Baudžiamoji byla Nr. 2K-91-976/2018
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00170-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.11.2.2.1; 1.2.11.4.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato Petro Macenio kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 2 dalį ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose; pagal 170 straipsnio 2 dalį nuteistas aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose; pagal 1702 straipsnio 1 dalį nuteistas aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nutartis, kuria nuteistojo V. L. gynėjo advokato Petro Macenio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
V. L. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu: 2013 m. lapkričio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, naudodamasis socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo paskyra (duomenys neskelbtini), paskelbė leidinį „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos bei Konstantino Petrovo paskaitos rusų kalba teksto vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose atskirais teiginiais, per vienos iš judėjų priešistorės genčių – levitų galimai išgalvotą arba iškraipytą istoriją ir veiklą, yra skleidžiamos melagingos žinios apie joje aprašomą žmonių grupę – žydų tautą, kaip ir apie su ja galbūt susijusius visuomeninius bei politinius reiškinius, o kai kuriais (dėl antisemitizmo, dėl pasaulinių karų, dėl Hitlerio kelio į valdžią ir kt.) – skatinama neapykanta žydų tautai, dėl to interneto socialinio tinklo www.facebook.com V. L. paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė du komentarus, kuriuose specialiai pasirinktu įžeidžiančiu stiliumi, skelbdamas, neva žydai valdo Europos Sąjungą ir kartu manipuliuoja Lietuvos pinigais, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu, – žydams, tokiu pat būdu paskelbdamas teiginius: Pydarus realiai gali sustabdyti tik V. Putinas. Jis tai ir daro bei Konservatoriams kartu su liberalais laikas būtų pagalvoti apie vieningos partijos pavadinimą, pvz. „pedofilų, pederastų ir iškrypėlių partija“, jis viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos pagrindu, taip pat Lietuvos Respublikos konservatorių ir liberalų partijų nariams, kaip žmonių grupei, skiriamai įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu.
V. L. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį nuteistas ir už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu: 2015 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, interneto svetainėje www.facebook.com, iš savo vartotojo paskyros (duomenys neskelbtini) parašė ir tokiu būdu viešai paskelbė tekstą, pavadintą „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, kurį 2015 m. spalio 25 d. paskelbė komentaruose, po tekstu „Kažkelintas bandymas susidoroti“ tinklalapyje www.brudno.com.ua, bei 2015 m. spalio 26 d. paskelbė tinklalapyje www.šauksmas.lt, kuriame, be kitų, paskelbė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta): (...) Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai (...) V. L. Ž., taip viešai skatino neapykantą Lietuvos žydams dėl jų tautybės.
V. L. pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui, juos neigė ir šiurkščiai menkino: 2015 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto kompiuterio, interneto svetainėje www.facebook.com, savo paskyroje (duomenys neskelbtini), parašė ir paskelbė tekstą, pavadintą „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, kuriame, be kitų, išdėstė teiginius (kalba ir gramatika netaisyta): (...) Stokholmo sindromas – psichologinis reiškinys, kuomet pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus dalykus, jausmus (pvz.. savanorišką paklusnumą, pagarbą ir pan.) jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu yra pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai. Lietuva daugelį amžių kenčia nuo visokiausio plauko užpuolikų. Šimtus metų Lietuva kartu su Žemaičiais, Rusais, Baltarusiais, Lenkais ir t.t gynėsi nuo kryžiuočių nešamos iškrypeliškos pasaulėžiūros (...)“. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė formaliai nustojo egzistuoti 1795 m., bet 1918 m. vasario 16 d. paskelbta apie Lietuvos valstybės atkūrimą; atkurtoji valstybė deklaravo sieksianti nustatyti savo būsimas sienas remdamasi etnografiniu principu. 1918 m. bandyta atkurti Lietuvoje monarchiją žr. Mindaugas II), tačiau tų metų lapkritį galutinai apsispręsta dėl respublikos. Respublika Lietuvą paskelbė 1920 m. gegužę susirinkęs Steigiamasis Seimas. Kaip galima atkurti Lietuvos Respubliką, kurios iki tol nebuvo? Kaip galima iš dramblio atkurti beždžionę? Atsakymas labai paprastas, po 1918 m. Lietuvą užplūdo žydai, ir iki II Pasaulinio karo jie buvo uzurpavę visą pramonę, finansus ir realiai valdė visus Lietuvos miestus. Lietuviai tuo metu buvo tik juodoji darbininkija. Keistas dar vienas momentas, “atkūrus” Lietuvos Respubliką, Žemaičių Tauta buvusi šimtus metų, kas byloja ir pilname LDK pavadinime paverčiami Lietuviais, jų net neatsiklausus. Tai galima drąsiai teigti, kad 1918 m. reikaliukai buvo Žydų darbas. Be to, buvo padovanota trispalvė, kuri pakeitė tuometinį Vytį. Kodėl? Todėl, kad vytis ir iki šiol Baltarusijoje ir Rusijoje yra naudojamas ženklas. Trumpiau sakant, panaikinus vytį ir įpiršus trispalvę, Lietuva buvo atjungta nuo savo šaknų ir pradėta integruoti į vakarų sistemą. O jeigu visiškai aiškiau, tai Lietuva tapo JAV kolonija. Kodėl niekas nesmerkia Žydų, kurie buvo užvaldę visą pramonę, miestus? Kodėl nesmerkia Vokiečių kurie šimtus metų Lietuvių, Žemaičių Tautas naikino? Ar jau pamiršo žmonės apie dujų kameras kuriose buvo deginami žmonės? Vokiečiai sudegino daug žydų, nesuteikdami jokio šanso jiems atvirsti iš ekonominių žudikų į normalius žmones ir už tai Vokiečiai šiandien mūsų sąjungininkai. Visi smerkia Rusiją ir kaip antai JAV statytinė Lietuva pilna drąsos, Rusiją išvadina teroristine valstybe. O apie tai, kad Rusai po antro pasaulinio karo, Vakarų propagandos apšvitintus vežė į gryną orą (Sibirą) prasivėdinti, paverčiama kaip baisiausias dalykas. Taip, tai tremtis, taip buvo ištremta daug nekaltų žmonių kuriuos skundė tie patys kaimynai ir „draugai“. Taip buvo ištremta daug jaunų žmonių kuriems JAV pagalba buvo praplautos smegenys ir liepta priešintis Rusijai. Tai gal prablaivėkime ir nustokime sirgti? V. L. Ž., taip jis neigė Lietuvos konstitucinę santvarką – demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. ir jo gynėjas advokatas P. Macenis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. L. nutraukti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatoriai skunde nurodo:
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. L. išvados yra dviprasmiškos ir prieštaringos, nes jose teigiama, jog socialinio tinklo www.facebook.com V. L. paskyroje ir „Būkime vieningi“ interneto svetainėje išplatintos knygos „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukoje nėra kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su kokia nors žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu kokiu nors pagrindu, taip pat ir dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Analizuojama knygos santrauka apskritai nėra raginamojo skatinamojo pobūdžio tekstas (2.14 punktas); knygos „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukoje nėra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (2.15 punktas); šios knygos santraukoje yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu (2.16); Konstantino Petrovo paskaita apskritai nėra raginamojo, skatinamojo pobūdžio tekstas, šioje paskaitoje nėra kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su kokia nors žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu kokiu nors pagrindu, taip pat ir dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (3.9); paskaitoje nėra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (3.10); paskaitoje yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu (3.11). Taigi specialisto išvadoje analizuojama ne V. L. tekstų, bet minėtos paskaitos ir knygos vertimų turinys, kuris niekaip nesusijęs su V. L. veiksmais. Juos pagal BK 170 straipsnio 2 dalį būtų galima kvalifikuoti tik tuomet, jei jis būtų tekstų autorius ir tai būtų padaryta tikslingais, motyvuotais veiksmais, iš kurių būtų akivaizdu, kad kaltininkas, viešai pateikdamas pareiškimus, specialiai šališkai ir neobjektyviai parinkdamas žinias, nuomones, faktus, išvadas ar vertinimus, siekia minėtais būdais išreikšti neapykantą konkrečiais požymiais apibrėžtai žmonių grupei ar asmeniui būtent dėl tokio jų grupinio priklausomumo. V. L. pateikė tik viešai prieinamos knygos vertimą, nieko daugiau nepridėdamas, neinterpretuodamas ir neiškraipydamas turimo vertimo teksto. Knygos ir paskaitos paskelbimas internete turiniu ir pavojingumu neatitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. L. išvadoje pateiktos išvados dėl V. L. parašytų keturių komentarų taip pat dviprasmiškos ir prieštaringos. Visose keturiose komunikacijos akto vertinimo lentelėse įvertinus komentarus nurodyta, jog komentarai nekursto smurto, diskriminacijos ir nieko neskatina, nors vėliau yra nurodoma, jog visgi yra skatinama neapykanta, o tai kelia abejonių dėl pačios išvados konkretumo ir tikslumo, kurios nebuvo pašalintos teisme. Nors komentarų turinys ir vertintinas kaip aštrus, neetiškas, įžeidus ar žeminantis bei viešai matomas, bet yra paremtas savąja nuomone. Šie teiginiai negali būti vertinami kaip kurstantys smurtą ir diskriminaciją ar skatinantys neapykantą nurodytoms asmenų grupėms ar jų atstovams. Laisvė reikšti mintis įtvirtinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje. Nuomonė gali būti neetiška, nepriimtina, net žeidžianti, tačiau, nesant BK 170 straipsnio 2 dalies sudėties požymių visumos, nėra pagrindo asmens nuomonės reiškimą vertinti kaip neapykantos kurstymą. Neįrodyta, kad V. L. veikė tiesiogine tyčia. V. L. papildomos apklausos metu parodė, jog niekada nesiekė skatinti neapykantos, kurstyti smurtą ar diskriminaciją, ką nors įžeisti ar paniekinti.
V. L. komentarai apie žydus buvo paremti Č. I. 2011 m. liepos 17 d. straipsniu „Žydai A. Hitlerio tarnyboje“, viešai paskelbtu interneto svetainėje, kurį galima pasiekti ir dabar, bei straipsniu apie Rotšildus. Komentaras apie homoseksualus buvo paskelbtas perskaičius straipsnį „Gėjai Rusijoje neturi kuo kvėpuoti“, kurį ir dabar galima perskaityti interneto svetainėje. Komentaras apie naujos netradicinės politinės partijos įkūrimą buvo paskelbtas perskaičius straipsnį „Olandijos teismas atvėrė duris pedofilų partijai“, kurį ir dabar galima perskaityti interneto svetainėje. Teismai neatsižvelgė į įvykių, dėl kurių buvo surašyti komentarai, kontekstą.
Teismai, nukrypdami nuo kasacinės praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-102/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-102/2013">2K-7-102/2013</a>), pripažino V. L. kaltu pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį vadovaudamiesi vien tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto L. L. 2015 m. gruodžio 23 d. išvada Nr. EAN-100, kuri buvo parengta ne pagal originalų V. L. straipsnį „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“. Medžiaga iš interneto tyrimui turėtų būti pateikiama išspausdinus momentinę ekrano kopiją, apimančią visą aktualų vaizdą, o ne perrašant tekstą, tačiau tai padaryta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusprendė ranka perrašyti straipsnio tekstą, taip jie netiksliai perteikė straipsnio tekstą, iškraipydami tam tikrus žodžius, įterpdami savo naujus žodžius, taip pakeisdami straipsnio ir jo atskirų dalių reikšmę, o vėliau tokį redaguotą tekstą pateikė specialistui. Pagal perrašytą tekstą buvo padarytos kitokio pobūdžio klaidingos išvados, kuriomis kaip pagrindiniu įrodymu rėmėsi teismai pripažindami V. L. kaltu pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje pateiktame įrodyme (V. L. „facebook“ paskyroje paskelbtame straipsnyje) žodis „prasivėdinti“ parašytas be kabučių, tuo tarpu prie apeliacinio skundo pridėtoje momentinėje ekrano su originaliu V. L. 2015 m. spalio 24 d. straipsniu „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ kopijoje, identišku interneto adresu, buvo paskelbtas straipsnis, kuriame žodis „prasivėdinti“ buvo pavartotas tarp kabučių. Tai įrodymų prieštaravimas, kuris nebuvo pašalintas. Neįrodyta, kad būtent V. L. paskelbė antrąjį ir pakoreguotąjį (parašant žodį „prasivėdinti“ be kabučių) straipsnį.
Klaipėdos apygardos teismas, atmesdamas V. L. gynėjo advokato P. Macenio prašymą dėl teisminės ekspertizės atlikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Specialistas L. L., teikdamas išvadas dėl jam pateikto straipsnio turinio ir nuspręsdamas, jog dauguma istorinių faktų yra ginčytini ir melagingi, peržengė savo kompetencijos ribas, todėl jo išvada yra neobjektyvi, nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato P. Macenio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
Teismai, pripažindami duomenis įrodymais, tarp jų ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto L. L. atliktų ekspertizių aktų išvadas (2016 m. kovo 7 d. Nr. EAN-1, 2015 m. gruodžio 23 d. Nr. EAN-100), bei vertindami įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nepažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimo, aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai.
Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo siekiama sukelti abejonių dėl specialisto L. L. ekspertizių aktų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, išsamiai išanalizavo bei įvertino ekspertizių aktų išvadų turinį, ekspertizes atlikusio L. L. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, motyvuotai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir ekspertizės aktų išvadų duomenų nelaikyti tinkamu įrodymu šaltiniu, išvados pakankamai aiškios ir motyvuotos, logiškos. Specialistas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakė į visus gynybos klausimus (dėl V. L. teksto „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ autorystės galimo iškraipymo ir gynybos nurodytų specialistui pateikto teksto neatitikimų su V. L. parašytu tekstu). Specialistas paaiškino, kad nurodyti neatitikimai neturėjo įtakos 2015 m. gruodžio 23 d. ekspertizės akto išvadoms, nes reikšmę turi ne kableliai, gramatinės klaidos ir pavieniai žodžiai, o koks poveikis daromas teksto turiniu tam tikrais teiginiais. Specialisto parodymais paneigtos ir kasatorių abejonės dėl 2016 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. EAN-1 išvadų dviprasmiškumo ir prieštaringumo, nes ekspertas konstatavo, kad tiek V. L. komentarais, tiek V. L. interneto erdvėje paskelbtų leidinio „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos bei Konstantino Petrovo paskaitos atskirais teiginiais yra viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta žmonių grupėms, skiriamoms atitinkamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Kasatoriai kritikuoja išvadas nevertindami jų visumos, imdami iš konteksto atskiras išvadų dalis.
V. L. kaltė grindžiama ne vien tik specialisto L. L. išvadomis ir paaiškinimais teisme, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais – liudytojų A. A., S. S., M. B. parodymais, apžiūros protokolo duomenimis, taigi teismas išsamiai ištyrė visus teisingam bylos išsprendimui reikšminus įrodymus ir aplinkybes, tinkamai juos įvertino ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teismų sprendimuose pateikti pakankami motyvai, kodėl vadovautasi vienais įrodymais ir kritiškai vertinti nuteistojo parodymai. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nepažeisti.
V. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2013 m. ir 2015 m. veikos) bei 1702 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad V. L., veikdamas tiesiogine tyčia, viešai prieinamoje interneto erdvėje paskelbė tendencingai nukreiptą informaciją ir komentarus, kuriais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupėms, skiriamoms tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, bei viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui, juos neigė ir šiurkščiai menkino. Tokio pobūdžio informacijos ir pasisakymų nevienkartinis, sistemingas viešas skleidimas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitais nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais garantuojama asmens saviraiškos laisve ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. V. L. veikimo būdas (tendencingos informacijos ir komentarų aktyvus, sistemingas skelbimas viešai prieinamoje erdvėje – internete) įrodo tiek veikų pavojingumą, tiek V. L. veiksmų kryptingumą ir norą taip elgtis.
Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių. Teismo nutartyje pasisakyta pakankamai išsamiai visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo kelti gynėjo apeliaciniame skunde (dėl bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių vertinimo, įrodymų pakankamumo, veikos kvalifikavimo, galimai padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo). Nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstyti sprendimo motyvai, nurodyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pašalintos apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.
Gynybos prašymas dėl teismo ekspertizės paskyrimo buvo apsvarstytas teismo posėdyje ir motyvuotai teismo atmestas. Naujų neištirtų reikšmingų bylai aplinkybių proceso dalyviai nepateikė, o esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų teismas nenustatė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato P. Macenio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 170 straipsnio 2 dalies ir 1702 straipsnio 1 dalies taikymo
V. L. nagrinėjamoje byloje nuteistas už tris atskiras nusikalstamas veikas, kaltinimo ir teismų kvalifikuotas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 1702 straipsnio 1 dalį (viena veika).
Pagrindinis nuteistojo V. L. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentas yra tas, kad V. L. kaltinime nurodytais veiksmais nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o tik pasinaudojo saviraiškos laisve reikšti savo asmeninę nuomonę, akcentuojant, kad vienu atveju (2013 m. lapkričio 7 d. veika) jis tik paskelbė viešai prieinamus kitų autorių tekstus jų nepakeisdamas, antruoju atveju (2015 m. spalio 24 d. veika) savo parašytu tekstu neturėjo tyčios skatinti neapykantą, kurstyti smurtą ar diskriminaciją prieš kaltinime nurodytas žmonių grupes, todėl jo veiksmai neatitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos sudėties požymių.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Saviraiškos laisvė ir jos apribojimo sąlygos taip pat įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje. Taigi, net ir tais atvejais, kai asmuo įgyvendina savo saviraiškos laisvę, ši laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. pagal įstatymą, siekiant teisėto tikslo ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).
Vienas saviraiškos laisvės įgyvendinimo apribojimo atvejų nustatytas BK 170 straipsnyje. Aiškinant ir taikant jį nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo atvejais, kai ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis veiksnius (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perin?ek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, § 204–212, su tolesnėmis nuorodomis):
10.1. tai, ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas;
tai, ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Vertindamas šį aspektą EŽTT yra itin „jautrus“ pernelyg bendro pobūdžio teiginiams, kuriais puolama arba negatyviai pateikiama visa etninė, religinė ar kita grupė. EŽTT sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes, pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją, peticijos Nr. 1813/07, § 54). EŽTT yra pabrėžęs, kad diskriminacija, grindžiama seksualine orientacija, yra tokia pat rimta (sunki, pavojinga), kaip ir diskriminacija, grindžiama rase, kilme ar odos spalva (Vejdeland ir kiti prieš Švediją, § 55);
tai, kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į interneto prieinamumą ir galimybes saugoti bei perduoti (skleisti) didžiulius informacijos kiekius, jis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės prieigą prie žinių (informacijos) ir palengvinant informacijos skleidimą apskritai. Interneto vartotojų anonimiškumas gali paskatinti laisvą idėjų ir informacijos srautą. Kartu informacijos skleidimo internetu paprastumas, apimtis ir greitis bei kartą atskleistos informacijos išlikimas (nuolatinis pobūdis) gali labai pasunkinti neteisėtų kalbų internete poveikį, palyginus su tradicine žiniasklaida (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133, 147, su tolesnėmis nuorodomis).
Pažymėtina, kad EŽTT sprendimą dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo bylose dėl „neapykantos kalbų“ paprastai lemia įvairių veiksnių sąveika, o ne izoliuotai vertinamas vienas iš jų. Taigi Konvencijos 10 straipsnio reikalavimų vertinimas aptariamos kategorijos bylose yra labai susijęs su konkrečios bylos kontekstu (Perin?ek prieš Šveicariją, § 208) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-648/2016">2K-86-648/2016</a>).
Pagal BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.
Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui. Nagrinėjamos bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra nustatytos, teismų sprendimuose pakankamai argumentuota, kad V. L. ne dėl atsitiktinumo vieną kartą, bet sistemingai, paskelbdamas minėtus plačios apimties tekstus ir pateikdamas viešus komentarus, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į žydų tautai, homoseksualams bei konservatorių ir liberalų partijoms priklausančius asmenis, iš jų tyčiojosi ir juos niekino.
Kasatoriai taip pat nurodo, kad V. L. kaltę paneigia aplinkybė, kad paskelbti tekstai (knygos „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos ir Konstantino Petrovo paskaitos vertimai) yra sukurti ne jo ir yra prieinami viešoje interneto erdvėje. Kaip teigia kasatoriai, tokiais veiksmais V. L. tik išreiškė savo nuomonę, tą padarė remdamasis viešai prieinamais šaltiniais, todėl jo veikoje nėra visų būtinų nusikaltimo sudėties (BK 170 straipsnio 2 dalis) požymių.
Saviraiškos teisės įgyvendinimas, taip pat ir skelbiant kitų autorių tekstus, priešingai negu siekia įteigti V. L., nėra beribis, todėl tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad saviraiškos teisės realizavimas gali būti ribojamas atsižvelgiant į kitus saugomus interesus ir vertybes, kuriems dėl saviraiškos teisės įgyvendinimo gali būti padaroma didesnė žala ir tai gali sukelti visuomenėje negatyvius padarinius. Pažymėtina, kad V. L. tekstų (knygos „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos ir Konstantino Petrovo paskaitos vertimai į lietuvių kalbą) turinio pobūdį neabejotinai suprato, taigi galėjo jį vertinti kritiškai ir suvokęs turinio pobūdį jo neskelbti, tačiau jis ne tik kad paskelbė tekstus, kurie akivaizdžiai skatina neapykantą žmonių grupei, skiriamai kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu, bet šiems tekstams parašė atitinkamus savo sukurtus komentarus, papildančius ir praplečiančius neapykantos skatinimą žmonių grupėms, skiriamoms tiek tautiniu, tiek socialinės orientacijos, tiek įsitikinimų pagrindu. Todėl teismai tinkamai nustatė V. L. kaltę.
V. L. nuteisimas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2013 m. lapkričio 7 d. veika), kaltinant jį viešu niekinimu ir neapykantos skatinimu žmonių grupei, skiriamai tautiniu, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu, be kitų įrodymų, grindžiamas ir 2016 m. kovo 7 d. eksperto išvada Nr. EAN-1, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuojama, kad knygoje „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ (jos santraukoje) yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu, Konstantino Petrovo paskaitoje (kurią V. L. taip pat išplatino) yra skatinama neapykanta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui kilmės ir iš dalies socialinės padėties požiūriu. Be to, teismai rėmėsi ir eksperto išvadomis dėl V. L. viešai internetinėje erdvėje paskelbtų komentarų (iš viso 4) vertinimo, nurodant, kad šiais komentarais išreiškiamas viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas žmonių grupėms, skiriamoms seksualinės orientacijos, tautiniu, politinių įsitikinimų pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl tinkamo veikų kvalifikavimo, dar kartą įvertino įrodymus ir padarė dėl to motyvuotai pagrįstas išvadas. Teismas analizavo nuteistojo ginčijamą įrodymą – 2016 m. kovo 7 d. eksperto išvadą Nr. EAN-1 – lygino išvados turinį su tyrimą atlikusio specialisto L. L. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, kuriame jis patvirtino savo išvadų teisingumą. Taigi, eksperto išvados aiškumas bei kitų bylos įrodymų vertinimas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, nutartyje pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo. Kitų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų kasatoriai nenurodo ir neargumentuoja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismai padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartus EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotus kriterijus sprendžiant dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo konkrečioje situacijoje darytina išvada, kad V. L. veiksmai, 2013 m. lapkričio 7 d. paskelbiant knygos „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ santraukos bei Konstantino Petrovo paskaitos rusų kalba vertimus ir parašant jiems komentarus, įvertinus juos bendrame jo veiklos kontekste, teismų tinkamai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų vertinant įrodymus nenustatyta.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai, nukrypdami nuo teismų praktikos, netinkamai pritaikė BK 1702 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš Lietuvos Respublikos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 1702 straipsnį baudžiamoji atsakomybė taikoma ne tik už dispozicijoje minimų nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą, bet ir už visų SSRS ir nacistinės Vokietijos agresijos faktų prieš Lietuvos Respubliką neigimą ar šiurkštų menkinimą bei pritarimą šiems faktams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-102/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-102/2013">2K-7-102/2013</a>).
V. L. pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neigė Lietuvos konstitucinę santvarką – demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu.
Byloje nustatyta, kad V. L. interneto svetainėje www.facebook.com savo paskyroje parašė ir viešai paskelbė tekstą „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, kuriame jis pasirašė kaip teksto autorius ir išdėstė mintis apie Lietuvos valstybės istoriją, pateikė savo vertinimą apie 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes, komentavo prie to prisidėjusius asmenis, tautas, tarpvalstybinių santykių situaciją, analizavo užsienio politikos situaciją po Antrojo pasaulinio karo, komentavo valstybės, okupavusios Lietuvos valstybę, veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos gyventojus, atitinkančius tarptautinio nusikaltimo žmoniškumui – tremties – požymius. Minėtiems vertinimams išreikšti V. L. pasirinko atitinkamą rašymo stilių. Teismai sprendimuose, be kitų įrodymų, rėmėsi ir 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvada Nr. EAN-100, kurioje nurodyta, jog straipsnio „Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ kai kuriais teiginiais kartu su menkinamų, niekinamų žinių skleidimu viešai pritariama Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems nusikaltimams žmoniškumui, SSRS įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus (konkrečiai – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą), trėmimai kaip nusikaltimai neigiami ir šiurkščiai menkinami, tai padaryta užgauliu ir visas trėmimų aukas įžeidžiančiu būdu.
Pasak kasatorių, pateikus ekspertui iškraipytą tekstą, atitinkamai buvo padarytos klaidingos išvados. Šis argumentas buvo keltas apeliaciniame skunde, į kurį apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė. Kasaciniame skunde nurodomi tie patys, kasatorių manymu, netikslumai ekspertiniam tyrimui pateiktame tekste, kurie buvo įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje detaliai įvertino V. L. skunde nurodytus jo paskelbto ir ekspertiniam tyrimui pateikto teksto neatitikimus, konstatuodamas, kad jie daugiausia susiję su skyrybos ženklais, pavieniais žodžiais, todėl padarė išvadą, kad šie neatitikimai nepakeičia teksto turinio iš esmės, be to, vertindamas 2016 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvadą Nr. 11-1347 (16) dėl autorystės, paneigė nuteistojo abejonę dėl ekspertiniam tyrimui pateikto teksto autorystės. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis bylos įrodymų visumos (specialisto L. L. parodymais, kuriais jis patvirtino išvadų teisingumą, pačios 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvados Nr. EAN-100 bei 2016 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvados Nr. 11-1347 (16) turinio) vertinimu.
Apibendrinusi išdėstytus argumentus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį, esminių BPK reikalavimų įrodymų vertinimui pažeidimų nenustatyta.
Kita vertus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai įvertinus V. L. pateiktą kaltinimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo V. L. nuteisiant pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika).
Pažymėtina, kad V. L. kaltinimai pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika) ir 1702 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti už teksto viešą paskelbimą interneto svetainės www.facebook.com savo vartotojo paskyroje bei už to paties teksto paskelbimą komentaruose po kitais tekstais, esančiais skirtinguose tinklalapiuose. Iš pateikto kaltinimo matyti, jog V. L. kaltinamas teksto, pavadinimu „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“, viešu paskelbimu bei jo paskelbimu komentaruose (2 kartus) kvalifikuojant minėto teksto paskelbimą kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys leidžia teigti, kad išvados dėl V. L. kaltumo padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje ir 1702 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas grindžiami bendrais įrodymais: apžiūros protokolu, liudytojų A. A., S. S. parodymais, 2016 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1347 (16), specialisto L. L. parodymais, 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvada Nr. EAN-100. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pastarojoje išvadoje konstatuota, jog straipsniu „Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ tikimasi susilpninti esamas valdžios struktūras, pasėti nepasitikėjimą jomis, tai akivaizdžiai rodo neapykantą kai kurioms dabartinei Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, tradicijoms. Kai kuriais teiginiais kartu su menkinamų, niekinamų žinių skleidimu viešai pritariama Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems nusikaltimams žmoniškumui, TSRS įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, trėmimai kaip nusikaltimai neigiami ir šiurkščiai menkinami, tai padaryta užgauliu ir įžeidžiančiu būdu. Taigi iš teismo nuosprendžio turinio išplaukia, kad 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvada Nr. EAN-100 nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų susijusios su kaltinimu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį dėl viešo niekinimo ir neapykantos skatinimo žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu. Teismo nuosprendyje neišskiriami ir jokie kiti įrodymai, kurie patvirtintų kaltinime nurodytas aplinkybes, nuosprendžiu taip pat nenustatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, kurioje daromos išvados dėl veikos pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika) sudėties požymių nustatymo ir kvalifikavimo, yra pateikiamas ne 2015 m. spalio 24 d. veikos aplinkybių vertinimas, o kitos, 2013 m. lapkričio 7 d., nusikalstamos veikos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas (dėl neapykantos skatinimo žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu, konkrečiai – žydams, žmonių grupei, skiriamai seksualinės orientacijos, taip pat įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu).
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pritariant pirmosios instancijos teismo sprendimui V. L. pripažinti kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika) remiamasi 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvada Nr. EAN-100, klaidingai nurodant, kad V. L. paskyroje paskelbto straipsnio „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ kai kuriais teiginiais įžeidžiami ir niekinamai apibūdinami valstybės piliečiai kaip tam tikros tautos (žydų) atstovai. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka eksperto išvados, kurios baigiamojoje atsakymų į pateiktus tyrimui klausimus dalyje, tokių teiginių nėra, to kitų įrodymų pagrindu nenustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nuoroda apie žydų tautos atstovų niekinimą ir įžeidimą yra paminėta tiriamojoje 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvados Nr. EAN-100 dalyje, tačiau joje taip pat kalbama ir apie tai, kad tokie pat įžeidimai ir niekinimai stebimi ir vokiečių tautos atstovų atžvilgiu bei tokių Vakarų valstybių kaip JAV piliečių atžvilgiu, tačiau kaltinimai dėl to V. L. pareikšti nebuvo.
Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad prašyme atlikti tyrimą ir pateikti aptariamą eksperto išvadą buvo suformuoti tokie klausimai:,,Ar kaltinime nurodomu tekstu viešai pritariama Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, jei neigiami ar šiurkščiai menkinami, ar tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu? Ar viešai pritariama SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje arba karo nusikaltimams?“ Kaip matyti, ekspertui nebuvo pateikti klausimai, susiję su poreikiu išsiaiškinti, ar V. L. paskelbtu tekstu viešai skatinama neapykanta žmonių grupei, skiriamai tautiniu ar kitu pagrindu, taigi logiška, kodėl tokių atsakymų nėra ir eksperto atlikto tyrimo galutinėse išvadose, nes tai nebuvo šio tyrimo objektas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nuosprendyje ir nutartyje klaidingai remiamasi 2015 m. gruodžio 23 d. eksperto išvada Nr. EAN-100, taip pat kitais, su įrodinėjama nusikalstama veika nesusijusiais įrodymais. Būtent įrodymais, kurie yra susiję su paskelbto teksto „Diagnozė – Lietuviai serga Stokholmo sindromu“ vertinimu pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį, tačiau ne su BK 170 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymiais (niekinimas ir neapykantos skatinimas žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu). Tai rodo, kad nuosprendyje ir nutartyje BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius pagrindžiančių įrodymų nėra, atitinkamai nėra ir teisinių motyvų dėl šios nusikalstamos veikos sudėties buvimo V. L. veikoje (2015 m. spalio 24 d. veika). Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos požymiai negali būti preziumuojami, juos būtina įrodinėti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo žmonių grupei, skiriamai tautiniu pagrindu, – žydams, nėra pagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir negali būti preziumuojama.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir į tai, kad kasacinė byla nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos dalis dėl nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika) byloje nesant nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių V. L. turi būti nutraukta.
Įvertinus tai, kad V. L. byla dėl vienos nusikalstamos veikos nutraukiama, šiuo pagrindu turi būti keičiamas ir bausmių, paskirtų už kitas dvi likusias nusikalstamas veikas, bendrinimas (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) bei galutinės bausmės paskyrimas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 7 d. nutarties dalį dėl V. L. nuteisimo pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2015 m. spalio 24 d. veika) panaikinti ir bylą V. L. dėl to nutraukti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl V. L. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 170 straipsnio 2 dalį (2013 m. lapkričio 7 d. veika) ir 1702 straipsnio 1 dalį subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, – laisvės apribojimo aštuoniems mėnesiams – iš dalies pridėti laisvės apribojimą trims mėnesiams, ir galutinę subendrintą bausmę V. L. paskirti laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių įpareigojant per visą šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
