Dėl 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 44.2.4.1; 99.3; 114.3; 114.4; 114.5; 114.11

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atvanora“ dėl 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija :

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Šalis siejo komerciniai Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, atsakovui 2004 m. vasario 6 d. įsigijus ieškovo 2000 m. kovo 27 d. sutarties (2001 m. vasario 27 d. sutartis buvo pakeista) pagrindu iš kito ūkio subjekto nuomojamas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos (subnuomos) sutartyse buvo įtvirtinta nuomininko (subnuomininko) pirmenybės teisės pratęsti nuomos (subnuomos) santykius, o sutarties galiojimo terminas – penkeri metai. Atsakovas 2004 m. kovo 2 d. pateikė ieškovui pasiūlymą sudaryti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį naujomis sąlygomis. Ieškovui nesutikus su naujomis pasiūlytomis nuomos sutarties sąlygomis, šalys 2004 m. balandžio 20 d. pasirašė susitarimą dėl 2000 m. kovo 27 d. nuomos sutarties nutraukimo nuo 2004 m. birželio 1 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes jau 2004 m. sausio 21 d. buvo sudaręs su kita bendrove (UAB „Baltisches Haus“) preliminariąją sutartį dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo ateityje kitomis (palankesnėmis) sąlygomis, negu tos, kurios buvo pasiūlytos ieškovui. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp atsakovo ir UAB „Baltisches Haus“ buvo sudaryta 2004 m. balandžio 26 d. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. balandžio 20 d. susitarimas dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės neatskleidus visos informacijos (apie sudarytą preliminariąją sutartį su kita bendrove ir palankesnėmis sąlygomis), kuri buvo esminė sudarant šį susitarimą. Dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai, ieškovas patyrė nuostolių. Nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius, ieškovas patyrė 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, kurių nepadengė šalių sutartos ir atsakovo sumokėtos netesybos (45 000 Lt) (turto nurašymo nuostoliai – 41 998,33 Lt, PVM ataskaitos tikslinimas – 1196,49 Lt, turto perleidimo nuostoliai – 53 691,37 Lt, išeitinės pašalpos darbuotojams – 20 470,15 Lt, socialinio draudimo įmokos nuo išeitinių pašalpų – 6345,75 Lt, įmokos į Garantinį fondą – 40,94 Lt, kitos sąnaudos (valymas, remontas, reklamos išardymo darbai, atliekų išvežimas, transportas) – 9076,98 Lt. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių, 2) bylinėjimosi išlaidas, 3) 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.91 straipsnio 5 dalis, 6.4, 6.37, 6.38, 6.63 straipsniai, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 3 dalys, 6.210, 6.249, 6.251 straipsniai).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2999,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, jog, 2004 m. sausio 21 d. sudarant preliminariąją sutartį dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo ateityje su UAB „Baltisches Haus“, atsakovas dar nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas, taigi tuo metu ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog yra nustatyta atsakovo apgaulės, pasirašant 2004 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo (ieškovas nekėlė reikalavimo dėl 2004 m. balandžio 20 d. susitarimo dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, kaip ir nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas susitarimo negaliojimas dėl atsakovo apgaulės).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikino; ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 26 856,84 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo, taip pat 1796,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovo turėtų pirmosios instancijos teisme; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1999,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 770 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Kolegija konstatavo atsakovo, kuris, įsigydamas patalpas, perėmė nuomotojo teisės ir pareigas (CK 6.494 straipsnio 1 dalis), nesąžiningumą, taigi neteisėtumą. Atsakovas pateikė ieškovui akivaizdžiai blogesnį pasiūlymą dėl nuomos sutarties pratęsimo pirmenybės teise sąlygų nei UAB „Baltisches Haus“, su kuria jau buvo sudaręs preliminariąją sutartį dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo ateityje. Ieškovas nei apie preliminariąją sutartį, nei apie šios sutarties sąlygas nebuvo informuotas. Tokios pačios sąlygos kaip UAB „Baltisches Haus“ ieškovui nebuvo pasiūlytos, be to, nebuvo pateikta visa būtina informacija tam, kad ieškovas būtų galėjęs teisingai įvertinti faktinę situaciją ir apsispręsti dėl nuomos sutarties sudarymo naujomis sąlygomis: sutartimi bei įstatymu garantuota ieškovo pirmenybės teisė nebuvo užtikrinta (CK 6.158 straipsnis, 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Kolegija konstatavo, jog yra pagrindas taikyti atsakovo civilinę atsakomybę (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3, 4 dalys, 1.138 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.494 straipsnio 1 dalis) ir priteisti ieškovo patirtus nuostolius dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog ne dėl visų ieškovo nurodomų nuostolių (ieškovo teigimu, patirtų dėl ūkinės veiklos nutraukimo bei būtinybės prieš terminą per trumpą laiką išsikraustyti iš nuomojamų patalpų) yra tiesioginis priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais (CK 6.247 straipsnis). 2004 m. balandžio 20 d. susitarimu dėl nuomos sutarties nutraukimo ieškovas, sutikdamas su sutarties nutraukimu nuo 2004 m. balandžio 1 d., įsipareigojo savo jėgomis bei sąskaita nukabinti visas reklamines iškabas nuo statinio, kuriame yra nuomojamos patalpos, išorinių sienų ir langų, organizuoti savo turto išvežimą (pašalinimą) iš patalpų iki 2004 m. gegužės 31 d., perduoti patalpas pagal aktą atsakovui švarias ir tvarkingas (8 punktas). (Analogiškas ieškovo įsipareigojimas – savo sąskaita organizuoti turto pašalinimą bei perduoti patalpas švarias, tokios būklės, kaip ir buvo jam suteiktos, nepriklausomai nuo jų atlaisvinimo priežasties, buvo nurodytos ir 2000 m. kovo 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9.1, 9.2 punktuose). Ieškovas šių sąlygų neginčijo, nors vienos sąlygos negaliojimas nedarytų viso susitarimo negaliojančio ir nekiltų restitucijos taikymo klausimas (CK 1.96, 6.226 straipsniai), t. y. tokias savo išlaidas susitarime aptarė, taigi jas tiksliai numatė, jos buvo neišvengiamos, šias išlaidas įvertino netesybomis dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, susitardamas dėl jų dydžio (45 000 Lt baudos). Taigi, kolegija sprendė, jog ieškovas negali reikalauti turto nurašymo nuostolių (41 998,33 Lt), PVM ataskaitos tikslinimo (1196,49 Lt), turto perleidimo nuostolių (53 691,37 Lt), valymo, remonto, reklamos išardymo darbų, atliekų išvežimo, transporto išlaidų (kitų sąnaudų) (9076,98 Lt), kaip nuostolių, kurių neva nepadengia sutartinės netesybos. Be to, ne visos šios išlaidos pagrįstos leistinais įrodymais (nepateikti aktai, iš kurių turinio būtų galima spręsti apie atliktų veiksmų tikslingumą, neaišku, kokiu tikslu atliktos ilgalaikio turto nusidėvėjimo analizės, taip pat PVM ataskaitos tikslinimas, neaišku, kokių duomenų pagrindu padaryti detalūs bandomieji balansai, nėra byloje tikslesnių duomenų, kokiu tikslu apmokėta 2004 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita–faktūra, kuo ji susijusi su persikraustymu) (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kolegija taip pat pažymėjo, kad iš dalies šiuos nuostolius lėmė ir paties ieškovo neveikimas: jis prisiėmė riziką savo sąskaita sutvarkyti bei atlaisvinti patalpas, nesusiderėjo dėl ilgesnio laikotarpio būti nuomojamose patalpose bei ilgesnio termino išsikraustyti, nors tokie veiksmai, atsižvelgiant į kraustymosi mastą, ieškovo veiklos apimtis, skubą, yra gana komplikuoti (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnio 2, 3 dalys). Tai, kolegijos vertinimu, būtų padėję išvengti ieškovui dalies išlaidų. Minėtų ieškovo įvardytų nuostolių, kurių netesybos nepadengia, neišvengiamumas nėra neginčijamai įrodytas. Kolegija sprendė, kad tikrai neišvengiamos bei susietos priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais yra ieškovo turėtos išlaidos dėl darbuotojų atleidimo dėl reorganizacijos (išeitinės pašalpos darbuotojams, socialinio draudimo įmokos nuo šių pašalpų, įmokos į Garantinį fondą). Be to, tokių išlaidų kompensavimo klausimas 2004 m. balandžio 20 d. susitarime nebuvo aptartas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 60 963 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metinių palūkanų nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo ir 19 958,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

1. Teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, netinkamai taikė CK 6.247 straipsnyje įtvirtintą teisės normą ir nepagrįstai pripažino, kad tik dalis kasatoriaus nurodytų nuostolių yra tiesiogiai susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje R. L. ir kiti v. Z. S. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kiti v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kiti, bylos Nr. 3K-3-614/2002). Netgi jeigu teismas sprendžia, jog tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra pakankamas, turi būti vertinamas taip pat ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai neteisėti veiksmai netiesiogiai turi įtakos žalos atsiradimui. Teismo išvada, kad visi kiti ieškovo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirti nuostoliai, išskyrus nuostolius, susijusius su darbuotojų atleidimu, nėra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais, yra nepagrįsta. Be to, teismas nepagrįstai siejo kasatoriaus teisę į dalies nuostolių atlyginimą su pareiga ginčyti atitinkamas 2004 m. balandžio 20 d. susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo nustatytas sąlygas. Teismas teisingai nustatė, kad 2004 m. balandžio 20 d. susitarimu nutraukiant nuomos sutartį, kasatorius buvo suklaidintas. Dėl to yra nepagrįsta teismo išvada, jog kartu kasatorius galėjo pasirūpinti visų išlaidų atlyginimu ieškovo sąskaita. Nutraukus nuomos sutartį, kasatoriaus išlaidos buvo didesnės negu sutartinės netesybos, todėl kasatorius turi teisę, jog skirtumas jam būtų atlygintas. Be to, atsakovas dar pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį yra pripažinęs, kad visos kasatoriaus nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nuomos sutarties nutraukimu (CPK 183 straipsnio 5 dalis, 187 straipsnis).

2. Teismas netinkamai taikė rašytinių įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185, 197 straipsniai). Teismo nurodomų aktų nebuvimas (nepateikimas) neatima iš kasatoriaus galimybės dėl patirtų išlaidų atlyginimo, juolab kad patirtas išlaidas patvirtina pakankami rašytiniai įrodymai (buhalterinės apskaitos dokumentai, PVM sąskaitos-faktūros) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Teismo abejonės, jog neaišku, iš kokių duomenų sudaryti balansai, kokiu tikslu atliktas PVM sąskaitos tikslinimas ir pan., kasatoriaus teigimu, viršija protingo įrodinėjimo standartą. Akivaizdu, kad, nutraukus nuomos sutartį ir atiduodant tvarkingas patalpas jų savininkui, reikia išrinkti esančią įrangą, išvalyti patalpas, išvežti šiukšles ir pan. Tai yra įprastos protingos sąnaudos; įstatyme įtvirtinta, jog nuostolių dydį gali nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalyje bei 6.259 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintas teisės normas, konstatuodamas, kad kasatoriaus pats prisiėmė nuostolių riziką. Kasatorius nei sutiko, nei aiškiai išreiškė, kad prisiima visą nuostolių riziką, ir tai įrodo sutartyje numatytos netesybos nuostoliams padengti (kurių neužteko realiems nuostoliams padengti). Be to, nuomos sutarties nutraukimo momentu kasatorius buvo atsakovo apgautas, taigi negalėjo prisiimti jokios rizikos, nes neveikė laisva valia.

4. Teismas neteisingai taikė CPK 93 straipsnį 3 dalį ir priteisė kasatoriui ne visas priklausančias bylinėjimosi išlaidas. Priteisdamas atitinkamo dydžio žyminį mokestį kasatoriaus naudai, teismas neatsižvelgė į tai, jog kasatorius žyminį mokestį mokėjo ne tik pateikdamas ieškinį, bet ir pateikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo bei kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo (kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartimi minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, buvo priimtas kasaciniu skundu skundžiamas sprendimas). Iš viso kasatorius sumokėjo 7903,80 Lt žyminio mokesčio. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad kasatorius patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikiant 2007 m. balandžio 24 d. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Visiškai patenkinus kasatoriaus reikalavimus, iš atsakovo priteistina 19 958 Lt bylinėjimosi išlaidų (2634,60 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 2634,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2634,60 Lt žyminio mokesčio už 2007 m. balandžio 24 d. kasacinį skundą, 1829 Lt žyminio mokesčio už šį kasacinį skundą, 10 225,47 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl atsakomybės, atsirandančios iš susitarimo dėl sutarties nutraukimo

Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kiti v. Z. S. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-764/2003). Teisiškai reikšmingu pripažįstamas ir tiesioginis, ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau kartu, kalbant apie priežastinį ryšį (kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų), svarbu pažymėti, kad priežastinio ryšio vertinimas yra svarbus tik santykyje su patirtais nuostoliais (žala), kurių realumas yra pagrįstas tinkamais įrodymais (t. y. kita iš civilinės atsakomybės sąlygų). T. y. priežastinio ryšio vertinimas galimas tik komuliatyviai su įrodytais nuostoliais.

Kasaciniame skunde kasatorius teisingai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog, sudarant 2004 m. balandžio 20 d. susitarimą, nebuvo išreikšta tikroji kasatoriaus valia, nepagrįstai dalies patirtų nuostolių atlyginimą siejo su atitinkamų 2004 m. balandžio 20 d. susitarimo sąlygų ginčijimu, kaip ir nepagrįstai sprendė, kad kasatorius atitinkamais savo veiksmais iš dalies taip pat prisiėmė nuostolių riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, jog, konstatavus vienos šalies nesąžiningumą nutraukiant nuomos teisinius santykius, kita (apgautoji) šalis yra atleidžiama nuo šalių sutarto (sutartyje ar susitarime dėl sutarties nutraukimo) nuostolių rizikos paskirstymo, t.y. sutartas nuostolių rizikos paskirstymas negali būti aiškinamas nesąžiningai veikusios šalies naudai, o apgautosios šalies nenaudai. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bet kokiu atveju patirti nuostoliai turi būti įrodyti, taigi nedaro įtakos kasatoriaus pareigai įrodyti realų patirtų tiesioginių nuostolių dydį.

Dėl nuostolių ir jų įrodinėjimo

Kasatorius (ieškovas), prašydamas priteisti atitinkamus tiesioginius nuostolius, patirtus dėl nuomos sutarties nutraukimo, privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Kasaciniame skunde nurodomas argumentas, jog yra akivaizdu, kad, nutraukus nuomos sutartį ir atiduodant tvarkingas patalpas jų savininkui, reikia išrinkti esančią įrangą, išvalyti patalpas, išvežti šiukšles ir pan., ir kad tai yra įprastos protingos sąnaudos, savaime nereiškia, jog šių patirtų nuostolių nereikia pagrįsti tinkamais įrodymais. Tai nelaikytina protingo įrodinėjimo standarto viršijimu. Apeliacinės instancijos teismas būtent byloje pateiktų įrodymų pagrindu ir sprendė, kad ieškinys dėl tiesioginių nuostolių priteisimo tenkintinas tik iš dalies, ir nustatė konkrečią priteistiną sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniu skundu yra prašoma priteisti kasatoriaus naudai 60 963,17 Lt tiesioginių nuostolių, kasatoriaus patirtų dėl nuomos sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismui ieškinį dėl 87 820,01 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimo (kurių, kaip nurodoma ieškinio pareiškime, nepadengė šalių sutartos ir atsakovo sumokėtos netesybos – 45 000 Lt), tenkinus iš dalies, priteisiant 26 856,84 Lt tiesioginių nuostolių. Iš ieškinio pareiškimo (T. 1, b. l. 2-7) matyti, kad ieškovas (kasatorius) nurodė, jog dėl nuomos sutarties nutraukimo jo patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 132 820,01 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, pasisakydama dėl nuostolių ir netesybų santykio, išaiškino, jog pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius (arba ikisutartinius) įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Tais atvejais, kai nuostolių suma yra didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomų netesybų sumą.

Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo vertinti, kokia dalimi ieškovas (kasatorius) įrodė šiuos jo nurodomus tiesioginius nuostolius (132 820,01 Lt, bet ne 87 820,01 Lt), ir, pastarajam įrodžius, kad patirti tiesioginiai nuostoliai yra didesni negu sutartinės netesybos (45 000 Lt) (t. y. minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti), priteisti sumą, viršijančią sutartines netesybas (atsakovo sumokėtas). Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju ne visiškai teisingai vertino nuostolių ir netesybų santykį, tačiau, apeliacinės instancijos teismui priteisus kasatoriaus naudai 26 856,84 Lt, reiškia, jog kasatoriui dėl nuomos sutarties nutraukimo yra atlyginta 71 856,84 Lt patirtų nuostolių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, ir atitinkamai paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas (kasatorius) taip pat patyrė išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį už 2006 m. gruodžio 6 d. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo (2634,60 Lt; b. l. 166) bei 2007 m. balandžio 24 d. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo (2634,60 Lt; b. l. 210-211) (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Minėtos sumos papildomai priteistinos iš atsakovo kasatoriaus naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (30,58 proc.), t.y. 1611,32 Lt. Nors kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepriteisė kasatoriaus turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengiant 2007 m. balandžio 24 d. kasacinį skundą, tačiau byloje nepateikta tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis); kasaciniame skunde taip pat nenurodoma konkreti išlaidų advokato pagalbai apmokėti, parengiant 2007 m. balandžio 24 d. kasacinį skundą, suma.

Kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrinęs apskųstą apeliacinės instancijos sprendimą teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, iš atsakovo ieškovo naudai papildomai priteisiant 1611,32 Lt; kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis paliktina galioti. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti: iš atsakovo UAB „Atvanora“ ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ naudai papildomai priteisti 1611,32 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai: Janina Stripeikienė

Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas