M. G. pagal BK 24 str. 6 d., 300 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-98-719/2018 Teisminio proceso Nr. 1-07-5-00017-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.10.1.

1.2.29.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms, pagal 300 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal 300 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas septyniasdešimčiai parų.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. nutartis, kuria nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu nuteistas ir S. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

M. G. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrus dokumentus, t. y. nuo 2012 m. liepos 5 d., 9.47 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 18.09 val., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž., kuriam tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku perdavė savo asmens nuotrauką, o S. Ž. tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė M. G. asmens nuotrauką, kito asmens duomenis ir taip padėjo nenustatytam asmeniui tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagaminti netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su M. G. asmens fotonuotrauka.

M. G. nuteistas ir už tai, kad panaudojo netikrus dokumentus ir suklastojo dokumentus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d., nuo 10.40 val. iki 11.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž., pastarojo nurodymu telefonu iš M. Z. užsisakė išsinuomoti automobilį, nuo 10.40 val. iki 10.45 val. Klaipėdos autobusų stoties pastate, esančiame Klaipėdoje, Butkų Juzės g. 9, iš S. Ž. paėmė netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su M. G. asmens fotonuotrauka, juos M. G. nuo 10.45 val. iki 11 val. „Baltic Petroleum“ degalinėje, esančioje Klaipėdoje, Liepų g. 70A, automobilyje „Seat Ibiza“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo sudarydamas automobilio nuomos sutartį Nr. 343 ir pasirašydamas M. S. vardu pavarde ir parašu.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasatorius skunde nurodo:

Kaltinamasis aktas byloje yra nekonkretus, surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o tai suvaržė kasatoriaus teisę į gynybą, įvirtintą BPK 10 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikalstamą veiką jis padarė per laiką nuo 2012 m. liepos 5 d., 9.47 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 18.19 val., tačiau iš karto po to jame pažymima, kad tikslus veikos padarymo laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, o tokios kaltinamojo akto formuluotės yra sunkiai suprantamos, neaiškios veikos padarymo laiko požiūriu. Be to, kaltinamajame akte teigiama, kad kasatorius ir S. Ž. nusikalstamą veiką padarė bendrai, tačiau nėra paaiškinama, kokius konkrečius veiksmus, kada ir kokiu būdu atliko kiekvienas iš jų, nenurodyta, kokiam asmeniui buvo perduota nuotrauka, nors visos šios aplinkybės yra svarbios siekiant tinkamai pasirengti gynybai.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokurorė pakeitė kaltinimo aplinkybes, baigiamojoje kalboje patikslindama, kad nusikalstama veika padaryta ne nuo 2012 m. liepos 5 d., bet nuo 2013 m. gruodžio 26 d., taip vėl buvo suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą, nes veikos padarymo data buvo pakeista iš esmės, o byla teisme buvo nagrinėjama nedalyvaujant gynėjui, pertrauka pasiruošti gynybai nuo pakeisto kaltinimo nebuvo suteikta, tokia teisė nebuvo išaiškinta.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes niekaip nevertino kasatoriaus parodymų, kad dokumentus jam pagaminti padėjo asmuo, vardu Tomas, kad tai įvyko dar 2015 metais Norvegijoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kad dokumentus pagamino pats, kad tokia išvada yra padaryta ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendyje, o pagal BPK įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame yra nustatytos faktinės bylos aplinkybės, turi privalomą juridinę galią ir kiti teismai nagrinėdami bylas turi juo vadovautis. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl jo kaltumo pagrindė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši nutartis priimta ne šioje, bet kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-05-00034-15. Kitu nuteistojo S. Ž. kaltumą patvirtinančiu įrodymu pirmosios instancijos teismas laikė telefoninį pokalbį, įvykusį 2016 m. rugpjūčio 1 d., tačiau visiškai neatsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus, todėl darydamas išvadas dėl jo kaltumo rėmėsi tik dalimi byloje surinktų įrodymų. Kasatorius pažymi, kad slapto sekimo protokolas, kuriame užfiksuotas 2016 m. rugpjūčio 1 d. pokalbis, yra neleistas įrodymas, nes nutarimas slapta sekti buvo priimtas tik 2016 m. rugpjūčio 4 d., o ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintas tik 2016 m. rugpjūčio 5 d., t. y. jau po užfiksuoto telefoninio pokalbio.

Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kasatorius galėtų naudotis realia ir efektyvia gynėjo pagalba, nes nagrinėjant bylą šios instancijos teisme dalyvavęs gynėjas nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, kad byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio gynėjo susipažinimą su bylos medžiaga, pavyzdžiui, teismo nutarties leisti advokatui susipažinti su bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu, advokato rašytinio prašymo susipažinti su bylos medžiaga ir apeliaciniu skundu. Dėl to buvo pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimai, pagal kuriuos advokato pagalba, teikiama byloje, turi būti reali ir efektyvi, o būtina to prielaida – gynėjo susipažinimas su bylos medžiaga. Kasatorius pažymi, kad jo teisę į realią ir efektyvią gynėjo pagalbą įtvirtina ir BPK 10 straipsnio 1, 2 dalys, 22, 45 straipsniai, taip pat kiti tarptautinės teisės aktai, todėl buvo pažeisti ir šiuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų reikalavimai.

Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino, kad nagrinėjant bylą šios instancijos teisme jam būtų pateiktas prokuroro atsiliepimas į kasacinį skundą, nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo kopija, todėl buvo pažeisti BPK 317 straipsnio reikalavimai, suvaržyta jo teisė į gynybą, kurią įtvirtina BPK 44 straipsnio 7 dalis, taip pat šią teisę įtvirtinantys tarptautiniai teisės aktai.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo paduoto apeliacinio skundo, todėl iš esmės pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, taip pat jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalyje ir tarptautinės teisės aktuose. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies matyti, kad joje tik glaustai nurodyti keli iš jo apeliacinio skundo motyvų, į juos atsakyta formaliai, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagal jo pateiktus apeliacinio skundo argumentus nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorius pažymi, kad apeliacinį skundą byloje buvo padavęs ir nuteistasis S. Ž., tačiau šio nuteistojo apeliacinis skundas, skirtingai nei kasatoriaus, nutarties aprašomojoje dalyje buvo aptartas detaliai, dėl jo motyvų nutartyje buvo detaliai pasisakyta, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas teikė pirmenybę nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo argumentams, o į jo apeliacinio skundo argumentus iš esmės neįsigilino.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, nes jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne realią, bet idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet kaltininkui palankesniu apėmimo būdu. Kasatorius pažymi, kad nors jo įvykdytas veikas skiria laiko tarpas, tačiau pagal teismų praktiką idealia nusikalstamų veikų sutaptimi pripažįstami ir tokie veiksmai, kurie padaromi per trumpą laiko tarpą, jei jie yra tarpusavyje susiję, sudaro bendro sumanymo dalį ir yra nukreipti į vieną tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-670/2007, 2K-70/2012, 2K-194/2012).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, nutarties aprašomojoje dalyje glaustai išdėstydamas M. G. apeliacinio skundo argumentus, pirmenybę teikė kito nuteistojo apeliacinio skundo argumentams. Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui yra išdėstyti BPK 332 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutarties aprašomojoje dalyje trumpai išdėstomos apelianto ginčijamos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė. Dėl to įstatymas nereikalauja detaliai parašyti apeliacinio skundo motyvų, svarbu, kad nutartyje būtų išdėstyta skundo esmė ir pateiktos motyvuotos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliaciniuose skunduose buvo iš esmės keliamas klausimas dėl S. Ž. nepagrįsto nuteisimo. Apeliacinės instancijos teismas abu skundus išnagrinėjo, pateikė dėl jų motyvuotas išvadas, todėl nutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Prokurorė pažymi, kad pats kasatorius nenurodo, kokie esminiai jo apeliacinio skundo klausimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo išnagrinėti, į kokius argumentus nebuvo pateikta motyvuotų išvadų.

Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl teisės į gynybą pažeidimo, kai jam nebuvo įteiktas nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas, prokurorės atsiliepimas į nuteistųjų skundus. BPK 317 straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teismui pranešti apie apeliacinio skundo padavimą bei teisę su juo susipažinti ir pateikti atsiliepimus, tačiau nėra įtvirtintas reikalavimas nuteistajam išsiųsti kito nuteistojo apeliacinio skundo kopiją. Kasatorius apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka buvo informuotas BPK nustatyta tvarka jam išsiunčiant pranešimą, todėl, norėdamas susipažinti su nuteistojo S. Ž. apeliaciniu skundu, galėjo tai padaryti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 3251 straipsnio 2 dalį prokuroras savo atsiliepimo į apeliacinį skundą kopiją suinteresuotiems asmenims turi išsiųsti tik tada, kai byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nuteistojo M. G. baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė išdėstė bylos esmę, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų motyvus, atsikirtimų į apeliacinius skundus argumentus. Šiame teismo posėdyje dalyvavo ir M. G., tačiau jokių prašymų nepateikė, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo M. G. teisės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo pažeistos.

Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistajam M. G. buvo užtikrinta teisė į tinkamą gynėją. Kasatoriaus teiginiai, kad jį ginti paskirta advokatė D. I. nebuvo susipažinusi su baudžiamąja byla, yra deklaratyvūs, nes pagrįsti tik nuteistojo spėjimais. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis M. G. nepateikė teismui prašymo paskirti jo gynėju kitą advokatą. Vien aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kasatoriaus lūkesčių netenkinusį sprendimą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad gynyba buvo nekokybiška, o advokatės darbas netinkamas.

Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl įrodymų vertinimo ir teismų išvadų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatoriaus nurodomi argumentai yra fakto, o ne teisės klausimai, todėl, kaip nesudarantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, paliktini nenagrinėti. Be to, pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas buvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, o šios instancijos teismas esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir į juos motyvuotai atsakė. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, nėra pagrindas teigti, kad byla išnagrinėta neišsamiai. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis jais padarė pagrįstas išvadas dėl M. G. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes kasatoriaus veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl netinkamai pritaikyto bausmių subendrinimo būdo. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad paskirtos bausmės gali būti subendrintos apėmimo būdu tada, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas M. G., padarytos savarankiškais pagal atskirus sumanymus įgyvendintais veiksmais, pagal pavojingumą labai nesiskiria, todėl negali būti laikomi tęstine nusikalstama veika. Dėl to teismas, paskyręs bausmes už kiekvieną nusikaltimą ir jas subendrinęs dalinio sudėjimo būdu, BK 63 straipsnį pritaikė tinkamai.

Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-435/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-435/2013">2K-435/2013</a>, 2K-93-139/2016 ir kt.). Šioje byloje nėra tokių aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą bylos medžiagą būtų svarbios veikos kvalifikavimui, tačiau būtų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte, kurių teismas negalėtų pašalinti ir tai trukdytų nagrinėti bylą. Prokurorė pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą nenustatė tokių kaltinamojo aktų trūkumų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Nenagrinėtinas kasacinio skundo argumentas dėl kaltinimo pakeitimo prokurorės baigiamojoje kalboje ir taip pažeistos M. G. teisės į gynybą. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl kaltinimo pakeitimo prokurorės baigiamojoje kalboje ir teisės į gynybą suvaržymo, todėl šis kasacinio skundo argumentas negali būti nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK 10 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalies, 219 straipsnio pažeidimų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame prieštaringai nurodytas veikos padarymo laikas, be to, neatskleista, kokius veiksmus bendrininkaudamas atliko kiekvienas iš nuteistųjų kaip bendrininkas, o tai suvaržė nuteistojo teisę į gynybą, įtvirtintą BPK 10 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje. Kolegija pažymi, kad šie kasacinio skundo argumentai prieštarauja kaltinamojo akto turiniui, todėl yra atmestini. Kaltinamajame akte suprantamai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, konkretūs kiekvieno iš bendrininkų veiksmai darant nusikalstamas veikas. Svarbu ir tai, kad nuteistasis M. G. jokių teiginių, esą kaltinimas jam neaiškus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė, tokių klausimų nekėlė ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal jo paduotą apeliacinį skundą. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl, nesant nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde argumentų dėl neaiškaus kaltinimo, šis kasacinio skundo argumentas atmestinas ir dėl to, kad yra nenagrinėtinas. Nenustačius kaltinamojo akto surašymo trūkumų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl to buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes nevertino nuteistojo M. G. parodymų, rėmėsi neleistinais įrodymais – slapto sekimo protokolu ir telefoniniu pokalbiu, neatsižvelgė į faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi kitame ikiteisminiame tyrime priimta teismo nutartimi.

Priešingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas apie faktines bylos aplinkybes pagrindė ne vertindami byloje surinktus įrodymus atsietai vienus nuo kitų, ignoruodami dalį byloje surinktų įrodymų, bet remdamiesi įrodymų visuma, kurią sudaro liudytojų A. K., A. Č., M. Z., N. S., M. S. parodymai, įrodymų visumai neprieštaraujanti nuteistųjų M. G., S. Ž. parodymų dalis, M. G. asmens kratos protokolas, šios kratos metu rastų dokumentų apžiūros protokolas, slapto sekimo protokolas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, specialisto išvada ir kiti įrodymai, kuriuos išsamiai aptarė ir išdėstė baigiamuosiuose aktuose pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Vien tai, kad bylą nagrinėję teismai motyvuotai kritiškai vertino nuteistojo M. G. parodymus ir versiją, kad kaltinime nurodytus netikrus dokumentus pagamino pats, nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas, nes ši išvada padaryta įvertinus įrodymų visumą nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, o tai, kad teismų padarytos išvados netenkina nuteistojo, savaime negali būti vertinama kaip esminis BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimas.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi neleistinu įrodymu – kriminalinės žvalgybos protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie M. G. ir S. Ž. pokalbį telefonu, įvykusį 2016 m. rugpjūčio 1 d. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties matyti, kad šia nutartimi sankcionuotas kito nuteistojo šioje byloje S. Ž. sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas panaudojant technines priemones specialia tvarka nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo užfiksuoti du S. Ž. ir M. G. pokalbiai telefonu, įvykę 2016 m. rugpjūčio 1 d., todėl darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti nepažeidžiant teismo nustatytų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminų. Kasatoriaus argumentas, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis yra priimta kitame ikiteisminiame tyrime, nepagrįstas, nes šia teismo nutartimi sankcionuoti ne kito ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriuos reglamentuoja BPK, o kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie reglamentuojami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo. Vien tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl S. Ž. sankcionuoti tiriant šio asmens galbūt rengiamas, daromas ar padarytas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokie duomenys šioje byloje yra gauti ir teismų įvertinti neteisėtai, nes S. Ž. ir M. G. šioje byloje yra nuteisti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, o tai yra nusikaltimas, dėl kurio gali būti atliekami tokie pat kriminalinės žvalgybos veiksmai, kaip ir tiriant BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie S. Ž. ir M. G. pokalbius telefonu, įvykusius 2016 m. rugpjūčio 1 d., yra gautas neteisėtai, o teismai, remdamiesi šio protokolo duomenimis, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi neleistinu įrodymu – slapto sekimo protokolu. BPK 1601 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais procesinė prievartos priemonė – slaptas sekimas (BPK 160 straipsnis) – gali būti taikoma prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris dienas nuo nutarimo priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Šioje byloje slaptas M. G. ir S. Ž. sekimas 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo taikomas remiantis 2016 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno, nutarimu. Slapto sekimo taikymo teisėtumas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad slapto sekimo protokolas yra gautas neteisėtai, o teismai, remdamiesi šio protokolo duomenimis, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu, nes šių nuosprendžių aprašomosiose dalyse, kuriose nurodomos teismų nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nėra nurodytos jokios M. G. veikos, o nuteistojo S. Ž. nusikalstamos veikos yra įvykdytos dėl kitų dokumentų, nei nurodyti šioje byloje M. G. ir S. Ž. pareikštame kaltinime.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminio BPK 10, 22, 45 straipsnių pažeidimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo suvaržyta nuteistojo teisė gynybą, nes pirmosios instancijos teisme prokurorė baigiamųjų kalbų metu pakeitė kaltinimą, tačiau pertrauka pasiruošti gynybai nebuvo suteikta, nors byla teisme buvo nagrinėjama be gynėjo. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo užtikrinta reali ir veiksminga gynėjo pagalba, nes nagrinėjant bylą dalyvavo gynėjas, nesusipažinęs su byla. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini, nes nepagrįsti. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras gali pateikti prašymą pakeisti kaltinimą tik iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos ir tik šiuo atveju kaltinamasis ir jo gynėjas įgyja BPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, iš tiesų, nurodė, kad kaltinimas siaurintinas sutrumpinant laikotarpį, per kurį padaryta kaltinime nurodyta M. G. nusikalstama veika, tačiau tokie prokurorės baigiamosios kalbos teiginiai nelaikytini kaltinimo pakeitimu teisme, nes baigiamoji kalba teismo posėdyje išdėstoma jau pasibaigus įrodymų tyrimui. Dėl to prokurorės pozicija, išdėstyta baigiamojoje kalboje, negali būti laikoma kaltinimo pakeitimu, dėl kurio nuteistasis M. G. būtų įgijęs BPK 256 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę į pertrauką pasirengti gynybai. Be to, kasatoriaus teiginiai dėl gynybos suvaržymo deklaratyvūs, nes laikotarpio, per kurį padaryta nusikalstama veika, sutrumpinimas negalėjo padaryti įtakos jo gynybos strategijai, pagal kurią jis, nesiedamas savo versijos su jokiomis datomis, iš esmės neigė patį faktą, kad padėjo S. Ž. pagaminti netikrus dokumentus, o vėliau juos panaudojo, suklastojo tikrą dokumentą. Atmestini kaip nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavusi gynėja advokatė nebuvo susipažinusi su bylos duomenimis, nes šių teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, iš teismo posėdžio nagrinėjant bylą apeliacine tvarka matyti, kad nuteistasis jokių prieštaravimų dėl jam paskirto gynėjo, jo teikiamų paslaugų kokybės nepateikė. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių buvo pažeista M. G. teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10, 22, 45 straipsniuose.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminio BPK 44 straipsnio 7 dalies, 317, 3251 straipsnių pažeidimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neužtikrino, kad nuteistajam būtų pateiktas prokuroro atsiliepimas į kasacinį skundą, kito nuteistojo šioje byloje S. Ž. apeliacinio skundo kopija, todėl buvo pažeisti BPK 44 straipsnio 7 dalies, 317 straipsnio reikalavimai. Kolegija pažymi, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtinta kaltinamojo teisė gauti kito nuteistojo apeliacinio skundo kopiją ar prokuroro atsiliepimo nuorašą. Šių proceso dokumentų pateikimą kitiems proceso dalyviams reglamentuoja BPK 317 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie apeliacinio skundo padavimą bei apie teisę su juo susipažinti ir pateikti atsiliepimus nuosprendį priėmęs teismas praneša nuteistajam, išteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ir kitiems proceso dalyviams, su kurių interesais skundas susijęs, o to paties straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 14 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad nuteistajam, išteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, išsiunčiamas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo, ar jo atstovo skundo nuorašas. Taigi BPK neįtvirtina nuteistojo teisės gauti kito nuteistojo apeliacinio skundo kopiją ar nuorašą. BPK 317 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gauti atsiliepimai į skundą pridedami prie bylos arba persiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti. Išimtis iš šios taisyklės numatyta tik BPK 3251 straipsnyje, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau nuteistojo M. G. baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ne rašytinio, bet žodinio proceso tvarka. Kolegija pažymi, kad, norėdamas susipažinti su bylos dokumentais prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, nuteistasis M. G. galėjo pasinaudoti savo BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise susipažinti su bylos medžiaga pateikdamas apeliacinės instancijos teismui prašymą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, nuteistajam M. G. nepateikęs kito nuteistojo šioje byloje apeliacinio skundo kopijos, prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 44 straipsnio 7 dalies, 317 straipsnio reikalavimų pažeidimų.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl esminio BPK 44 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo paduoto apeliacinio skundo, buvo šališkas, nes nuteistojo paduotą apeliacinį skundą aprašė glaustai, į jo argumentus atsakė formaliai. Kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia paduoto apeliacinio skundo motyvai ir prašymai. Iš nuteistojo M. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčijo S. Ž. dalyvavimą padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prašė S. Ž. baudžiamąją bylą dėl pareikštų kaltinimų nutraukti, jokių argumentų ar prašymų dėl paties M. G. nusikalstamų veikų, jam paskirtos bausmės ir pan. nebuvo pateikta. Dėl to M. G. apeliacinio skundo argumentai atitiko dalį nuteistojo S. Ž. apeliacinio skundo argumentų ir prašymų, o apeliacinės instancijos teismas, nutartyje išdėstydamas motyvus dėl M. G. apeliacinio skundo argumentų kartu su motyvais dėl S. Ž. apeliacinio skundo argumentų, BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesigilino į M. G. apeliacinio skundo argumentus ir taip atskleidė, kad buvo šališkas (BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas), nėra pagrindo.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, nes nuteistojo padarytos veikos sudaro ne realią, bet idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Kolegija pažymi, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmės gali būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu ir tada, kai nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2010">2K-412/2010</a>, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tada, kai, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad M. G. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Priešingai, remiantis M. G. ir S. Ž. pokalbių turiniu ir kitais įrodymais, teismų nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad sumanymas panaudoti netikrus dokumentus, išduotus pagal M. S. asmens duomenis, M. G. ir S. Ž. iškilo ne tada, kai buvo nuspręsta pagaminti šiuos netikrus dokumentus, bet tada, kai S. Ž. prireikė savo reikmėms išsinuomoti automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad sumanymas pagaminti ir panaudoti netikrus dokumentus sudarant automobilio nuomos sutartį buvo vieningas, todėl pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nelaikydami M. G. nusikalstamų veikų idealia sutaptimi, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė

Artūras Ridikas