Kasacinio skundo Nr. DOK-522/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06555-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo L. R. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir nuteistojo L. R. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 2 379,52 Eur ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo L. R..
Kasacinio skundo Nr. DOK-522/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06555-2023-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo L. R. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir nuteistojo L. R. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos 2 379,52 Eur ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo L. R..
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami L. R. kaltu pagal BK 164 straipsnį, iš esmės nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje aiškiai apibrėžtos šios nusikalstamos veikos ribos, jos kriminalizavimo sąlygos bei santykis su civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinėje jurisprudencijoje pabrėžta, kad BK 164 straipsnis negali būti taikomas formaliai, remiantis vien tik alimentų nemokėjimo faktu, nes pati pareigos nevykdymo aplinkybė dar nereiškia nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tik esant visetui kumuliatyvių sąlygų, kurių kiekviena turi būti nustatyta remiantis patikimais ir teismo patikrintais įrodymais. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-484/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-484/2012">2K-484/2012</a> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė už neveikimą galima tik tuo atveju, kai nustatyta ne tik teisinė pareiga veikti, bet ir reali galimybė tą pareigą vykdyti, o išvada apie tokios galimybės buvimą negali būti daroma prielaidomis. Taigi, teismas privalo motyvuotai atsakyti, iš kokių konkrečių duomenų daro išvadą, kad kaltinamasis buvo darbingas, turėjo pakankamas pajamas ar kitokias turtines galimybes teikti išlaikymą. Byloje tokio vertinimo nebuvo atlikta, teismai apsiribojo abstrakčia išvada, kad „nebuvo objektyvių kliūčių“, tačiau neatskleidė, kokiais konkrečiais įrodymais ši išvada grindžiama. Be to, kasacinėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 164 straipsnio taikymas yra galimas tik tada, kai pareigos vykdymo neįmanoma užtikrinti civilinio proceso priemonėmis arba kai tokios galimybės yra pasunkintos dėl paties skolininko nesąžiningų veiksmų. Šioje byloje teismai formaliai konstatavo, kad civilinės priemonės buvo neveiksmingos, tačiau neanalizavo, ar jos apskritai buvo taikomos tinkamai ir pagal faktinę situaciją. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatytas būtinas BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis nuteistojo L. R. tiesioginė tyčia, taip pat nebuvo įrodyta, jog civilinės teisinės priemonės buvo išnaudotos ar tapo neveiksmingos dėl paties kasatoriaus nesąžiningų veiksmų. Tokios aplinkybės eliminuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį galimybę, todėl žemesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai prieštarauja tiek kasacinei praktikai, tiek konstituciniams baudžiamosios teisės taikymo principams. Be to, kasatorė pažymi, kad žemesnės instancijos teismai, priteisdami iš nuteistojo L. R. ekstradicijos išlaidas, padarė esminę teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nes neteisingai aiškino BPK 105 straipsnio 1 dalies turinį ir paskirtį. Teismai, aiškindami BPK 105 straipsnio nuostatas, neįvertino esminės aplinkybės, kad L. R. iš Lietuvos Respublikos išvyko dar 2021 m. birželio mėnesį, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir nebuvo taikytos jokios kardomosios priemonės. Esant šioms aplinkybėmis pats išvykimas į užsienį pats savaime negali būti aiškinamas kaip vengimas baudžiamojo proceso, o vėliau susiklosčiusi būtinybė, pasitelkti ekstradicijos procedūrą, negali būti siejama su kasatoriaus kaltu elgesiu. Taip pat kasatorė pamini, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai ignoravo tai, kad kasatorius nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą procesą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes
Kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su nuteistojo L. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, įrodytumu ir ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis pagrįstumu.
Visų pirma atrankos kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl netinkamo BK 164 straipsnio nuostatų taikymo L. R. atžvilgiu, kaip matyti iš jo gynėjos apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, apeliacine tvarka neskųstas ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtas. Konstatuotina, kad gynėjos kasacinio skundo dalis dėl BK 164 straipsnio netinkamo taikymo paduota dėl nuosprendžio ir nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Kasaciniame skunde pakartojamas apeliacinio skundo argumentas dėl ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis pagrįstumo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas, tam savo nutartyje skirdamas atskirą argumentų dalį, įvertino šiuos apeliacinio skundo argumentus ir nutarties 12-14 punktuose pagrindė savo išvadą. Kasaciniame skunde nurodomi teiginiai nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvadų ir nepagrindžia esminio BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, o nurodoma teismų praktika neprieštarauja teismų išvadoms dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš nuteistojo L. R..
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti ekstradicijos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka. Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo L. R. gynėjos advokatės Aušros Ručienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis