Civilinė byla Nr. e2-530-887/2025
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02096-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 8 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė
sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Eglei Bubėnienei,
dalyvaujant ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei A. G., atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“ atstovei A. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Butų ūkio valdos“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“ 415,09 Eur žalą, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (2024-11-14 Nr. DOK 44839).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl nesandarių išorinių konstrukcijų 2024-07-30 buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu, poliso Nr. 220 0357876. Šios sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens draudėjui atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo draudėjui 415,09 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi 2021-05-24 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-764UAB paskirta UAB „Butų ūkio valdos“, kuri buvo atsakinga už namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant namo bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Todėl ieškovei atlikus žalos reguliavimą, draudikas įgijo teisę reikalauti grąžinti draudėjui išmokėtą 415,09 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka.
Ieškovės atstovė A. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad dėl atsakovės kaltės buvo aplietas butas galiojant draudimo sutarčiai. Ieškovė atlygino draudėjui dėl apliejimo atsiradusius nuostolius. Byloje nėra ginčo, kad įvykio metu atsakovė buvo namo administratore ir kad vanduo prasiskverbė per stogą. Apdraustas butas nr. 4 buvo aplietas dėl nesandarios stogo konstrukcijos. Atsakovė nurodė, kad pareigas vykdė tinkamai, tačiau pati 2024-05-30 Statinio apžiūros akte nustačiusi nurodė, kad yra stogo nesandarumas. Statinio apžiūros aktas betikslis jeigu neatliekami jokie remonto darbai. Atsakovė nepašalino stogo defektų, dėl jos neveikimo buvo aplietas draudėjo butas. Namo gyventojai inicijavo dalyvavimą namo modernizavime, buvo gautas statybų leidimas, tačiau dėl šių aplinkybių atsakovės, kaip namo administratorės, pareigos nepasibaigė. Atsakovė turėjo namą prižiūrėti ne tik fiksuojant defektus, bet ir imantis aktyvių veiksmų. Nors atsakovė tvirtina, kad gyventojai namo modernizavimui rangovu pasirinko ne atsakovę, o kitą rangovą, tokie įrodymai į bylą nepateikti. Be to, gyventojų sutikimo net ir nereikėjo, nes namo būklė buvo avarinė. Apgadinta patalpa plane pažymėta 4-7, visi padaryti apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukose. Ieškovės atstovė sutinka, kad viso namo būklė prasta, pripažįsta, kad atsakovė avarinę situaciją dėl vandens pratekėjimo likvidavo, taip pat nekvestionuoja ir neginčija atsakovės apžiūrų aktuose nurodytos informacijos. Vertina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama namo priežiūra – atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau ji gyventojams nesiūlė remontuoti namo stogo ir pati veiksmų nesiėmė. Atsakovei kyla griežtoji atsakomybė.
Atsakovė UAB „Butų ūkio valdos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės tvirtinimu, atsakovė, būdama namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore atsakinga už namo bendrąsias inžinerines konstrukcijas - išorinių konstrukcijų priežiūrą/prevenciją, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad atsakovė netinkamai, neapdairiai ar pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus vykdė savo pareigas. Atsakovė įvykio metu administravo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), savo pareigas atliko tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrino namo techninę būklę. Namo butų ir kitų patalpų savininkai dar 2018-08-09 nutarė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) procese. 2021-08-24 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui. 2023-04-26 gautas Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos leidimas. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte yra numatytas ir savininkų pritartas stogo remontas. Dėl šių aplinkybių namo butų ir kitų patalpų savininkai nepageidavo, kad atsakovė, kaip namo administratorė, vykdytų kokius nors papildomus remonto darbus, o pageidavo, jog būtų tik šalinamos avarijos bei atliekami skubūs darbai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta, tikslu, kad nebūtų didinamos išlaidos. Nurodytu laikotarpiu atsakovė gavo pranešimą dėl pratekėjimo buto patalpoje. Atsakingi darbuotojai nuvyko į objektą bei atliko apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad pratekėjimas galimai įvyko dėl stogo nesandarumo. Pratekėjimo priežastis buvo pašalinta neorganizuojant didelės apimties darbų. Vertina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių priežastiniu ryšiu su draudėjui kilusia žala, priešingai, atsakovė atliko visas teisės aktuose nustatytas funkcijas. Atsakovei kyla abejonių dėl žalos dydžio. Pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu, tačiau jos neaprašytos, nėra aišku, kur ir kada darytos. Be to, ieškovė aiškiai nenurodė, kaip konkrečiai apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina prašomą priteisti žalos dydį iš atsakovės. Byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys apskaičiuotos žalos pagrįstumą. Pateiktas nuostolio apskaičiavimas, remonto sąmata, tačiau iš dokumento nėra aišku, kiek jis susijęs su aptariamu įvykiu, kadangi neįmanoma identifikuoti adreso, sudarymo pagrindo.
Atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“ atstovė A. D. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovė įvykio metu administravo namą, kad tinkamai vykdo namo priežiūrą patvirtina pateikti į bylą dokumentai, tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė nesiėmė būtinų veiksmų. Įvykus apliejimui, atsakovės darbuotojai pašalino jo priežastis. Nors ieškovės atstovė tvirtina, kad namo būklė avarinė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pastato avarinė būklė turi būti nustatyta ekspertų, be kurių išvadų, taip pat be gyventojų sutikimo atsakovė remontuoti viso stogo negalėjo. 2018 metais gyventojai nusprendė renovuoti namą, kai nusprendžiama modernizuotis, su jokiais kitokiais dideliais darbais gyventojai nesutinka, nes tai yra papildomos išlaidos. Ginčo namo gyventojai buvo išreiškę tokią žodinę poziciją. Butas apdraustas 2020 metais, nuo to laiko jokių įvykių dėl stogo nebuvo užfiksuota, po įvykio per metus laiko jokių nusiskundimų taip pat nebuvo. Kai nėra nusiskundimų, neaišku, kurią stogo vietą pasirinktinai atsakovė turėjo tvarkyti.
k o n s t a t u o j a :
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023-09-12 ieškovė apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudimo poliso Nr. 220 0357876, draudimo laikotarpis nuo 2023-09-25 iki 2024-09-24, draudėja S. S.. Dėl stogo nesandarumo 2024-07-30 butas nr. 4 buvo aplietas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjui išmokėjo 415,09 Eur draudimo išmoką už sugadintą turtą. Daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi 2021-05-24 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-764 paskirta UAB „Butų ūkio valdos“.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo butas buvo aplietas vandeniu dėl stogo nesandarumo, taip pat, kad įvykio metu namo administratoriumi buvo atsakovė. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsakomybės dėl įvykusio įvykio bei dėl apliejimo vandeniu padarytų nuostolių atlyginimo dydžio.
Ieškovės atstovės tvirtinimu, atsakovė nustatė ir 2024-05-30 Statinio apžiūros akte nurodė, kad yra stogo nesandarumas, tačiau stogo defektų nepašalino ir dėl jos neveikimo buvo aplietas draudėjo butas. Vertina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama namo priežiūra – atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau ji nei gyventojams siūlė remontuoti namo stogo, nei pati ėmėsi veiksmų. Atsakovei kyla griežtoji atsakomybė. Tuo tarpu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, vertina, kad atsakovė tinkamai vykdė savo funkcijas. Namą ruošė renovacijai, kurios metu turėjo būti keičiamas stogas, todėl atsakovei nusprendus remontuoti visą stogą, būtų patirtos neprotingos papildomos išlaidos.
Dėl daugiabučio namo administratoriaus, kaip už žalą atsakingo asmens, atsakomybės sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kadangi CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, vadinasi, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą statinių savininkas (valdytojas) atsako visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508-219/2017">3K-3-508-219/2017</a>). Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinėje jurisprudencijoje statinio trūkumais pripažįstama netinkamos kokybės stogo danga (nesandari ir neapsaugota nuo atmosferos poveikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563-687/2015">3K-3-563-687/2015</a>).
Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-57/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-57/2014">3K-7-57/2014</a>; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).
Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-365/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-365/2005">3K-7-365/2005</a>). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA2LTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-206-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-206-701/2018">e3K-3-206-701/2018</a>). Statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTA1LTY4Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-105-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-105-687/2016">e3K-7-105-687/2016</a>; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-701/2017">e3K-3-27-701/2017</a>).
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadinasi, administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Pagal Statinių priežiūros reglamento, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte apibrėžtą teisinį reguliavimą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę aplinkai. Pagal šio reglamento 12 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). P. A. nuostatų 7.7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.
CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
Vadovaujantis pirmiau nurodytu įstatyminiu reglamentavimu bei ginčo klausimu suformuota teismų praktika, darytina išvada, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Todėl teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju kilusią žalą dėl apliejimo privalo atlyginti atsakovė.
Dėl žalos dydžio.
Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 415,09 Eur, šiai sumai pagrįsti pateikė: Nuostolio apskaičiavimą, remonto sąmatą; buto planą, fotonuotraukas; mokėjimo nurodymus Nr. CL2447960, Nr. CL2446761 (2024-11-14 Nr. DOK 44839).
Atsakovės atstovė nurodė, jog kyla abejonių dėl žalos dydžio. Pateiktos nuotraukos su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu, tačiau jos neaprašytos, nėra aišku, kur ir kada darytos. Be to, ieškovė aiškiai nenurodė, kaip konkrečiai apskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį, nenurodė, kokie įrodymai patvirtina prašomą priteisti žalos dydį iš atsakovės. Byloje nepateikti įrodymai, pagrindžiantys apskaičiuotos žalos pagrįstumą. Pateiktas nuostolio apskaičiavimas, remonto sąmata, tačiau iš dokumento nėra aišku, kiek jis susijęs su aptariamu įvykiu, kadangi neįmanoma identifikuoti adreso, sudarymo pagrindo.
Ieškovės atstovė 2025-03-19 teismo posėdžio metu detaliai pakomentavo pateiktas fotonuotraukas, paaiškino, kad fotonuotraukos padarytos buto nr. 4 patalpos 4-7 ir žalos dydis paskaičiuotas tik šiai patalpai. Detaliai susipažinus su ieškovės pateiktomis fotonuotraukomis, kurios objektyviausiai atspindi realią situaciją, teismo vertinimu, užfiksuoti vaizdai visiškai patvirtina žalos atsiradimo faktą nurodytoje patalpoje. Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatoje nurodyta, jog draudėjas S. S., todėl teismo vertinimu pastarasis dokumentas pagrįstai siejamas su ginčo butu. Be to, ieškovo atstovė pateikė papildomus paaiškinimus dėl šiame dokumente nurodytos datos (2025-03-18 Nr. DOK 10915). Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatoje nurodyti darbai nevertintini kaip pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys, jog naudojamoms medžiagoms taikytas 7 procentų nusidėvėjimas, tačiau draudėjas su ieškove pasirašė Gyventojų turto draudimo polisą naujai (atkuriamajai) draudimo vertei. Ieškovo internetiniame puslapyje esančiose viešai prieinamose Gyventojų turto draudimo taisyklėse, dalyje „Kaip apskaičiuojamas nuostolis ir draudimo išmoka?“ nurodyta, kad, atkuriamąja verte apdrausto turto sugadinimo atveju draudimo išmoka apskaičiuojama pagal jo remonto išlaidas (7.2.1. papunktis). Tai reiškia, kad jeigu turtas apdraustas atkuriamąja verte – nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Vadovaujantis pastarosiomis taisyklėmis, nusidėvėjimas skaičiuojamas, jeigu turtas apdraustas likutine verte (7.2.21. papunktis). Todėl neskaičiuojant nusidėvėjimo žalos dydis būtų paskaičiuotas didesnis. Teismas atsakovės argumentus dėl abejotino žalos dydžio atmeta kaip nepagrįstus, kadangi atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktuosius ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 415,09 Eur žalos atlyginimas.
Dėl procesinių palūkanų.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2006">3K-3-233/2006</a>). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas nustatyta įstatyme, tačiau, atsižvelgiant į dispozityvumo principą, jos skaičiuojamos tik esant atitinkamam kreditoriaus prašymui. Kai toks prašymas teismui pateiktas, teismas, vykdydamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jas priteisia. Jų dydis ir skaičiavimo laikotarpis apibrėžtas įstatyme, todėl teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODcyLTQ4MC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-872-480/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-872-480/2015">2A-872-480/2015</a>). Todėl šis ieškovės prašymas taip pat tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-10-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys tenkintinas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė 22,00 Eur išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2024-10-15 Nr. CBP 5281, 2024-11-14 Nr. DOK 44839). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 22,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“, j. a. k. 300611261, 415,09 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agnė Petkevičienė
