Civilinė byla Nr. 3K-3-344/2008
Procesinio sprendimo kategorija 94.2.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo; trečiasis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas jo ir ieškovės nepilnamečiam vaikui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 19 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, 1997 m. lapkričio 21 d. įregistruota šalių ištuoka. Ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovo – (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje įgijo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nepadalytas. Norėdama atsidalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovė kreipėsi į ištuokos bylą nagrinėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismą ir prašė padalyti santuokoje su atsakovu įgytą turtą – nurodytą butą – ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1419/96 priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui M. G., gim. 1993 m. spalio 16 d., dydį, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje 2-3252-341/2007 atsisakė priimti ieškinį ir pasiūlė ieškovei kreiptis į Vilniaus miesto 2–ąjį apylinkės teismą pagal teismingumą. Šis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje 2-10825-545/2007 taip pat atsisakė priimti ieškovės ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškinys teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui. Ieškovė antrą kartą su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi antrą kartą atsisakė priimti ieškinį. Teismas dar kartą pasiūlė ieškovei pateikti ieškinį Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui. Teismas, nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra padalyti santuokinį turtą. Teismas pabrėžė, kad kai, nutraukus santuoką, nagrinėjami turto padalijimo reikalavimai, taikomos išimtinio teismingumo taisyklės. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, todėl ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 33 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 23 d. nutartimi patenkino ieškovės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį, priėmė ieškovės ieškinį ir perdavė bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Kolegija šalių ginčą pripažino šeimos byla, todėl nurodė, kad dalytinas turtas Vilniuje, bet ieškinys dėl Vilniuje esančio ir santuokos metu įgyto turto padalijimo negali būti nagrinėjamas pagal šio turto buvimo vietą, nes šeimos bylos priskirtos nagrinėti pagal CPK 29–30 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių, todėl teismingumui neturi įtakos aplinkybė, kad šalys yra išsituokusios. Teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju teismams net tris kartus atsisakius priimti ieškovės ieškinį pažeisti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai ir CPK 36 straipsnis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 31 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai taikė išimtinio teismingumo taisyklės išimtį, t. y. ieškovės ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pripažino teismingu ištuokos bylą anksčiau nagrinėjusiam teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimu nutraukė ginčo šalių santuoką, todėl kasatorius mano, kad dabar pateiktas ieškinys dėl nekilnojamojo turto padalijimo teismingas turto buvimo vietos teismui. Kasatorius nurodo, kad tokį teiginį patvirtina ir kasacinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-677/2001).
2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo taip pat turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Šį teiginį kasatorius grindžia CPK 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisykle, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius skundžia teismo nutartį, kuria priimtas ieškovės ieškinys ir pagal CPK 29, 30 straipsniuose nustatytą teismingumą byla perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui. Šiuo atveju kasacinio nagrinėjamo dalykas yra tik vienas klausimas – ar apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 29–31 straipsnius). Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Teisminės valdžios paskirtis – įgyvendinti teisingumą. Vykdydamas teisingumą, teismas, kaip valdžios institucija, priima teisingumo aktą remdamasis specialiomis procedūrinėmis taisyklėmis. Viena jų yra vadovavimasis teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu. Šis principas nustatytas 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir reiškia teisę kreiptis į teismą, t. y. teisę į ieškinį, kuri procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaip teisė pareikšti ieškinį (CPK 5 straipsnis). Tam, kad būtų įgyvendintas nurodytas principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t. y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 36 straipsnis; Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Be to, tam tikrų teisinių santykių ypatumai negali paneigti asmens konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo.
Viena iš teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo kilo iš šeimos teisinių santykių, o tai, kad šalys išsituokusios, neturi įtakos tokio ginčo teismingumui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas apskųstoje nutartyje netinkamai aiškino išimtinio teismingumo taisykles. Ieškovė ieškinyje prašo padalyti santuokoje įgytą turtą – kasatoriui nuosavybės teise priteisti butą, jai priteisti kompensaciją už 1/2 dalį buto. Tokio ieškinio reikalavimo esmė – vietoje esančios bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinti butą asmenine atsakovo nuosavybe. Šioje byloje esminę reikšmę turi tai, kad šalių santuoka nutraukta anksčiau ir dabar sprendžiamas tik buto nuosavybės formos klausimas, nes tokiu atveju nėra esminio reikalavimo (reikalavimo nutraukti santuoką), kuris lemia kitų sudėtinių ieškinio reikalavimų teismingumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas pakeisti nekilnojamojo daikto nuosavybės formą yra ieškinys dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. tokie ginčai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-677/2001). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kito ieškovės reikalavimo pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį teismingumo. Šioje byloje vienas iš ieškovės reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisyklę, todėl, vadovaujantis CPK 33 straipsnio 3 dalimi, visas ieškinys turi būti paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles ir yra teismingas prašomo padalyti nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui. Taip pat pažymėtina, kad, priimdamas ieškovės ieškinį, Vilniaus apygardos teismas pažeidė CPK 137 straipsnį, nes civilinės bylos iškėlimas, kaip civilinio proceso stadija, kurioje inter alia sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, galimas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 135– 139 straipsniai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, pažeidė išimtinio teismingumo taisykles ir netinkamai aiškino bei taikė CPK 31 straipsnio 1 dalį, 33 straipsnio 3 dalį. Taip pat šioje byloje nesilaikyta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, neįgyvendintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5, 7 straipsniai). Dėl to Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui nuo civilinės bylos iškėlimo stadijos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 31 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 dalimi 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria byla perduota nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Stripeikienė
Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
