika, pagal kurią buvo skaičiuojamas bendrasis pelnas, logiška, nes imami tie patys maršrutai, kurie konkrečiai buvo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, įvertinęs byloje naujai gautus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti UAB,,E“ apskaičiuotu bendrojo pelno rodikliu, ir nustatė, jog UAB „E“ negautas grynasis pelnas yra 28 115,72 Eur. Dėl to šis teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl civilinio ieškinio ir iš nuteistosios I. J. civilinei ieškovei UAB „E“ priteisė 28 115,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl didelės turtinės žalos nustatymo argumentus ir motyvus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinės instancijos teismo nutarties nurodymus, kaip to reikalauja BPK 386 straipsnis, atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus patirtos žalos apskaičiavimo ir nustatymo kriterijus ir pagrįstai nustatė UAB „E“ padarytos turtinės žalos dydį, vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi ir įvertinęs UAB „E“ finansinės ir investicinės veiklos, ypatingųjų praradimų ir mokesčių sąnaudas, ir tokią žalą įvertino kaip didelę, atsižvelgdamas į BK 212 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatoriai argumentu dėl netinkamo didelės turtinės žalos nustatymo ir pelno rodiklių skaičiavimo metodikos pagrįstumo iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jas neigia, analogiški argumentai buvo nurodomi apeliaciniame skunde, į kuriuos, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas bylą, išsamiai atsakė, aiškinosi I. J. veiksmų teisiniam įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime BPK normų, tarp jų ir nuteistosios teisės į tinkamą gynybą, nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo paskirti dar vieną ekspertizę. Kaip matyti iš 2017 m. balandžio 14 d., gegužės 30 d. teismo posėdžių protokolų, nuteistosios gynėjo prašymas iškviesti apeliacinės instancijos teismo paskirtą ekspertizę atlikusį ekspertą buvo patenkintas, o jį apklausus, prašymas paskirti dar vieną pakartotinę ekspertizę argumentuotai atmestas. Pažymėtina, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, o iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus liečia ir gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017). Nagrinėjamu atveju tai, kad kasatorių prašomi tam tikri įrodymų rinkimo veiksmai neatlikti, nereiškia, jog šiai bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma; taip pat tai nereiškia, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos nuteistosios procesinės teisės ar kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylą.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su priežastinio ryšio nustatymu

Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistosios veiksmų ir atsiradusios didelės turtinės žalos, nes vadovavosi tik UAB „E“ pelno sumažėjimo faktu; kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos šios įmonės pelno sumažėjimui, netyrė ir nevertino.

Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali kilti tik tuo atveju, kai, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį, padaroma didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui. Taigi nepakanka nustatyti neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir didelės turtinės žalos padarymo faktų, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir didelės turtinės žalos atsiradimo, t. y. kad ne dėl kitų veiksmų ir (ar) veiksnių, o būtent dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo kilo didelė turtinė žala komercinės paslapties savininkui.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, priežastiniu ryšiu siejančių kaltininko veiksmus ir komercinės paslapties savininkui padarytą didelę turtinę žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>, 3K-3-377/2013). Tokiose kaip nagrinėjamoji bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos atskleidžiant komercinę paslaptį, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Netiesioginiais įrodymais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo.

Pagal teismų praktiką didelės turtinės žalos nustatymas, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra siejamas su dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtais nuostoliais. Nuostolių atsiradimas gali būti grindžiamas negautu pelnu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>).

Kaip pagrįstai skunde nurodo kasatoriai, vien tas faktas, jog sumažėjo įmonės pelnas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad pelnas sumažėjo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, t. y. komercinės paslapties atskleidimo, ir dėl to komercinės paslapties savininkas patyrė didelę turtinę žalą. Būtina įrodyti, kad būtent I. J. veiksmai, t. y. informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, atskleidimas, lėmė UAB „E“ sumažėjusį pelną. Be to, teismai turi atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, jei jos nustatytos byloje, dėl pelno rodiklio pokyčio ir padaryti išvadas, ar jos (ne)turėjo įtakos įmonės pelno sumažėjimui.

Nagrinėjamu atveju UAB „E“ savo patirtus nuostolius dėl darbuotojos I. J. veiksmų būtent ir grindė negauto pelno kriterijumi. Priešingai nei tvirtina kasatoriai, teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad UAB „E“ komercinę paslaptį sudarančia informacija, kurią nuteistoji perdavė konkuruojančiai įmonei UAB,,A“, ši įmonė ir pasinaudojo, t. y. sudarė sandorius su UAB „E“ klientais, dėl to UAB,,A“ pardavimai gerokai išaugo, o UAB „E“ apyvarta ir gaunamos pajamos iš UAB,,A“ perimtų klientų krito. Teismai, atsižvelgdami į šias nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „E“ patirtą žalą lėmė būtent neteisėti nuteistosios I. J. veiksmai – komercinės paslapties atskleidimas. Pažymėtina ir tai, kad byloje įrodymų, patvirtinančių, jog UAB,,E“ pelnas sumažėjo dėl kitų aplinkybių, o ne dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų, nėra. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų, teismų išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nuteistosios veiksmų ir UAB „E“ didelės turtinės žalos atsiradimo pagrįsta byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atitinka kasacinės instancijos teismo praktiką dėl įrodinėjimo specifikos šios kategorijos bylose.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimą taikymu

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo ir kad nustatytos teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą už pažeidimus, susijusius su bendrovės komercinių paslapčių apsauga, numatytos įvairios teisinės atsakomybės rūšys: 1) drausminė; 2) civilinė; 3) administracinė; 4) baudžiamoji. Minėtos atsakomybės rūšys skiriasi viena nuo kitos atsakomybės taikymo pagrindais, poveikio priemonėmis, padariniais, atsakomybės subjektais ir kitais atsakomybės taikymo aspektais. Paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais patirtai žalai kompensuoti taikoma civilinė atsakomybė ir, tik esant dideliam veikos pavojingumui, pasiekiančiam nusikalstamos veikos ribas, teisės ginamos baudžiamosios teisės priemonėmis.

Kasacinio skundo argumentai, kad teismai nepagrįstai kriminalizavo civilinius ar darbo teisinius santykius, prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors I. J. neteisėti veiksmai pasireiškė (kilo) darbo teisiniuose santykiuose, tačiau tai nereiškia, jog tokie veiksmai negali būti vertinami baudžiamosios atsakomybės kontekste. Teismai teisingai konstatavo I. J. veiksmų pavojingumą ir pagrįstai juos įvertino kaip nusikalstamus. Byloje teismai nustatė, kad I. J. veiksmuose yra visi BK 211 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, t. y. ji UAB,,A“ atskleidė UAB „E“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB „E“ vadybininko pareigas: informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, ir dėl to savo darbdavei UAB „E“ padarė didelę turtinę žalą. Taigi, I. J. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių BPK pažeidimais

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes šią bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo teisėjas R. Antanavičius, – jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kontroliuojamoje korupcijos ir kyšininkavimo byloje. Be to, kasatoriams kyla abejonių, kaip per nepilną darbo dieną buvo įmanoma surašyti 2017 m. liepos 18 d. skelbiamą nutartį, kai šis teisėjas iš atostogų grįžo 2017 m. liepos 17 d.

Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010).

Vertindama subjektyviuosius nešališkumo aspektus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininko teisėjo R. Antanavičiaus asmeninį tendencingumą, taigi, nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu subjektyviuoju aspektu.

Vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo, susiję su konkrečia byla. Šiuo požiūriu kasatoriai bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo šališkumą sieja su teisėjo pripažinimu specialiuoju liudytoju korupcijos ir kyšininkavimo byloje, tačiau vien šis faktas savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl teisėjo šališkumo, juolab visiškai kitoje, nei teisėjas pripažintas specialiuoju liudytoju, baudžiamojoje byloje.

Taip pat kasatoriai kvestionuoja teisėjo galimybę surašyti apeliacinės instancijos teismo nutartį per nepilną darbo dieną, teisėjui grįžus iš atostogų, tačiau, priešingai, tai patvirtinančių duomenų nėra. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė ir pasirašė ne teisėjas R. Antanavičius vienasmeniškai, o trijų teisėjų kolegija (BPK 299 straipsnis). Paskutinis teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme vyko 2017 m. birželio 7 d., kurio metu proceso dalyviai buvo informuoti, kad teisėjų kolegija išeina procesinio sprendimo, kuris bus skelbiamas 2017 m. liepos 18 d.; po to, 2017 m. birželio 13 d., teisėjas R. Antanavičius šioje byloje yra atlikęs ir kitus procesinius veiksmus (priėmė nutartį dėl kelionės išlaidų apmokėjimo ekspertui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK nuostatos numato tik maksimalius procesinio sprendimo priėmimo, surašymo ir paskelbimo terminus (BPK 302 straipsnis, 324 straipsnio 10 dalis).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininką teisėją buvus šališką.

Kasatorių argumentai dėl kaltinamojo akto trūkumų iš esmės siejami su BPK 8 straipsnio nuostatų ir kaltinamosios teisės į gynybą pažeidimu, nes ne visas „Skype“ pokalbių turinys buvo išverstas į lietuvių kalbą. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos įrodymams. „Skype“ pokalbių turinys yra išverstas UAB K,,M“ vertėjos, taip pat pateikti 2014 m. spalio 20 d. buvusio UAB „E“ vadovo V. V. paaiškinimai dėl miestų, įmonių pavadinimų, automobilių modelių ir pan. nevertimo.

Pagal BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Priešingai nei teigia kasatoriai, pripažinti, kad „Skype“ pokalbių duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymams keliamų reikalavimų, nėra pagrindo. Byloje esantis 2010 m. rugsėjo 6 d. antstolio R. Stanislausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad antstolis R. Stanislauskas konstatavo šias faktines aplinkybes: 2010 m. rugsėjo 3 d. V. V. kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), padarė kopijas, įrašant į laikmenas, išsaugotas į kompaktinius diskus, apie buvusios darbuotojos I. J. susirašinėjimą,,Skype“ programa, elektroniniais paštais (,,Gmail“ ir kiti paslaugų teikėjai), taip pat,,Word“,,,Excel“, PDF dokumentai ir kiti ofiso dokumentai, ištraukti iš vartotojo kompiuterio ir USB laikmenų. Teisiamojo posėdžio protokolų turinys patvirtina, kad šie duomenys teisiamajame posėdyje buvo paskelbti balsu; be to, teismas, siekdamas išsiaiškinti šių duomenų gavimo aplinkybes, patikrinti kaltinamosios keliamas versijas dėl gautų duomenų teisėtumo, apklausė specialistą informatiką, kuris nurodė, kad „Skype“ pokalbių programos duomenys ištraukti iš kompiuterių serverių. Taigi, šie duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, teisminio nagrinėjimo metu buvo tirti, jų teisėtumas tikrinamas BPK numatytais proceso veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad šių duomenų tikrumas buvo tikrinamas kitais įrodymais, be to, šie bylos įrodymai nebuvo vieninteliai, reikšmingi teisingo sprendimo priėmimui, aplinkybės dėl I. J. kaltės, padarytos veikos įrodytumo nustatytos ir kitais bylos įrodymais.

Pažymėtina, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų nurodymas kasaciniame skunde iš esmės yra deklaratyvus, dėstomi argumentai nesusieti su konkrečiu jų turiniu (minėtose normose įtvirtintais reikalavimais), todėl paliktini nenagrinėtini.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti, vadovaujantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Aurelijus Gutauskas

Sigita Jokimaitė