Dėl įpareigojimo ištaisyti daikto trūkumus

Civilinė byla Nr. 3K-3-257/2014

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02700-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 95.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Namų priežiūros centro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Namų priežiūros centro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Schindler–Liftas“ dėl įpareigojimo ištaisyti daikto trūkumus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas, ar daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, remdamasis generalinio rangovo ir subrangovo sudaryta subrangos sutartimi, turi teisę pareikšti subrangovui reikalavimą ištaisyti šios sutarties pagrindu įrengto namo bendrojo naudojimo objekto (lifto) trūkumus.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą ištaisyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis gyvenamasis namas), keleivinio lifto trūkumus pagal rangovo pateiktą sąmatą, t. y. pakeisti visus (keturis) pagrindinius diržus, veleno kronšteiną bei diržo veleno apsaugas, kad liftą būtų galima naudoti pagal paskirtį; 2) nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę ištaisyti lifto trūkumus atsakovo lėšomis.

Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2011 m. balandžio 26 d. yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorius. Atsakovas šiame name 2007 m. gruodžio 20 d. subrangos darbų sutarties (toliau – Subrangos darbų sutartis), sudarytos su generaliniu rangovu UAB „Dekociti“, pagrindu įsipareigojo savo rizika suprojektuoti ir sumontuoti keleivinį liftą bei priduoti jį akredituotai potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tarnybai. Atsakovas, vykdydamas sutartį, įrengė keleivinį liftą, VĮ Technikos priežiūros tarnyba 2009 m. kovo 26 d. atliko jo baigiamojo patikrinimo darbus ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu liftas nustatyta tvarka įregistruotas. Ieškovo teigimu, jam pradėjus teikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, buvo nustatyta lifto trūkumų, dėl kurių jo negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovui kreipusis į atsakovą, buvo nustatyta, kad liftas sugedo dėl jo kabinos nešančiųjų skriemulių veleno gamybos trūkumų, kurie atsirado iki lifto įrengimo. Ieškovo teigimu, atsakovas šią aplinkybę pripažįsta; lėšų, reikalingų darbų trūkumams ištaisyti, suma labai didelė, todėl nesąžininga, kad namo gyventojai turi patirti nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo kaltės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad pasibaigęs garantinis terminas reikalavimams ištaisyti lifto trūkumus pareikšti (Subrangos darbų sutarties 11 punktas), teismas nurodė, jog pagal Subrangos darbų sutarties sąlygas (11.2, 11.3, 11.4, 11.5 punktai) atsakovas garantavo, kad atlikti darbai atitiks projekte nustatytas savybes bei prisiėmė atsakomybę už esminius po garantinio laikotarpio pabaigos išaiškėjusius trūkumus, jeigu bus nustatyta, jog jie atsirado dėl subrangovo aplaidumo. Pagal CK 6.698 straipsnį, Statybos įstatymo 36 straipsnį garantinis terminas dėl statinio trūkumų yra penkeri metai, o kai nustatyta paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad lifto gedimai nustatyti, nepasibaigus įrenginio garantiniam terminui, ir atsirado ne lifto eksploatavimo metu, tačiau dėl gamybos defekto, t. y. dar iki lifto perdavimo ir jo įrengimo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentus, jog jis netinkamas atsakovas byloje, t. y. kad reikalavimas ištaisyti trūkumus turėjo būti pareikštas ne jam, o generaliniam rangovui UAB „Dekociti“, taip pat kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti nurodytų reikalavimų, paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad keleivinio lifto savininkas yra UAB Namų priežiūros centras, t. y. ieškovas, o remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėms, atsakovas turi pareigą ištaisyti nustatytus lifto trūkumus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. subrangos darbų sutartimi UAB „Dekociti“ (generalinis rangovas) užsakė ir pavedė atsakovui (subrangovui) atlikti, o atsakovas sutiko savo rizika atlikti sutartyje nurodytus lifto įrengimo darbus, t. y. šias bendroves sieja rangos teisiniai santykiai. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jis atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 straipsnio 3 dalis). Remdamasi nurodytu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas gali pareikšti reikalavimus generaliniam rangovui, t. y. BUAB „Dekociti“, bet ne atsakovui (subrangovui). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas nebuvo Subrangos darbų sutarties šalis, todėl jo ir atsakovo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai; byloje nėra duomenų, kad nurodyta sutartimi ieškovui buvo suteikta teisė reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų tiesiogiai atsakovui; aplinkybė, kad generalinis rangovas yra bankrutuojanti įmonė, nesukuria atsakovui pareigos atsakyti pagal jo prievoles. Kadangi bylos šalių nesieja sutartiniai įsipareigojimai, Subrangos darbų sutartis galioja tik ją pasirašiusiems asmenimis, tai, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, reikšdamas savo reikalavimus, negalėjo remtis šios sutarties nuostatomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme prašyti pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau ja nepasinaudojo

