R. J. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 260 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-508/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04230-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo R. J. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. apkaltinamojo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius nuteistasis R. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nepagrįsto pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kasatorius teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai jį nuteisė, taip pat pažeidė in dubio pro reo principą. Žemesniųjų instancijų teismai faktines aplinkybes ir bendrininkavimo turinį nustatė skirtingai, nors kaltinime pasak kasatoriaus, bendrininkavimas nebuvo inkriminuotas, tačiau teismai pritarė kaltinamajame akte nustatytai aplinkybei, kad jis (kasatorius) nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su R. V. ir J. S. pagal išankstinį susitarimą. Apeliacinės instancijos teismui išteisinus J. S. bei pašalinus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio faktinę aplinkybę apie veikimą bendrai, bendrai atliktų veiksmų turinys iki tol buvęs neaiškiu, tapo visiškai nebesuprantamu. Išteisinus J. S., išankstinis susitarimas veikti bendrai kartu su R. V. liko nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo J. S. ir jo atžvilgiu. Kasatorius laiko, kad, atsižvelgiant į bendrai veikusių asmenų (bendravykdytojų) vaidmenis ir tokios situacijos neatribojimo nuo bendrininkų grupėje padarytų veiksmų, tiek ir dėl skirtingo tų pačių duomenų vertinimo jo ir J. S. atžvilgiu bei tuo pačiu remiantis nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 metų apžvalga „Bylos perdavimas prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties baudžiamojo proceso kodekso nustatytiems reikalavimams ar iš naujo nagrinėti teismui“ galėtų būti priimtas sprendimas baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti prokurorui.

Kasatorius taip pat teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo klausimu yra itin lakoniški, o apeliacinės instancijos teismas bausmės klausimui apskritai neskyrė jokio dėmesio. Kasatorius pažymi, kad jis yra beveik sulaukęs pensinio amžiaus, neteistas, jo dalyvavimas, netgi jei toks būtų pripažintas, darant nusikalstamą veiką, laikytinas antraeiliu, o jo veiksmai tiesiogiai jokių žalingų padarinių visuomenės sveikatai nesukėlė, taigi nuteisimas ilga terminuoto laisvės atėmimo bausme yra neadekvatus ir neproporcingas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Kasacinis skundas nėra grindžiamas teisiniais argumentais.

Kasaciniame skunde tvirtinant, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai bei netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas iš esmės ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kuriomis buvo konstatuota, kad nusikalstama veika padaryta bendrai veikiant, nors kaltinime, pasak kasatoriaus, bendrininkavimas nebuvo inkriminuotas. Kasatorius, pateikdamas savą faktinių bylos aplinkybių vertinimą ir akcentuodamas tai, kad apeliacinės instancijos teismui išteisinus J. S. ir pašalinus aplinkybę apie bendrą veikimą su juo, išankstinis susitarimas liko nustatytas su R. V., o bendrai atliktų veiksmų turinys jam buvęs neaiškus, tapo visiškai nebesuprantamu.

Atrankos kolegija pažymi, kad toks kasacinio skundo pagrindimas formaliai nurodant BPK reikalavimų pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą teismams galimai netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Šie kasatoriaus deklaratyvaus pobūdžio argumentai suponuoja tai, kad kasacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti bylos duomenis ir nustatyti kitokias faktines aplinkybes nei jas nustatė apeliacinės instancijos teismas, t. y. iš naujo spręstų kasatoriaus kaltės klausimą, tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina išimtinai teisės taikymo aspektu. Teisinių argumentų šiuo aspektu nepateikta.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo klausimas (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.,). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje skirdamas atskirą argumentų dalį (nuosprendžio 19 punktas) pagrindė savo išvadą dėl galimybės taikyti kasatoriui BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą svarstant bausmės skyrimo klausimą.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis