Kasacinio skundo Nr. DOK-515/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24690-2025-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama asmens, kuriam byla nutraukta, A. A. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertės ir sumažinti šią vertę iki 5000 Eur ar 15 736,18 Eur, leidžiant ją mokėti dalimis per 2 metus.
Kasatorius laikosi pozicijos, kad visos konfiskuotino automobilio vertės – 26 805 Eur – išieškojimas nėra tinkama priemonė, neatitinka interesų pusiausvyros ir yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei. Kasatorius pažymi, kad yra nedirbantis, neturi turto, kadangi skiriasi su žmona, pragyvena padedamas senyvo tėvo, be to, anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka. Dėl to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti išieškojus iš kasatoriaus tik dalį konfiskuotino turto vertės, o žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atsisakė sumažinti konfiskuotino turto vertę.
Kasacinio skundo Nr. DOK-515/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24690-2025-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama asmens, kuriam byla nutraukta, A. A. kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 13 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl konfiskuotino turto – automobilio – vertės ir sumažinti šią vertę iki 5000 Eur ar 15 736,18 Eur, leidžiant ją mokėti dalimis per 2 metus.
Kasatorius laikosi pozicijos, kad visos konfiskuotino automobilio vertės – 26 805 Eur – išieškojimas nėra tinkama priemonė, neatitinka interesų pusiausvyros ir yra neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei. Kasatorius pažymi, kad yra nedirbantis, neturi turto, kadangi skiriasi su žmona, pragyvena padedamas senyvo tėvo, be to, anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka. Dėl to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti pasiekti išieškojus iš kasatoriaus tik dalį konfiskuotino turto vertės, o žemesnės instancijos teismai nepagrįstai atsisakė sumažinti konfiskuotino turto vertę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad automobilio, kurio vertę atitinkančią pinigų sumą nuspręsta konfiskuoti iš kasatoriaus, likutinė vertė pagal lizingo sutartį yra 15 736,18 Eur. Teismai nepagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, o ne lizingo sutartimi. Juo labiau, kad prokurorė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išieškoti būtent 15 736,18 Eur dydžio sumą, kuri atitinka automobilio likutinę vertę pagal lizingo sutartį. Vien dėl to, kad kasatoriaus automobilis įsigytas pagal lizingo sutartį, jis buvo nubaustas griežčiau, nes iš jo konfiskuojamas ne tik automobilis, bet ir papildoma 11 000 Eur suma. Kasatoriaus vertinimu, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose ir netinkamai individualizavo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad asmuo, kuriam byla nutraukta, nesutinka su teismų sprendimu išieškoti iš jo visą konfiskuotino turto – automobilio – vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl prašo šią sumą sumažinti ir leisti ją sumokėti per 2 metų laikotarpį.
Įvertinus kasacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad skunde keliami BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonės atitikties proporcingumo principui klausimai iš esmės yra susiję su bylos aplinkybių ir paties kasatoriaus asmenybę apibūdinančių duomenų vertinimu. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 12–17 punktų matyti, kad vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą turto konfiskavimo klausimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek A. A. nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, tiek ir paties kasatoriaus asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie iš esmės atkartojami ir kasaciniame skunde. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė ir dėl kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą prokurorė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sumažinant iš A. A. išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą iki likutinės automobilio vertės pagal lizingo sutartį (skundžiamos nutarties 18 punktas).
Taigi, kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas pakartotinai įvertintų bylos aplinkybes, nustatytas žemesnės instancijos teismams sprendžiant išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos proporcingumo klausimą. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina išimtinai teisės taikymo tinkamumo aspektu. Šiuo atveju kasatorius nenurodo argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir (ar), priimdami skundžiamus sprendimus, padarė esminių BPK pažeidimų. Konstatuotina, kad kasaciniame skunde pateikti argumentai nelaikytini tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti asmens, kuriam byla nutraukta, A. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė