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl garantinius terminus reglamentuojančių materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad garantiniai terminai taikytini tik sutarties šalims. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Įstatyme nenustatyta, kad garantinis terminas taikomas užsakovui. Kasatoriaus įsitikinimu, garantija suteikiama statiniui ir teisę ja pasinaudoti turi ne tik statinio užsakovas, bet ir visi kiti statiniu ar jo dalimi besinaudojantys ar jį valdantys asmenys. Priešingas aiškinimas reikštų, kad vienai rangos sutarties šaliai nesinaudojant teise pareikšti pretenzijas kitai šaliai ar vienai jų bankrutavus, garantiniai terminai nebūtų taikomi. Objekto, sukurto rangos sutarties pagrindu, naudotojas dažnai yra su rangos sutartimi nesusijęs asmuo. Nesuteikiant tokiam asmeniui teisės reikšti reikalavimų, pasinaudojant garantiniu terminu, būtų pažeidžiami jų interesai ir asmenų, atlikusių darbus, atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, atlikęs lifto įrengimo darbus, yra veikiantis juridinis asmuo ir nėra aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų ištaisyti darbų trūkumų, o galutiniai atsakovo sukurto objekto vartotojai – daugiabučio namo gyventojai. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis netinkamai įrengė liftą.

2. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB,,Įrengimas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>). Kasatoriaus teigimu, šie išaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, kad rangovui taikoma atsakomybė ne tik pažeidus sutartinius įsipareigojimus, bet ir nesilaikius teisės aktų reikalavimų, nustatančių jo vykdomų darbų procesą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik pažeidė Subrangos darbų sutartį, bet ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl atsirado lifto trūkumų.

3. Dėl tinkamos šalies byloje ir nukrypimo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>, išaiškinta, kad ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Kasatoriaus teigimu, ginčas byloje kilo dėl netinkamai atsakovo įrengto lifto. Atsakovas, kaip profesionalus, daug patirties turintis rangovas, neužtikrino ir tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų bei pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias liftų pagaminimą ir montavimą. Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalą – lifto trūkumų atsiradimą ir jam tenka prievolė už ją atsakyti. Dėl to, kasatoriaus nuomone, atsakovas yra materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, subjektas ir tinkamas atsakovas byloje. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasatoriaus teigimu, jis yra tinkamas ieškovas byloje. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turi teisę pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu. Kasatorius yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įrengtas ginčo liftas, administratorius, todėl, gindamas namo bendraturčių interesus, turi teisę pareikšti ieškinį dėl lifto trūkumų. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad keleivinio lifto savininkas yra UAB Namų priežiūros centras, t. y. kasatorius. Taigi, kasatorius turi teisę pareikšti ieškinį tiek kaip lifto savininkas, tiek kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių atstovas. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme neginčijo, jog jam tenka pareiga atsakyti už netinkamai įrengtą liftą, nustatė lifto defektus ir atsisakė juos ištaisyti ne todėl, kad neturi tokios pareigos, o todėl, jog pasibaigę garantiniai terminai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad bylos šalys netinkamos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialiojo teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2003).

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl kasatoriaus teisės kreiptis į teismą nagrinėjamoje byloje ir atsakovo pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje nėra jokios šios normos taikymo išimčių, o subrangovo atsakomybė kvalifikuojama kaip sutartinė, nes jos pagrindas yra sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-370/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-370/2007">3K-3-370/2007</a>, 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Mobusta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559/2011">3K-3-559/2011</a>). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nors subrangos santykius nustatančios teisės normos dispozityvios, dėl teisinio santykių šalių pareigų ir teisių pasiskirstymo galioja bendrosios atsakomybės taisyklės, kad rangovas atsako užsakovui dėl jo pasirinktų subrangovų veiksmų. Priešingas aiškinimas pažeistų šių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a>). Taigi, atsakovo nuomone, remiantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, kasatorius neturėjo teisės pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus: subrangovui ar generaliniam rangovui. BUAB „Dekociti“ (generalinis rangovas) nepripažintas pasibaigusiu ir gali būti atsakovas teisme iki jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.95 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinys turėjo būti pareikštas jam. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos šalių nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai, o Subrangos darbų sutartis galioja tik ją pasirašiusioms šalims. Atsakovo nuomone, aplinkybės, kad kasatorius yra daugiabučio gyvenamojo namo administratorius ar kad atsakovas pagal sutartį su užsakovu AB „City service“ nustatė lifto defektus, nereiškia, jog ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad atsakovas yra žalos atlyginimo santykių dalyvis. Ieškovas nereiškė reikalavimo atsakovui atlyginti žalą, šios aplinkybės nenagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl jomis negalima remtis kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl garantinių terminų ir jų taikymo. Atsakovo teigimu, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas paneigė kasatoriaus, kaip statybos objekto užsakovo teisių perėmėjo ir administratoriaus (faktinio objekto valdytojo), teisę pasinaudoti statybos objektui suteikta rangovo garantija. Ieškinys buvo atmestas, nes reikalavimas pašalinti trūkumą pareikštas ne generaliniam rangovui, o subrangovui – atsakovui. Generalinis rangovas BUAB „Dekociti“ į bylą apskritai neįtrauktas. Ieškovas, perimdamas užsakovo teises naudotis objektui suteikta garantija, negali įgyti daugiau ar kitokių reikalavimo teisių, nei jų turėjo užsakovas. Kadangi užsakovas neturėjo teisės reikšti reikalavimų tiesiogiai generalinio rangovo subrangovui (atsakovui), tai jos negalėjo įgyti ir ieškovas, perimdamas užsakovo teises iš daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių. Atsakovas taip pat nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo netinkamas pareigų vykdymas lėmė lifto trūkumų atsiradimą. Viso proceso metu atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pagal Subrangos darbų sutartį ir taikytinus teisės aktus liftui suteiktas garantijos terminas pasibaigė, o trūkumų atsirado po garantinio termino pabaigos, todėl atsakovas neprivalo neatlygintinai jo ištaisyti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, dėl šių aplinkybių nepasisakė. Dėl to byloje nenustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su liftui taikytinu garantijos terminu bei jo pasibaigimu, nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas šiais klausimais. Taigi, kasatorius neturi pagrindo teigti, kad jis turėjo teisę į lifto garantinį remontą, nes garantinis terminas nebuvo pasibaigęs.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Subrangos darbų sutarties 11.1 punkte šalys aiškiai susitarė, jog garantinis laikotarpis statinio įrangai nustatomas pagal gamintojo garantiją: liftams – dvylika mėnesių nuo eksploatacijos pradžios, bet ne ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių nuo įrengimų išsiuntimo iš gamyklos dienos. Toks pat garantinis terminas nurodytas ir Subrangos darbų sutarties 7 priede. Nurodytas terminas neprieštarauja Statybos įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatai kad statinyje naudojamų statybos produktų ir įrenginių, kurie nesusiję su šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimais (išskyrus statybos produktus ir įrenginius, kurie yra paslėptose statinio konstrukcijose), garantinis terminas nustatomas tiekėjo išduodamuose dokumentuose. Pagal Statybos įstatymo 1 straipsnio 58 dalį statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą. Atsakovas pagal subrangos darbų sutartį patiekė statybos produktą – lifto įrenginį, kurį įkonstravo į pastatą ir kuris nėra paslėptas statinio konstrukcijose ir nesusijęs su Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytais esminiais statinio reikalavimais. Liftas iš gamyklos į Vilnių buvo atvežtas 2008 m. kovo 31 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojama garantinio termino pradžia. Tai reiškia, kad sutartimi nustatytas aštuoniolikos mėnesių garantinis terminas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 31 d. ir atsakovas neprivalo neatlygintinai ištaisyti lifto trūkumų; net ir skaičiuojant sutartyje nustatytą dvylikos mėnesių garantinį terminą nuo įrenginių eksploatavimo pradžios (2009 m. kovo 26 d.), matyti, kad jis pasibaigė 2010 m. kovo 26 d.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės prievolės, kylančios pažeidus subrangos sutartį, šalių

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56/2007">3K-3-56/2007</a>; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; kt.).

Šioje byloje kasatorius kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą ištaisyti daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja kasatorius, keleivinio lifto trūkumus bei nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę ištaisyti lifto trūkumus atsakovo lėšomis; faktiniu reikalavimo pagrindu ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas šiame name 2007 m. gruodžio 20 d. subrangos darbų sutarties, sudarytos su generaliniu rangovu UAB „Dekociti“, pagrindu, suprojektavo ir įrengė liftą; kasatoriui pradėjus administruoti gyvenamąjį namą, nustatyta lifto gedimų, dėl kurių jo negalima eksploatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus reiškiamas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, šio reikalavimo pagrįstumui įvertinti turi būti nustatyta, ar ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ar kasatorius turi iš subrangos sutarties kylančią reikalavimo teisę subrangovui.

Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Vienas jų įtvirtintas CK 6.191 straipsnyje. Tai – sutartis trečiojo asmens naudai, kurios esmė – sutarties šalis gali nustatyti, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui ir taip jam sukurti reikalavimo teisę dėl šios prievolės vykdymo. Kaip sutarties uždarumo principo išimtis vertinamas teisių perėmimas (CK 6.190 straipsnyje 1 dalis, kt.) ir kiti įstatyme nustatyti atvejai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. E. įmonė v. antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-146/2004; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2010">3K-3-453/2010</a>; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldjoda“ v. Furniture Production International A/S, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-367/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-367/2011">3K-3-367/2011</a>). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

Sutarties uždarumo principą atspindi ir nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.

Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos draudimas“ v. UAB,,Statinių priežiūra“, kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2012">3K-3-105/2012</a>; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-526/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-526/2012">3K-3-526/2012</a>; kt.).

Byloje teismų nustatyta, kad kasatorius yra trečiasis asmuo subrangos sutarties atžvilgiu, nenustatyta, jog kasatorius būtų įgijęs reikalavimo teisę atsakovui, pvz., ją perleidus generaliniam rangovui, subrangos sutartyje nėra išlygos dėl užsakovo teisės reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, generalinis rangovas nėra pasibaigęs juridinis asmuo. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kasatorius neturi reikalavimo teisės atsakovui dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš subrangos sutarties. Konstatavus šią aplinkybę, neaktualūs ir nenagrinėjami kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad galimi atvejai, kai dėl netinkamo rangos darbų rezultato padaroma žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, ir iš rangos santykių kyla deliktinė atsakomybė, pvz., CK 6.969 straipsnyje, 6.292 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo deliktinės atsakomybės už lifto gedimus nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti keliami kasaciniame skunde (CK 341 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis) ir nagrinėjami kasacinio teismo.

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasaciniame teisme atsakovui atstovavo advokatas Andrius Norkūnas; už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atsakovas sumokėjo 2210,56 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kasatoriaus 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinis teismas turėjo 12,32 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Schindler-liftas“ iš ieškovo UAB Namų priežiūros centro (j. a. k. 125596783) 2000 (du tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB Namų priežiūros centro (j. a. k. 125596783) 12,32 Lt (dvylika litų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė