Baudžiamoji byla Nr. 2K-634/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00738-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.3.7. (S)
2012 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Ričardo Bendiko kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, galutinė bausmė paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 17 d. 15.00 val. iki 2011 m. gegužės 18 d. 11.30 val. (viena para) ir laikyta J. S. sumokėjusį 2 MGL (260 Lt) dydžio baudos dalį. Iš J. S. priteista nukentėjusiajai E. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis:
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir ši bylos dalis nutraukta; panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. S. paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimo,
n u s t a t ė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-634/2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00738-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.3.7. (S)
2012 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas Ričardo Bendiko kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, subendrinus paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, galutinė bausmė paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 17 d. 15.00 val. iki 2011 m. gegužės 18 d. 11.30 val. (viena para) ir laikyta J. S. sumokėjusį 2 MGL (260 Lt) dydžio baudos dalį. Iš J. S. priteista nukentėjusiajai E. S. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis:
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir ši bylos dalis nutraukta; panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. S. paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimo,
n u s t a t ė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 17 d., apie 14.00 val., bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai E. S. į galvą, ranka užimdamas jos burną, smaugdamas ir grasindamas žodžiais: „tave pasmaugsiu“, „nužudysiu“, „papjausiu“, grasino nukentėjusiąją E. S. nužudyti, esant pakankamo pagrindo jai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apeliacinės instancijos teismas išteisino J. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir laiku, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai E. S. į galvą, ranka užimdamas jos burną, smaugdamas, padarė kraujosruvas nosies srityje, dešinės ausies kaušelyje, žastuose, kraujosruvas su nubrozdinimais viršutinės lūpos kairėje, dešinėje blauzdoje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad, veiką kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nusikaltimo sudėtis; kadangi nusikalstama veika nukentėjusiajai E. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai nuteistojo J. S. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
L. e. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą J. S. nutraukti jam mirus.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino nuosprendžio dalį, kuria J. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tačiau ši nusikaltimo sudėtis nenumato fizinio smurto panaudojimo bei tokio smurto panaudojimo sukeltų pasekmių — žmogaus sveikatos sutrikdymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas plečiamai aiškino baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas grasinimo metu bei kilę padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. S., grasindamas nužudyti nukentėjusiąją E. S., panaudojo fizinį smurtą ir tai sudarė pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. J. S. smurto padarinius specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, atsižvelgiant į smurto padarinius, J. S. veika kvalifikuotina ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokios pozicijos, kai grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą metu yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ir veika kvalifikuojama pagal du baudžiamojo įstatymo straipsnius (BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį), laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes netaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas jau po kaltinamojo J. S. mirties. Nors ši aplinkybė – kaltinamojo mirtis – nuosprendžio skelbimo metu nebuvo žinoma, tačiau BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pradėtas baudžiamasis procesas turi būti mirusiajam nutrauktas, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiuo atveju tokių aplinkybių, kai mirusiajam baudžiamasis procesas nenutrauktinas, byloje nėra. Todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai naikintini ir byla nutrauktina J. S. mirus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo
Prokuroras kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ginčija dviem aspektais: dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, taip pat dėl šio teismo padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo.
Antai, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Minėta, kad nuteistasis J. S. jau yra miręs. BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Viena tokių aplinkybių, įtvirtintų BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte, – tai asmens, dėl kurio baudžiamasis procesas turėjo būti pradėtas ar jau vykdomas, mirtis. Iš šios bendros taisyklės numatytos dvi išimtys. Mirus asmeniui, baudžiamasis procesas gali būti pradėtas ir (ar) tęsiamas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje minėtų aplinkybių, kurioms esant baudžiamasis procesas dėl mirusiojo asmens galėtų būti tęsiamas kasacinės instancijos teisme nėra. Priešingai, šioje kasacinio skundo dalyje prokuroras iš esmės prašo pabloginti nuteistojo J. S. padėtį. Taigi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prokuroro kasacinio skundo dalis dėl, jo nuomone, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, paliktina nenagrinėta.
Kasatorius kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes netaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų ir nenutraukė baudžiamojo proceso nuteistajam J. S. mirus.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistojo mirties per apeliacinį procesą faktas pats savaime nereiškia, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas bet kuriuo atveju panaikintas. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – tai pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Būtent apeliacinės instancijos teismas, minėtais aspektais tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimus ir nustatęs, kad buvo padaryta klaidų, privalo jas ištaisyti pakeisdamas ar panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimus. Nenustačius klaidų, pirmosios instancijos teismo sprendimai paprastai negali būti panaikinti. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); minėtas žemesnės instancijos teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės apskritai pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu bendrosios kompetencijos teismu, bet ir visa bendrosios kompetencijos teismų sistema conditio sine qua non (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Būtent iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui dėl J. S. priimant nuosprendį jis dar buvo gyvas, taigi teismui nebuvo pagrindo procesą nutraukti pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Vadinasi, šiuo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir vien tik nuteistojo mirties per apeliacinį procesą faktas, nenustačius kitų pirmosios instancijos teismo klaidų, nereiškė, jog šio teismo nuosprendis turėjo būti panaikintas ir byla nutraukta. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo, pažymėtina tai, kad nors nuteistasis J. S. mirė dar nepasibaigus apeliaciniam procesui, bet tai įvyko po baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio, teismui pranešus apie sprendimo paskelbimo laiką ir vietą. Taigi, nuteistasis galėjo pasinaudoti jam apeliaciniame procese numatytomis teisėmis. Be to, pabrėžtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, pagerino nuteistojo padėtį.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Prokuroro kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Dalia Bajerčiūtė
Armanas Abramavičius
