Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-349/2008

Procesinio sprendimo kategorija 52.3

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pineka“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pineka“ ieškinį atsakovui UAB „Liuks“ dėl prievolės nevykdymo ir atsakovo UAB „Liuks“ priešieškinį ieškovui UAB „Pineka“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 24 809,52 Lt skolos už atliktus darbus, 5 904,78 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jis nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas atliko oro tiekimo sistemų renovaciją atsakovui priklausančiame vaistų gamybos ceche Rokuose. Kad ieškovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė, patvirtinama 2004 m. rugsėjo 24 d. baigiamajame atliktų darbų akte, kurį atsakovas pasirašė, todėl jis turi sumokėti ieškovui likusią atliktų darbų kainą – 24 809,52 Lt. Kadangi sutarties 3.2 punkte nustatytu terminu, t. y. iki 2004 m. spalio 14 d., atsakovas prievolės neįvykdė, tai jam taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti 2004 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytą sutartį ir priteisti 53 500 Lt sumokėtų lėšų, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui, priteisti taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priešieškinio sumos nuo jo priėmimo dienos iki visiško sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo. Atsakovas nurodė, kad pirmiau nurodyta sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti oro tiekimo sistemų renovaciją ir sumontuoti vėdinimo įrenginius, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 78 309,52 Lt. 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašytas atliktų darbų aktas, kuriame ieškovas patvirtino, kad tiekimo sistema renovuota, įrengimai sumontuoti, darbai atlikti kokybiškai. Eksploatacijos metu paaiškėjo, kad sumontuoti įrengimai veikia blogai, sistema nefunkcionuoja. Nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. iki 2004 m. lapkričio 26 d. ieškovo sumontuota oro tiekimo sistema buvo sugedusi daugiau kaip keturis kartus. Iškviesti ieškovo darbuotojai ją remontavo, tačiau remonto efektas buvo trumpalaikis. Ieškovui pagal sutartį sumokėta 53 500 Lt, likusių 24 809,52 Lt išmokėjimas sustabdytas tol, kol bus pašalinti ventiliacijos sistemos gedimai, kurie kartojosi ir vėliau. Bylos nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės išvadose nurodyta, kad ieškovo atliktos vaistų gamybos cecho patalpų vėdinimo sistemų renovacijos projektas parengtas, nesilaikant standarto STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimų, neatitinka techninės užduoties sąlygų ir Vaistų geros gamybos praktikos vadovo ir jo priedų reikalavimų; sumontuoti įrengimai ir jų žymėjimas neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinto techninio reglamento „Mašinų sauga“ bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Standartizacijos departamento direktoriaus 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.351/61 patvirtinto Elektrotechninių gaminių saugos techninio reglamento reikalavimų; ieškovas neatliko oro tiekimo sistemų renovacijos pagal pateiktą užduotį, todėl patalpų vėdinimo sistema negali būti naudojama pagal normalią paskirtį. Kadangi ieškovas 2004 m. gruodžio 24 d. raštu Nr.S-24/1 atsisakė ištaisyti nekokybiškai atlikto darbo trūkumus, tai iškviesti gamintojo UAB „Amalva“ atstovai, kurie nustatė, kad, atliekant įrenginio montavimą, per sklendę buvo įvestas slėgio daviklio įvadas, pažeistas krumpliaratis, todėl neužsidarė oro padavimo sklendė, žiemos metu užšalo bei trūko šilumokaičio vamzdeliai ir neveikė vėdinimo sistema. Šios aplinkybės yra pagrindas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro 53 500 Lt už netinkamai atliktą darbą, nutraukus sutartį, ieškovui grąžintini įrengimai be žalos pastatui: vėdinimo įrenginys (5681 Lt vertės), kaloriferio reguliavimo mazgas su siurbliu (2290 Lt vertės), valdymo automatika (6580 Lt vertės), kanalinis ventiliatorius (1270 Lt vertės), oro filtras (8493,99 Lt vertės).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Liuks“ 24 809,52 Lt skolos už atliktus darbus, 5904,78 Lt delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2005 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 921,43 Lt žyminio mokesčio, 3100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 37,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad šalys 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą ir duomenų apie darbų ir įrengimų trūkumus jame nenustatyta, todėl atsakovui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti atliktus darbus (CK 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Šis aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, ir sukelia šalims pasekmes; atsakovui – sumokėti už atliktus darbus ir atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo išvardyti renovuotos oro tiekimo sistemos trūkumai nebuvo nurodyti atliktų darbų akte, jie neesminiai ir nepašalinami, juos šalino ir ieškovas, ir tretieji asmenys; kad renovuota oro tiekimo sistema naudojama pagal paskirtį, patvirtinama atsakovo pateiktoje Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos pramonės įmonių inspekcijos 2006 m. lapkričio 16 d. farmacijos įmonės veiklos atitikties Vaistų geros gamybos praktikos taisyklių reikalavimams tikrinimo pažymos Nr.10F-49 išvadoje, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr.R2-1.39-28. Teismas pripažino, kad ekspertizės išvados nėra visapusiškos (CPK 218 straipsnis), atsakovas neprašė skirti pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnio 2 dalis), todėl nepatvirtinami atsakovo argumentai dėl netinkamai atliktos oro tiekimo sistemų renovacijos. Atsakovas neįrodė, kad nurodyti trūkumai atsirado dėl ieškovo kaltės, šiam netinkamai atliekant statybos darbus, bet ne dėl atsakovo, šiam neteisingai eksploatuojant sistemą (CPK 178 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, jį tenkino, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą, priėmė naują 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino; nutraukė 2004 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį, priteisė iš ieškovo atsakovui šio sumokėtus 53 500 Lt bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos – 2006 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui; priteisė iš ieškovo atsakovui 7 705 Lt bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą 37,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą sutartį teisingai kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymo įtvirtinta sutarties šalių pareiga bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas sudaro sąlygas nuostoliams, taip pat ginčams dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo ar sutarties nutraukimo išvengti. Kai statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis); tai grindžiama tuo, kad rangovas užsiima ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, todėl jam gerai žinomos (arba privalomos žinoti) teisės bei pareigos ir jis veikia savo rizika. Nagrinėjamoje byloje statybos darbai yra ieškovo verslas. Klausimai, susiję su darbų pagal statybos rangos sutartį perdavimu ir priėmimu, reglamentuojami CK 6.694 straipsnio normų. Šalys 2004 m. rugsėjo 24 d. pasirašė baigiamąjį atliktų oro tiekimo sistemų renovacijos darbų aktą, kuriame nėra pastabų dėl darbų ir įrengimų trūkumų, tačiau, pradėjus eksploatuoti ieškovo renovuotą oro tiekimo sistemą, šalių ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybės. Bylos duomenimis, nuo baigiamojo akto pasirašymo dienos iki 2004 m. lapkričio 26 d. oro tiekimo sistema buvo sugedusi keturis kartus. Ieškovas trūkumus pašalino, tačiau 2004 m. lapkričio 30 d. atsakovas informavo ieškovą, kad oro tiekimo sistema neveikia. Ieškovas atsisakė pašalinti sistemos trūkumus, motyvuodamas, kad oro tiekimo sistemos trūkumų atsirado, atsakovui pakeitus oro tiekimo sistemos eksploatacijos sąlygas. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.663 straipsnį rangos darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skyrė ir pavedė UAB „Kauno komprojektas“ atlikti statybinę ekspertizę; 2005 m. liepos 21 d. ekspertizė atlikta ir išvadoje nurodyta, kad vėdinimo sistemos renovacijos projektas, kurį parengė ieškovas, neatitinka STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimų ir atsakovo techninės užduoties sąlygų; ieškovo parengta darbų dokumentacija yra nepakankama darbams kokybiškai atlikti; ieškovas neatliko oro tiekimo sistemos renovacijos pagal atsakovo pateiktą techninę užduotį, todėl sistema negali būti naudojama pagal normalią paskirtį. Atsakovui pasirašant baigiamąjį darbų aktą, ieškovas turėjo būti pašalinęs visus trūkumus bei atlikęs sumontuotos ventiliacinės sistemos paleidimo–derinimo, išbandymo bei matavimų darbus. Pirmosios instancijos teismas šias ekspertizės išvadas laikė nevisapusiškomis ir į jas neatsižvelgė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino netinkamu tokį pirmosios instancijos teismo ekspertizės išvadų vertinimą; eksperto išvadoje nurodytos aplinkybės teismo turi būti išanalizuotos ir paneigtos, tik įvertinus visus byloje ištirtus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai ekspertizės išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ekspertizės išvadomis, motyvuodamas, kad atsakovo darbuotojai pasirašė techninio projekto, oro tiekimo sistemų instaliacinio, eksploatacijos ir veiklos įvertinimo protokoluose, kuriuose neužfiksuota neatitikties nustatytiems reikalavimams; be to, nurodė, kad protokolai nebuvo pateikti ekspertams. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atsakovas privalėjo įsakymu paskirti atestuotą techninį prižiūrėtoją, kuris turėjo patikrinti rangovo atliktus darbus, išreikalauti ir pasirašyti rangovo užpildytus paslėptų darbų, išbandymų ir paleidimo derinimo aktus bei atliktų darbų aktus. Tuo tarpu kolegija pažymėjo, kad iš protokolų matyti, jog juose pasirašė atsakovo administracijos vadovas, direktorius farmacijai ir gamybos vadovė, t. y. asmenys, neturintys reikiamos kvalifikacijos techninio prižiūrėtojo funkcijoms atlikti ir atliktų darbų kokybei kompetentingai įvertinti, todėl jų pasirašyti protokolai negali paneigti ekspertizės išvadų. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai paaiškėjo, pradėjus eksploatuoti renovuotą oro tiekimo sistemą. Atsakovas, nepaskyręs atestuoto techninio prižiūrėtojo, elgėsi neapdairiai, tačiau ši aplinkybė neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus, nes įmonė (verslininkas) už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta ko kita. Ekspertų nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai yra esminiai, ieškovas atsisakė juos pašalinti, todėl atsakovo reikalavimas nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius yra pagrįstas (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), ieškovo reikalavimas priteisti skolą už atliktus darbus atmestinas (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pineka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų koelgijos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir perskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių sutarčių nutraukimą, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytai sutarčiai nutraukti netaikė CK 6.217 straipsnio nuostatų; teismas apskritai nenurodė materialinės teisės normos, kuria remdamasis sutartį nutraukė, ir nevertino kriterijų, spręsdamas dėl sutarties pažeidimų esmingumo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, ar ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti šalių pažeistų teisių gynimo būdai.

2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos darbų atlikimo ir perdavimo tvarką, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas atliko darbus ir juos perdavė su trūkumais, jie yra esminiai ir kad ieškovas atsisakė trūkumus pašalinti, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.662, 6.694 straipsnių normas. Statybos darbų pagal statybos rangos sutartį perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Aktas turi didelę reikšmę, vykdant statybos rangos sutartį; jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nebuvimą, todėl vėliau remtis trūkumų faktu negalima. Tokia nuostata įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo nustatyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti darbus priimti (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2004 m. rugsėjo 24 d. priėmė ieškovo atliktus darbus ir nepareiškė darbų atlikimo trūkumų; vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šalių sudaryto priėmimo–perdavimo akto nevertino kaip įrodymų šaltinio apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai, jų kokybė tenkino atsakovą, ieškovas tinkamai įvykdė prievolę. Priešinga apeliacinės isntancijos teismo pozicija neatitinka darbų priėmimo–perdavimo aktui įstatymo suteiktos reikšmės, nes rangos santykiuose atliktų darbų akto kvalifikavimas kitokia, nei įstatymo normų nustatyta prasme, sudarytų sąlygas užsakovui išvengti pareigos bendradarbiauti, darbus priėmus, reikšti bet kokias pretenzijas, naudotis sukurtu objektu ir neprisiimti atsitiktinio daikto žuvimo ar sugedimo rizikos. Svarbu ir tai, kad atsakovas darbus priėmė po to, kai buvo atlikti darbų rezultatų matavimai ir šie buvo teigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis).

3. Dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos darbų atlikimo kokybę ir rangovo atsakomybę, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.663, 6.665, 6.695 straipsnių nuostatas. Rangovo atliekamų darbų kokybė reglamentuota CK 6.663 straipsnio 1 dalyje; pagal šią normą darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Atsakovas naudojo sumontuotą vėdinimo sitemą, gamindamas vaistus; dėl to sutarties netinkamo įvykdymo pasekmes dėl nekokybiškos vėdinimo sistemos jis būtų pajutęs iš karto, veiklai net neprasidėjus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išvadai dėl darbų trūkumų pagrįsti rėmėsi UAB „Kauno komprojektas“ išvada, su kuria pirmosios instancijos teismas nesutiko; tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ekspetizė atlikta asmens, neturinčio reikiamos kvalifikacijos išvadai į teismo pateiktus klausimus duoti. UAB „Kauno komprojektas“ turi teisę vykdyti statinio dalinę ekspertizę, t. y. konstrukcinė, ekonominė ekspertizės darbo sritis. Tyrimo objektas nagrinėjamoje byloje yra vėdinimo sistemos vaistų gamybos ceche bei šios sistemos projekto įvertinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvados dėl darbų trūkumo, kad ieškovo sumontuoti vėdinimo sistemos įrenginiai, vaistų gamybos cecho patalpų vėdinimo sistemų projektas parengtas, nesilaikant STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ reikalavimų, neatitinka techninės užduoties sąlygų, kad vėdinimo sistema negali būti naudojama pagal normalią paskirtį, padarytos, tinkamai nenustačius darbų trūkumų, todėl netinkamai išspręstas ieškovo atsakomybės klausimas. Nenustačius darbų trūkumų, netaikytinos CK 6.665 straipsnio nuostatos dėl rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą.

4. Dėl teisės normų, nustatančių sandorių negaliojimo teisines pasekmes, taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.145, 6.146, 6.222 straipsnių nuostatas, nes iš sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas taikė restituciją, t. y. teismas nutraukė šalių sudarytą sutartį, priteisė iš ieškovo atsakovui 53 500 Lt šio sumokėtų lėšų, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui. Pažymėtina tai, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra teismo argumentų ir teisinio vertinimo dėl restitucijos taikymo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą restitucijos taikymo klausimą teismas sprendžia ex officio. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl restitucijos nelaikytina teisėta, nes teismas, priteisęs iš ieškovo atskovui šio sumokėtus pinigus, neišsprendė, kas bus grąžinta ieškovui, kaip jam bus kompensuota už tai, kas nebus grąžinta; vadinasi, dėl atsakovo taikė nelygiavertę restituciją. Be to, konkrečioje situacijoje toks teismo sprendimas dėl restitucijos negalimas; vėdinimo sistema sumontuota atsakovo patalpose, todėl bet koks jos atskyrimas darys žalos patalpoms, joms išmontuoti, būtina pažeisti patalpų apdailą. Byloje taikyta restitucija neatitinka įstatymo jai nustatytų tikslų – grąžinti šalis į pradinę padėtį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad vėdinimo sistema yra eksploatuojama užsakovo, taigi jos vertė yra sumažėjusi, todėl šios sistemos grąžinimas rangovui, iš jo priteisiant visą užsakovo sumokėtą sumą, paneigtų lygiavertės restitucijos taikymą byloje.

5. Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir sprendimo turinį bei formą nustatančių normų pažeidimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstyta skirtinga pozicija dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo reiškia, kad byloje kilo įrodymų vertinimo problema, teismai nepasiekė tapačių įrodinėjimo tikslų, nustatytų CPK 176 straipsnyje; apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų, juose fiksuotų svarbių bylos aplinkybių, todėl padarė priešingas, nei pirmosios instancijos teismas, išvadas. Kolegija nevertino aplinkybės, kad atsakovas samdė kvalifikuotus specialistus ieškovo atliktų darbų rezultatų matavimams atlikti ir kad šie matavimai buvo teigiami; nurodytos aplinkybės tinkamas įvertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ekspertizės akte išdėstytų nevisapusiškų išvadų. Kolegija taip pat neįvertino tų įrodymų, kuriuose patvirtinama, kad atsakovas priimtus darbus naudojo ir naudoja vaistų gamybos veikloje (2006 m. rugpjūčio 22 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lieuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. R2-1.39-21 duomenų, 2004 m. rugsėjo 6 d. techninio projekto „Oro tiekimo sistemų renovacija“ įvertinimno (DQ) duomenų, 2004 m. rugsėjo 15 d. oro tiekimo sistemų instaliacinio įvertinimo protokolo duomenų ir kitų įrodymų). Pirmiau nurodytų įrodymų tinkamas įvertinimas rodo, kad atlikti darbai gali būti ir yra naudojami pagal paskirtį, galbūt esantys trūkumai nėra esminiai, nes netrukdo vėdinimo sistemai naudoti. Atsakovo patalpos ir jo veikla yra tikrinami dėl jų atitikties Vaistų geros gamybos praktikos vadovo reikalavimams, tačiau šių reikalavimų aspektu atsakovo veikla neuždrausta, vadinasi, vėdinimo sistema veikia tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ekspertizė atlikta nekompetentingo, neturinčio teisės projekto ekspertizę atlikti UAB „Kauno komprojektas“, be to, tinkamai neįvertinus aplinkybės, jog, ekspertizę atlikusių specialistų kvalifikacinių atestatų duomenimis, jie neturėjo kompetencijos ekspertizei teismo nustatytais klausimais atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojų paaiškinimų (UAB „Amalva“ darbuotojo) dėl darbo trūkumų masto ir pobūdžio; išvada dėl darbų trūkumų esmingumo nepagrįsta bylos įodymais, prieštarauja nustatytai aplinkybei dėl krumpliaračio susidėvėjimo, neturinčio įtakos vėdinimo sistemos veikimui. Neįmanoma pasiekti tinkamo ginčo išsprendimo, kai byloje visiškai neįvertinti įrodymai, taip pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų; iš sprendimo matyti, kad ieškinys atmestas kaip neįrodytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių ieškovas neįrodė; teismas taip pat nemotyvavo dėl byloje taikytos restitucijos.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Liuks“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimą nustatančias taisykles, tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų dėl ieškovo atliktų darbų kokybės, atsiskaitymo už atliktus darbus taip pat dėl ekspertų pateiktų išvadų byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo sumontuota ventiliacijos sistema yra kokybiška; teismas neįvertino byloje esančių įrodymų apie atsakovo turėtas papildomas išlaidas ventiliacijai suremontuoti, taip pat apie tai, kad, esant šaltam orui, ventiliacijos sistema neveikia ir dabar. Kadangi darbų trūkumai paaiškėjo garantiniu laikotarpiu, po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, tai atsakovas pagrįstai pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį ir 6.658 straipsnio 5 dalį sustabdė atsiskaitymą tol, kol bus pašalinti gedimai; pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovo delspinigių ir palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo ekspertizės išvadų vertinimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangos – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtose nutartyse ne vieną kartą analizavo ir pasisakė dėl reikalavimų darbų priėmimo–perdavimo aktui, atskleidė jo, kaip įrodinėjimo priemonės ginčuose dėl statybos rangos sutarties vykdymo, esmę, todėl laikytina, kad šiuo klausimu teismų praktika yra išplėtota ir suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007). Dėl to teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriuose keliamas atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės nagrinėjamoje byloje klausimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra 2004 m. rugsėjo 24 d. rangovo atliktų darbų priėmimo aktas, kuriame pažymėta, jog UAB „Pineka“ sumontavo ir suderino vėdinimo sistemą UAB „Liuks“ vaistų gamybos ceche Rokuose (T. 1, b. l. 8). Byloje taip pat yra duomenų apie tai, kad po darbų priėmimo ieškovo sumontuota oro tiekimo sistema buvo sugedusi ir buvo remontuojama. UAB „Liuks“ 2004 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į ieškovą su pretenzija, prašė pašalinti sumontuotos sistemos trūkumus; 2004 m. lapkričio 30 d. jis kreipėsi pakartotinai (T. 1, b. l. 57, 58). Ieškovas 2004 m. gruodžio 24 d. raštu Nr. S-24/1 atsisakė prisiimti garantinius įsipareigojimus, nurodė, kad atsakovas pakeitė oro tiekimo kameros eksploatacijos sąlygas (T. 1, b. l. 60).

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo nutraukė 2004 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį, priteisė iš ieškovo atsakovui 53 500 Lt šio sumokėtų lėšų bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, grąžinant ieškovui įrengimus, kuriuos galima atskirti be žalos pastatui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, nepagrįstai netyrė ir nevertino, ar ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti šalių pažeistų teisių gynimo būdai (CK 6.217 straipsnis); apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti vien dėl pirmiau nurodytų aplinkybių (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, ar dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti nukentėjusios šalies asmeniniai interesai; sutarties esminį pažeidimą lemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas naudoja rekonstruotą vėdinimo sistemą, tačiau, atliekant rekonstrukciją, jis turėjo išlaidų (T. 2, b. l. 68, 69); dėl to būtų galima spręsti dėl sutarties esminio pažeidimo ir atsakovo pažeistų teisių gynimo būdo, tačiau tik įvertinus sutarties pažeidimą pirmiau nurodytų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų aspektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai šalių sudarytą ginčo sutartį kvalifikavo kaip statybos rangos sutartį, todėl, nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, būtina atsižvelgti į pirmiau nurodytas aplinkybes, į CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatytą rangovo darbų kokybės garantiją, taip pat į nurodytos normos 3 dalies nuostatą, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo. Defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, – rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą nustatyta CK 6.256 straipsnio 4 dalyje, taikoma be kaltės, atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, Teismų praktika 23, p. 95–102).

Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės naikinamas dėl nepagrįstai netaikytų CK 6.217 straipsnio nuostatų ir byla gražinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tai teisėjų kolegija neanalizuoja kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų ir dėl jų nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Česlovas Jokūbauskas

Pranas Žeimys