Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-149-922/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00667-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 7 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Rasai Osinskienei, Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant ieškovui K. M. (prisijungus nuotoliniu būdu) ir ieškovės atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovui M. B. ir atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, institucijos, teikiančios byloje išvadą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui M. B., institucija teikianti byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė K. M., po santuokos sudarymo – Š. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (2024-06-21, DOkK-4526), kurio reikalavimus 2025-01-27 patikslino (2025-01-27, DOK-3455) prašydama: Pakeisti 2023-07-31 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6753-470/2023 patvirtintą Ieškovės ir Atsakovo 2023-06-28 sudarytą taiko sutartį, jos 1 p., nustatant, kad K. J. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, jos gyvenamojoje vietoje; Išduoti leidimą ieškovei išsivežti sūnų K. J. B. į užsienio valstybę – Airijos Respubliką, dabartinę ieškovės gyvenamąją vietą gyventi nuolat. Pakeisti 2023-07-31 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6753-470/2023 patvirtintą Ieškovės ir Atsakovo 2023-06-28 sudarytą taiko sutartį, jos 2 p., nustatant, kad iš atsakovo, M. B. sūnaus K. J. B. išlaikymui mokamas 300 Eur per mėnesį periodinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko K. J. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną K. M.. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6753-470/2023 patvirtintą Ieškovės ir Atsakovo 2023-06-28 sudarytą taiko sutartį, jos 3 p., nustatant tokią bendravimo skyrium gyvenančio tėvo su sūnumi tvarką: Tėvas M. B. tuo atveju, kai vaikas išvykęs kartu su motina į užsienį, su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio vieną savaitgalį, pasirinktinai pagal abiem tėvams tinkamą ir ryšio priemonėmis iš anksto suderintą atvykimo ir lankymo laiką, skrydžių grafikus. Jei vaikas su motina yra grįžę į Lietuvą, vaikas su tėvu bendrauja tris mėnesio savaitgalius. Dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo į Lietuvą tėvai derina bendru sutarimu ryšio priemonėmis. Vaiko lankymo išlaidas (skrydžio bilietai, apgyvendinimo išlaidos) lankant vaiką užsienyje tenka tam tėvui, kuris lanko vaiką. Jei dėl objektyvių priežasčių su tėvu negali susitikti vaikas (vaiko liga ir kt. svarios priežastys), susitikimas su tėvu perkeliamas į kitą savaitgalį. Kiekvienu atveju tėvai bendru sutarimu gali derinti vaiko lankymo laiką ir jo trukmę; Jeigu vaikas būtų išvykęs su motina į užsienį, motina įsipareigoja pranešti vaiko tėvui apie jo buvimo vietą, lankomas gydymo įstaigas ir (ar) švietimo įstaigas; Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną, jei yra galimybė, vaikas praleidžia kartu su tėvu. Vaikui būnant Lietuvoje tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja sms žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Vaikui esant užsienyje dėl vaiko laiko praleidimo tėvo dienos proga su tėvu, tėvai derina tarpusavio sutarimu. Jei toks lankymas būtų ekonomiškai nenaudingas, dėl kelionės išlaidų ar nepatogus dėl skrydžio grafikų, vaiko ugdymo plano, tėvai šią dieną gali nukelti ir sumuoti kitiems susitikimams su tėvu; Pusę vaiko vasaros atostogų, sūnus praleidžia su tėvu; Pusę mokyklinių atostogų, sūnus praleidžia su tėvu; Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą; Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną; Jeigu vaikas yra laikinai išvykęs kartu su motina į užsienį, tėvų sutarimu, gali būti sutarta, kad vaikas su vienu iš tėvų praleidžia visą Šv. Kalėdų ir (ar) Šv. Velykų laikotarpį (pirmoji ir antroji šventinės dienos), taip sekančiam Šv. Kalėdų ir (ar) Šv. Velykų laikotarpiui nukeliant visą su vienu iš tėvų kitiems metams; Poriniais metais sutinkant Naujuosius metus vaikas praleidžia su tėvu, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja sms žinute) suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš dvi dienas; Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas visada būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku; Kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz. vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja sms žinute) ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; Pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant geriausius vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Abu tėvai bendru sutarimu gali nustatyti ir papildomus sūnaus bendravimo su tėvu laikotarpius. Priteisti iš atsakovo ieškovei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu susipažino apie 2016 metus. Su atsakovu dažnai susitikdavo, bendravo artimai, palaikė artimus ryšius. 2017 m. pabaigoje tapo nėščia ir 2018-06-05 su atsakovu susilaukė sūnaus K. J. B.. Gimus sūnui jo gimimą įregistravo bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Tėvu vaiko gimimo liudijime įrašytas atsakovas. Iki sūnaus gimimo jie su atsakovu gyveno atskirai: ji gyveno su tėvais V. M. ir L. M. (duomenys neskelbtini), o M. B. savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Iki sūnaus gimimo likus keletui mėnesių ji apsigyveno (duomenys neskelbtini) esančiame atsakovo motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Susilaukus sūnaus K. J. ji su atsakovu ir toliau gyveno atskirai. Atsakovas kartas nuo karto atvykdavo aplankyti sūnaus, tačiau kartu jie negyveno, nevedė bendro šeimos ūkio. 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTYtNDQ1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-56-445/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-56-445/2020">e2-56-445/2020</a> buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, kuria jų sūnaus K. J. B. gyvenamoji vieta nustatyti su ja, vaiko motina. Taip pat nustatytos vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos sąlygos. 2023-07-31 pasikeitus aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6752-470/2023 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2023-06-28 sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis: „Pakeisti 2020-02-06 Alytaus apylinkės teismo nutartimi c. b. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTYtNDQ1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-56-445/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-56-445/2020">e2-56-445/2020</a> nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nepilnamečio K. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą. Pakeisti išlaikymo mokėjimą, sutariant, kad nuo 2023-05-01 sūnaus Kajaus J. B., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis ieškovė mokės po 150 Eur, o nuo 2024-02-01 ji, K. M. gera valia teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. J. B. po 250 Eur iki vaikas taps pilnametis <...>; Pakeista bendravimo tvarka nustatant nepilnamečio K. J. bendravimo tvarką su motina K. M. sekančiai: Motina su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio I, II ir III savaitgalį; Motinos dieną ir motinos gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su motina, motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką motina informuoja vaiko tėvą ryšio priemonėmis (trumpąją SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas; Pusę vaiko vasaros atostogų sūnus praleidžia su motina; Pusė mokyklinių atostogų sūnus praleidžia su motina; Poriniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse 18 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją sekančią dieną iki 18 val.; Neporiniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ta pačią dieną iki 20 val.; Neporiniai metais sutinkant Naujuosius metus vaikas praleidžia su motina, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš dvi dienas; Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas visada būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir motinai nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku; Tais atvejai, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefonu numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis; Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Pažymėjo, kad dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo 2023 metais su atsakovu sutiko tik dėl to, kad tuo metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o dar vėliau - keitėsi jos darbovietė ir turėjo kuriam laikui išvykti dirbti į Airiją. Dėl svarbių gyvenimo aplinkybių manė, kad tuo laiku sūnumi gali geriau pasirūpinti atsakovas. Sudarant sutartį atsakovas ir tikino, kad gebės pasirūpinti vaiku ir visais jo poreikiais. Tačiau kiek jai yra žinoma, ir kiek pasakoja pats sūnus K. J., juo dažniausiai rūpinasi atsakovo tėvai, vaikas prižiūrimas nepakankamai. Atsakovui per pusės metų laikotarpį pačiam nededant jokių pastangų, o visą vaiko priežiūrą perduodant tėvams, nėra pakankamai atstovaujama vaiko interesams, prioritetiniams vaiko teisių apsaugos ir gynimo principams, saugiai ir vaiko geriausius interesus atitinkančiai aplinkai. Todėl atsižvelgdama į sūnaus poreikius, paties sūnaus pasakotas aplinkybes ir norus, kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų klausimų išsprendimo. Kadangi jos ir atsakovo sūnus yra nepilnametis, šiuo ieškiniu spręstini ir kiti susiję klausimai. Kaip minėta, pradžioje prieš jai išvykstant į Airiją jos ir atsakovo sūnumi daugiausiai rūpinosi ji viena. Atsakovas sūnų aplankydavo, tačiau retai. 2023 metų vasarą dar tarnavo Lietuvos kariuomenėje, tačiau turėjo pasiūlymą išvykti dirbti į užsienį (Airiją). Siekė gauti didesnį darbo užmokestį, kad galėtų geriau pasirūpinti sūnumi, jo ateitimi (mokslais, studijomis ir kt. poreikiais), todėl ir nusprendė trumpam išvykti. Prieš išvykstant į užsienį, dar būnant Lietuvoje, ji su atsakovu sutarė dėl vaiko priežiūros, jo gyvenamosios vietos. Atsakovas norėjo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant pagal jo gyvenamąją vietą. Jis žadėjo, kad pasirūpins sūnumi, jį prižiūrės, nuves į vaikų darželį, suteiks visas jo tinkamai vaiko aplinkai būtinas sąlygas. Ji sutiko. Žodinio jų susitarimo nepakako, todėl susitarimas buvo pateiktas teismui ir taip pakeista sūnaus gyvenamoji vieta. 2023-08-13 jai išėjus iš tarnybos kariuomenėje, išvyko dirbti j Airiją. Sūnus pagal sutarimą liko su atsakovu. Nors ir laikinai buvo išvykus, tačiau dažnai telefonu bendraudavo su sūnumi. Pradžioje bendraudama su sūnumi nepastebėjo, kad atsakovo priežiūra yra netinkama. Tik sūnus vis pasakydavo, kad daugiausiai būna su močiute. Tik praėjus porai mėnesių sūnus pradėjo atvirauti, kad tėčio (atsakovo) dažniausiai nemato, o visą laiką būna su atsakovo tėvais, kurie ūkininkauja. Atsakovas jos žiniomis išvykdavo į Latviją pas savo draugę, o vaiką palikdavo tėvams, kurie kaip išmanė ir prižiūrėdavo sūnų. Jai dėl tokios situacijos susisiekus su atsakovu šis tvirtindavo, kad jo motina tinkamai prižiūri vaiką, tačiau atsakovo tėvai nuolat užsiėmę ūkiu, anūko nuolatinė priežiūra jiems gan problematiška. Nuogąstavimų dėl sūnaus yra sulaukusi ir iš atsakovo tėvų, kad jie turintys prižiūrėti mūsų vaiką. Jie skųsdavosi ir kitiems asmenims, kad sūnus jiems palieka vaiką, o pats nieko prie vaiko priežiūros ir išlaikymo neprisideda. Atsakovo tėvai yra ūkininkai, todėl didžiąją laiko dalį praleidžia dirbdami ūkyje. Atsakovui ilgesniems laikotarpiams išvykus, sūnus likdavo su seneliais. Su visa pagarba atsakovo tėvams, negali nepaminėti, kad šiems vaiką paėmus iš darželio, būdavo, kad jie vaiką palikdavo ir vieną namuose, duodami telefoną žaisti, nes patys turėdavę apsidirbti ūkio darbus. Dėl tokios vaiko aplinkos ir faktiškai atsakovui nusišalindavus nuo jo priežiūros, sūnus būdavo prižiūrimas netinkamai. Pats sūnus jai yra pasakojęs, kad seneliai nespėja jo tinkamai nuprausti, nuplauna tik kojas ir veidą, nenukerpa nagų ir pan. Todėl, kai grįždavo savaitgaliui ir paimdavo vaiką jį rasdavo susikrimtusį, net su mėlynėmis. Vieną kartą sūnų pasiėmė su nuspaustais pirštais ir nukritusiu nagu. Sūnus pasakojęs, kad kai likdavęs vienas senelių namuose, net bijodavęs nueiti į tualetą, nes seneliai dirbdavę ūkyje, jis kentėdavęs, nes buvo baramas. Sūnūs pasakojęs, kad jau šaltuoju metų laiku, kai buvo su atsakovu ir jo drauge (duomenys neskelbtini), įkrito į kažkokią duobę ir skendo, bet pradėjo šaukti ir atsakovas jį ištraukė. Nurodė, kad jos atsakovo sūnus pas senelius taip būdavo paliekamas itin dažnai. Jei tėvai negalėdavo prižiūrėti vaiko, jis jį palikdavo kitiems asmenims. Vieną kartą atsakovas buvo visiškai dingęs su vaiku, net dviem savaitėms, kai jo tėvai jo ieškojo ir per policiją. Tą kart atsakovas sūnų buvo pasiėmęs su savimi į Latviją, kur neva dirba. Tačiau kaip paaiškėjo jis gydėsi Latvijos ligoninėje, o sūnus buvo su jo drauge. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tokia aplinka vaikui, ar netinkama priežiūra ir atsakovo nusišalinimas nuo savo pareigų, ieškovei kėlė didelį nerimą. Ji išsakė savo nuogąstavimus atsakovui, kad nustačius tokią vaiko gyvenamąją vietą, jis turėjo rūpintis vaikus, atlikti savo kaip tėvo pareigas, o ne atvirkščiai. Niekada neneigė, kad atsakovui rūpi sūnus, tačiau jis turėtų dėti didesnes pastangas, užtikrinant vaiko priežiūrą ir jo poreikius. Vaiko palikimas tėvams, ar kitiems asmenims, kur neaišku kaip jie prižiūrės sūnų, nėra tinkamas tėvo pareigų vykdymas, siekiant išugdyti visavertę savimi pasitikinčią asmenybę, pasiruošusią socialiniam gyvenimui ateityje. Jei jau atsakovas prisiima pareigą didžiąją dalį laiko prižiūrėti sūnų, nusistatęs vaiko gyvenamąją vietą su savimi, turi prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl jo priežiūros, aplinkos ir ugdymo. Kitu atveju toks gyvenamosios vietos nustatymas netenka prasmės. Ji ir nurodytu laikotarpiu, stengėsi maksimaliai bendrauti su sūnumi, todėl dažnai parskrisdavo pas sūnų į Lietuvą. Didžiąsias metų šventes (Kalėdas) sutiko kartu Lietuvoje. Naujuosius metus sūnus šventė su atsakovu, o po sausio mėnesio su atsakovu sutarė, kad sūnų pasiims su savimi laikinai į Airiją. Atsakovas sutiko, kad už praleistus savaitgalius, kai negalėjo parskristi, ji su sūnumi Airijoje galės praleisti ilgesnį laiko tarpą. Kadangi pagal susitarimą poriniais metais (2024 m.) Velykų pirmąją dieną sūnus turėjo švęsti su ja, o artimiausi bilietai į Lietuvą po Velykų buvo balandžio 11 d., su sūnumi Airijoje praleido kiek ilgiau nei mėnesį, t. y. nuo 2024-02-28 iki 2024-04-11. Per trumpą laiką savo nuomojamuose apartamentuose, kuriuose yra visos tinkamos sąlygos, sūnui paruošė kambarį. Supirko aibę edukacinių knygų, kitų kanceliarinių reikmenų, dėjo visas pastangas sudaryti sūnui tinkamą aplinką, kad šiam viešint jos laikinoje gyvenamojoje vietoje juo būtų pasirūpinta tinkamai. Sūnus viešėdamas pas ją aplankė zoologijos sodą, pramogų parkus, buvo apžiūrai ir procedūroms pas dantų gydytoją. Sūnus būdamas su ja jautėsi gerai, jai neišsakė jokių priekaištų. 2024-04-11 sūnus grįžo atgal pas atsakovą, kur yra iki šios dienos. Žinodama apie vaiko aplinką ir nepakankamą jo priežiūrą jam būnant su atsakovu, ji kiekvieną dieną bendrauja su juo telefonu. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2024-03-03 iki 2024-04-03 ji su atsakovu susirašinėjo apie sūnaus priežiūrą, aptariant kasdienius klausimus, o taip pat ir jo gyvenamosios vietos nustatymą, galiausiai bandant sutarti su kuo gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista pagal vaiko interesus atitinkančią aplinką. Atsakovas susirašinėjimo metu neneigė, kad vaikas dažniausiai būna paliekamas su seneliais, tačiau bendro kompromiso dėl taikaus susitarimo su atsakovu pasiekti nepavyko. Rezultatų nedavė ir mediacijos procesas. Siekdama geriausių vaiko interesų ji buvo priversta kreiptis į teismą. Iš nurodyta objektyvu, kad atsakovas tinkamai pasirūpinti sūnumi negeba arba geba nepakankamai, todėl mano, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra objektyviai pateisinamas ir būtinas, kitu atveju nėra pakankamai užtikrinama saugi vaiko aplinka, o atsakovas nesistengia jos užtikrinti, t. y., iš dalies nevykdo savo kaip tėvo pareigų, deklaruoja, kad jas vykdo jo tėvai, tačiau pareigas savo vaikams turi vykdyti vaiko tėvai, o ne seneliai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys yra visiškai nepagrįstas, o jos nurodytos faktinės ginčo aplinkybės, susijusios su vaiku, yra visiškai kitokios. Nurodė, kad nors gimus jų sūnui jie kartu su ieškove kartu gyveno jo motinos bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo priežiūros bei auklėjimo tarp jų kildavo daug barnių ir nesutarimų. Ieškovė nemokėjo elgtis su vaiku, buvo grubi, vaiką bardavo ir mušdavo, todėl iš atsakovo už tai gaudavo pastabų. Vėliau jis nusipirko namą (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone ir jie kartu persikraustė ten gyventi. Tačiau neužilgo, 2022 metų rudenį ieškovė išėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę, todėl visą tą laiką – 9 mėnesius vaikas prabuvo su juo. Pirmas jos grįžimas ir pasimatymas su vaiku buvo nuo tarnybos pradžios praėjus gal pusantro mėnesio, o vėliau ji grįždavo ne kiekvieną savaitgalį, o jei ir grįždavo, tai grįždavo penktadienio naktį, o sekmadienį dieną vėl išvažiuodavo. Tačiau dar ir prieš jai išeinant į kariuomenę ir jiems gyvenant kartu, šeima ir vaiku rūpinosi jis vienas. Būdavo dažni atvejai, kai vaikui susirgus į ligoninę ar pas šeimos gydytoją su vaiku važiuodavo jis, nes mama (ieškovė) neturėjo laiko ir siųsdavo tik jį. Todėl vaiko sveikata rūpinosi tik jis, ir jeigu sūnų paguldydavo į ligoninę, tai su juo kartu gulėdavo jis. Kadangi jis ir jo tėvai ūkininkauja (duomenys neskelbtini) rajone, todėl kiekvieną dieną jis vaiką nuveždavo į darželį, o pats vykdavo dirbti į savo ar tėvų ūkį, o po darbo vaiką iš darželio parsiveždavo į (duomenys neskelbtini). Vaikui pradėjus lankyti daželį, ieškovė niekur nedirbo, nes tingėjo ir tiesiog nenorėjo dirbti, todėl tiek ją, tiek vaiką jis išlaikė vienas. Ieškovė per visą laikotarpį iki išvykimo į Airiją iš viso dirbo tik gal kokius du mėnesius, ne daugiau. Kaip jau nurodyta, sūnui pradėjus (duomenys neskelbtini) lankyti vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“, į darželį vaiką vežiodavo jis, nors ieškovė tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre ir kiekvieną dieną taip pat važinėdavo į (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei sūnus visiškai nerūpėjo, o sūnui būnant namuose su ieškove, ji su juo neužsiimdavo ir dažniausiai vaikas praleisdavo laiką tik žiūrėdamas televizorių ar žaisdamas telefonu. 2023 metų sausio mėnesį jie susipyko ir ieškovė išėjo iš jų namų, jam palikdama auginti sūnų. Todėl nuo 2023 m. sausio mėnesio iki dabar sūnus auga su juo (atsakovu) ir jis juo pilnai rūpinasi. Ieškovei atsibodus gyventi Lietuvoje ir nieko neveikti, ji nutarė išvykti uždarbiauti į Airiją. Kadangi tuo metu dar galiojo patvirtinta jų pirmoji taikos sutartis ir vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas motiną, todėl jai išvykus dirbti į užsienį, vaikas liko gyventi Lietuvoje su juo. Prieš išvykdama ieškovė pati paprašė jo, kad jis (atsakovas) augintų ir toliau rūpintųsi vaiku, kol ji gyvens ir dirbs užsienyje. Todėl jis sutiko su sąlyga, kad jie sudarys naują taikos sutartį, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su juo, o ieškovė teiks vaikui materialinį išlaikymą ir galės laisvai bendrauti su vaiku. Todėl jie 2023-06-28 sudarė naują taikos sutartį ir 2023-07-31 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6752-470/2023 buvo patvirtinta ši taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pagal jo gyvenamąją vietą, taip pat šia nutartimi buvo pakeistas išlaikymo mokėjimas ir buvo priteista iš ieškovės sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį, o nuo 2024-02-01 – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir taip pat buvo nustatyta motinos bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi. 2023-08-13 ieškovei išvykus į Airiją, ji su vaiku nesimatė iki 2024 m. vasario mėnesio pabaigos, kuomet sūnų su jo sutikimu 2024-02-28 į Airiją nuskraidino ieškovės tėvas, tačiau, nežiūrint į tai, ji vis tiek nesilaikė nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiką grąžino tik po pusantro mėnesio, nors turėjo grąžinti po dviejų savaičių. Taigi, kol ieškovė tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir gyveno bei dirbo Airijoje, nei vaikas, nei jo auklėjimas bei priežiūra jai nebuvo reikalingas. Ieškovė ir šiuo metu gyvena, ir dirba Airijoje, ir sugalvojo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą vien tik tam, kad ji galėtų sūnų pastoviam gyvenimui išsivežti į Airiją ir ten gauti gan didelę vaiko pašalpą. Tačiau akivaizdu, kad tai labai smarkiai pakenks vaiko interesams, nes Lietuva, o konkrečiai (duomenys neskelbtini) yra jų sūnaus socialinių, materialinių, edukacinių ir kitų interesų centras. Jų sūnus nuo 2019-08-23 iki 2024 m. vasaros lankė (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lopšelį – darželį, o nuo 2024-09-01 lankys (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos 1-ąją klasę. Sūnus nurodytoje aplinkoje pripratęs, turi daug draugų, su kuriais kartu lankė vaikų darželį, o dabar kartu su jais eis į tą pačią mokyklą. Jis taip pat yra labai stipriai prisirišęs prie jo ir jo tėvų, todėl jam aplinka yra saugi ir užtikrinta. Tiek įprastomis dienomis, tiek laisvalaikiu jis su sūnumi daug bendrauja, lanko įvairias pažintines vietoves ir kartu turiningai leidžia laiką, ką patvirtina prie šio atsiliepimo pridedamos fotonuotraukos. Ieškovė teismo prašo mūsų sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Su tokiu ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutinka, nes sūnus gyvendamas su ieškove bus jam neįprastoje ir nesaugioje aplinkoje. Pažymėjo, kad dar ieškovei gyvenant Lietuvoje ir jai būnant su vaiku jis ne kartą pastebėjęs, kad ji grubiai elgdavosi su sūnumi, kai vaikas jos neklausydavo. Ieškovė ne kartą yra sudavusi vaikui ranka per užpakalį, dėl ko jis jai reikšdavo pastabas, tačiau į tai ji nereagavo ir dėl to sukeldavo kivirčus. Kai vieną kartą ieškovė su jo sutikimu buvo paėmusi vaiką pas save į Airiją ir jį pavėluotai jam grąžino, vaikas skundėsi, kad jis Airijoje buvo nukritęs nuo laiptų ir smarkiai susimušęs galvą. Tikriausiai dėl to ieškovė delsė jam grąžinti vaiką, nesilaikydama teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nes bijojo parodyti sužalotą sūnų. Sūnui sugrįžus į Lietuvą jis jį pristatė pas medikus, kurie konstatavo buvusią galvos traumą, o jos padariniai akivaizdžiai yra matomi ir dabar. Sūnui galvoje ir dabar yra likęs randas bei guzas ir jis šiuo metu toliau yra stebimas medikų. Todėl mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės namuose prieš sūnų yra smurtaujama, jis yra tinkamai neprižiūrimas, todėl jam nesaugu gyventi su motina ieškove. Šiuo atveju ieškovė neprižiūrėdama sūnaus ir smurtaudama prieš jį piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, jos elgesys yra nesuderinamas su motinyste, o jų sūnui gyvenant su motina kyla pavojus jo sveikatai ir normaliam vystymuisi, todėl esant nurodytoms aplinkybėms nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sūnus nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pas jį (atsakovą), kur jam yra saugi aplinka gyventi, sūnus yra viskuo aprūpintas ir jam sudarytos visos sąlygos normaliam vystymuisi ir asmenybės formavimuisi. Jeigu jis būtų blogas tėvas ir nesirūpintų sūnumi, kaip kad bando tą įrodyti savo ieškinyje ieškovė, tai dėl tokio savo elgesio jis būtų turėję reikalų su valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba ir šios tarnybos darbuotojai ne kartą būtų lankėsi jo namuose ir į tai būtų reagavę. Tačiau nemalonių reikalų dėl vaiko netinkamos priežiūros su valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėjo ne jis, o ieškovė, kuomet ji dar gyveno Lietuvoje. Visas šias aplinkybes (tiek dėl vaiko gyvenimo mano aplinkoje, tiek dėl ieškovės elgesio) teisme gali patvirtinti liudytojai. Taip pat pažymėjo, kad nors 2023-02-06 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6752-470/2023 iš ieškovės buvo priteistas sūnaus išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį, o nuo 2024-02-01 po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau iki šios dienos ieškovė šio teismo priteisto išlaikymo nemokėjo ir nemoka, todėl jis visada išlaikė ir dabar išlaiko sūnų vienas. Tikėtina, tai dar vienas iš motyvų, kodėl ieškovė nori sūnaus gyvenamąją vietą nusistatyti su ja ir iš jo prisiteisti išlaikymą vaikui. Tokiu būdu ji nori išvengti išlaikymo vaikui mokėjimo, tikėdamasi, kad jį materialiai išlaikys atsakovas.

Institucija, teikianti byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad iš skyriaus surinktų ir teismui pateiktų duomenų matyti, jog šiuo metu vaikas K. J. B. gyvena kartu su savo tėvu M. B., bei bendrauja su motina K. M., tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės. Nurodė, kad skyrius

2024-11-27 teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. K. (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnas) nurodė, kad būdavo arba M., arba K. iškvietimai policijos pareigūnų dėl smurto, bet nurodyta informacija nepasitvirtindavo, paaiškėdavo, kad policija būdavo kviečiama dėl tarp jų kilusių žodinių konfliktų. Tiek viena šalis, tiek kita šalis kviesdavo policijos pareigūnus (50 : 50). Paskutinį kartą buvo iškvietime pas M. prieš metus laiko, tą kartą policiją kvietė M. motina, kad dingo M., pavyko išsiaiškinti, kad M. buvo išvykęs į Latvijos Respubliką. Motina jo pasigedo, nepavyko jai su juo susisiekti, pranešė, kad nežino kur yra sūnus, dėl to ir kreipėsi į policiją. Nepamena ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl M. dingimo, tai policijos pareigūnai su M. nebendravo, tik pavyko išsiaiškinti, kad jis buvo išvykęs į Latviją. Buvo iškvietimų dėl to, kad ieškovė ir atsakovas nepasidalindavo vaiku.

2024-12-10 teismo posėdyje apklausiama liudytoja V. M. (ieškovės motina) nurodė, kad dukra su atsakovu nesugyveno, ir gerai būdavo, bet būdavo ir blogai, buvo kviečiama ir policija, K. ir M. vaiką prižiūrėdavo, bet daugiau būdavo su vaiku K. Vakare būdavo ir M., būdavo, kad ir susimušdavo, ji nežino dėl ko jie nesutardavo. Ne paslaptis, kad nuo M. ir K. susilaukė vaiko, ir kita moteris susilaukė vaiko. Kai jie nusipirko namą (duomenys neskelbtini) ir K. išėjo į kariuomenę, tai jos vyras apie du mėnesius prižiūrėjo vaiką, vėliau ir M. prižiūrėjo vaiką. Kai grižo iš (duomenys neskelbtini), jie gyveno (duomenys neskelbtini). Kai K. grįžo iš kariuomenės, vėliau ji išvyko į Airiją. Vėliau jie pasirašė sutartį, kad vaiką prižiūrės M., todėl vaikas buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaikas nuo 2024-06-03 iki 2024-07-25 buvo pas juos (pas senelius iš mamos pusės). Ir dabar, kai buvo atostogos, tai vaikas buvo pas juos, nedraudžiama bendrauti vaikui su seneliais. Jie nuvažiuoja ir pasiima vaiką. Kai K. grįžo iš kariuomenės, į Airiją išvyko po dviejų mėnesių. Dabar K. gyvena Airijoje. Kai ji grįžta į Lietuvą, ji pasiima vaiką, ir pernai, kai buvo grįžusi pasiėmė vaiką. Kai K. grįžta į Lietuvą, aplanko tėvus. Nurodytu laikotarpiu buvo švenčiamas vaiko gimtadienis. Gimtadienio šventėje dalyvavo vaiko krikšto mama, krikšto tėtis, K. draugai su vaiku ir draugai iš kito miesto, tėčio nebuvo. Tuo laikotarpiu tėtis nebuvo atvykęs, tik bendravo telefonu su vaiku, pilnai pasitikėjo, niekas nebuvo atvykę, nei tetos nei seneliai iš tėčio pusės. Rudenį taip pat vaikas buvo pas juos namuose, nuo sekmadienio iki kito sekmadienio vaikas buvo pas juos (senelius), o sekmadienį vakare jos sūnus vaiką parvežė į (duomenys neskelbtini). Su vaiku bendrauja, vaikas nori ir ten, ir ten būti, bet labiau nori pas mamą, mama skambina kiekvieną dieną. K. perka visas priemones, drabužius, kuprinė, mokyklinius reikmenis ir kitus reikalingus daiktus. Su seneliu važiavo vaikas į Airiją pas mamą. Kai K. gyveno kartu su M. buvo kviečiama policija dėl tarpusavyje kilusių konfliktų, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, jiems reikėjo važiuoti į apklausas. Kiek jai žinoma, tai berniuką prižiūri močiutė, kaip berniukas grįžta iš mokyklos ji nežino. Kai vaikas gyveno su tėčiu, vaikui reikalingus daiktus, priemones pirkdavo K. Ji pati matė, kaip K. pirko vaikui ir pieštukus, ir kitus daiktus. Vaikas ne vieną kartą buvo pas ją, ir žiemos metu buvo du mėnesius pas juos vaikas buvo, t. y. nuo vasario pradžios iki kovo 26 d. vaikas buvo pas ją, ji vaiko nevežė į ugdymo įstaigą (darželį), nes ji neturi su kuo vaiką nuvežti. Buvo prašoma vaiką pažiūrėti dvi dienas, o gavosi du mėnesiai. Nurodė, kad ji norėtų, kad jie abudu susitartų, nes tai traumuoja vaiką. Kartą, kai K. buvo pas ją, ji susitiko M. prie parduotuvės, žadėjo užvažiuoti, bet neužvažiavo, jis su drauge važiavo. Kartą ji su vyru buvo išgėrę, policiją išvietė kažkas vakare, ji skambino pati M., sakė, kad yra išgėrusi, sakė, kad yra VTAS, skambino ir M. ir jo mamai, tačiau atvažiavo kaimynė ir paėmė vaiką. Kai vaikas yra su ja, ji alkoholio nevartoja. Tas įvykis buvo vienintelis kartas. Tą kartą ji su vyru išgėrė ryte, o policija jiems buvo iškviesta vakare.

2025-01-09 teismo posėdyje apklausiama liudytoja V. Č. nurodė, kad K. pažįsta nuo 2024-09-01, vaiko lankomumas užtikrinamas, vaikas mokyklą lanko reguliariai, visada tvarkingas, dėvi mokyklinę uniformą, priemonėm aprūpintas. Matėsi, kad reikia pagalbos besimokant ir iš karto nesuprato kodėl į tai nėra sureaguojama. Rugsėjo mėnesį buvo grįžusi K. mama, su kuria ji susipažino taip pat. Motina klausė ar dėl mokykloje perkamų priemonių yra visiškai atsikaityta, už pratybas nebuvo atsiskaityta. Tuomet mama nurodė, kad tėčio buvo to klaususi ir jis teigė, kad atsikaityta, nors iš tiesų atsiskaityta nebuvo. Tuomet mama ir atsiskaitė (sumokėjo už pratybas). Motina mokytojos paprašė ją informuoti apie vaiko veiklas, išvykas ir kitus dalykus. Motina pabrėžė, kad galima į ją kreiptis dėl visų klausimų. Mama pasiskambindavo kartą į mėnesį ir pasiklausdavo kaip berniukas. Nurodė, kad į tėvų susirinkimą nebuvo atvykta nė į vieną ir tada pasižiūrėjo, kad nėra prisijungta prie vaiko elektroninio dienyno, taip pat nebuvo patikrinta sveikata leidžiant vaiką į mokyklą. Tuomet ji informavo K. tėvelį, nes žinojo, kad mamos nėra Lietuvoje. Išsiaiškino, kad vaikas gyvena su tėveliu. Susižinoję tai, viską sutvarkė. Atvažiavo į mokyklą močiutė, atsiprašė iš pamokų, ji išleido tam tikram laikui ir vėl grįžo, buvo gauta pažyma. Tuomet ji močiutei paaiškino, kad privalo paimti prisijungimus, nes kitaip jie nieko nežinos apie vaiko pasiekimus ir apie tai kas vyksta mokykloje ir kokia svarbiausia informacija. Močiutė paklausė ir paėmė iš administracijos prisijungimus, nes tėvelis dėl kažkokių priežasčių to padaryti negalėjo. Dabar tėvelis jungiasi, seka informaciją, jeigu ko nors reikia ji skambina (tėveliui skambino pora kartų). Jis gal kokius du kartus pats jai skambino, kartą nurodydamas, kad jis pats vaiką parsiveš, o kitą kartą teiravosi dėl šokių batelių kokių vaikui reikia. Šiuo metu viskas tvarkoje, pradžioje tik buvo nesusipratimų. Kai vyko į Kalėdinę edukacija, buvo moteris, prisistačiusi kaip tėčio draugė, kuri vyko kartu ir lydėjo K. Matosi, kad berniukas su ta moterimi sutaria gerai. Su ugdymo pasiekimais sunkiau sekasi, reikia pasitempti. Vaikas kartą yra nurodęs, kad jis buvo pavargęs, o kiti šeimos nariai turėjo daug darbų ūkyje, todėl jam negalėjo padėti. Šiuo metu kažkokie nedideli poslinkiai matosi, anksčiau rudenį labai sunkiai sekėsi. Gruodžio mėn. buvo grįžusi K. mama, kalbėjosi su ja, sakė, kad pasistengs, tuomet irgi buvo toks pasistūmėjimas. Abu tėvai šiuo metu stengiasi. Vaikui sunkiausiai sekasi lietuvių kalba, vaikas motyvuotas, vaikas gali pasiekti daugiau, tačiau reikia nuolatinės pagalbos ir darbo namuose. Ji buvo pasakiusi tėčiui, tačiau nebuvo sureaguota, mama dažnokai pasiskambindavo pati. Kadangi nebuvo prisijungta prie elektroninio dienyno, tuomet nebuvo užfiksuota, kad ji pranešė dėl medicininės pažymos. Ji skambino tėčiui telefonu, tačiau įrodymo tokio pateikti negali. Kai jie tarpusavyje išsiaiškino, kad ta medicininė pažyma labai svarbi, atvyko močiutė, kuriai buvo viskas paaiškinta. Kadangi K. tėčio nebuvo pirmajame susirinkime ir nebuvo vaikas atvestas į pažintinę pamokėlę, ji klausė administracijos ar atvyks šis vaikas, administracija susisekė su tėveliu ir patikino, kad atvyks, tėtis nesuprato, kad reikia sekti mokyklos informaciją. Kai buvo kalėdinis renginys, tėtis patikino, kad tai jo draugė, todėl ji važiavo į kalėdinį renginį kaip K. lydintis asmuo. Paskutinis susirinkimas buvo spalio mėnesį, nebuvo prisiregistravę prie elektroninio dienyno, negavo informacijos apie susirinkimą, todėl nedalyvavo. Vaikas jaučiasi gerai, vaikas jautėsi nedrąsus, pasimetęs pirmomis dienomis, dabar viskas gerai, socializavosi, bendrauja su vaikais. VTAS taip pat klausė ar reguliariai lanko mokyklą, ar aprūpintas priemonėmis, ar tėvai domisi jo mokslu. Mama skambino gruodžio mėn. pasiklausti kaip jam sekasi, pakalbėjo apie vaiką, minėjo, kad bus mokytoja kviečiama į teismo posėdį. Ji skambino, kai K. nebuvo mokykloje ir ji sakė, kad žino, kad vaikas serga, paklausė mokytoja ar vaikas lankėsi pas gydytojus ji iš karto atsiuntė duomenis apie tai, kad vaikas lankėsi pas gydytojus, suprato, kad bendrauja su tėčiu. Kajaus mama prisijungė prie dienyno iš karto, pasiėmė prisijungimus. Vaikas lanko būrelius, vaikas nėra skriaudžiamas, vaikas nepiktybinis, mielas, sąžiningas, viską pasako be užuolankų, pirmas kokias dvi savaites jis nejaukiai jautėsi, bet tai normalu, gal jis buvo labiau baikštesnis, nes buvo naujai vaikas atvykęs, reikėjo laiko apsiprasti, jis nėra skriaudžiamas draugų. Elektroniniam dienyne mokytoja rašė, kad vaikui reikia pagalbos ugdymo procese, keletą kartų yra tėčiui ir skambinusi. Tėtis vieną kartą vaiką atvedė į rugsėjo 1 - osios šventę, kadangi tėtis atskiruose susirinkimuose nedalyvavo, asmeniškai nebuvo atvykęs dėl kokių nors klausimų, tik dabar tėtį pamatė. Su močiute daugiau kartų bendravusi. Tėtį pora kartų gal mačiusi, pora kartų jis skambino, pora kartų jam ji skambinusi. Kai buvo pildoma informacija mokslo metų pradžioje, ten nurodoma tėvų kontaktai ir kiti duomenys, tai K. tėtis buvo nurodęs, kad jeigu jis neatsiliepia, tai skambinti močiutei, tai ji tuo buvo pasinaudojusi.

2025-01-09 teismo posėdyje apklausiama liudytojas L. M. (ieškovės tėtis) nurodė, kad kartą (2024 metų vasaros metu) tėvas paprašė jo kelias dienas pažiūrėti vaiką, tai, kai atvežė jam vaiką, tai vaikas pas jį prabuvo visą vasarą. Tik K. paskambindavo ir vieną kartą paskambino B. Vaikui reikėjo batų, pasakė tai K., ji pervedė pinigų, o jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)ir nupirko vaikui batus. Vaikas pas juos tą vasarą apie du mėnesius prabuvo, tėtis nė karto neskambino, skambindavo tik K., ir vieną kartą B. Vaikas su jais gerai jautėsi. Jis skirdo su berniuku į Airiją 2023 metais, vaikui ten patiko, aplankė parkus, zoologijos sodą, buvo prie vandenyno. K. organizuodavo pramogas. K. gerai sutaria su sūnumi, kaip vaikas sutaria su tėčiu jis to nežino. Buvo įvykis, kai viešint Airijoje vaikas žaisdamas nukrito nuo laiptų ir užsidėjo „guzą“, kaip ir visi vaikai. Dėl to nereikėjo gydytis. K. su draugu gyvena dviejų aukštų name, yra kambarys vaikui, viską vaikui perka ir drabužius, ir mokyklos priemones. Vaikas pas juos buvo atvažiavęs per šventes, sakė, kad nori likti pas juos, bet jis vaikui pasakė, kad negali likti, nes berniukui reikia į mokyklą. K. buvo atvežusi berniuką pabendrauti su jais. Kai K. gyveno kartu su M., tai jis yra girdėjęs, kad tarp jų kildavo konfliktai, bet dėl ko, jis nežino, nes su jais negyveno. Kai jis su berniuku viešėjo Airijoje, ilgai negrįžo į Lietuvą, nes nebuvo bilietų. Patvirtino, kad į jo šeimos namus buvo atvykę VTAS specialistai ir paėmė vaiką. Vaiko tėvas neturėjo pretenzijų dėl vaiko priežiūros, tuo metu, kai vaikas buvo pas juos 2024 m. vasarą.

2025-01-09 teismo posėdyje apklausiama liudytoja V. S. (atsakovo draugė) nurodė, kad ji su atsakovu bendrauja jau du metus laiko, lankėsi ir kaime (duomenys neskelbtini), su K. ji taip pat bendrauja. Ji pati yra iš (duomenys neskelbtini), ten dirba, laisvomis dienomis atvažiuoja pas atsakovą. Nurodė, kad K. rūpinasi visi, ir M. mama, ir M., ir ji, bei kaip gyvas buvo ir M. tėtis. Nusiveža K. į (duomenys neskelbtini), ten jis pabendrauja su jos dukterėčia. K. mama jai yra parašiusi žinutę, tačiau jos abi nebendrauja. Ji bendrauja su K. ir M. šeima. Kai ji buvo išvykusi į kalėdinį renginį kartu su K. ir jo klase, K. mama jai parašė žinutę, nurodė, kad ji yra K. mama ir daug visko, padėkojo už tai, kad ji kartais pasirūpini K., ir buvo negražiai rašoma apie M. Nurodė, kad ji padeda K. ruošti namų darbus, užsiima jo ugdymu, padeda mokytis. Su K. mokytoja ir dabar kalbėjo, kad K. reikia kombinezono, taip pat pasimokyti skaityti. Būna taip, kad vieną dieną ji padeda K. mokytis, kitą dieną M., kitą dieną močiutė, pasiskirsto visa šeima. Vaikas leidžia laisvalaikį su tėčiu, jie važiuoja žvejoti, praeitą vasarą jie visi kartu buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). K. gyvena pas M. tėvus. Nuolat ten gyvena M., M. mama, ji atvažiuoja, atvažiuoja M. sesė. Vaikas viskuo aprūpintas, jam sudarytos tinkamos sąlygos, visi stengiasi viskuo vaiką aprūpinti. Prie jos vaikas su motina bendravo tik telefonu. Vaikas turi savo kambarį, savo lovą, būna, kad nori miegoti su tėčiu. Į Latviją M. buvo išvažiavęs tik su K. 2023 m. pabaigoje M. buvo nukritęs nuo pastolių, tuo metu K. buvo ir su ja, ir (duomenys neskelbtini) su seneliais. Vėliau jie susisiekė su M. Jie visi dirba, todėl vaikas būna su visais.

2025-01-09 teismo posėdyje apklausiama liudytoja O. B. (atsakovo motina) nurodė, kad, kai gimė K., M. su K. sutarė, gal po metų kažkas atsitiko, jie gyveno atskirai, ji leido jiems gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), ji buvo kažkuo nepatenkinta. Ji su savo vyru (jau mirusiu) kiek galėjo, tiek padėjo išlaikyti vaiką. Sūnus M. vasarą padėdavo jiems prie ūkio, nes jie ūkininkavo, taip pat ir dirbo. Vėliau sūnus rado iš buto išmėtytus savo daiktus, vėliau jie sužinojo, kad ji norėjo išeiti tarnauti į kariuomenę. Ji išėjo tarnauti, vaikas buvo paliktas M. Kai K. išėjo tarnauti į kariuomenę, jie gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau M. grįžo pas juos į (duomenys neskelbtini), jau daugiau nei du metai, nes reikėjo vaikui lankyti priešmokyklinę klasę (duomenys neskelbtini). Tiek ji su vyru, tiek M. rūpinosi K. Vaikas į mokyklą nuvyksta autobusu. Vaikui gydomi dantukai, todėl vedamas pas gydytojus. Vaikui skaityti sunkiai sekasi, todėl jie deda daug pastangų, kad vaikas geriau skaitytų. Vaiko motina su ja labai negražiai bendraudavo, kai buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tai visada vaiką pasiimdavo ne pagal nustatytą grafiką, kada ji nori, tada ir pasiimdavo. Teigdavo, kad vaiko jie neprižiūri. Išleidžiant vaiką pas motina jie su M. suruošdavo drabužius, kuriais vaikas galėtų persirengti, motina grąžindama jiems vaiką, grąžindavo ir drabužius, kurie būdavo nešvarūs. Nurodė, kad ieškovė skųsdavo juos vaiko teisių tarnybai. Vaiko tėvas kartu su vaiku gyveno. Tėvas su vaiku važiuoja pramogauti, ruošia namų darbus, o ji rūpinasi ūkio darbais. Jiems tik palaidojus jos vyrą (M. tėtį) ir grįžus vakare į namus, jiems ieškovė iškvietė vaiko teisių tarnybą, kad neprižiūrėtas vaikas. Kai M. dirbdavo, tai vaiku rūpinosi ir ji ir, kai gyvas buvo – jos vyras (berniuko senelis, M. tėvas), ir M. draugė, kuri atvažiuodavo pas juos. Vaikas be priežiūros nebūdavo, vaikas patenkintas, viskuo aprūpintas, turi ir savo kambarį, ir kompiuterį. Šiais daiktais vaiką aprūpino ir tėvas, ir mama. Nuo to momento, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, motina (ieškovė) finansiškai vaiku nesirūpino, nieko nepirko, jokių pinigų vaiko išlaikymui nepervesdavo, ir tik padavusi ieškinį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, motina pradėjo rūpintis vaiku, pradėjo nuolat skambinti, vaikas net buvo užblokavęs jos telefoną, o ji tuomet iškvietė vaiko teisių tarnybą. Kai vaikas ruošia pamokas, vaiko telefonas būna išneštas į kitą kambarį. Ji nuolat kviečia vaiko teises ir policiją, atvykus niekas nieko neranda, vaikas laimingas, patenkintas. Ieškovė labai dažnai kviečia vaiko teises, neva vaikas neprižiūrėtas. Ji paskambina berniukui ir iš karto klausia: „ar tavęs niekas nemušė, ar tu pavalgęs?“. Labai retai paklausia kaip jam sekėsi mokykloje, ar turi draugų. Iki ieškinio padavimo motina vaikui neskambindavo, tik į du mėnesius vieną kartą buvo pasiėmusi vaiką, tačiau ji pati su vaiku mažai laiko praleisdavo kartu, nes ji vaiką palikdavo pas savo krikšto mamą, ar pusseserę, arba savo tėvus. Vaikas grįžęs viską jiems papasakodavo. Berniukas šiai dienai lanko būrelius, lanko baseiną. Tėtis žino kokius konkrečius būrelius lanko sūnus. Vaikas gerai sutaria su tėčiu, nuolat laukia grįžtančio tėčio, sako: „va, jau mano M. grįžta“, jie net iš tokio vaiko posakio pasijuokia. Jie turi savo kambarį, miega viename kambaryje. K. pati paimdavo vaiką. Jie niekada neveža vaiko, jie kada nori, tuomet atvažiuoja patys. Buvo tik vienas atvejis, kai jie nuvyko pasiimti vaiko, kai kiti seneliai buvo neblaivūs. Kai ieškinys paduotas, tai K. dažnai bendrauja su sūnumi. Ji dažniausiai skambina sūnui tuomet, kai ji (liudytoja) būna išvykusi į ūkį. 2024-09-14 vaikas buvo paliktas su jos mama, kol ji nuvyksta į fermą ir grįžta. Vaikas niekada nebūdavo vienas, tai su ja būna, tai su seneliu būdavo, kartais būdavo su jos mama, tačiau tik labai trumpam. Kai K. buvo vaiką išsivežusi į Airiją, tai ji vaiką turėjo grąžinti po dviejų savaičių, o grąžino po dviejų mėnesių, tai vaikas buvo nukritęs nuo laiptų ir buvo prasiskėlęs galvą. Kartą vaikas jų laukė mašinoje ir žaidė, bežaisdamas sudaužė mašinos langą, tuo metu paskambino vaikui motina, motina dėl to kvietė vaiko teisių specialistus ir policiją, teigdama, kad vaikas belaukdamas senelių su galva išdaužė langą, bet niekas neatvažiavo, vaikas niekuo nesiskundė dėl to pas gydytoją vaiko nevežė. Kitą dieną vežė vaiką pas dantų gydytoją ir tuomet užsuko pas šeimos gydytoją pasižiūrėti ar viskas gerai. M. labiau rūpinasi vaiku, jie daugiau ūkiu rūpinasi. M. sūnų išleidžia į mokyklą. Kai vaikas grįžta iš mokyklos, jie dar būna namuose, jie į ūkį važiuoja apie 16 – 16.30 val. M. taip pat vyksta į ūkį, vežasi ir sūnų. Jie šeimoje yra pasiskirstęs kas ir kokius ūkio darbus atlieka. Vaikas myli abu tėvus, abu tėvai jam yra svarbūs. Jie turi galvijų ūkį, turi 300 ha dirbamos žemės. Nežino kuo K. tėvai verčiasi. Kai prasidėjo teisminis procesas, tai vaiko teisių apsaugos tarnyba į jų šeimą kviečiama labai dažnai K. iniciatyva, tačiau nepasitvirtino kvietimai. Kai vaikas neatsiliepdavo į motinos skambučius, tai motina skambindavo jai ir tuomet ji vaikui nunešdavo savo telefoną, kad jis galėtų pabendrauti su motina telefonu. Kai ji keletą kartų neatsiliepė, tai vaiko motina rašė jai grasinančias žinutes. Nežino kada M. prisijungė prie elektroninio dienyno. Šiai dienai išlaikymas vaikui iš motinos yra priteistas, tačiau motina išlaikymo nemoka. Vaikas turi banko kortelę, kurią užsakė motina. Kai vaikas eina į mokyklą jam duodami pinigėliai, už kuriuos jis perkasi ką nori. Vaikas lankė priešmokyklinę grupę, tik kai sirgo, tuomet nėjo į darželį.

2025-01-27 teismo posėdyje apklausiama liudytoja I. N. nurodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinės klasės auklėtoja, kurią lankė šalių sūnus. Nurodė, kad berniukas visada buvo prižiūrėtas, tvarkingas, švarus, priemones visada turėdavo, atvesdavo arba tėtis, arba močiutė O., vaikas jautrus, geros širdies. Jis truputį anksčiau buvo leistas į priešmokyklinę grupę, mano, kad per anksti, nes vaikui buvo per sunku, jis pateko į naują kolektyvą, nauji vaikai, nauji ugdytojai. Vaikas nuo 6 metų pradėjo lankyti mokyklą, jos nuomone, per anksti, buvo dalykų, kurie jam sekėsi, jos nuomone, vaikui trūko pasitikėjimo savimi. Vaiku visada buvo rūpinamasi, klausiama kaip sekėsi, ko reikėtų. Vaikas lankė priešmokyklinę grupę, ji buvo jo auklėtoja nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. vasario mėn. pabaigos, vėliau ji užėmė kitas pareigas. Kontaktuodavo su auklėtoja tiek tėtis, tiek močiutė, pora kartų matė mamą. Jeigu kildavo kokie klausimai, tai kontaktuodavo tiek su tėčiu, tiek su močiute. Vieną kartą motina atvedė vaiką, tą dieną buvo kalėdinis renginys, ji aprengė vaiką, bet pati mama nedalyvavo, išėjo. Motinos dalyvavimas tik epizodinis. K. darželio lankomumas buvo normalus, neidavo, kai sirgdavo. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, nelankymas buvo pateisinamas dėl ligos. Nepamena ar sausio mėn. lankė ar nelankė berniukas darželį. Jeigu nelankė, tai tikriausiai buvo išvykęs pas motina, bet tiksliai nepamena.

2025-01-27 teismo posėdyje apklausiama liudytoja T. T. nurodė, kad ji yra buvusi ieškovės kaimynė, draugė. Jau senai jie gyveno kaimynystėje, labai dažnai K. jos prašydavo paimti K. iš darželio, nes jų berniukas bei jos berniukas lankė tą pačią darželio grupę. K. pati važiuodavo autobusu į mokyklą ir kartu veždavo vaiką į darželį. Ji nežino kur tuo metu būdavo M. Kai M. nepasiimdavo vaiko, tuomet K. skambindavo jai ir prašydavo paimti K. Jie nuolat pykdavosi. Ji pasiimdavo K. ne kiekvieną dieną, kokį vieną kartą ar du kartus per savaitę, ir dažniau. Tuo metu K. buvo kokie 3 metukai. Vasaros metu, kai vesdavo į darželį K., tai būdavo, kad ji jį paimdavo iš darželio. Ji dažniausiai kieme matydavo K. su sūnumi, M. dažniausiai nebūdavo. Jis būdavo išvykęs ir jo nebūdavo. Tai buvo, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), kai vaikui buvo 3 metai. K. transporto priemonės neturėjo, taip pat neturėjo ir vairuotojo pažymėjimo, tik M. turėjo. K. bendraudavo gana gražiai, būdavo, kad ji ir pabardavo vaiką. Vaikas būdavo apipirktas. K. jos paprašydavo nuvežti į (duomenys neskelbtini), tuomet jos kartu važiuodavo ir K. pirkdavo vaikui drabužius. Kartais ji pasiimdavo ir K., kartais su ja važiuodavo, visada ką nors nupirkdavo. Ji buvo kaip draugė K., su M. tiek nebendravo. Kiek jai žinoma vėliau K. su M. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuomet K. išėjo į kariuomenę, vaikas liko su M., grįžusi iš kariuomenės K. išsikėlė gyventi atskirai į Alytų, o vėliau išvyko į užsienį. Kaip ten kas vyko, ji nieko nežino. Po to ji jų nematydavo. Kai K. grįždavo iš kariuomenės pas savo tėvus į kaimą, tai užeidavo pas ją, pati sakė, kad išsikraustė į Alytų ir ketina išvažiuoti į užsienį. Mano, kad mama vaiką prižiūrėjo tinkamai. Būdavo, kad ir M. išsiveždavo vaiką į ūkį. Būdavo, kad M. grįždavo labai vėlai, ne dažnai taip būdavo, bet būdavo. Mato berniuką labai retai, kartais vasarą. Jeigu jos kas paklaustų kur gyvena K., ji nepasakytų, nes jis būna ir pas K. tėvus, ir pas M. tėvus, ir pas krikšto mamą, kur tas vaikas iš tiesų būna, ji nežino. Kai K. buvo kariuomenėje ji nežino ar tas vaikas iš viso lankė darželį, ar mokyklą. Kai jie išsikraustė į (duomenys neskelbtini), jos mažai palaikė ryšius, nežino apie jų gyvenimą tuo metu. Patvirtino, kad ji žino tik apie tą laikotarpį, kai K. ir M. šeima gyveno jos kaimynystėje (duomenys neskelbtini) kaime.

2025-01-27 teismo posėdyje apklausiama liudytoja V. G. nurodė, kad ji yra K. krikšto mama. K. yra jos pusseserė. Kai K. gyveno su M. buvo viskas gerai, būdavo pykčiai, bet viskas buvo gerai. Kai K. išėjo į kariuomenę, K. buvo su M., ir vieną mėnesį buvo su ja. Kai K. buvo kariuomenėje, jie pagyveno kokius du mėnesius ir išsiskyrė. Jie buvo nusipirkę (duomenys neskelbtini) namą, kai išsiskyrė K. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai ji būdavo kariuomenėje, tai vaikas būdavo pas senelius (K. tėvus) ir pas ją, taip pat būdavo ir pas M. tėvus, ji nežino ar M. būdavo ar ne. Taip būdavo K. ir M. skyrybų procesu. Kai K. išvyko į Airiją, tai vaikas būdavo su M. tėvais, tiek ji pasiimdavo vaiką. Vaikas savo gimtadienį šventė kartu su ja. Ji vaiko neaugino, bet jis pas ją būdavo ir savaitę, ir dvi savaites laiko. Vaikas nenorėdavo važiuoti pas M. tėvus, sakydavo, kad tėtis su juo nebūna, o grįžta tik savaitgaliais. Jai niekada nepavykdavo prisiskambinti M., prašė K., kad ji atsiųstų jo numerį, bet ji atsiuntė tą numerį, kurį ji turi. Mama (K.) tardavosi su M., kad atvežtų vaiką, taip pat reikėdavo ir drabužių, paprašydavo, kad atvežtų K. rūbus, kuriuos atveždavo M. mama. Kai ji nedirbo, tai ji dažniau vaiką pasiimdavo pas save. Kartais ir dabar ji su K. pakalba, sako, kad jis nori būti pas ją. Ir dabar, kai ji vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), K. jai atsiuntė žinutę (balso žinutę), sakydamas, kad nori būti kartu su ja. Ji su berniuku matosi ir bendrauja. K. prabuvo 9 mėnesius kariuomenėje, ir išvyko į Airiją, tai kokie metai laiko, kai K. ne Lietuvoje. Kai ji nedirbo, tai, kai K. būdavo atostogos, tai jis pas ją būdavo ir savaitę laiko. K. retai eidavo į darželį, jis nenorėdavo eiti į darželį. Buvo taip, kad K. 1 mėnesį nėjo į darželį, tuo metu buvo pas ją. Kai ji negalė K. prižiūrėti, tai jis buvo su jos mama, bet ir jos mama visą laiką vaiko negalėjo prižiūrėti. Tuomet pasakė apie tai K., kuri paskambino M., kad paimtų vaiką. Tuomet jis vaiką nuvežė pas K. tėvus, bet seniūnė atvažiavusi rado neblaivius K. tėvus, tuomet atvažiavo T. T. ir pasiėmė K., o iš T. K. atvažiavo pasiimti M. K., kai dar netarnavo kariuomenėje, prašydavo jos pažiūrėti vaiką, tai ji kadangi gyvena tik per kelią, tai nueidavo į jų namus ir pažiūrėdavo K. kokią valandą laiko. Kai K. buvo Lietuvoje, tai nė karto visai parai vaiko nebuvo palikusi jos priežiūrai. Dienai tai buvo palikusi, tuomet, kai turėdavo su M. kokių nors reikalų. Šie laikotarpiai, kai reikėdavo vaiką ilgesniam laikui prižiūrėti, buvo tuomet, kai jau K. gyveno su M. Ji pati prašydavo tėvų, kad galėtų pasiimti vaiką, nes jai būdavo atostogos ar laisvas laikas. Ji ne su M. tardavosi dėl vaiko pasiėmimo, o su M. mama. Kadangi vaikas nori ir šio ir to, tai K. jai atsiųsdavo pinigų, už kuriuos ji galėtų vaikui ko nors nupirkti. Kai K. dar buvo armijoje, tai K. sakydavo, kad nori, kad būtų ir tėtis ir mama. Dabar jie apie tai nekalba, iš viso nekalba apie tėvų skyrybas, nes vaikas yra jautrus. Gyvai su K. ji bendravo 2024 m. spalio pabaigoje, kai jam buvo atostogos. Ji K. buvo pasiėmusi trims dienom, pasiėmė iš karto iš mokyklos. Perspėjo M. mamą ir K. Kai parvežė, tai su ašaromis, K. nenorėjo grįžti į namus, sakė, kad tėtės vis tiek nėra, kad jis būna vienas kambaryje, kad telefonas, močiutė būna atskiram kambaryje, sako, kad nori ir mamos, ir tėtės. Nebuvo pasakymų vaiko, kad jis būdavo paliekamas vienas. Pastebėjusi, kad K. nenori tiek su ja, tiek su mama kalbėtis, kai kažkas būna kambaryje, išjungia ragelį ir negalima jam prisiskambinti. Kiek žinoma, tai M. mama veža vaiką pas gydytojus. Kiek jai teko tartis, tai ji tardavosi su M. mama. Ji negali pasakyti ar M. būna namuose ar leidžia kartu laiką, K. sako, kad tėtis dirba savaitėmis ir tik kartais grįžta. Kai K. gyveno su tėčiu, ji savo inciatyva pasiimdavo vaiką. Nebuvo jokių problemų, vaiką visada išleisdavo. Kai K. būdavo pas ją, tai M. mama vis skambindavo ir klausdavo kaip sekasi. K. rūpinasi K., ji atidariusi banko sąskaitą, siunčia jam pinigus, ji mato kur jis pinigus išleidžia. K. prašymu ji patikrinusi banko sąskaitą, ji apmokiusi vaiką naudotis banko kortele. Kai vaikas lankė darželį, ji tuo metu nedirbo, mokėsi ir galėdavo dažniau vaiką pasiimti. Jos ir vaiko santykiai yra labai gražūs.

2025-03-18 teismo posėdyje institucijos, teikiančios byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, nurodė, kad skyriui M. B. ir K. M. (Š.) šeima yra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, pažeidimai nustatyti iš abiejų tėvų pusės. M. B. šeimai teikiama atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. K. M. šeimai teikti atvejo vadybos nėra galimybės, nes šeima gyvena kitoje valstybėje, tačiau tokia pagalba K. M. šeimai taip pat reikalinga, kadangi vaiko teisių pažeidimai nustatyti iš abiejų tėvų pusės. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuomonė taip pat nėra konkreti, vaikas nori būti tiek su vienu tėvu, tiek su kitu, abudu tėvus myli, atsižvelgiant į tai, kad M. B. šeimai yra galimybė teikti pagalbą, yra galimybė lankytis jo šeimoje, matyti situaciją kaip viskas vyksta, todėl skyrius siūlo, kad vaiko gyvenamoji vieta nebūtų keičiama, t. y. vaiko gyvenamoji vieta būtų su tėčiu, kadangi šeimai yra galimybė teikti pagalbą. Paskutinį kartą vaiko nuomonė buvo išklausyta, kai buvo nagrinėtas paskutinis vaiko teisių pažeidimas po gauto K. M. pranešimo, ir kiekvieną kartą vaiko nuomonė buvo išklausoma, vaiko nuomonė niekada nekito. Aišku, vaikas norėtų būti ir su mama, ir su tėčiu, tačiau tokių galimybių vaikas neturi, nėra nurodoma, kad vaikas nori gyventi konkrečiai pas vieną ar kitą iš tėvų. Buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, t. y. nuvažiavus į vietą, buvo nustatyta, kad yra telefonas, ir motinos telefonas yra užblokuotas, tačiau nebuvo užblokuoti kiti artimieji, tėtis įspėtas, kad vaikas turi betarpiškai bendrauti su motinai, atsižvelgiant į vaiko gyvenimo ritmą, suderintą su vaiko poilsio ir mokslo rėžimu. Kaip jau nurodyta, šeimą stebi socialiniai darbuotojai ir atvejo vadyba. M. B. teistumai dėl smurto artimoje aplinkoje nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi smurtas nėra naudotas prieš vaiką, todėl nėra pagrindo paimti vaiką iš šeimos ar atskirti, tai neturėtų įtakoti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą. Specialistai stebi atsakovo šeimą, stebi ar yra užtikrinami vaiko interesai, nėra nustatyta aplinkybių, kas turėtų įtakoti priimti sprendimą vaiką paimti iš šeimos. Pažymėjo, kad vaiko teisių pažeidimai nustatyti tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo pusės. Specialistų pagalba ypatingai reikalinga ir jeigu nepavyksta susisiekti su M. B., puikiai tą informaciją perduoda vaiko seneliai. Kai M. darbuojasi ar būna išvykęs prie ūkio, tai vaikas būna paliktas senelei ir skyrius nemano, kad tai yra vaiko teisių pažeidimas, nes kiekviena šeima turi darbą, turi savo grafiką, ir kad artimieji vienu ar kitu metu padeda prižiūrėti tėčiui vaiką, tai nėra vaiko teisių pažeidimas. Skyrius turi informacijos, kad vaiku rūpinasi tiek M., tiek M. motina, t. y. vaiko senelė. Skyrius prašo įvertinti visas aplinkybes, kas šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus ir prašo priimti sprendimą, kuris atitiktų K. J. interesus. Skyrius rekomenduoja nekeisti vaiko gyvenamosios vietos, palikti vaiko gyvenamąją vietą, kuri yra nustatyta.

Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas.

Ieškiniu, ieškovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys turi bendrą sūnų K. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 2). Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTYtNDQ1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-56-445/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-56-445/2020">e2-56-445/2020</a> buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė nepilnamečio sūnaus K. J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina K. M., taip pat susitarė dėl išlaikymo dydžio bei bendravimo tvarkos (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 3).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6752-470/2023 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė:

„Pakeisti 2020-02-06 Alytaus apylinkės teismo nutartimi c. b. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTYtNDQ1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-56-445/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-56-445/2020">e2-56-445/2020</a> nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nepilnamečio K. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti išlaikymo mokėjimą, sutariant, kad nuo 2023-05-01 sūnaus K. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis ieškovė mokės po 150 Eur, o nuo 2024-02-01 ji, K. M. gera valia teiks išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. J. B. po 250 Eur iki vaikas taps pilnametis <...>;

Pakeista bendravimo tvarka nustatant nepilnamečio K. J. bendravimo tvarką su motina K. M. sekančiai:

Motina su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio I, II ir III savaitgalį;

Motinos dieną ir motinos gimimo dieną vaikas praleidžia kartu su motina, motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką motina informuoja vaiko tėvą ryšio priemonėmis (trumpąją SMS žinute) ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

Pusę vaiko vasaros atostogų sūnus praleidžia su motina;

Pusė mokyklinių atostogų sūnus praleidžia su motina;

Poriniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse 18 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją sekančią dieną iki 18 val.;

Neporiniais metais motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą ta pačią dieną iki 20 val.;

Neporiniai metais sutinkant Naujuosius metus vaikas praleidžia su motina, tikslų laiką ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš dvi dienas;

Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas visada būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir motinai nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku;

Tais atvejai, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina, paaiškėjus tokioms aplinkybėms, nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja SMS žinute) ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus;

Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefonu numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsiant informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;

Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą“ (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 4).

Iš 2024-02-14 išrašo apie gaunamą darbo užmokestį ir mokesčius Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė dirba Airijoje ir gauna darbo užmokestį (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 6)

Iš Ryanair bilietų informacijos išrašų matyti, kad ieškovė turėjo galimybę laikotarpiu nuo 2024-02-28 iki 2024-04-11 bendrauti su sūnumi Airijoje, t. y. nupirko bilietus (sūnui ir ieškovės tėčiui) skrydžiui į Airiją ir iš Airiją atgal į Lietuvą (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 7).

Iš 2024-02-06 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė Airijoje yra nuomojasi gyvenamąjį būstą ((2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 8)

Iš pateikto susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2024-03-03 iki 2024-04-03 matyti, kad ieškovė nuolat žinutėmis bendrauja su atsakovu dėl klausimų, iškilusių dėl vaiko priežiūros, aptariant kasdieninius klausimus, taip pat vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (2024-06-21 pateikto ieškinio, DOK-4526, priedas 9).

Iš prie 2024-07-17 pateikto atsiliepimo (2024-07-17, DOK-28147) priedų, t. y., (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaiko lopšelio – darželio 2024-05-16 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių nepilnametis sūnus K. J. B. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lopšelį – darželį lankė nuo 2019-08-23. Iš pateikto Žemės ūkio ministerijos išduoto ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas M. B. 2009-05-26 yra įregistravęs ūkį. Iš 2024-02-27 Pasvalio rajono I – ojo notarų biuro patvirtino sutikimo matyti, kad M. B. sutiko, kad jo sūnus K. J. B. vyktų į Jungtinę Karalystę ir Airiją 2024-02-28 – 2024-03-15 su lydinčiu asmeniu L. M.. Iš pateiktų 9 foto nuotraukų matyti, kad atsakovas, t. y. vaiko tėtis leidžia laisvalaikį su nepilnamečiu sūnumi K. J. B..

2024-08-19 pateikti papildomi duomenys (2024-08-19, DOK-31890), t. y. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-07-31 pažyma, iš kurios matyti, kad M. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtis – sūnus K. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-07-31 išduota M. B. charakteristika, kurioje M. B. charakterizuojamas teigiamai, pateikta informacija apie atsakovą, jo turimus nepilnamečius vaikus ir kt.

2024-08-27 prie pateiktos išvados (2024-08-27, DOK-33022) pridėti papildomi dokumentai, t. y., 2024-08-27 duomenų bazės SPIS išrašas, iš kurio matyti, kad Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje nuo 2018-07-23 gauti pranešimai apie galimus vaiko K. J. B. teisių pažeidimus: 2024-07-19 vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (rekomenduota vaiko tėvui psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba. Vaiko motinai inicijuoti atvejo vadybos procesą, teikti psichologo konsultacijas, kadangi vaiko motina pakeitusi gyvenamąją vietą. Tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški; 2023-03-29 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas paliktas močiutės (vaiko mamos motinos) namuose, vaiko močiutei nustatytas neblaivumas; vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos); 2023-02-28 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai vaikas paliktas trečiųjų asmenų priežiūrai, vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos; vaiko tėvų santykiai konfliktiški; 2019-08-26 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas); 2019-05-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas); 2019-01-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas).

Iš 2024-07-26 vaiko situacijos vertinimo anketos (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-07-19 Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje el. paštu gautas K. M. pranešimas ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad ji dirba Airijoje ir jos sūnus bendru susitarimu teismu patvirtintoje sutartyje likęs gyventi Lietuvoje su tėčiu M. B.. Tėvas vaiku nesirūpina, dingsta savaitėm ko pasėkoje vaiku rūpinasi jo tėvai arba jos giminės, vaikas yra paliekamas vienas namuose arba su pašaliniais žmonėmis. Vaikas buvo pas jos tėvus 2 mėnesius. M. B. net nesiteikė paskambinti vaikui. Net šiuo metu vaikas jau kelinta diena yra paliktas pas svetimus žmones (duomenys neskelbtini) kaime. Kiekvieną kartą kai vaikas yra vienas namuose, paskambinus į vaikų teises (duomenys neskelbtini), jam vaikų teisės praneša, kad atvažiuos soc. darbuotoja patikrinti, jog turėtų laiko grįžti namo pas ten esantį visiškai vieną paliktą K. J. iki soc. darbuotojų atvykimo ir taip pažeidimas nėra fiksuojamas. Labai pergyvena dėl vaiko psichologinės būklės bei elementariai dėl vaiko saugumo, norėtų, kad būtų patikrinta visa tai ir nebūtų informuojamas M. prieš soc. darbuotojų atvykimą likus kelioms valandom, o tiesiog būtų patikrinta netikėtai. 2024-07-23 Teritorinio skyriaus specialistai bendravo su nepilnamečiu K. J. B. (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Su vaiku bendrauta atskirai nuo tėvų. Vaikas buvo linksmas, bendravo noriai, įtampos nesijautė. Vaikas pasakojo, kad jis gyvena su mama ir tėčiu. Mama gyvena Airijoje, buvo ten su „diedu“ (seneliu) nuskridęs. Pas mamą buvo ilgai. Kai buvo pas mamą, jį išgąsdino mamos draugas, tada jis bėgo, nukrito nuo laiptų, susimušė galvą, bėgo kraujas. Vaiko teigimu, tėtis su mama išsiskyrę, negyvena kartu. Jam patinka gyventi ir pas mamą, ir pas tėtę. Su tėte gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena ir pas tėtės mamą (močiutę), ten turi kambarį. Vaiko teigimu, jis parodo kas jam patinka, o tėtis nuperka. Tėtės mamą vadina močiute, tėtį dieduku. Dar turi kitą močiutę – V. Vaikas pasakojo, kad kartais būna vienas pas močiutę namuose, kai tėtis dirba. Vaikas pasakojo, kad neseniai buvo prie jūros, jam ten patinka. K. pasakojo, kad rudenį eis į pirmą klasę, pažįsta raides, moka parašyti savo vardą, moka skaičiuoti iki 20. Vaikas aprengtas švariais, tvarkingais drabužiais. K. parodė, kad ant kaklo turi pakabutį, kurį tėtis parvežė iš Italijos. 2024-07-22 bendrauta su K. M.. Vaiko motina pasakojo, kad ji į Airiją išvyko 2023-09-13. Į Lietuvą buvo grįžusi 2023 m. gruodžio mėnesį - 10 dienų, planuoja vėl grįžti 2024-09-12. Nuo 2023-06-28 vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, abu su vaiko tėvu susitarė taikos sutartimi. Nuo 2024-02-01 jai priteista vaikui mokėti išlaikymą, per mėnesį 250 eurų, bet nemoka, nes mano, kad pinigai nepasieks vaiko. Vaiko motinos teigimu, sūnus K. svečiavosi pas ją nuo 2024-02-24 iki 2024-04-24, atskrido į Airiją su jos tėvu. K. nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžios apie mėnesį buvo pas jos tėvus. Ji pati paprašė vaiko tėvo, kad jis K. ten nuvežtų, kad vaikas atšvęstų savo gimtadienį, nes vaiko tėvas sūnui gimtadieniui net keksiuko nenupirko, nepadarė šventės. Nors su vaiko tėvu buvo tartasi, kad K. bus savaitę laiko, bet sūnus buvo apie mėnesį ar net ilgiau. Patikslina, kad (duomenys neskelbtini) kaime K. buvo pas L. P. 2 dienas, tai yra liepos 18 d. ir 19 d. Vaiko motina nurodė, kad ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tai yra ji nori, kad vaikas gyventų su ja Airijoje. Vaiko motina nurodė, kad ne vaiko teisių specialistai vaiko tėvui iš anksto praneša, kad atvyks patikrinti, o pačios socialinės darbuotojos. Vaiko motinos teigimu, su vaiko tėvu santykiai konfliktiški, jie niekada nebuvo geri. Dabar nepavyksta taikiai susitarti, kad sūnus gyventų su ja Airijoje. Mano, kad vaiko tėvas nesutinka, nes nenorui mokėti vaikui išlaikymo, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. 2024-07-24 vaiko motina nurodė, kad sūnui K. viešint pas ją Airijoje, vieną dieną sūnus žaidė slėpynių su jos draugu. Ji pati tuo metu buvo darbe. Namuose buvo jos tėvas. Apie įvykį jai papasakojo draugas, sūnus, tėvas, kai ji grįžo iš darbo. K. su jos draugu žaidžiant slėpynių, draugas pasislėpė kambaryje už lovos. K. radęs draugą, bėgo ir paslydo, nukrito nuo laiptų, susimušė galvą, buvo „guzas“. Laiptai neaukšti, 3 pakopų. Vaiko pas medikus nevežė, nes nebuvo būtinybės, sumušimas nebuvo stiprus. Bandė tą pačią dieną susisekti telefonu su vaiko tėvu ir jį informuoti apie įvykį, bet jam prisiskambinti nepavyko. Tik maždaug po savaitės pavyko prisiskambinti ir informuoti tėvą apie įvykį. Taip pat vaiko motinos teigimu, su vaiko tėvu buvo susitarta, kad sūnus viešės 1-2 savaites, tačiau vaikas buvo 2 mėnesius, tėvas sutiko, kad vaikas bus ilgiau, neprieštaravo. Su M. B. bendrauta 2024-07-23. Vaiko tėvas bendravo noriai, mandagiai. Nurodė, kad nuo 2023-06-28 sūnaus K. J. B. gyvenamoji vieta nustatyta su juo, abu su vaiko motina susitarė taikos sutartimi. Vaiko motina nuo 2023-09-13 išvykusi gyventi į Airiją. Nuo 2023-05-01 iš vaiko motinos priteistas sūnaus išlaikymas kas mėnesį po 150 eurų, o nuo 2024-02-01, kas mėnesį po 250 eurų. Vaiko motina išlaikymo nemoka. Vaiko tėvo teigimu, jis su sūnumi gyvena savo tėvų namuose kartu su tėvais adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvena ir (duomenys neskelbtini), kur turi nusipirkęs gyvenamąjį būstą. Vaiko tėvas nurodė, kad jis dirba, būna išvykęs į (duomenys neskelbtini). Darbo grafikas: savaitę dirba, savaitę būna laisvas. Jo darbo metu sūnų K. prižiūri jo motina ir tėvas, tai yra vaiko seneliai. Močiutė sūnų vesdavo ir pasiimdavo iš darželio, kai jis pats negalėdavo. Nors ir būdavo darbo metu kitame Lietuvos krašte, grįždavo pas sūnų ir su juo būdavo. Vasarą, tai yra atostogų metu, K. darželio nelanko. Tėvo teigimu, dabar didžiąją dalį laiko būna su sūnumi, kartu leidžia laiką, atostogauja. Nėra buvę, kad vaikas būtų paliekamas vienas namuose ar su pašaliniais žmonėmis. Vaiko tėvo teigimu, nuo 2024-07-08 iki 2024-07-15 jis su sūnumi atostogavo, pramogavo Lenkijoje, Zakopanėje. Grįžo į (duomenys neskelbtini) 2024-07-15. 2024-07-18 atvyko su sūnumi pas savo tėvus. Liepos 18 d. ir 19 d. su K. svečiavosi draugų, gyv. (duomenys neskelbtini) šeimoje, kurioje yra K. draugas. Pas minėtus draugus nenakvojo, sūnaus nebuvo palikęs ilgesniam laikui. 2024-07-19 tik trumpam buvo išvylęs į parduotuvę apsipirkti, greitai grįžo, pasiėmė sūnų ir išvyko iš (duomenys neskelbtini). 2024-07-20 su sūnumi vyko į Latviją prie jūros. Vaiko tėvas nurodė, kad vaiko motina K. M. iš Airijos buvo grįžusi 2023 m. gruodžio mėnesį, Lietuvoje buvo apie 10 dienų, minėtu laikotarpiu sūnus buvo su ja. 2024 m. sausio mėnesį vaiko motina būdama Airijoje prašė sūnų nuvežti pasisvečiuoti pas jos tėvus. Čia K. prabuvo apie mėnesį laiko, jo seneliai (K. tėvai) bei krikšto tėtis (K. brolis) garantavo, kad sūnų neveš į darželį, juo tinkamai rūpinsis. Vėliau sužinojo, kad vaikas nebuvo pristatomas į darželį. Vaiko tėvo teigimu, sūnui būnant pas senelius, jis domėjosi vaiku, skambindavo, lankydavo. 2024 m. vasario mėnesio pabaigoje sūnus buvo išvykęs pas motiną į Airiją. Su jo motina buvo susitarta, kad sūnus atvyks savaitei laiko, tačiau jo svečiavimasis užsitęsė iki dviejų mėnesių. Motina vis sakydavo, kad brangūs lėktuvo bilietai, prašydavo leisti K. dar pas ją pabūti, nurodydavo įvairias priežastis. Vaikas į Airiją skrido ir parskrido su seneliu (K. tėvu). Sūnui grįžus iš Airijos, sužinojo, kad K. būdamas motinos namuose susižalojo. Vaikas pasakojo, kad jį išgąsdino motinos draugas, jis buvo pasislėpęs už lovos, turbūt taip žaidė. Vaikas išsigandęs bėgo ir nukrito nuo laiptų, parsiskėlė galvą, matėsi sugijęs randą. Vaiko motina apie šį įvykį neinformavo, vaiko pas gydytojus nepristatė. Tuomet ir suprato, kodėl vaikas taip ilgai užsibuvo Airijoje, turbūt motina norėjo nuslėpti įvykį, kurio metu K. susižalojo. Nuo 2024 m. birželio mėnesio pradžios K. apie mėnesį buvo pas K. tėvus. Ji to reikalavo, norėjo kad vaikas pabūtų pas senelius. Neprieštaravo, sutiko, leido vaikui svečiuotis pas senelius. Būnant senelių namuose, sūnumi domėjosi, lankė. Vaiko tėvo teigimu, jis visada sudaro sąlygas vaiko motinai, jos giminaičiams bendrauti su K., tam neprieštarauja. M. B. nurodė, kad sūnus yra viskuo aprūpintas, jam sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, jis rūpinasi K. sveikata, ugdymu, vystymusi, nepalieka vieno nei senelių namuose, nei kur nors kitur, K. saugus, mylimas. Vaikas nuo rudens pradės lankyti pirmąją klasę „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje. Viską sūnui perka pats, motina beveik neprisideda, išlaikymo nemoka. Ji per visą laikotarpį yra nupirkusi sportinį kostiumą, džemperį ir kelnes. Vyro teigimu, jis tinkamai auklėja sūnų, rūpinasi vaiku. Kartu su vaiku atostogauja, pramogauja. Pas senelius (vaiko tėvo tėvus) sudarytos labai geros sąlygos, K. turi savo kambarį, seneliai labai K. myli, juo pasirūpina, kai reikia, puikiai visi sutaria. Su vaiko motina santykiai yra sudėtingi, ji paskambinusi priekaištauja dėl įvairių dalykų, kelia konfliktus, beveik nesidomi vaiku, sūnui liepia filmuoti aplinką, senelių namus, šaldytuvą ir pan., klausinėja sūnaus įvairių dalykų, tai yra sūnų įtraukia į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Ji kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tai yra gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Vyksta teisminis procesas. Ji planuoja K. išsivežti gyventi į Airiją, todėl ir kreipiasi į institucijas galimai melagingai pranešdama, kad vaiku netinkamai rūpinamasi, nurodydama įvairias aplinkybes. Vaiko tėvo teigimu, jis bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis, jos lankosi jo tėvų namuose. Nurodė, kad nelanko psichologo konsultacijų, nes mano, kad tokia pagalba jam reikalinga. Nėra buvę, kad socialinės darbuotojos parneštų, informuotų iš anksto apie savo apsilankymą. 2024-07-20 Teritorinio skyriaus specialistų tarnybiniame pranešime nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Teritoriniame skyriuje el. paštu gautas K. M. pranešimas (dok. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie galimai pažeidžiamas nepilnamečio M. B. sūnaus teises. Teritorinio skyriaus specialistai (budėtojai) 2024-07-20 apie 14 val. vyko nepilnamečio gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus duris atidarė O. B., kuri paaiškino, jog šiuo metu M. B. su savo sūnumi K. J. B. yra išvykę į (duomenys neskelbtini) prasiblaškyti. Moteris teigė esanti K. J. B. senelė. Ji pakvietė apžiūrėti vaiko kambarį. Kambaryje buvo pakankamai tvarkinga ir švaru, buvo reikiami baldai, namų apyvokos daiktai. Pasak moters, vaiku tėvas rūpinasi tinkamai, jis nuolat jį prižiūri, tačiau skundai yra pasikartojantys, jie nėra pagrįsti.

2024-08-20 Varėnos socialinių paslaugų centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. M. šeimos“ nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad K. M. savo deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą nurodo Airijos Respubliką, atvejo vadybos procesas Varėnos socialinių paslaugų centre taikomas nebus.

2024-07-23 Varėnos socialinių paslaugų centro rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šeimai nuolat yra teikiama konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, informavimo paslaugos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis vyko 2023 m. balandžio 20 d. Pagalbos plane numatytus uždavinius tėvas vykdo iš dalies, nesinaudoja psichologo teikiamomis konsultacijomis. K. J. B. lankė (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini)“ vaikų lopšelį/darželį, priešmokyklinio ugdymo grupę, šiais mokslo metais pradės lankyti mokyklą. Dirbant su šeima pastebėta, kad vaiku daugiausiai rūpinasi M. B. tėvai. M. B. dirba (duomenys neskelbtini), kartais gyvena Latvijoje. M. B. yra informuotas, kad turi kreiptis į Varėnos r. sav. ir parašyti prašymą,,Dėl vaiko laikinosios priežiūros vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu nustatymo“ kad jo mažamečiui sūnui K. J. B. būtų nustatyta laikina priežiūra. M. B. nesikreipė. Laikinais prižiūrėtojais sutinka būti vaiko seneliai, nes jie ir taip nuolat rūpinasi vaiku, atlieka tėvų vaidmenį. Vaiko motinai K. nėra draudžiama matytis su vaiku, berniukas nuolat bendrauja su mama, svečiuojasi pas ją, buvo išsivežusi į užsienį. 2024-07-10 močiutė susisiekė su socialine darbuotoja telefonu ir teigė, kad vaiko motina K. šmeižia jos šeimą, kad jie netinkamai prižiūri anūką. Moteris prašė išduoti pažymą, kad ji tinkamai rūpinasi savo anūku. Atvejo vadybininkė paaiškino, kad Varėnos socialinių paslaugų centras neišrašo tokio pobūdžio pažymų. Vaiko seneliai yra sukūrę saugias gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui, jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi. Tėvas M. B. iš dalies vykdo savo, kaip atstovo pagal įstatymą, teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, mažai bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nes nuolat yra išvykęs dirbti, berniukas yra paliktas su seneliais. Su specialistais dažniausiai bendrauja, prašo pagalbos, konsultuojasi vaiko močiutė O. B..

2024-07-23 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lopšelio – darželio rašte nurodyta, kad K. J. B. vaikų lopšelį - darželį lankė nuo 2019-08-23. Berniuko lankomumas darželyje prastas. Šių metų sausio ir kovo mėnesiais darželyje nebuvo nei vienos dienos, vasario mėnesį lankė 2 dienas, balandžio mėnesį 8 dienas, gegužės mėnesį 16 dienų. Pasiteiravus, kodėl nereguliariai lanko, tėvai sakydavo, kad vaikas serga. Dabar, vasaros atostogų metu, daželio nelanko. Berniukas mėgo bendrauti, žaisti su vaikais. K. atvesdavo ir paimdavo tėvas. Berniuko apranga būdavo švari, tvarkinga, atitinkanti sezoniškumą.

Iš 2024-07-22 mokinių registro – duomenų bazės išrašo matyti, kad K. J. B. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vaikų lopšelio – darželio ikimokyklinę grupė lankė nuo 2019-08-23, o priešmokyklinio ugdymo grupę nuo 2023-09-01.

2024-09-16 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2024-09-16, DOK-36902), t. y., K. M. 2024-07-18 elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad laiške dėstomos faktinės aplinkybės dėl vaiko priežiūros; M. B. sutikimas dėl išlaikymo mokėjimo; Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2019-06-05 raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad 2019-06-03 atnaujintas ikiteisminis tyrimas, kur K. M. buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Iš 2024-09-17 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-09-17, DOK-36069) matyti, kad K. J. B. mokosi 1-oje (duomenys neskelbtini) klasėje.

2024-09-17 teismo inciatyva išreikalauti duomenys iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo apie ieškovės ir atsakovo teistumus ir baustumus administracine tvarka, iš kurių matyti, kad ieškovė neteista, bausta administracine tvarka, atsakovas yra teistas bei baustas administracine tvarka.

2024-10-09 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2024-10-09, DOK-39468), t. y. ieškovės gyvenamosios patalpos numos sutarties vertimas į lietuvių kalbą, darbo užmokesčio mokėjimo suvestinės vertimai į lietuvių kalbą, rekomendacijos dėl A. Š. ir K. M. ir vertimas į lietuvių kalbą, santuokos sudarymo išrašas, iš kurio matyti, kad 2024-09-16 ieškovė sudarė santuoką su A. Š., 2024-09-19 sutikimas, kuriuo ieškovės sutuoktinis A. Š. sutinka rūpintis savo sutuoktinės nepilnamečiu sūnumi, 2024-09-25 vaiko situacijos anketa Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2024-09-19 gautas pranešimas per mobiliąją aplikaciją „Fleet complete“, kuriame pranešėja vaiko motina K. Š. nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), kad vaiko tėvas M. B. namuose paliko nepilnametį vaiką K. J. B. be priežiūros. Atvykę policijos pareigūnai rado vaiką su senyvo amžiaus močiute, tėvo namuose nebuvo. tą pačią dieną, t.y. 2024-09-19 bendrauta su nepilnamečiu K. J. B. dalyvaujant jo senelei O. B., 2019-09-19 telefonu bendrauta su K. Š.. 2024-09-19 tėvui M. B. skambinta telefonu, tačiau susisiekti nepavyko, nepilnamečio vaiko senelės teigimu tėvas M. B. šiandien dirba, dirba pamaininį darbą sugrįš į namus tik kitą dieną. 2024-09-25 M. B. pateikė savo paaiškinimus. Atlikus būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinimą rizikos veiksniai nenustatyti, vaikas vienas namuose paliktas trumpam 5 – 10 min. įvertinus jo brandą ir amžių. Vaiko tėvui nesant namuose, vaiku pasirūpina vaiko seneliai, kurie užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamai pasirūpina vaiku. Vaiko tėvas užtikrina vaiko teises, geriausius vaiko interesus.

2024-10-11 pateiktas Varėnos socialinių paslaugų raštas dėl informacijos pateikimo (2024-10-11, DOK-39778), kuriame pateikta informacija apie atsakovo šeimą. O būtent pateiktame rašte nurodyta, kad M. B. su sūnumi K. J. B. gyvena kartu su savo tėvų šeima. M. B. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, bendrame su tėvais ūkyje. K. mokosi (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) progimnazijos 1 klasėje. Į mokyklą ir iš mokyklos vaikas vyksta mokykliniu autobusu. Berniukas į autobusą palydimas ir sutinkamas vieno iš suaugusių šeimos narių. Kiekvieną dieną vaikui į mokyklą duodama kišenpinigių. M. B. geranoriškai bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, dalinasi turimomis problemomis. M. B. nepavyksta pozityviai bendrauti su K. motina, susitarti motinos su vaiku bendravimo klausimais. K. motina dažnai kaltina M. B. vaiko nepriežiūra, teikia melagingus pranešimus įstaigoms. Paskutinis neigiamas įvykis šeimoje buvo, kai K. žaislu sudaužė mašinos stiklą. K. motina pranešė tarnyboms, kad vaikas su galva sudaužė mašinos stiklą ir susižalojo pats. Lankantis M. B. šeimoje niekada nėra pastebėta, kad K. būtų neprižiūrėtas. Namuose užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, K. turi jo amžių atitinkančių edukacinių žaidimų, knygelių, turi visus jo poreikiams reikalingus daiktus, oro sąlygas atitinkančius drabužius ir avalynę. Bendraujant su K. ir M. juntamas stiprus tarpusavio ryšys.

2024-10-23 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2024-10-23, DOK-41490), t. y., K. M. susirašinėjimas su M. B. ir sūnaus K. J. B. mokytoja V. Č..

2024-10-23 atsakovo atstovo pateikti papildomi duomenys (2024-10-23, DOK-41466), t. y., VĮ „Registrų centras“ duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovui M. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad M. B. vardu registruota transporto priemonė – automobilis BMW 320, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2024-11-26 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2024-11-26, DOK-46476), t. y., VĮ „Registrų centras“ duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovei K. M. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą – patalpą – butą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriam apribota disponavimo teisė (areštuota 1/6 dalis buto nuo 2024-10-04) bei AB „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad K. Š. (buvusi pavardė – M.) vardu registruotų transporto priemonių nėra.

2025-01-27 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2025-01-27, DOK-3439), t. y., duomenis iš AB „Swedbank“, iš kurių matyti, kad ieškovė nuo 2020-02-26 yra sudariusi kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį, kurios pagrindu kaupiamos lėšos nepilnamečio sūnaus naudai. Taip pat pateikta 2024-12-17 vaiko situacijos anketa Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2023-12-03 į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių paskambinusi K. Š. pranešė, kad 15.40 val. jai sūnsu K. J. B. atsiuntė balso žinutę, kurioje pasakė, kad jis yra paliktas vienas senelių namuose. Skyriaus specialistėms 16.30 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas vienas namuose užsirakinęs K. J. B.. Bandant telefonu susisiekti su vaiko tėvu, jis neatsiliepė į skambučius. 16:45 val. vaiko tėvas M. B. grįžo į namus 2024-12-12 elektroniniu paštu Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas K. Š. pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvas vaiką vieną palieka namuose dažnai ir jau buvo incidentas, kai tai pasitvirtino. Vaiko tėvas užblokavo iš vaiko telefono visus giminaičius ir vaiko mamą tam, kad jis nepasakytų, jog jis yra vienas namuose. Jau savaitę negali susisiekti su sūnumi ir ne tik pati, bet visi giminaičiai. Kadangi žino, jog vaikas serga, pergyvena dėl jo labai. 2024-12-03 buvo bendrauta ir su nepilnamečiu sūnumi ir su vaiko motina telefonu, su vaiko tėvu bendrauta 2024-12-03, 2024-12-05 ir 2024-12-16 telefonu. Atlikus vaiko situacijos vertinimą dalis pranešime nurodytų aplinkybių nepasitvirtino, t.y. nepasitvirtino nurodytos aplinkybės, kad vaiko tėvas užblokavo iš vaiko telefono visus giminaičius, ką patvirtina, 2024-12-12 16 val. adresu (duomenys neskelbtini), VTAS specialistėms bendraujant su vaiku, į jo telefoną paskambino vaiko mamos brolis, nepilnametis K. J. B. atsiliepė. Dėdė jam pasakė, kad paskambintų mamai, nes ji negali jam prisiskambinti. K. dėdei atsakė, kad jau skambino, kalbėjosi su mama. Taip pat atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta, kad vaiko motinos telefono numeris užblokuotas, todėl vaikas gali mamai paskambinti, bet mama vaikui negali. K. parodė savo laikrodį „Gudrutis“, kuris buvo išjungtas, t. y., nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti vaiko teisių pažeidimai.

2025-03-17 ieškovės atstovės pateikti papildomi duomenys (2025-03-17, DOK-10486), t. y., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025-02-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad teikiami duomenys, susiję su M. B. ir K. M., t.y. Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, kuriame nukentėjusioji K. M., įtariamasis M. B.. Šis tyrimas 2019-07-17 užbaigtas kaltinamuoju aktu. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įtariamasis M. B.. 2019-06-28 tyrimas užbaigtas kaltinamuoju aktu. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nukentėjęs M. B. pranešė, kad prieš jį smurtavo sugyventinė K. M.. Šis tyrimas 2020-11-25 nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, kuriame pareiškėja K. M. nurodė, jog jos sugyventinis M. B. viešoje erdvėje išplatino jos nuotraukas. Šis tyrimas 2022-05-23 nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuriame M. B. suteikta procesinė padėtis įtariamasis. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2018-04-22 12:45 buvo gautas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas M. B., kuris vietoje paaiškino, kad tarp jo ir sugyventinės K. M. įvyko konfliktas, dėl buitinių priežasčių, skundas negautas. 2018-07-22 22:14 buvo gautas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas M. B. pranešė, kad jį sužalojo sugyventinė K. M.. Įvykio vietoje M. B. nerastas, galimo smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, M. B. patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 1 dalį. Taip pat pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie atsakovą M. B..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove

Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a> ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-611/2020">e3K-3-483-611/2020</a>, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcxLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-371-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-371-701/2021">e3K-3-371-701/2021</a>, 65 punktas)

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153/2013">3K-3-153/2013</a>). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>, 27 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2013">3K-3-269/2013</a>; kt.).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgzLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-483-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-483-611/2020">e3K-3-483-611/2020</a>, 86, 87 punktai). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2006">3K-3-320/2006</a>; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-506/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-506/2008">3K-3-506/2008</a>; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24/2010">3K-3-24/2010</a>).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2023-07-31 tėvams sudarant taikos sutartį, kurioje buvo susitarta ir dėl jų nepilnamečio vaiko K. J. B. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Ieškovė 2022 m. rudenį išėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę, baigusi tarnybą Lietuvos kariuomenėje 2023-08-13 išvyko į Airiją, kur šiuo metu ir gyvena. Taigi, šiuo metu ieškovės gyvenamoji vieta yra pasikeitusi. Teismas sprendžia, jog ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimas (jos išvykimas gyventi į užsienio valstybę) laikytinas esmine aplinkybe, dėl kurios egzistuoja pagrindas spręsti klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc3LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-277-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-277-969/2019">e3K-3-277-969/2019</a>). Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir įvertinti, ar šiuo atveju egzistuoja pagrindas keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su vaiko motina.

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia ir tuo, kad atsakovas netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas, yra nusišalinęs nuo savo pareigų, kadangi visą vaiko priežiūrą yra perdavęs savo tėvams (vaiko seneliams), vaikas itin dažnai paliekamas senelių (atsakovo tėvų) ar kitų asmenų priežiūrai dėl ko yra pažeidžiami vaiko interesai, nėra užtikrinama saugi vaiko aplinka.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas neneigė aplinkybės, jog jam vaiku rūpintis padeda jo tėvai, vaiko seneliai, t. y., šiuo metu atsakovo motina, nes atsakovo tėtis (berniuko senelis) yra miręs, tačiau jis tėvo pareigas atlieka tinkamai, vaiko interesai nėra pažeidžiami, vaiku rūpinasi tinkamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-02-06 Alytaus apylinkės teisme nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, t. y., 2022 m. rudenį ieškovei išėjus tarnauti į Lietuvos kariuomenę, šalių sūnus gyveno su atsakovu, dėl ko 2023-07-31 Alytaus apylinkės teismo nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu.

Pažymėtina, kad nors ieškovė, prašydamas pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ja, nurodo, jog tėvas netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas, yra nusišalinęs nuo savo pareigų, kadangi visą vaiko priežiūrą yra perdavęs savo tėvams (vaiko seneliams), vaikas itin dažnai paliekamas senelių (atsakovo tėvų) ar kitų asmenų priežiūrai dėl ko yra pažeidžiami vaiko interesai, nėra užtikrinama saugi vaiko aplinka. Taip pat nurodo, kad vaiko teisių specialistai yra užfiksavę vaiko teisių pažeidimus, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys bei pažymi, kad atsakovas yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Kaip jau nurodyta ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidžia vaiko interesus, t. y., vaikas itin dažnai paliekamas senelių ar kitų asmenų priežiūrai, vaikui nėra užtikrinama saugi aplinka, ką patvirtina į bylą pateikti duomenys.

Iš bylos duomenų, t. y., 2024-08-27 prie pateiktos išvados (2024-08-27, DOK-33022) pridėto 2024-08-27 duomenų bazės SPIS išrašo matyti, kad Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje nuo 2018-07-23 gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t. y. 7 pranešimai iki to, kol vaiko gyvenamoji vieta dar nebuvo nustatyta su tėvu, iš kurių 5 kartus buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad skyriui M. B. ir K. M. (Š.) šeima yra žinoma dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, ir fiksuoti pažeidimai nustatyti iš abiejų tėvų pusės. Pažymėjo, kad atsakovo M. B. šeimai teikiama atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

Iš 2024-08-27 duomenų bazės SPIS išrašo bei 2024-07-26 vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024-07-19 Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje el. paštu gautas K. M. pranešimas ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodoma, kad tėvas vaiku nesirūpina, dingsta savaitėm, ko pasėkoje vaiku rūpinasi jo tėvai arba jos giminės, vaikas yra paliekamas vienas namuose arba su pašaliniais žmonėmis, t. y. teigiama, kad vaiko tėvas pažeidžia vaiko teises. Skyriaus specialistai bendravo tiek su vaiko motina, tiek su tėvu, tiek su šalių nepilnamečiu sūnumi atskirai nuo tėvų. Nurodytos anketos VII skyriuje „Būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinime“ nustatyti rizikos veiksniai, o būtent 27 punkte „rizikos veiksniai“ 25.3.8. pažymėta, kad „vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (rizikos veiksnys nustatytas abiem tėvams) <...>“, 25.3.9. pažymėta, kad „kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos ir galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotiniu, psichotropiniu ar kitu psichika veikiančiu medžiagą savo gyvenamojoje vietoje ir pan.) (rizikos veiksnys nustatytas abiem tėvams). 28.4 punkte pažymėta, kad nuo 2023-03-29 iki šiol nebuvo gauta duomenų iš vaiko motinos, atvejo vadybininko ar kitų asmenų, kad pažeidžiamos vaiko teisės, neužtikrinami vaiko geriausi interesai. Vaiko tėvų konfliktiški santykiai tiesioginės įtakos vaikui nedaro. Vaiko tėvas užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Iš pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad 2024-07-19 nebuvo nustatytas nepilnamečio vaiko tėvo padarytas vaiko teisių pažeidimas, rekomenduota vaiko tėvui psichologo ir socialinio darbuotojo pagalba, vaiko motinai inicijuoti atvejo vadybos procesą, teikti psichologo konsultacijas, kadangi vaiko motina pakeitusi gyvenamąją vietą.

Iš 2024-10-09 ieškovės atstovės pateiktos 2024-09-25 vaiko situacijos anketos Nr. (duomenys neskelbtini) (2024-10-09, DOK-39468) matyti, kad 2024-09-19 gautas pranešimas per mobiliąją aplikaciją „Fleet complete“, kuriame pranešėja vaiko motina K. Š. nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), kad vaiko tėvas M. B. namuose paliko nepilnametį vaiką K. J. B. be priežiūros. Atvykę policijos pareigūnai rado vaiką su senyvo amžiaus močiute, tėvo namuose nebuvo. Tą pačią dieną bendrauta su nepilnamečiu šalių sūnumi dalyvaujant jo senelei O. B., 2019-09-19 telefonu bendrauta su K. Š.. 2024-09-19 tėvui M. B. skambinta telefonu, tačiau susisiekti nepavyko, nepilnamečio vaiko senelės teigimu tėvas M. B. šiandien dirba, dirba pamaininį darbą sugrįš į namus tik kitą dieną. 2024-09-25 M. B. pateikė savo paaiškinimus. Atlikus būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinimą rizikos veiksniai nenustatyti, vaikas vienas namuose paliktas trumpam 5 – 10 min. įvertinus jo brandą ir amžių. Vaiko tėvui nesant namuose, vaiku pasirūpina vaiko seneliai, kurie užtikrina vaikui saugią aplinką, tinkamai pasirūpina vaiku, vaiko tėvas užtikrina vaiko teises, geriausius vaiko interesus. Taigi, iš pateiktų ir aptartų duomenų matyti, kad 2024-09-19 nebuvo nustatytas nepilnamečio vaiko tėvo padarytas vaiko teisių pažeidimas.

Iš 2025-01-27 ieškovės atstovės pateiktos 2024-12-17 vaiko situacijos anketos Nr. (duomenys neskelbtini) (2025-01-27, DOK-3439) matyti, kad 2023-12-03 į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių paskambinusi K. Š. pranešė, kad 15.40 val. jai sūnus K. J. B. atsiuntė balso žinutę, kurioje pasakė, kad jis yra paliktas vienas senelių namuose. Skyriaus specialistėms 16.30 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas vienas namuose užsirakinęs K. J. B.. Bandant telefonu susisiekti su vaiko tėvu, jis neatsiliepė į skambučius. 16:45 val. vaiko tėvas M. B. grįžo į namus 2024-12-12 elektroniniu paštu Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas K. Š. pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvas vaiką vieną palieka namuose dažnai ir jau buvo incidentas, kai tai pasitvirtino. Vaiko tėvas užblokavo iš vaiko telefono visus giminaičius ir vaiko mamą tam, kad jis nepasakytų, jog jis yra vienas namuose. Jau savaitę negali susisiekti su sūnumi ir ne tik pati, bet visi giminaičiai. Kadangi žino, jog vaikas serga, pergyvena dėl jo labai. 2024-12-03 buvo bendrauta ir su nepilnamečiu sūnumi ir su vaiko motina telefonu, su vaiko tėvu bendrauta 2024-12-03, 2024-12-05 ir 2024-12-16 telefonu. Atlikus vaiko situacijos vertinimą dalis pranešime nurodytų aplinkybių nepasitvirtino, t. y., nepasitvirtino nurodytos aplinkybės, kad vaiko tėvas užblokavo iš vaiko telefono visus giminaičius, ką patvirtina, 2024-12-12 16 val. adresu (duomenys neskelbtini), VTAS specialistėms bendraujant su vaiku, į jo telefoną paskambino vaiko mamos brolis, nepilnametis Kajus J. B. atsiliepė. Dėdė jam pasakė, kad paskambintų mamai, nes ji negali jam prisiskambinti. K. dėdei atsakė, kad jau skambino, kalbėjosi su mama. Taip pat atlikus vaiko situacijos vertinimą nustatyta, kad vaiko motinos telefono numeris užblokuotas, todėl vaikas gali mamai paskambinti, bet mama vaikui negali. K. parodė savo laikrodį „Gudrutis“, kuris buvo išjungtas, t. y., nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatytas vaiko teisių pažeidimas.

Kaip minėta, ieškovė teigia, kad atsakovas nuolat pažeidžia vaiko interesus, tačiau aukščiau detaliai aptarti duomenys patvirtina, kad tik vienas iš ieškovės pranešimų laikotarpiu nuo 2024-07-19 iki 2023 m. gruodžio mėn. apie vaiko teisių pažeidimą iš dalies pasitvirtino, o būtent tik 2023-12-03 pranešimas, kai atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyta, kad vaiko motinos telefono numeris užblokuotas, todėl vaikas gali mamai paskambinti, bet mama vaikui negali.

Taigi, nors ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidžia vaiko teises, tačiau aukščiau detaliai aptarti duomenys šio ieškovės teiginio nepatvirtina.

Taip pat ieškovė bei jos atstovė nurodo, kad atsakovui ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat atsakovas yra ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

Iš 2025-03-17 ieškovės atstovės pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025-02-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų pateikimo“ (2025-03-17, DOK-10486) bei 2024-09-17 teismo inciatyva išreikalautų duomenų iš Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo matyti, kad M. B. teistas 2020-02-26 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto prieš savo šeimos narę – sugyventinę K. M.) ir 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų parodymų davimo), bei 2020-02-14 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės), taip pat 2018 metais patrauktas atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimo). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė, nė vienu iš nurodytų atvejų smurtas nebuvo naudotas prieš vaiką. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. K. (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariato pareigūnas) patvirtino, kad buvo policijoje buvo gauti tiek ieškovės, tiek atsakovo pranešimai dėl smurto, tačiau nuvykus nurodyta informacija nepasitvirtindavo, nepamenantis ar buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu.

Todėl teismo vertinimu, atsakovo 2020-02-26 teistumas dėl smurto artimoje aplinkoje (smurtaujant prie ieškovę), nagrinėjamu atveju nėra pagrindas pakeisti šalių susitarimu nustatytą jų nepilnamečio vaiko, kadangi smurtas nėra naudotas prieš šalių nepilnametį vaiką. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė patvirtino, kad specialistai stebi atsakovo šeimą, stebi ar yra užtikrinami vaiko interesai, nėra nustatyta aplinkybių, kas turėtų įtakoti priimti sprendimą vaiką paimti iš šeimos.

Ieškovė taip pat teigia, kad ji nuo pat gimimo rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo, ir tik dėl to, kad jai reikėjo išeiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę, vaiko priežiūra teko pasirūpinti atsakovui, ką patvirtina ir teismo apklausti liudytojai V. M., L. M., T. T., V. G.. Teigia, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka jam gyvenant su tėčiu, nėra tinkama vaiko vystymuisi, ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Taip pat teigia, kad nors vaikas nurodo, kad myli ir mamą, ir tėtį, tačiau nenori gyventi su močiute, nori vykti pas mamą.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje nepilnamečio vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, kadangi teismui pateikti duomenys, kad vaikas ne vieną kartą bendravo su Vaiko teisių apsaugos specialistais ir yra išreiškęs savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos. Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė yra nurodžiusi, kad kiekvieną kartą gavus ieškovės pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo, vaiko nuomonė yra išklausoma, pažymėjo tai, kad vaiko nuomonė niekada nekito, nepilnametis yra nurodęs, kad nori būti tiek su vienu tėvu, tiek su kitu, abudu tėvus myli.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M. ir L. M. nurodė, kad tiek jie, tiek kiti berniuko seneliai (atsakovo tėvai) padeda tėvams prižiūrint berniuką, juo rūpinasi. Teigė, kad berniukas nori būti ir pas mamą, ir pas tėtį, bet jų nuomone, labiau nori būti pas mamą, mama užtikrina vaiko poreikius. Liudytoja V. G. nurodžiusi, kad ji taip pat padeda tėvams prižiūrėti berniuką, su juo leidžia laiką, jų santykiai yra šilti, taip pat nurodžiusi, kad ir anksčiau ieškovei padėdavo dėl vaiko priežiūros. Liudytoja T. T. nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai dar ieškovė gyveno su atsakovu, ji ieškovės prašymu parveždavo šalių berniuką iš darželio.

Liudytoja V. S. nurodžiusi, kad ji yra atsakovo gyvenimo draugė, patvirtino, kad atsakovas rūpinasi berniuku, o atsakovo motina bei ji padeda jam prižiūrėti berniuką. Liudytoja O. B. patvirtino liudytojos V. S. nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovė vaiko išlaikymu pradėjo rūpintis tik pateikusi ieškinį, iki ieškinio pateikimo, ji išlaikymo vaikui neteikė, vaiką išlaikė tik atsakovas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. N. (buvusi berniuko darželio auklėtoja) nurodė, kad berniukas visada buvo prižiūrėtas, tvarkingas, aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis, visada būdavo klausiama kaip sekėsi, ar viskas gerai, kontaktuodavo tiek tėtis, tiek berniuko močiutė O. B., pora kartų mama. Liudytoja V. Č. (berniuko mokyklos mokytoja) nurodė, kad berniukui pradėjus lankyti pirmą klasę buvo kilę nesklandumų, o būtent nebuvo patikrinta vaiko sveikata ir ugdymo įstaigai pristatyta tai patvirtinanti pažyma, tėtis taip pat nebuvo prisijungęs prie elektroninio dienyno, nedalyvavo tėvų susirinkime, tačiau informavus tėtį apie tai, viskas buvo sutvarkyta. Taip pat nurodė, kad ir mama, ir tėtis domisi vaiku, vaikas reguliariai lanko mokyklą, visada tvarkingas, dėvi mokyklinę uniformą, aprūpintas reikalingomis priemonėmis.

Atsakovas taip pat nurodo, kad jo ir sūnaus ryšys yra glaudus, jis rūpinasi vaiku, kai negali pats sūnumi pasirūpinti, jam padeda jo motina ir gyvenimo draugė, taip pat jis padeda sūnui ugdymo procese, leidžia kartu laisvalaikį, sūnaus ir jo gyvenimo draugės santykiai yra geri, draugiški.

Bylos duomenys, liudytojų parodymai bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams išklausius vaiko nuomonę ir nurodant aplinkybes apie tarpusavio santykį su abiem tėvais, sudaro pagrindą spręsti, kad vaikas labai artimai bendrauja su abiem tėvais, su abiem tėvais jaučiasi saugus, tačiau šioje byloje teismas nenustatė, jog gyvenimo aplinka šalių sūnui gyvenant su tėčiu tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su motina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas sūnaus poreikių tinkamai neužtikrino, kad atsakovo elgesys keltų grėsmę sūnui, šalių sūnus būtų neprižiūrėtas, nebūtų užtikrinama jo teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Byloje esantys duomenys neįrodo, kad berniuku, jam gyvenant Lietuvoje, buvo nesirūpinama ar juo rūpinamasi netinkamai, jam keliama grėsmė. Atsakovui ir vaikui gyvenant kartu, atsakovas užtikrino saugią ir visavertę aplinką, reikalingą sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinosi, kai vaiko motina išėjo tarnauti į Lietuvos kariuomenę bei po to, kai išvyko į užsienio valstybę. Vaiko gyvenamoji aplinka šalių sūnui Lietuvoje buvo stabili ir saugi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas su sūnumi gyvena kartu su atsakovu ir jo motina (berniuko močiute), močiutės namuose, nepilnametis turi savo atskirą kambarį, visas reikalingas priemones, žaislų.

Teismas taip pat sprendžia, kad yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstus ieškovės teiginius apie nuolatinius sūnaus interesų pažeidimus, jo nepriežiūrą, kadangi esminiai vaiko teisių pažeidimai byloje nenustatyti. Institucija, teikianti išvadą byloje, duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį jo sūnaus atžvilgiu neturi. Ieškovės argumentai, kad sūnus paliekamas senelių priežiūrai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nerodo atsakovo nuolatinės neigiamos įtakos sūnui. Liudytoja V. G. patvirtino, kad kai ieškovė gyveno kartu su atsakovu Lietuvoje, ieškovė palikdavo sūnų jos priežiūrai. Taigi, ieškovės bei jos atstovės nurodyti argumentai nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Siekdama pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovė turėtų įrodyti, kad esama vaiko gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, ar yra vaikas išreiškęs norą gyventi su kitu iš tėvų. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas faktiškai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su tėvu (atsakovu), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas per tą laiką netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas ar kitaip būtų pažeidęs vaiko interesus, priešingai – atsakovas užtikrina vaikui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, vaiko poreikių patenkinimą, atsakovo ir sūnaus ryšys yra itin glaudus, vaikas emociškai prisirišęs prie tėvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, jos gyvenamojoje vietoje bei išduoti leidimą ieškovei išsivežti sūnų į užsienio valstybę – Airijos Respubliką, dabartinę ieškovės gyvenamąją vietą gyventi nuolat ir su tuo susiję reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymo atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje ieškovės ieškinys atmestas. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, į bylą nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Valstybė šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 376 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. M. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje raštinei (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė