Baudžiamoji byla Nr. 2K-237/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.1.; 2.6.9.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl A. M. B. rankinės grobimo) – 45 paroms arešto; pagal 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį – 45 paros arešto pakeistos į 45 dienas laisvės atėmimo; pagal 189 straipsnio 3 dalį – 45 paroms arešto; pagal 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį 45 paros arešto pakeistos į 45 dienas laisvės atėmimo; pagal 178 straipsnio 1 dalį (dėl M. L. V. rankinės grobimo) – vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams.
G. Č. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, teismui nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. Č. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
G. Č. kartu su A. M., veikdami bendrai, 2007 m. vasario 22 d., apie 19.50 val., prie gyvenamojo namo Kaišiadoryse (duomenys neskelbtini), iš M. L. V. rankų ištraukdami rankinę, pagrobė svetimą jai priklausantį turtą –30 Lt vertės rankinę ir joje buvusius daiktus: 2 Lt vertės šukas, du vienetus 10 Lt vertės lūpų dažų, tris 5 Lt vertės tušinukus, 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“, bevertę piniginę, kurioje buvo 160 Lt, bevertę piniginę, kurioje buvo 3 Lt, 90 Lt vertės akinius, padarydami 800 Lt turtinę žalą, bei rankinėje buvusius nukentėjusiosios M. L. V. vardu išduotus asmens dokumentus Lietuvos Respublikos piliečio ir pensininko pažymėjimą, padarydami nukentėjusiajai M. L. V. bendrą 800 Lt turtinę žalą.
G. Č. šiuo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį (A. M. B. rankinės grobimo epizodas) bei pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį (nusikalstamu būdu gauto R. G. turto įgijimo epizodas), bet dėl šių nuosprendžio dalių kasacinis skundas nepaduotas.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. Č. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl M. L. V. rankinės grobimo) bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas neišnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu įrodymais, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Be to, teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatinėjama M. L. V. rankinėje buvusių daiktų vertė.
G. Č. pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, padaryti BPK 241 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimai. Nors BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, tačiau tai nebuvo padaryta, nes teismas netyrė bylos aplinkybių, susijusių su daiktų, buvusių M. L. V. rankinėje, verte, jos nenustatinėjo. Be to, pažeisti ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kur nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Tai nebuvo padaryta, nes teismas tiesiogiai netyrė daiktų, tarp kurių buvo ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3510i“, vertės. G. Č. manymu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, 255 straipsnio 2 dalies, 289 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai.
Kasatorius teigia, kad ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 2 ir 7 dalių pažeidimai.
Skunde nurodoma, kad neteisingai G. Č. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ji turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes pagrobtas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnį, kuriame yra išaiškinta turto vertė, matyti, kad nedidelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Taigi G. Č. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL.
Galiausiai G. Č. nurodo, kad netinkamai pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys ir paskirta neteisinga subendrinta bausmė.
Atsiliepimu į nuteistojo G. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad teismų praktikoje turto vertė nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė –(didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ir skiriama prekinė ekspertizė. Šioje byloje pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3510i“ vertė nustatyta atsižvelgiant į nukentėjusiosios M. L. V. parodymus. G. Č. nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė prieštaravimų dėl nustatytos mobiliojo ryšio telefono vertės. Apeliaciniame skunde G. Č. taip pat nekėlė telefono „Nokia 3510i“ vertės klausimo, o tik prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nors nagrinėjant bylą apeliacine tvarka G. Č. pateikė teismui prašymą nustatyti minėto telefono vertę pagal jo rinkos kainą nusikaltimo padarymo metu, tačiau teismas pagrįstai šio klausimo nesprendė, nes jis nebuvo nurodytas pateiktame apeliaciniame skunde. Teismai visiškai pagrįstai rėmėsi verte, kurią nurodė pati nukentėjusioji M. L. V.
Be to, G. Č. skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia neišnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu įrodymais, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas ištyrė visus įrodymus, turinčius reikšmės abiejų šioje byloje nuteistųjų kaltės klausimui išspręsti: teismas apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiąsias, liudytojus, paskelbė byloje esančius dokumentus – pagrobtų ir surastų daiktų apžiūros protokolus, įgijimo dokumentus.
Prokurorės teigimu, kasaciniame skunde be pagrindo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti pagrobto iš M. L. V. mobiliojo ryšio telefono „Nokia 3510i“ vertę nusikaltimo padarymo metu ir perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį, nes, pasak nuteistojo G. Č., pagrobto turto vertė neviršijo BK 190 straipsnyje nurodytos nedidelės vertės.
Kasatorius, tvirtindamas, kad teismai, nepatikrinę pagrobto iš nukentėjusiosios M. L. V. turto vertės, padarė esminį BPK pažeidimą, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio turto vertės, nors, kaip matyti iš bylos dokumentų, pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė tinkamai, taigi ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nepadaryta.
Nuteistojo G. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo pagrindų ir motyvų (BPK 368 straipsnio 2 dalis)
Kasatorius nurodo daugybę Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių reikalavimų pažeidimų (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 241 straipsnio 1 ir 2 dalys, 242 straipsnio 1 dalis, 255 straipsnio 2 dalis, 289 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), jo manymu, padarytų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 2 ir 7 dalių reikalavimų pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Taip pat kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys ir jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes atitinka BK 178 straipsnio 4 dalies požymius. Minėtų BPK straipsnių pažeidimus galima būtų pripažinti esminiais ir tai yra kasacinio apskundimo pagrindas, numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kasatoriaus išvardytus netinkamai pritaikytus BK straipsnius taip pat galima laikyti kasacinio apskundimo pagrindu, numatytu BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistojo G. Č. kasaciniame skunde nurodytas vienintelis argumentas – kasatorius nesutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu nustatytu pagrobto turto vertės dydžiu ir tuo pagrindu prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 4 dalį.
BK 178 straipsnio 1 dalies taikymas
Paprastosios vagystės sudėtis, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, nustato baudžiamąją atsakomybę už vagystės veiksmais padarytą turto savininkui turtinę žalą, kurios dydis viršija 3 MGL dydžio sumą. Pagal BK 190 straipsnyje pateikto pagrobto turto vertės išaiškinimą, jeigu turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, toks turtas yra nedidelės vertės ir už jo pagrobimą asmuo atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu G. Č. nuteistas už svetimo turto, kurio vertė 800 Lt, pagrobimą. Taigi pagrobto turto vertė viršijo 3 MGL dydžio sumą (375 Lt), todėl G. Č. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagrobto turto vertę nurodė nukentėjusioji L. V. Iš nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodytos kiekvieno pagrobto daikto vertės matyti, kad ji nurodė realias savo daiktų vertes ir, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, G. Č. pagrobto turto vertės neginčijo, tik apeliacinės instancijos teisme jis pareiškė prašymą nustatyti pagrobto telefono „Nokia“ vertę. Nukentėjusioji nurodė 500 Lt telefono vertę. Nėra pagrindo pripažinti, kad tai nereali vertė. Jeigu telefono vertė būtų sumažinta net iki 100 Lt, tai bendro pagrobto turto vertė viršytų 3 MGL dydžio sumą ir nusikalstama veika atitiktų BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BPK nereglamentuoja, kokia tvarka nustatoma pagrobtų daiktų vertė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo G. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Benediktas Stakauskas
Josifas Tomaševičius
