Civilinė byla Nr. e2S-57-544/2024
Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01114-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.14
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8069-758/2023 pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl vykdomojo rašto duplikato išdavimo termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo, suinteresuotas asmuo byloje Lietuvos Respublika.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateiktu prašymu prašė: 1) atstatyti terminą prašymui dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. L2-550-545/2007 dublikato išdavimo, jeigu jis yra praleistas bei pripažinti jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) išduoti vykdomojo rašto Nr. L2-550-545/2007 dublikatą (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės I. V. turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos valstybei.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2012 m. kovo 13 d. antstoliui L. J. priverstiniam vykdymui pateikė 2007 m. kovo 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-550-545/2007 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės I. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Antstolis L. J. paaiškino, kad minėtas įsakymas išsiųstas į Valstybinę mokesčių inspekciją, kur išieškojimas tęsiasi ilgai, todėl jam išdavė patvitintą teismo įsakymo kopiją.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Visagino miesto apylinkes teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 tenkino antstolio L. J. prašymą ir pradinę skolininkę pagal Nr. L2-550-545/2007 I. V. pakeitė jos turto paveldėtoja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM).
4. Nurodė, kad antstolis L. J. jam nėra grąžinęs pateikto vykdyti teismo įsakymo Nr. L2-550-545/2007. Nors turėdamas tikslą išsiaiškinti, kur yra (gali būti) minėto teismo įsakymo originalas, 2023 m. gegužės 27 d. teikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, o 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į VMI prie LR FM, tačiau aplinkybių, kur minėto teismo įsakymo originalas, nustatyti nepavyko, todėl daro išvadą, kad jis prarastas.
II. Pirmosios instancijos teismo nurties esmė
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-550-545/2007 nutarta iš skolininkės I. V. kreditoriaus J. V. naudai išieškoti 3500 Lt paskolos, 3200 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. kovo 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2007 m. balandžio 11 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Bylos elektroninės formos kortelėje yra atžyma apie 2007 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Visagino miesto apylinkes teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 vykdymo procese pakeitė mirusią pirminę skolininkę I. V., jos turto paveldėtoja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VMI prie LR FM. Teismas iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatė, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-550-545/2007 yra užbaigta 2016 m. birželio 2 d.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 649 straipsnio 3 dalimi, atsisakė pareiškėjui išduoti vykdomojo rašto dublikatą, nes pareiškėjas praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų terminą, skaičiuojamą nuo 2016 m. birželio 2 d., pateikti vykdymui vykdomąjį raštą, o tas terminas pasibaigė 2021 m. birželio 2 d.
Teismas nagrinėjamojoje byloje nenustatė, kad termino eigos metu buvo objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo terminą praleidusio asmens (pareiškėjo) valios, kurios objektyviai būtų sutrukdę jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. (toliau – ir apeliantas) prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo prašyme nurodytos aplinkybės, jog antstolis L. J. jam jokiu pagrindu nėra grąžinęs teismo įsakymo originalo Nr. L2-550-545/2007 išduoto teismo įsakymo. Nenustatęs šios aplinkybės, teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 607 straipsnio nuostatų, nes teismo įsakymo pateikimo vykdyti naujas penkerių metų senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo šio dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nustatyta data (2016 m. birželio 2 d.) yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-550-545/2007 užbaigimo diena, bet ne dokumento išieškotojui (apeliantui) grąžinimo diena.
Apeliantas nurodo, kad iki (duomenys neskelbtini) (kada antstolis L. J. išėjo į pensiją), iš antstolio jis negavo jokio patvarkymo ir prie jo pridėto teismo įsakymo Nr. L2-550-545/2007 originalo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė duomenų apie tai, kada teismo įsakymas buvo išsiųstas išieškotojui (apeliantui)), ar jis jam buvo įteiktas, ar grįžo į antstolio kontorą, ar buvo įteiktas apeliantui asmeniškai antstolio kontoroje bei kur šiuo metu yra teismo įsakymas.
Apeliantas nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, jog jam teismų pagalba (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-528-755/2023) nepavyko išsiaiškinti aplinkybių, kur yra teismo įsakymas Nr. L2-550-545/2007, todėl daro išvadą, kad jis prarastas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.
Apelianto teigimu, kadangi skundžiamoje nutartyje nėra nustatyta jokia data, kada vykdomasis dokumentas Nr. L2-550-545/2007 jam grąžintas, o po teismo nutarčių paaiškėjo, jog teismo įsakymas prarastas, yra teisinis pagrindas jam išduoti vykdomojo rašto dublikatą.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM, pateiktu atsiliepimu prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Tvirtina, kad instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas ir teisingai apskaičiavo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti penkerių metų senaties termino pradžią ir pabaigą, nes vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-550-545/2007 yra užbaigta 2016 m. birželio 2 d. Taigi, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti penkerių metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. birželio 2 d. ir laikytina, kad jis pasibaigė 2021 m. birželio 2 d.
Nurodė, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar civilinėje byloje Nr. L2-550-545/2007 išduotas teismo įsakymo buvo išsiųstas apeliantui atgal, ar jis jam buvo įteiktas, nes antstolio 2016 m. birželio 2 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini). Apeliantas nepateikė nei įrodymų, jog būtų informavęs antstolį apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nei paaiškinimų, kodėl nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, jeigu nežinojo apie jos užbaigimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – antstolio L. J. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šio dokumento prijungimas nagrinėjamojoje byloje yra būtinas, kad teismas, nagrinėdamas bylą ypatingąją teisena, galėtų visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, kaip tą numato CPK 443 straipsnio 8 dalis. Taigi, suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas naujas įrodymas, yra priimamas ir vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. priimtu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-550-545/2007 nutarta iš skolininkės I. V. kreditoriaus J. V. naudai išieškoti 3500 Lt paskolos, 3200 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. kovo 19 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 55,10 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 4,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2007 m. balandžio 11 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Byloje yra atžyma apie 2007 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą. Pagal bylos duomenis išieškotojas J. V. minėtą vykdomąjį dokumentą pateikė priverstiniam vykdymui į antstolio L. J. kontorą 2012 m. kovo 13 d.
Visagino miesto apylinkes teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-236-531/2015 vykdymo procese pakeitė pradinę skolininkę I. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos turto paveldėtoja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VMI prie LR FM.
Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-550-545/2007 yra užbaigta 2016 m. birželio 2 d.
Iš byloje pateikto antstolio L. J. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją dokumentą Nr. L2-550-545/2007 grąžino išieškotojui. Antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąją dokumentą grąžino išieškotojui, nes mirus skolininkei I. V. jos turtą perėmė Valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolis pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau kaip nustatė antstolis, I. V. jokio turto neturi.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teismui pateiktu prašymu prašė atnaujinti 2007 m. kovo 19 d. Visagino miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-550-545/2007 pateikimo vykdyti terminą ir išduoti šio vykdomojo dokumento dublikatą. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai skundžiama 2023 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, padarius išvadą, jog pareiškėjas praleido penkerių metų terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdymui ir nėra pagrindo šų terminą atnaujinti.
CPK 649 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje pažymima, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomojo rašto dublikatą, esant dviem sąlygoms: 1) kai yra duomenų, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas; 2) kai nėra pasibaigęs terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti, t. y. dublikato išdavimas gali sukelti teisines pasekmes arba, esant pasibaigusiam pateikimo vykdyti senaties terminui, šis terminas yra atnaujintas teismo CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40-464/2015).
Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tai be išlygų taikoma ir iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams (CPK 606 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016). CPK 607 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nenustatė jo prašyme nurodytos aplinkybės, kad antstolis L. J. kartu su vykdomosios bylos patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo jokia forma negrąžino jam vykdomojo dokumento - teismo įsakymo Nr. L2-550-545/2007, todėl nenustatė, nuo kada turi būti skaičiuojamas šio vykdomojo dokumento pateikimo terminas, atitinkamai, nebuvo pagrindo išvadai, jog dokumento pateikimo vykdyti terminas praleistas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas išsamiau nepasisakė dėl aplinkybės apie teismo įsakymo Nr. L2-550-545/2007 grąžinimą išieškotojui kartu su patvarkymu apie vykdomosios bylos užbaigimą, tačiau iš byloje esančio antstolio L. J. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys patvirtina, kad šis patvarkymas kartu su vykdomuoju dokumentu (2007 m. kovo 19 d. teismo įsakymas Nr. L2-550-545/2007) pareiškėjui buvo išsiųstas jo deklaruotos ir vykdomojoje byloje nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad antstolis L. J. tinkamai ir tuo laiku, kaip nurodyta, išsiuntė apeliantui patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir grąžino jam vykdomąjį dokumentą. Kaip matyti iš šiame patvarkyme esančių duomenų, šis patvarkymas buvo išsiųstas ir VMI prie LR FM, kuri šį patvarkymą gavo (tai patvirtina ta aplinkybė, kad šį patvarkymą VMI prie LR FM pateikė apeliacinės instancijos teismui). Be to, išieškotojas nuo 2016 m. birželio mėnesio tikrai turėjo pastebėti, kad jo naudai skola neišieškoma, o jis nieko nežino apie vykdomosios bylos eigą. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kad antstolis L. J. negrąžino apeliantui vykdomojo dokuemnto Nr. L2-550-545/2007 su 2016 m. birželio 2 d. patvarkymu apie vykdomosios bylos užbaigimą.
Kaip matyti iš skundžiamojo pirmosios instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomojo dokumento dublikatą, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pažymėtina, kad išvadą, jog pareiškėjas praleido penkerių metų terminą pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į antstolių informacinėje sistemoje esančius duomenis, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-550-545/2007 yra užbaigta 2016 m. birželio 2 d. Pirmosios instancijos teismas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti penkerių metų senaties terminą skaičiavo nuo 2016 m. birželio 2 d. ir laikė, kad jis pasibaigė 2021 m. birželio 2 d. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes, kaip matyti iš byloje pateikto antstolio L. J. 2016 m. birželio 2 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomasis dokumentas apeliantui buvo grąžintas 2016 m. birželio 2 d.
CPK 607 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos, t.y. nuo 2016 m. birželio 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie objektyvias, nuo apelianto valios nepriklausančias priežastis, sutrukdžiusias viso termino laikotarpiu kreiptis dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir/ar savalaikio vykdomojo dokumento dublikato išdavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. L2-550-545/2007, taikė ir aiškino aktualias procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti neaptarti patikslinto atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė