E. S. pagal BK 138 str., 286 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-581/2024

Teisminio sprendimo Nr. 1-01-1-00074-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorui Lukui Krivickui,

nuteistajam E. S. ir jo gynėjai Reginai Butnevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

BK 178 straipsnio 5 dalį areštu 37 paroms;

BK 286 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams;

vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (1 para). Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nurodyta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

tenkintas nukentėjusiojo A. K. turtinės žalos civilinis ieškinys ir solidariai iš E. S. ir A. G. nukentėjusiajam priteista 807 Eur;

tenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš E. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai solidariai iš E. S. ir A. G. priteista 117,61 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. S. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 1 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., panaudojo nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu smurtą, o būtent: E. S. sudavė du kartus kumščiu į veidą bei A. G. abejomis rankomis smaugė ant grindų gulintį nukentėjusįjį A. K., kai tuo metu E. S. ne mažiau 4 kartus spyrė koja A. K. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė jam nosies kaulų skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, kairiame klube, odos nubrozdinimus kaktoje, abiejose plaštakose, t. y. nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

2. Taip pat E. S. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 1 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., iš A. K. priklausančios piniginės, buvusios jo kuprinėje, pagrobė 200 eurų.

3. Be to, E. S. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, o būtent: 2023 m. gegužės 27 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos - priėmimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), bandant jį raminti, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nevartoti necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu, nesielgti agresyviai, nesistumdyti, toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu ir pasipriešino Panevėžio AVPK VTT KP viršininkui A. P. suduodamas kojos keliu vieną smūgį į dešinę koją, ranka suduodamas vieną smūgį į kairį šoną, rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairį skruostą, taip padarydamas A. P. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu veido kairėje ir nežymiai sutrikdė A. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašo pakeisti nuosprendį – sušvelninti jam skirtą bausmę, atidedant bausmės vykdymą. Nurodo, kad atsiprašė policijos pareigūno A. P., labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, civilinio ieškinio pareigūnas nepareiškė, atsiprašymą priėmė ir atleido; dėl vagystės (BK 178 straipsnio 5 dalis) abi liudytojos painiojosi, buvo nenuoseklios, negalėjo paaiškinti pinigų kupiūrų ir spalvos; dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad nukentėjusysis A. K. pats pirmas išprovokavo konfliktą, jokio išankstinio nusistatymo ar piktumo prieš A. K. neturėjo, pats specialiai konflikto nesukėlė, visi vartojo alkoholį, visi vartojo smurtą (išskyrus moteris, kurios taip pat buvo neadekvačios), nukentėjusiojo A. K. taip pat atsiprašė.

4.1. šiuo metu nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. dirba, gyvena su sugyventine; jai padeda auginti mažametį vaiką; išlaiko šeimą; padeda nudirbti visus ūkinius darbus; padarė labai rimtas išvadas, nori būti visavertis Lietuvos pilietis; pasižada išmokėti visas teismo priteistas žalas, atlyginti pareikštus civilinius ieškinius; atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tikrai netaps geresniu žmogumi, neatlygins žalų.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, nurodydami, jog kaltės neginčija, o prašo švelninti bausmę. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažintas kaltu padaręs du nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis), už kurių padarymą atitinkamai baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų ir viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, bei baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

10. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už atskiras veikas ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam E. S., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. S., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą (įvykdė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), jo asmenybę – praeityje teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, bylos nagrinėjimo metu pateikė darbo sutartį, kad nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti, priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas, gydytas psichiatrijos klinikoje (2 t., b. l. 59), tačiau pagal jam nustatytą diagnozę psichiatrijos konsultacija jam netikslinga (2 t., b. l. 62). Teismas pagrįstai dėl visų nusikalstamų veikų nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be šio, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo bei įvertino E. S. teistumo duomenis, sistemingą nusikalstamų veikų darymą ir padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos tik E. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam E. S. už aptariamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, padarymą skirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę ir jos trukmę nustatydamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam E. S. paskyrė teisingą bausmę. Taip pat pagrįstai nustatė arešto bausmę ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog nukentėjusysis A. K. pats pirmas išprovokavo konfliktą, jokio išankstinio nusistatymo ar piktumo prieš A. K. neturėjo, pats specialiai konflikto nesukėlė, visi vartojo alkoholį, smurtą, nukentėjusiojo A. K. taip pat atsiprašė, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl pritariant padarytoms išvadoms, jog E. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K. atliko agresyviais, puolamaisiais interesais, o ne gynybos tikslais, pripažįstama, jog nėra pagrindo pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų veikų padarymo, kadangi E. S. dėl jam pareikštų kaltinimų (BK 138 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje) prisipažino tik iš dalies, o dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, - neprisipažino. Pirmosios instancijos teismo pagrįstos išvados dėl E. S. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas visas veikas, padarytos, įvertinus bylos įrodymų visetą. Apeliaciniu skundu prašoma įvertinti skunde nurodomas aplinkybes, apelianto nuomone, turinčias reikšmės teisingai bausmei paskirti, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. S. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, E. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems mėnesiams, atsižvelgus tiek į aptariamų veikų pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, taip pat nėra per griežta. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Šiuo atveju už nusikaltimus skirti švelnesnę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog jis gailisi, įsidarbino, padeda sugyventinei, atlygins žalą, ir kt. – nėra pagrindo. Juolab, kad jokių duomenų šio sprendimo priėmimo momentu, kad nuteistasis būtų ėmęsis priemonių nusikaltimų pasekmėms sušvelninti – atlyginę bent dalį padarytos žalos, byloje nėra. Priešingai, bylos dokumentai nurodo, kad E. S. jam skirtų administracinių nuobaudų nevyko nuo 2020 metų (2 t., b. l. 64-80), todėl skundo argumentai apie siekį atlyginti žalą nukentėjusiems pripažįstami deklaratyviais. Iš aptartų duomenų visumos akivaizdu, kad E. S. ignoruoja visuomenėje priimtas taisykles, nesilaiko įstatymų. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis E. S. iš pataisos įstaigos pagal paskutinį (2020 m. balandžio 28 d.) teismo baudžiamąjį įsakymą atlikęs arešto bausmę buvo paleistas 2023 m. lapkričio 25 d. Šiuo nuosprendžiu nuteistas už veikas, įvykdytas nepraėjus nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje nė dviem mėnesiams, todėl nors nuteistasis skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, toks prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Bylos duomenys rodo, jog nors nuteistasis E. S. yra jauno amžiaus, tačiau teisiamas nuo 2015 metų ir iš ankstesnių teistumų, teisių suvaržymų bausmės vykdymo metu teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, bausmės (laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, areštas) savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir kitose valstybėse. Be to, E. S. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau bausmės paskirtys nebuvo įgyvendintos, bausmės atidėjimas buvo panaikintas (2 t., b. l. 105-107). Bylos duomenimis E. S. yra nusikalsti linkusi asmenybė. Dėl to nėra pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus darančiam E. S. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę ar be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas taip pat nėra.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

15. Nuteistasis E. S. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsidarbino, kitų duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo E. S. išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Donatas Jatužis

Jolanta Raščiuvienė