Baudžiamoji byla Nr. 2K-306/2013
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2 (S)
2013 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2010 m. gruodžio 16 d. epizodas) laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. sausio 24 d. epizodas) – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (2011 m. kovo 1 d. epizodas) – laisvės atėmimu trejiems metams, 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, taikant bausmių apėmimą, griežčiausia trejų metų laisvės atėmimo bausme apimant šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir L. T. bei D. T., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios A. V. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. V. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti, ir platino psichotropines medžiagas, t. y. Kėdainiuose (tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje) tris kartus neteisėtai perdavė L. T. psichotropinių medžiagų: ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 16 d., 15.00 val. (tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku), – ne mažiau kaip 1,502 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,433 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; ne vėliau kaip 2011 m. sausio 24 d., 15.30 val. (tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku), – ne mažiau kaip 0,442 g gelsvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,089 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; ne vėliau kaip 2011 m. kovo 1 d., 10.30 val. (tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku), – ne mažiau kaip 37,63 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 9,459 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, nedidelis kiekis – 0,037 g psichotropinės medžiagos amfetamino bei nedidelį kiekį – 0,154 g psichotropinės medžiagos mefedrono.
Be to, ji iki 2011 m. kovo 1 d. savo gyvenamojoje vietoje Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 6,1642 g narkotinės medžiagos kanapių dalių, kurių dalį – 5,9560 g – supakuotą į 33 paketėlius, laikė iki 2011 m. kovo 1 d., apie 10.45 val., kai kratos minėtoje vietoje metu ji buvo rasta ir paimta, o kitą šios narkotinės medžiagos dalį – 0,2082 g – viename paketėlyje laikė iki 2011 m. kovo 1 d., apie 15.10 val., kai asmens kratos metu Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Vytauto pr. 91, ji buvo rasta ir paimta.
Kasaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.
Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas (BK 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį). A. V. teigia, kad trijų nusikalstamų veikų, už kurias ji nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nepadarė, o buvo apkalbėta L. T.. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ir nenustatė nusikaltimo sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropoines medžiagas arba tokių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. V. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismai rėmėsi tik abejotinais L. T. ir D. T. parodymais. Byloje tik yra duomenų, kad L. T. gaudavo psichotropinių medžiagų iš kitų asmenų, o ne iš kasatorės, tačiau teismai į tai neatsižvelgė.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismai nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nesiėmė visų priemonių tiesai byloje nustatyti, neatliko procesinių veiksmų – nepaskyrė A. V. balso fonoskopinės ekspertizės. Nuteistoji tvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris nurodytas telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole, ji nesinaudojo, o kitais būdais paneigti šios versijos nebuvo galima. Taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
Atsiliepimu į nuteistosios A. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę byloje surinktus įrodymus, tinkamai, nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, juos įvertino bei padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios A. V. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, motyvuotai pasisakė dėl veikos kvalifikacijos. Teismas, neskirdamas fonoskopinės ekspertizės, nepažeidė BPK 287 straipsnio nuostatų, nes tai, kad kasatorė naudojosi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina kiti bylos duomenys, kuriuos teismai pagrįstai pripažino įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs visus L. T. ir D. T. paaiškinimus, juos įvertino ir išsamiai aptarė bei motyvuotai atsakė į visus A. V. apeliacinio skundo argumentus.
Nuteistosios A. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, nustatytas pagal surinktus byloje įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009).
Nors kasatorė neigia padariusi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nurodo, kad teismai neatskleidė tikslo platinti psichotropines medžiagas, tačiau iš teismų sprendimų turinio matyti, kad, teismams visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus ir įvertinus jų visetą, nustatytas šis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. A. V. nusikalstama veika neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei jas platinus, visiškai įrodyta nuosekliais D. T. ir L. T. parodymais ir rašytiniais įrodymais. Byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad A. V. bendravo su L. T., kuri kartu su D. T. disponavo, patys vartojo ir platino narkotines medžiagas. A. V. iš nenustatytų asmenų gaudavo narkotinių medžiagų į skolą, rūpindavosi skolos atsiėmimu – tai buvo išaiškinta vykdant operatyvinius veiksmus (vykdant sekimą, klausantis telefoninių pokalbių). Asmens kratos ir kratos gyvenamojoje vietoje metu pas A. V. buvo rasta narkotinių medžiagų kanapių – tą pripažįsta ir pati kasatorė, neskųsdama nuosprendžio dalies, kuria ji nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ši A. V. nusikalstama veika yra susijusi su jai inkriminuotu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolais ir prie jų pridėtomis stenogramomis nustatyta, kad A. V. kalbėjo su įvairiais asmenimis apie psichotropines medžiagas, taip pat SMS žinutėmis bei pokalbiais bendravo su ta pačia L. T. apie psichotropinių medžiagų įgijimą, parūpinimą L. T. ir apie pinigus už šias medžiagas. D. T. ir L. T. gyvenamojoje vietoje rasti sąsiuviniai bei užrašų knygelės, kuriose ši žymėjusi psichotropinių medžiagų, įgytų iš A. V., datas, kiekius, kainas, pinigų sumas. Pažymėtina ir tai, kad A. V. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, paskutiniu nuosprendžiu (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu) buvusi nuteista taip pat pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nustatytus faktus, A. V. kaltės neigimas pagrįstai teismų įvertintas kritiškai, tai pripažįstant kaltinamosios gynybine versija, visiškai neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentais, kad teismai nenustatė jos tikslo platinti psichotropines medžiagas.
Taip pat konstatuotina, kad vertindami įrodymus teismai laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kitų šioje byloje nuteistų asmenų L. T. ir D. T. parodymus, juos sulygino su kitais bylos duomenimis ir motyvuotai pripažino nuosekliais. Laikyti neteisinga tokią teismų išvadą nėra teisinio pagrindo pagrindo, o iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus kasacinės instancijos teismas neįgaliotas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai turėjo skirti fonoskopinę ekspertizę, o jos nepaskyrę pažeidė BPK 287 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BPK 287 straipsnis numato teismo teisę atlikti proceso veiksmus, tačiau nenustato tokios pareigos. Nors nuteistoji tvirtina, kad mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ji nesinaudojo, tačiau ši jos versija paneigta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, patvirtinančiu faktą, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba buvo užfiksuota A. V. daugkartiniai pokalbiai bei SMS žinutės su L. T., taip pat ir nuteistosios L. T. parodymais teisme, kad telefoniniai pokalbiai vyko būtent su A. V.. Taigi, skirti fonoskopinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar minėtu mobiliojo ryšio abonentu naudojosi A. V., nebuvo būtinybės.
Darytina bendra išvada, kad nuteistosios A. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjant A. V. baudžiamąją bylą nenustatyta. Naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistosios A. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Vytautas Greičius
