Civilinė byla Nr. e3K-3-183-1120/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07293-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Z. Z., D. G.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų, kuriais užbaigiama vykdomoji byla, apskundimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. liepos 22 d. ir 2024 m. spalio 29 d. patvarkymus vykdomojoje byloje ir nurodyti antstoliui tęsti vykdomąją bylą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą pagal Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išieškotojas – V. G. (pareiškėjas), skolininkė – D. G. (suinteresuotas asmuo). Antstolis 2024 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino elektroninį vykdomąjį dokumentą pareiškėjui. Pareiškėjas dėl šio patvarkymo kreipėsi į antstolį su skundu. Antstolis 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad vykdomoji byla yra užbaigta, ir pasiūlė pareiškėjui galimai pažeistas materialiąsias teises ginti ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį dėl 2024 m. liepos 22 d. patvarkymo panaikinimo, tačiau antstolis 2024 m. spalio 29 d. patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, reikalaudamas panaikinti nurodytus antstolio patvarkymus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
5. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, todėl antstolis realiai nebegali ištaisyti trūkumų; vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>; 2013 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a>).
6. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra užbaigęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus.
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį ir procesą, pradėtą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nutraukė.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vykdomoji byla, kurioje pareiškėjas (išieškotojas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas, taip pat atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, jog, užbaigus vykdomąją bylą, antstolio veiksmų apskundimas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka realiai negalimas, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų užbaigtoje vykdomojoje byloje pripažino nenagrinėtinu CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.
III. Kasacinio skundo argumentai
9. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui arba panaikinti abiejų teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismai selektyviai citavo kasacinio teismo praktiką ir nuo jos nukrypo. Teismai nesilaikė kasacinio teismo praktikos, kuria nustatytos precedento taikymo taisyklės – kad precedentais kitose bylose remtis galima tuomet, kai iš esmės sutampa bylų pagrindinės faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės, kuriose pateiktais išaiškinimais rėmėsi teismai, nesutapo su šios bylos aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a> nagrinėtas klausimas dėl antstolio įpareigojimo į depozitinę sąskaitą grąžinti lėšas, kurios jau yra pervestos išieškotojai. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad, pasibaigus vykdomajam procesui, baigiasi ir proceso dalyvių teisė skųsti antstolio veiksmus, tačiau nesuformulavo taisyklės, kad, bet kokiu pagrindu pasibaigus vykdomajai bylai (taip pat antstoliui ją nutraukus), negalimas antstolio veiksmų apskundimas. Kitoje civilinėje byloje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a>), kurioje priimta kasacinio teismo nutartimi taip pat rėmėsi abiejų instancijų teismai, kilo ginčas dėl to, ar antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris jau neturėjo vykdytinumo požymių. Šioje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad skundas, kurį patenkinus nebus sukurti teisiniai padariniai, nenagrinėtinas teisme. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra visai kitokio pobūdžio ir yra keliamas klausimas, ar pareiškėjas turi teisę apskųsti antstolio veiksmą – vykdomosios bylos nutraukimą.
9.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a> nurodyta priešinga teisės taikymo taisyklė, nei nutartyse nurodė teismai, – vykdomosios bylos nutraukimas taip pat yra antstolio vykdomasis veiksmas, kuris gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu asmuo, laikydamasis šių reikalavimų, apskundžia vykdomosios bylos nutraukimą ir prašo pripažinti jį neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio kitus toje vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tai teismas ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK XXXI taisykles turi teisę išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus ir juos išspręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes.
9.3. Teismų teiginiai, kad nutraukus vykdomąją bylą negalimas antstolio veiksmų apskundimas, prieštarauja civilinio proceso principams, teisingumo ir protingumo principui, nes atima galimybę išieškotojui apskųsti itin reikšmingą antstolio veiksmą – vykdomosios bylos nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino CPK XXXI skyriaus normas tokiu būdu, kad pareiškėjo teisė skųsti antstolio veiksmus, įtvirtinta CPK 512 straipsnyje, buvo suvaržyta.
10. Atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškotojo teisės skųsti antstolio patvarkymą, kuriuo užbaigiama vykdomoji byla
11. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka apskųsti antstolio veiksmus, kuriais užbaigiama vykdomoji byla. Pareiškėjo teigimu, teismai, nurodę, kad antstolio patvarkymas, kuriuo užbaigiama vykdomoji byla, nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, neatsižvelgė į jos tikslą ir paskirtį, apribojo pareiškėjo teisę apskųsti itin reikšmingą antstolio veiksmą. Be to, teismai netinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a>. Šių kasacinio teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nesutapo su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismai pateiktais išaiškinimais neturėjo teisinio pagrindo vadovautis. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
12. Teismas vykdymo proceso teisėtumo kontrolę atlieka keliomis procesinėmis formomis: nagrinėja antstolio ir kitų asmenų pareiškimus vykdymo proceso metu (CPK 593 straipsnis), atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), nagrinėja skundus dėl antstolio veiksmų (neveikimo) (CPK 510 straipsnis) ir ginčus, kilusius vykdymo procese (CPK 602, 603 ir kt. straipsniai). Kiekviena iš šių kontrolės formų pasižymi tam tikrais procesiniais jų įgyvendinimo ypatumais, vienas iš kurių siejamas su tuo, ar vykdomoji byla dar vykdoma, ar ginti vykdymo procese pažeistas teises siekiama jau pasibaigus vykdymo procesui.
13. Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155-687/2019">3K-3-155-687/2019</a>, 22 punktas). CPK 510 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtintas ribojimas antstolio procesinius veiksmus (neveikimą) skųsti pasibaigus vykdymo procesui, tačiau sisteminis teisės normų, nustatančių vykdomosios bylos eigą, taip pat ir vykdymo proceso šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus (neveikimą), aiškinimas patvirtina, jog tokia teise šie asmenys gali naudotis ribotą laiką.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 27 punktas). Paduodant skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) siekiama sukelti teisines pasekmes – panaikinti antstolio atliktą procesinį veiksmą, įpareigoti antstolį tokį veiksmą atlikti pakartotinai arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, kurį jis nepagrįstai atsisakė atlikti. Abiem nurodytais atvejais vykdymo procesas dar nėra pasibaigęs ir antstolis turi galimybę atlikti teismo nutartyje nurodytus veiksmus. Esant teisėtai užbaigtai vykdomajai bylai CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebeatliekami, todėl užbaigtoje vykdomojoje byloje atliktų antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) teisminė kontrolė negalima. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasibaigus vykdymo procesui, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, kadangi vykdymo procesui pasibaigus antstolis realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl CPK 510 straipsnio tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas proceso tikslas – apginti pažeistą teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>). Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, minėtas ribojimas skųsti antstolio procesinius veiksmus (neveikimą) užbaigus vykdomąją bylą negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, kaip apimantis ir draudimą patikrinti antstolio procesinių veiksmų teisėtumą, sprendžiant dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
15. CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. Vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, vykdomosios bylos užbaigimas yra antstolio atliekamas procesinis veiksmas, kuriuo antstolis konstatuoja, kad vykdomoji byla yra užbaigiama ir kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą šioje byloje nebebus atliekami. Šis antstolio procesinis veiksmas sukelia teisines pasekmes tiek išieškotojui, tiek skolininkui, priklausomai nuo taikyto vykdomosios bylos užbaigimo pagrindo. Kai kuriais atvejais, pvz., vykdomąją bylą užbaigus CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktuose įtvirtintais pagrindais, nauja vykdomoji byla tų pačių vykdomųjų dokumentų pagrindu būtų negalima. Todėl antstoliui tenka pareiga nustatyti visas vykdomajai bylai užbaigti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikyti vieną iš vykdomosios bylos užbaigimo pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalis).
16. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra taisyklė, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Taigi, CPK 510 straipsnyje nėra ribojimo skųsti konkrečius antstolio veiksmus.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog patvarkymas dėl bylos užbaigimo vykdymo proceso šalims sukelia reikšmingas teisines pasekmes, jos, nesutikdamos su tokiu antstolio patvarkymu, turi įstatyme įtvirtintą teisę skųsti tokį antstolio veiksmą, o teismas, vykdydamas antstolio atliekamų procesinių veiksmų kontrolę, privalo patikrinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai (CPK 632 straipsnio 1 dalis). Tokia teisminė antstolio atliktų procesinių veiksmų kontrolė apima patikrinimą, ar vykdomojoje byloje egzistuoja CPK 632 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti faktai, sudarantys pagrindą spręsti dėl vykdomosios bylos užbaigimo vienu iš nurodytų pagrindų, ir ar antstolis tinkamai taikė ir aiškino nurodytus vykdomosios bylos užbaigimo pagrindus.
18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai šioje byloje netinkamai taikė šios nutarties 11 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, nes šios bylos aplinkybės netapačios bylų, kuriose pateiktais išaiškinimais vadovavosi teismai, aplinkybėms. Minėtose bylose pareiškėjai siekė byloms esant užbaigtoms apskųsti antstolio procesinius veiksmus, atliktus iki bylų užbaigimo. Kasacinio teismo 2009 m. birželio 15 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a> pareiškėjas skundė antstolio veiksmus ir prašė įpareigoti antstolį grąžinti į antstolio depozitinę sąskaitą išieškotojai pervestus pinigus. 2013 m. spalio 16 d. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2013">3K-3-488/2013</a> pareiškėjas prašė vykdomajai bylai esant užbaigtai pripažinti neteisėtais visus antstolio veiksmus vykdant nutartį dėl jo turto arešto ir atsisakymą priimti jo skundą, nes antstolis neteisėtai pradėjo vykdymo veiksmus. Abiejose bylose kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, kadangi pripažinimas, jog antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau toks procesinis sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą spręsta dėl antstolio procesinių veiksmų, atliktų užbaigiant vykdomąją bylą, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjctNjExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127-611/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127-611/2025">3K-3-127-611/2025</a>; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTktNDIxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-59-421/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-59-421/2025">e3K-3-59-421/2025</a>, kt.), todėl nėra pagrindo pritarti bylą nagrinėjusių teismų argumentams, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas draudimas skųsti antstolio veiksmus, atliktus užbaigiant vykdomąją bylą.
19. Šioje byloje pareiškėjas (išieškotojas) nesutiko su antstolio patvarkymu, kuriuo užbaigta vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas jam grąžintas vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo įstatyme įtvirtintų pagrindų užbaigti vykdomąją bylą, todėl ji turėjo būti tęsiama.
20. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, išaiškina, kad antstolio patvarkymas, kuriuo užbaigiama vykdomoji byla, yra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas neatitiktų CPK 510 straipsnio tikslo ir nepagrįstai apribotų vykdymo proceso dalyvių teisę teismo tvarka patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Pažymėtina ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju vykdomoji byla buvo užbaigta vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu dėl to, kad vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, tai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad toks bylos užbaigimo pagrindas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Nors vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindo daryti išvados, kad ir šiuo atveju antstolio patvarkymo teisėtumas negali būti teismo patikrintas nagrinėjant skundą CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
22. Vykdymo proceso teisėtumo kontrolė nagrinėjant skundus CPK 510 straipsnio tvarka yra operatyvus būdas patikrinti antstolio atliktų procesinių veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir taip užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teismą, kuri, kaip pripažįstama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, būtų iliuzinė, jei nebūtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymas. Bet kokio teismo sprendimo vykdymas privalo būti laikomas integralia „teismo proceso“ pagal pirmiau nurodytos konvencijos 6 straipsnį dalimi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91, par. 40). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog asmens teisių gynyba teisme turi būti efektyvi. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).
23. Bylą nagrinėjusių teismų motyvai, jog šiuo atveju išieškotojas savo pažeistas teises gali ginti ginčo teisenos tvarka, priimti neįvertinus byloje susiklosčiusios procesinės situacijos ypatumų. Šioje vykdomojoje byloje siekiama įvykdyti vykdomąjį raštą, išduotą teismo sprendimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagrindu. Neįvykdžius tokio vykdomojo dokumento, išieškotojo galimybės savo pažeistas teises vykdymo procese ginti ginčo teisenos tvarka iš esmės yra ribotos. Ginčo teisenos tvarka gali būti sprendžiami tik kai kurie klausimai, kylantys vykdymo procese (pvz., dėl turto realizavimo aktų pripažinimo negaliojančiais (CPK 602 straipsnis), ginant kitų asmenų turtines teises (CPK 603 straipsnis) ar reikalaujant atlyginti padarytą žalą). Tačiau nurodyti atvejai susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Neturtinio pobūdžio vykdomųjų dokumentų vykdymas pasižymi tam tikrais procesiniais ypatumais – įprastai skolininkas yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus (susilaikyti nuo jų atlikimo); kitas asmuo negali įvykdyti sprendimo už skolininką; įprastinės priverstinio vykdymo priemonės netaikytinos. Todėl itin svarbu patikrinti, ar antstolis, spręsdamas dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžinant vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir taikė vykdymo procesą tokio pobūdžio bylose reguliuojančias teisės normas.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 510 straipsnį, reglamentuojantį antstolio veiksmų apskundimą, nepagrįstai vadovavosi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad antstolio patvarkymas, kuriuo užbaigiama vykdomoji byla, neskundžiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Netinkamas CPK 510 straipsnio taikymas ir aiškinimas sudaro pagrindą panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Taigi, iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas turi patikrinti, ar antstolis pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas, įtvirtintas CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė
