Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybas, procesines palūkanas ir proceso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-307/2014

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 123.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamyklos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamyklos ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Sunonis“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybas, procesines palūkanas ir proceso normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu iš atsakovo AB „Sunonis“ ieškovui UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamyklai buvo priteista 756 916,14 Lt skolos, 1 313 172,73 Lt delspinigių, iš viso – 2 070 088,87 Lt ir 6175,22 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymas įsiteisėjo ir buvo iš dalies įvykdytas: 2003 m. gruodžio 1 d. išieškota 1 459 808 Lt, 2004 m. gegužės 4 d. – 126 708, Lt, iš viso –1 586 516,72 Lt.

Atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi byloje dėl pirmiau nurodytos skolos ieškovui priteisimo atnaujintas procesas, priimti atsakovo prieštaravimai dėl teismo įsakymo, ieškovui nustatytas terminas ieškiniui pareikšti; 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi priimtas ieškovo ieškinys ir panaikintas 2003 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymas.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 756 916,14 Lt skolos už pagal statybos rangos sutartis atliktus darbus, 1 313 172,73 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 595 137,14 Lt skolos, 528 695,52 Lt delspinigių, 15 238,32 Lt žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė; atgręžė Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo vykdymą ir priteisė iš ieškovo atsakovui 937 193,11 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dalis šalių sudarytų statybos rangos sutarčių pripažintos negaliojančiomis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi paliktas nepakeistas, atmetė ieškovo reikalavimus priteisti 161 779 Lt skolą ir dalį delspinigių, grindžiamus šiomis sutartimis; tenkino atsakovo neginčijamą ieškinio dalį dėl 595 137,14 Lt skolos pagal kitas statybos rangos sutartis priteisimo. Teismas, įvertinęs nenuginčytų rangos sutarčių sąlygas, nustatančias delspinigių mokėjimą už vėlavimą atsiskaityti, atsakovo skolos dydžius ir vėlavimo atsiskaityti terminus pagal kiekvieną šių sutarčių, taikydamas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl delspinigių priteisimo, padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovo priteistini 528 695,52 Lt delspinigiai. Kadangi vykdant teismo įsakymą iš atsakovo buvo išieškota 2 070 088,87 Lt, tai teismas, tenkinęs dalį ieškinio reikalavimų už 1 123 832,66 Lt, CPK 760 straipsnio pagrindu priteisė iš ieškovo atsakovui 937 193,11 Lt ir nesprendė procesinių palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo vykdymą, ir sumažino iš ieškovo atsakovui priteistą 937 193,11 Lt sumą iki 447 445,74 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu delspinigių dydžiu ir, įvertinęs CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų pareikšti, sprendė, kad teismas, atsakovui prašant šį terminą taikyti, pagrįstai delspinigius priteisė už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo. Kadangi iš antstolio R. V. 2013 m. vasario 14 d. pažymos apie išieškotą skolą nustatyta, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą liko neišieškota 489 747,37 Lt, tai teismas šia suma sumažino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atgręžtas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo vykdymas, iš ieškovo atsakovui priteistą sumą, t. y. nuo 937 193,11 Lt iki 447 445,74 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nepriteistos sutartinės netesybos (delspinigiai) ir (ar) procesinės palūkanos, ir nutarties dalį, kuria nuspręsta atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo vykdymą, neatsižvelgus į ieškovui priteistinas sutartines netesybas (delspinigius) ir (ar) procesines palūkanas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai, nepagrįstai nepriteisdami ieškovui visos jo prašomos sutartinių netesybų (delspinigių) sumos, pažeidė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 1.130 straipsnio 1 dalį, 6.251 straipsnį ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. G. v. UAB „Radiocentras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-631/2001, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2009">3K-3-12/2009</a>; kt.). Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę į sutartines netesybas (delspinigius), dėl kurių šalys susitarė sudarytose rangos sutartyse, tačiau jas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė tik už šešių mėnesių pradelsimo sumokėti įsiskolinimus laikotarpius. Pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką netesybos pagal sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., CK 6.874 straipsnis). Tais atvejais, kai netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, kreditoriaus teisė į netesybas po bylos iškėlimo teisme neprarandama: netesybos gali būti skaičiuojamos ir po bylos iškėlimo, jeigu skolininkas neįvykdo savo prievolės. Šalys nebuvo susitarusios kitaip ar padariusios kokių nors išimčių dėl delspinigių skaičiavimo po kreipimosi į teismą dienos, todėl delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ir priteisiami ne tik už šešių mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, bet ir už visą, įskaitant bylinėjimosi, atsakovo neatsiskaitymo laikotarpį. Remiantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovo 2003 m. rugpjūčio 6 d. kreipimasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo nutraukė ieškinio senaties terminą ir teismams nebuvo pagrindo trumpinti delspinigių priteisimo termino iki bendro šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Šis terminas ir delspinigiai pagal jį galėjo būti skaičiuojami tik iki pareiškimo (ieškinio) teismui pateikimo dienos.

2. Net jeigu teismai tinkamai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių, tai vietoje jų nepriteisti įstatyme nustatytų procesinių 6 procentų dydžio metinių palūkanų nebuvo jokio pagrindo, o jų nepriteisus, buvo pažeisti CK 1.125 straipsnio 9 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4, 6 ir 17 straipsniai bei nukrypta nuo šiuo klausimu kasacinio teismo suformuotos praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2007">3K-3-342/2007</a>; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2008">3K-3-553/2008</a>; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2008">3K-3-595/2008</a>, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2009">3K-3-454/2009</a>; plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>; kt.). Aplinkybė, kad vykdant teismo įsakymą buvo išieškota priteista suma, nesudaro pagrindo nepriteisti procesinių palūkanų, nes ši suma buvo išieškota ne iš karto, t. y. ne kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dieną. Atsakovas turi įstatymo nustatytą pareigą mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimu (įsakymu) priteistos sumos išieškojimo dienos. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikytinas ne šešių mėnesių, o penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Ieškovo teisė į procesines palūkanas nedingsta vien dėl to, kad atsakovo naudai turėtų būti vykdomas dalies teismo įsakymo atgręžimas. Nagrinėjamu atveju abi šalys patyrė nuostolių (ieškovas – neįrodinėtinas minimalus nuostolių dydis atsispindi sutartinių netesybų (delspinigių) ir (ar) procesinių palūkanų forma; atsakovas – dėl teismo įsakymo įvykdymo), tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad tik atsakovas turi teisę į papildomų nuostolių, susijusių su teismo įsakymo vykdymu, atlyginimą, dėl kurių priteisimo gali kreiptis į teismą bendra ieškinio tvarka. Nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismai nenustatinėjo šių papildomų atsakovo patirtų nuostolių dydžio ir jų santykio su ieškovo minimaliais neįrodinėtinais nuostoliais, taip pat nenustatė fakto, kad atsakovo patirti papildomi nuostoliai viršija ieškovui priteistinus delspinigius ir (ar) procesines palūkanas bei neatliko šių priešpriešinių šalių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo įskaitymo.

Kadangi ieškovas prašė priteisti tiek sutartines netesybas (delspinigius), tiek procesines palūkanas, tai šiuo atveju galėtų būti atsižvelgiama į kasacinio teismo suformuluotą taisyklę – jeigu kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; kt.).

3. Pirmosios instancijos teismui padarius pažeidimų, susijusių su sutartinių netesybų (delspinigių) ir (ar) įstatyme nustatytų procesinių palūkanų nepagrįstu nepriteisimu, atitinkamai netinkamai buvo išspręstas teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo klausimas. Teismo įsakymo įvykdymas turėtų būti atgręžtas mažesne apimtimi, atsižvelgiant į šias ieškovui nepagrįstai nepriteistas delspinigių ir (ar) palūkanų sumas.

Atsakovas BAB „Sunonis“ atsiliepimu į kasacinį skundą su ieškovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, tinkamai taikė netesybų skaičiavimo taisykles ir ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl netesybų apskaičiavimo tvarkos. Delspinigiai gali būti skaičiuojami už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį tik tuo atveju, jei jų mokėjimas yra numatytas iki prievolės įvykdymo ir jei ieškinio senaties terminas dar nėra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-631/2001; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>). Šalių sudarytose rangos sutartyse nesusitarta dėl delspinigių skaičiavimo iki galutinio prievolių įvykdymo termino. Be to, reikalavimas priteisti delspinigius buvo pateiktas jau praleidus ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti, todėl teismai pagrįstai priteisė ieškovui delspinigius tik už 180 dienų. Faktą, kad ieškovas prašė priteisti delspinigius tik iki ieškinio pateikimo teismui dienos, patvirtina jo paties pateiktas prašomas priteisti konkretus delspinigių dydis. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jis netikslino šio reikalavimo. Pažymėtina, kad, įvertinus byloje esančias ieškovo sudarytas ir pateiktas delspinigių apskaičiavimo lenteles, darytina išvada, jog delspinigiai buvo skaičiuojami ne tik nuo pradelstų mokėjimų už atliktus statybos rangos darbus, bet ir nuo delspinigių. Tačiau, remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi ir 6.245 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo delspinigių, todėl jų dydis teismų pagrįstai ir tinkamai buvo perskaičiuotas.

2. Teismai, atsisakydami tenkinti reikalavimą priteisti procesines palūkanas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, taip pat nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu ieškovui nebuvo priteistos procesinės palūkanos, todėl tikėtina, kad jis, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neprašė teismo priteisti procesinių palūkanų. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo iki teismo įsakymo įvykdymo ieškovas patyrė nuostolių, kurie turėtų būti kompensuojami procesinių palūkanų pagrindu, yra nepagrįsti. Nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjo 2005 m. gegužės 20 d., ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo buvo pateiktas teismui 2007 m. balandžio 11 d., todėl, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 7 dalimi, procesinių palūkanų priteisimas iš atsakovo negalimas. Be to, ieškovas nenurodė, jo manymu, patirtų nuostolių dydžio ir neįrodė apskritai jų patyręs.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl delspinigių už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos priteisimo

Kasatorius teigia, kad teismai, vietoje reikalautų 1 313 172,73 Lt priteisdami iš atsakovo 528 695,52 Lt delspinigių, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią delspinigiai turėtų būti priteisiami ne tik už šešių mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, bet ir už visą atsakovo neatsiskaitymo su kasatoriumi laikotarpį, įskaitant bylinėjimosi laikotarpį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaudamas priteisti 756 916,14 Lt skolos, 1 313 172,73 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, kreipėsi 2003 m. rugpjūčio 6 d. Iš pareiškimo ir kartu su juo pateiktų delspinigių skaičiavimo lentelių (T. 1, b. l. 83–131) matyti, kad kasatorius reikalavo priteisti delspinigius, apskaičiuotus atskirai pagal kiekvieną sutartį už laikotarpį nuo piniginės prievolės, kylančios iš konkrečios sutarties (darbų priėmimo–perdavimo akto) pažeidimo: pagal 2001 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. 2001/12-19-01 – nuo 2003 m. sausio 10 d. už 182 pradelstas dienas; pagal sutartį Nr. 2001/12-19-02 – nuo 2003 m. sausio 10 d. už 182 dienas; pagal sutartį Nr. 2001/12-19-03 – atitinkamai nuo 2002 m. gruodžio 26 d. už 213 dienų, nuo 2003 m. balandžio 25 d. už 102 dienas ir nuo 2003 m. gegužės 26 d. už 71 dieną; pagal 2002 m. balandžio 2 d. dvi sutartis – nuo 2002 m. lapkričio 16 d. už 181 dieną; pagal 2002 m. balandžio 8 d. sutartį – nuo 2002 m. lapkričio 16 d. už 181 dieną; pagal 2002 m. balandžio 25 d. sutartį – nuo 2002 m. lapkričio 16 d. už 181 dieną; pagal 2002 m. liepos 1 d. dvi sutartis – nuo 2002 m. lapkričio 16 d. už 181 dieną; pagal 2002 m. rugsėjo 16 d. dvi sutartis – 2002 m. lapkričio 16 d. už 181 pradelstą dieną. Toks kasatoriaus skaičiavimas reiškia, kad delspinigių jis prašė tik iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos. Pareiškime reikalavimas priteisti delspinigius už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos nebuvo pareikštas, delspinigiai už šį laikotarpį neapskaičiuoti. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugpjūčio 7 d. kasatoriui išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo 756 916,14 Lt skolos ir 1 313 172,73 Lt delspinigių. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujinus procesą byloje ir priėmus atsakovo prieštaravimus dėl pirmiau nurodyto teismo įsakymo, kasatorius 2007 m. balandžio 11 d. pateikė ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti analogiškas skolos (756 916,14 Lt) ir delspinigių (1 313 172,73 Lt) sumas bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Šiuo ieškiniu reikalaujamų priteisti delspinigių dydis buvo grindžiamas tais pačiais apskaičiavimais (delspinigių lentelėmis) už tą patį laikotarpį, kaip ir 2003 m. rugpjūčio 6 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos kasatorius nereiškė. Taigi, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje kasatorius nėra pareiškęs reikalavimo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolių įvykdymo. Atitinkamai atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo priteisti delspinigius, savo atsikirtimus grindė tuo, kad kasatorius neteisingai apskaičiavo delspinigius už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (T. 5, b. l. 50, 52, 89). Tai patvirtina, kad ginčo dalykas šioje byloje yra atsakovo prievolė mokėti delspinigius už laikotarpį iki kasatoriaus kreipimosi į teismą dienos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.

Kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-595/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-595/2008">3K-3-595/2008</a>). Kasacinėje jurisprudencijoje procesinės palūkanos pripažįstamos kompensuojamosiomis palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>).

Nagrinėjamoje byloje kasatorius reiškė reikalavimus priteisti skolą, delspinigius ir procesines palūkanas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai spręsdami dėl pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius, atsižvelgdami į atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį (T. 5, b. l. 94), iš dalies jį tenkino ir priteisė kasatoriui iš atsakovo bendrą 528 695,52 Lt delspinigių sumą už šešių mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos teismai nesprendė, nes, minėta, tokio reikalavimo kasatorius nereiškė. O kasaciniame skunde, be kitų argumentų, keliamas klausimas dėl delspinigių priteisimo ne tik už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, bet ir už visą bylinėjimosi laikotarpį, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutartis skundžiama tuo aspektu, dėl kurio reikalavimas nebuvo pareikštas, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl to nepasisakė. Kasatoriaus argumentas, kad teismai turėjo priteisti delspinigius ir už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos, iš esmės reiškia ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą, kuris nagrinėjant bylą kasacine tvarka negalimas (CPK 141 straipsnis). Remiantis CPK 341 straipsniu, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Be to, minėta, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytas proceso teisės normas, kasatoriaus argumentai, susiję su delspinigių už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos priteisimu, nenagrinėtini. Dėl tos pačios priežasties nenagrinėtini ir kasatoriaus argumentai, susiję su tariamu nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-367/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-367/2006">3K-7-367/2006</a>, ir 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2009">3K-3-12/2009</a>.

Dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti delspinigius už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos

Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl delspinigių priteisimo skundžiama, be kita ko, ir kitu savarankišku pagrindu – argumentuojant, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškoti.

Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. D. komercinė firma, bylos Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. AB „Pamūšio linai“, bylos Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abuva“ v. A. S. IĮ, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. D. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2006">3K-3-269/2006</a>; 2010 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „IMG Company“ v. A. M., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2010">3K-3-335/2010</a>; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „VIA Sportas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2012">3K-3-383/2012</a>; kt.).

Atsižvelgdama į šią nuoseklią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, atskirų sutarčių atveju truko ilgiau nei šešis mėnesius, teismai, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį (T. 5, b. l. 94), pagrįstai priteisė delspinigius už laikotarpius, ne ilgesnius nei šeši mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, tai, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytos senaties termino skaičiavimo taisyklės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriumi, kad teismai šioje byloje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo, suformuoto 2001 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje H. G. v. UAB „Radiocentras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-631/2001. Pažymėtina, kad minėtoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog jeigu skolininkas ir jo laiduotojas nevykdo teismo sprendimo, kuriuo iš jų priteisiama negrąžinta paskola ir delspinigiai, paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai gali būti skaičiuojami, o jų geranoriškai nemokant – priteisiami atskiru teismo sprendimu ir už laikotarpį nuo teismo sprendimo iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas savarankiškas reikalavimas priteisti konkrečią delspinigių sumą, susidariusią skolininkui ir laiduotojui po teismo sprendimo, kuriuo iš jų priteista negrąžinta paskola ir delspinigiai už dviejų mėnesių ir dvidešimt vienos dienos laikotarpį, įsiteisėjimo toliau nevykdant sutartinių prievolių. Priešingai nei nagrinėjamoje byloje, pirmiau nurodytoje byloje ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, reikalaudamas konkrečios delspinigių sumos už konkretų (trijų mėnesių ir aštuonių dienų) laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas nepraleistas, o atsakovo aiškinimas, jog neva ieškovas reikalauja delspinigių už 251 dieną, dėl ko teismas dėl dalies reikalavimų turi taikyti ieškinio senaties terminą, pripažintas nepagrįstu. Taigi, šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismai pagrįstai nesivadovavo kasatoriaus nurodoma praktika. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti procesines palūkanas, o teismai ginčą sprendė remiantis šiuo metu nebegaliojančios 1964 m. redakcijos CK normomis, kuriose nebuvo įtvirtintas procesinių palūkanų institutas. Dėl to pirmiau nurodytoje byloje priteisti delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista skola ir delspinigiai, iki visiško prievolės įvykdymo, atliko kreditoriaus nuostolių, susidariusių dėl skolininkų laiku nevykdomos piniginės prievolės, kompensavimo funkciją. Šią funkciją nagrinėjamos bylos atveju galėjo atlikti procesinės palūkanos (jei jos būtų buvusios priteistos), nes, kaip pirmiau nurodyta, procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>).

Dėl procesinių palūkanų

Kasaciniu skundu, be kita ko, taip pat prašoma panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai nepriteistos procesinės palūkanos, ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas nustatyta įstatymo (CK 6.37 straipsnis), procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-233/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-233/2006">3K-3-233/2006</a>; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Besserlita“ v. G. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2010">3K-3-505/2010</a>; kt.). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Nagrinėjamu atveju kasatorius 2003 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė teismo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakyme šis reikalavimas nebuvo išspręstas (dėl jo nepasisakyta). Atnaujinus bylą ir panaikinus 2003 m. rugpjūčio 7 d. teismo įsakymą, 2007 m. balandžio 11 d. pareikštu ieškiniu kasatorius taip pat prašė priteisti jam iš ieškovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu šis reikalavimas buvo atmestas, nurodant, kad, išieškojus iš skolininko visą sumą pagal teismo įsakymą, remiantis CK 6.210 straipsniu, nėra pagrindo spręsti procesinių palūkanų priteisimo klausimo. Kasatorius apeliaciniame skunde klausimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo nepriteistos procesinės palūkanos, nekėlė, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliacine tvarka peržiūrėti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. O kasaciniame skunde kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, be kita ko, ir ta apimtimi, kuria jam nepriteistos procesinės palūkanos, teigdamas, kad jeigu vis dėlto būtų atsisakyta priteisti sutartines netesybas (delspinigius), vietoj jų priteistinos įstatyme nustatytos procesinės 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-19/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-19/2006">3K-7-19/2006</a>; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-484/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-484/2013">3K-3-484/2013</a>; kt.). Kadangi, minėta, argumentai dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo keliami apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas dėl jų pagrįstai nepasisakė. Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis), o kasaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasatoriaus argumentai dėl procesinių palūkanų negali būti kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 340 straipsnis 1 dalis, 353 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šių argumentų analizuoti ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį byloje nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl kasatoriaus rašytinių paaiškinimų

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2014 m. balandžio 28 d. per elektroninę teismų sistemą (EPP) gauti kasatoriaus rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo atsiliepimo į kasacinį skundą. Minėta, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Be to, teisės reikšti rašytinius CPK 355 straipsnyje nenustatyta. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako pridėti prie bylos nurodytus kasatoriaus paaiškinimus ir jų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Byloje kasacinis teismas patyrė 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamyklos (juridinio asmens kodas 186716934) valstybei 19,60 Lt (devyniolika litų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė