Civilinė byla Nr. 3K-3-292/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.2, 24.4, 75.8.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei Z. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo trijų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (110 000 Lt vertės), ir 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (12 000 Lt vertės), kuriame yra nebaigtas statyti sodo namelis. Santuoka nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 8 d sprendimu.
Ieškovas teismo prašė padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti jam 0,0600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę perduoti visus šio nekilnojamojo turto ir jame vykdomas statybas patvirtinančius dokumentus (projektus, brėžinius ir kt.).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Nustatyta, kad šalys, gyvendamos santuokoje, 1992 m. rugpjūčio 6 d. ir 1993 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo butą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono apylinkės teismas 1994 m. rugsėjo 8 d. sprendimu šalių santuoką nutraukė. Santuokos nutraukimas įregistruotas 1995 m. rugsėjo 20 d. Sutuoktinių turto padalijimo klausimą teismas sprendė vadovaudamasis 2000 m. Civilinio kodekso normomis.
Atmetant atsakovės argumentus, konstatuota, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 bei SŠK 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, pripažintini bendrąja jungtine nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar vieno sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.
Atmestas atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį konstatuojant, kad pagal CK 3.129 straipsnį ieškinio reikalavimams dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ieškinio senatis apskritai netaikoma.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 11 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Pažymėta, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. SŠK 23 straipsnyje nenurodyta, nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis), t. y. nuo tada, kada bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje (SŠK 40 straipsnis). Kadangi ginčo atveju santuokos nutraukimas įregistruotas 1995 m. rugsėjo 20 d., tai laikyta, kad ieškinio senaties termino pradžia yra ši data. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo pateikti teismui ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo iki 1998 m. rugsėjo 20 d. imtinai, tačiau kreipėsi tik 2007 m. rugpjūčio 1 d. Spręsta, kad ieškovas praleido trejų metų terminą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl santuokinio turto padalijimo be svarbių priežasčių (SŠK 23 straipsnio 4 dalis).
Konstatuota, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu 1964 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai tam tikriems reikalavimams pareikšti, o 2000 m. CK nustatyta, kad tokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma, tai ieškinio senatis netaikoma tik tiems reikalavimams, kuriems pareikšti nustatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
III. Kasacinio teismo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovas mano, kad jo subjektinė teisė į santuokoje įgytą turtą iki 2006 m. nebuvo pažeista, todėl teismo neprašė atnaujinti senaties termino.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su santuokos nutraukimu, nesigilino į bylos aplinkybes, neanalizavo kitų svarbių senaties terminui nustatyti būtinų aplinkybių. Be to, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pripažinęs, kad ieškovas šį terminą praleido, teismas turėjo ex officio išsiaiškinti, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas dėl svarbios priežasties (CK 90 straipsnio 2 dalis).
2. Teismas nepagrįstai taikė negaliojančio SŠK normas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus ir iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra iš šeimos teisinių santykių kylančios pasekmės, todėl teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą jau po 2001 m. liepos 1 d., turėjo taikyti 2000 m. CK teisės normas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, nurodydama, kad ieškovas 1994 m. kovo 29 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas atidėti teismo posėdį, nes pageidauja dalytis santuokoje įgytą turtą. Akivaizdu, kad ieškovas jau 1994 m. kovo 29 d. suprato ir suvokė savo teises į santuokoje įgyto turto dalį ir teisines pasekmes, jeigu šis turtas nebus dalijamas. Tačiau ieškovas iki pat 2007 m. rugpjūčio 1 d. (ieškinio nagrinėjamoje byloje padavimo diena) neatliko nė vieno aktyvaus veiksmo ar savo pasyviu neveikimu jokiais būdais neišreiškė valios padalyti santuokoje įgytą turtą, neatliko nė vieno veiksmo, kuriuo parodytų, jog savo santuokinio turto dalimi disponuoja, ja naudojasi ar rūpinasi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus Civiliniam kodeksui. Šeimos santykių teisinio reguliavimo sudėtinė dalis yra ir CK 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. S. R., bylos Nr. 3K-3- 449/2003). Tačiau ieškinio senačiai taikytina teisė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Dėl to, sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis). Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje J. J. v. R. J., Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje N. K. v. A. M., Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. K. G., Nr. 3K-3-551/2006). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tada, kada bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą (SŠK 40 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o dėl šio materialinės teisės normų (SŠK 10 straipsnis), reglamentuojančių senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eigos pradžią, ir procesinių normų (CPK 4 straipsnis) pažeidimo netyrė ir nevertino senaties termino eigos pradžiai nustatyti reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 183, 185 straipsniai) ir neįgyvendino apeliacijos tikslų (CPK 320 straipsnis). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, naikintinas, o byla perduodama apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, kada buvęs sutuoktinis (ieškovas) sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė naudotis, valdyti ar disponuoti šiuo turtu. Jeigu tinkamai taikant įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas būtų prieita prie išvados, kad šis momentas sutampa su santuokos pasibaigimo laiku (SŠK 40 straipsnis), tokia teismo išvada turi būti motyvuota (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Be to, pažymėtina, kad ieškovas siekia asmeninės nuosavybės teisės ne tik į žemės sklypą sodininkų bendrijoje, bet ir į nekilnojamojo turto objektu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka dar nesuformuotą turtą – nebaigtas statybas (b. l. 101, 138). Tai yra įkainojamas rinkos verte turtas, todėl būtina imtis procesinių priemonių siūlant šalims pateikti šio turto vertės įrodymus (CPK 179, 302, 375, 376 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Gintaras Kryževičius
Sigita Rudėnaitė
