Baudžiamoji byla Nr. 2K-284/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.3.6.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuteistajam T. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 186 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu taip pat nutraukta baudžiamosios bylos dalis, kurioje T. M. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (A. C. ir A. K. turto įgijimas apgaule), nes nėra nukentėjusių asmenų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas, kuriuo prašyta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nutraukta baudžiamoji byla, ir dėl šios dalies priimti apkaltinamąjį nuosprendį T. M., atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti, nuteistąjį, prašiusį kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu nutrauktoje baudžiamosios bylos dalyje T. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo 19 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „Juodasis feniksas“ nuomojamose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Juodasis feniksas“ vienintelis akcininkas, prisistatydamas direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, pagal sutartį tarp UAB „Juodasis feniksas“ ir A. C. dėl langų pagaminimo ir jų sudėjimo, pasitikėjimui įgyti išrašydamas kasos pajamų orderį - kvitą (serija KA Nr. 0001), iš A. C. gavo 2250 Lt, tačiau langų nepristatė ir nesumontavo, pinigų negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai A. C. 2250 Lt turtinę žalą.
T. M. nutrauktoje baudžiamosios bylos dalyje buvo kaltinimas ir tuo, kad jis 2005 m. rugsėjo 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „Juodasis feniksas“ vienintelis akcininkas, prisistatydamas direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų nevykdys, pagal sutartį tarp UAB „Juodasis feniksas“ ir A. K. dėl langų pagaminimo ir jų sudėjimo, pasitikėjimui įgyti išrašydamas kasos pajamų orderį - kvitą (serija KA Nr. 0002), iš A. K. gavo 1000 Lt, tačiau langų nepristatė ir nesumontavo, pinigų negrąžino ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. K. 1000 Lt turtinę žalą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu T. M. nuteistas už kitas nusikalstamas veikas, tačiau šios nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės su paduotu kasaciniu skundu nesusijusios.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažindamas, kad T. M. negali atsakyti už A. C. ir A. K. turto įgijimą apgaule, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra nukentėjusių asmenų skundų, prokuroro reikalavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas R. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad T. M. UAB „Juodasis feniksas“ vardu neteisėtai priima užsakymus langų gamybai ir daro kitas nusikalstamas veikas. Dėl šio pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir apie tai pranešta prokurorui. Susipažinęs su pranešimu, prokuroras 2005 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą. Šis prokuroro pavedimas, kasatoriaus nuomone, vertintinas kaip prokuroro reikalavimas patraukti T. M. baudžiamojon atsakomybėn už A. C. ir A. K. turto įgijimą apgaule. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl kaltinimų T. M. apgaule įgijus svetimą A. C. ir A. K. turtą. Be to, kasatoriaus nuomone, kaip nukentėjusių asmenų skundai vertintini nukentėjusiųjų A. C. bei A. K. prašymai pripažinti juos civiliniais ieškovais, nes juose nurodoma, kad turtinę žalą jie patyrė ne dėl kokių nors kitokių aplinkybių, bet dėl nusikalstamų veikų.
Prokuroras mano, kad bylą nagrinėję teismai, net ir pripažinę, kad byloje nėra nukentėjusių asmenų skundų ar prokuroro reikalavimo patraukti T. M. baudžiamojon atsakomybėn už A. C. ir A. K. turto įgijimą apgaule, prieš nutraukdami baudžiamosios bylos dalį dėl šių kaltinimų, turėjo išsiaiškinti, ar nukentėję asmenys, prokuroras nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, tačiau to nepadarė.
Esant tokios aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, kurioje reikalaujama išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.
Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo
BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos privačiai viešo kaltinimo bylų kategorijos, t. y. bylos, kuriose procesas pradedamas tik dėl nukentėjusiojo skundo, o toliau tokios bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
Taigi pagal šį baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nusikalstamų veikų, kuriose baudžiamasis procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, sąrašas numatytas BPK 167 straipsnio 1 dalyje ir 407 straipsnyje. Ir toks procesas gali vykti tik dėl tų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias atsakomybę numatančios BK specialiosios dalies straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira tokio straipsnio dalis, kad už tą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas.
BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokuroro reikalavimu. Jei BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (BPK 409 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 167 straipsnyje numatytos veikos tiriamos ir nagrinėjamos privačiai viešo kaltinimo tvarka, BPK 407 straipsnyje – privataus kaltinimo tvarka. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 167 straipsnio 1 dalis, 407 straipsnis) minėtų kategorijų bylų procesas gali būti pradedamas ir be prokuroro reikalavimo.
Šioje byloje BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytose veikose BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kurį padarė kasatorius, yra nurodytas. BK 182 straipsnyje yra prierašas, formuluojamas kaip atskira šio straipsnio dalis (BK 182 straipsnio 4 dalis), kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Vadinasi, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bylos priskiriamos privataus viešojo kaltinimo bylų kategorijai. Taigi ikiteisminis tyrimas tokiu atveju gali būti pradėtas arba esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, arba prokuroro reikalavimu. Jei nei nukentėjusysis, nei jo atstovas nesikreipia dėl proceso pradėjimo, prokuroras turi teisę inicijuoti procesą, bet vėliau bylos nagrinėjamos bendra tvarka.
Tačiau BPK 167 straipsnio 3 dalyje numatyta, kaip reikia elgtis, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą. Nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ar prokuroro reikalavimo, kai pagal minėto straipsnio 1 dalį toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas yra būtinas, vos tik paaiškėjus tokiai aplinkybei nedelsiant turi būti imamasi priemonių, siekiant išsiaiškinti, ar toks skundas, pareiškimas ar reikalavimas bus gautas.
Iš šios bylos duomenų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. M. pareiškimą dėl T. M. sukčiavimo priimant ją į darbą ir nelegaliai sudarant sutartis su klientais (T. 1, b. l. 1, 10). 2005 m. spalio 4 d. A. K. buvo apklaustas kaip liudytojas (T.1, b. l. 31), o vėliau pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (T. 1, b. l. 33-35), A. C. apklausta kaip liudytoja 2005 m. spalio 20 d. ir po to pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove (T. 1, b. l. 36-43). Nė viename iš šių dokumentų nebuvo išreikštas jų noras, kad A. K. ar A. C. norėtų, jog būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas T. M. Juose tik prašoma priteisti atitinkamas sumas iš T. M., kuris neįvykdė sutarties ir nepadarė žadėtos paslaugos – neatvežė ir nesumontavo plastikinių langų. Todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiųjų apklausos protokolai, jų pripažinimas nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais bei jų prašymai priteisti atitinkamas sumas turi būti laikomi skundais ir yra jų valios išreiškimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Šiuo atveju tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas turėjo kreiptis į nukentėjusiuosius, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Taigi nuo paaiškėjimo momento, t. y. nuo 2005 m. spalio 4 ar 20 d., iki minėtų skundų ar prokuroro reikalavimo gavimo, jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai neturėjo būti atliekami. Šioje byloje nukentėjusiųjų A. K. ir A. C. skundų nebuvo gauta, nors būtent šių nusikalstamų veikų kategorijai reikalinga, kad apsisprendimas, ar turi vykti procesas, būtų nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Šioje byloje nebuvo gautas ir prokuroro reikalavimas, nes tokiu atveju, kai nėra pateiktas nukentėjusiojo skundas, minėtų nusikalstamų veikų atvejais prokuroras turi teisę pateikti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismai, teisingai laikė, kad tai yra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, ir remdamiesi BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu teisingai nutraukė baudžiamąją bylą T. M. dėl apgaule savo naudai įgyto turto iš A. K. ir A. C. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad byloje yra Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos 2007 m. vasario 2 d. nutartis dėl pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą (T. 2, b. l. 132–133); joje, be kita ko, buvo nurodyta, kad T. M. kaltinamas nusikaltimais, dėl kurių būtinas nukentėjusiųjų skundas ar jų teisėtų atstovų pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas, nutartyje buvo nurodyti terminai, iki kada šie pažeidimai turėjo būti ištaisyti. Prokuroras raštu 2007 m. kovo 5 d. pavedė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti papildomą tyrimą atsižvelgiant į duotus nurodymus ir terminus, tačiau į šį nutarties argumentą nebuvo atsižvelgta ir toks pažeidimas nebuvo ištaisytas.
Prokuroro apeliaciniame skunde (T. 3, b. l. 98–101), taip pat ir kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai neteisingai nelaikė R. M. pareiškimo, dėl kaltinimų T. M. apgavus A. K. ir A. C., skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apeliacinės instancijos teismas į šiuos abiejų skundų argumentus yra detaliai ir išsamiai pasisakęs apeliacinės instancijos teismo nutartyje, su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Kolegija tik pabrėžia, kad R. M. pareiškimas jokios informacijos apie T. M. konkrečias nusikalstamas veikas minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu neteikia, jame išdėstytos tik prielaidos apie nuteistojo nelegalią veiklą (T. 1, b. l. 10), todėl jo laikyti skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl A. K. ir A. C. apgaulės, nėra teisinio pagrindo, nes jame, neišreikšta jų valia ir iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą T. M.
Kasaciniame skunde dar teigiama, kad abiejų instancijų teismai, padarę išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra paduoto atskiro nukentėjusiųjų skundo (pareiškimo) dėl T. M. nusikalstamos veikos, turėjo išsiaiškinti, ar nukentėjusieji ir prokuroras nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas dėl to, kad pagal teismų praktiką teismas privalo posėdyje išsiaiškinti, ar nukentėjusieji nereikalauja tęsti baudžiamojo persekiojimo tik tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nusikalstamų veikų kategorijoms priskirtoms valstybiniam kaltinimui, o teismo posėdyje kaltininko veika perkvalifikuojama į tokį BK straipsnį, už kurį jis atsako tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui, ar prokuroro reikalavimui. Tokiu atveju teismas turi išsiaiškinti ir pažymėti protokole, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas reikalauja tęsti procesą, jei šie asmenys anksčiau nebuvo padavę tokio skundo ar pareiškimo. Toks įrašas protokole apie reikalavimą tęsti baudžiamąjį procesą tada prilygsta tokiam skundui ar pareiškimui. Jeigu tokiu atveju nukentėjusieji nepareiškia reikalavimo tęsti procesą, jis gali būti tęsiamas, jei to reikalauja prokuroras; toks prokuroro nutarimas reikalingas ir tuo atveju, kai procesas buvo pradėtas prokuroro iniciatyva (kasacinė byla Nr. 2K-409/2007).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nepadaryta, todėl, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Josifas Tomaševičius
Rimantas Baumilas
