L. K. pagal BK 225 str., 225 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-8-788/2018 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAI

ARTŪRAS PAŽARSKIS IR ARTŪRAS RIDIKAS

ATSKIROJI NUOMONĖ

DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS IŠPLĖSTINĖS SEPTYNIŲ TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2018 M. KOVO 13 D.

NUTARTIES

2018 m. kovo 13 d.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 384 straipsnio 10 dalimi, pateikiame atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos (toliau – ir išplėstinė teisėjų kolegija) 2018 m. kovo 13 d. nutarties šioje byloje. Su šia nutartimi iš dalies nesutinkame dėl bausmių subendrinimo ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo taikymo nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., remdamiesi toliau nurodytais argumentais.

1. Pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį (iš viso už 13 nusikalstamų veikų) laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (iš viso už 7 nusikalstamas veikas) laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

3. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (iš viso už 7 nusikalstamas veikas) laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

4. Apeliacinės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas:

4.1. panaikinta nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir L. K. išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; L. K. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir devynių mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės ir kitos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir L. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemones;

4.2. panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) ir jis išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; S. R. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. bei M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir kitos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę;

4.3. panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) ir jis išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuteistajam V. P. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. ir M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir kitos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

5. Sutinkame su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų bausmių dydžiais už padarytus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į per ilgą bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmę, tačiau manome, kad šiems nuteistiesiems bausmės subendrintos netinkamai, nesilaikant baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl bausmių bendrinimo.

6. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems bausmes bendrino „gana palankiai, o galutinės bausmės dydis, matyt, buvo parinktas atsižvelgiant į ketinimus taikyti bausmės vykdymo atidėjimą“, tačiau padarė išvadą, kad bausmių bendrinimas, galutinių bausmių nustatymas ir bausmių vykdymo atidėjimo taikymas atitiko BK 63 straipsnio 4 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies (atitinkamų redakcijų) nuostatas. Tokios išvados kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu.

7. Nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje L. K. yra nuteistas už devynių nusikalstamų veikų padarymą (tris sunkius ir šešis apysunkius nusikaltimus), S. R. nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą (tris sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus), o V. P. – už penkių (du sunkius ir tris apysunkius nusikaltimus), visiems nuteistiesiems paskirtos vienodo dydžio galutinės subendrintos bausmės. Pavyzdžiui, nuteistajam L. K. prie griežčiausios – trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kitų bausmių (įskaitant ir už du sunkius nusikaltimus) pridėta bendrai du mėnesiai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Panaši situacija ir su nuteistaisiais S. R. ir V. P. Todėl manome, kad nuteistiesiems šioje byloje iš esmės paskirta laisvės atėmimo bausmė realiai tik už vieną sunkų nusikaltimą, nes už kitus nusikaltimus pridėtų bausmių dydžiai yra simboliniai (kelios ar keliolika dienų).

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskyrė vienodas galutines laisvės atėmimo bausmes (kiekvienam po ketverius metus laisvės atėmimo), nors kiekvienas iš jų yra nuteisti už skirtingą skaičių nusikaltimų, dalis veikų yra padarytos bendrininkaujant, o pagal teismų nustatytas aplinkybes bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką vaidmuo ir pobūdis skyrėsi. Taigi, galutinės bausmės nėra ir teisingai individualizuotos. Todėl vienodų galutinių bausmių paskyrimas visiems trims nuteistiesiems neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio nuostatų.

9. Nors BK 63 straipsnio redakcija, kuri taikyta bendrinant bausmes, nenustatė, kokio dydžio minimali bausmė turi būti pridedama, tačiau bendrinant kelias tuo pačiu nuosprendžiu paskirtas bausmes, kai jos yra iš dalies sudedamos, turi būti paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, taip ir tinkamai individualizuota. Šiuo atveju, nagrinėtoje byloje paskirtos galutinės subendrintos bausmės neatitinka bausmės paskirties, o atsižvelgus į tai, kad nuteistieji padarė ir yra nuteisti už sunkius ir apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, formalus bausmių subendrinimas neužtikrina lygybės prieš įstatymą ir teisingumo principų įgyvendinimo. Be to, nuteistiesiems paskyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmes, buvo nepagrįstai sukurta BK 75 straipsnyje numatyta sąlyga, leidusi asmenims, nuteistiems už kelis sunkius nusikaltimus, taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas teisingumą įvykdė tik formaliai.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) jurisprudencijoje, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, manome, kad prokuroro kasacinis skundas turėjo būti tenkintas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. pakeista, paskiriant griežtesnes subendrintas bausmes, ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimas panaikintas.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas