D. J. pagal BK 25 str. 3 d., 256 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-68-628/2025

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00414-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4.2; 1.2.22.6.1; 2.1.3.6; 2.2.3.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Alvydo Pikelio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Tomo Šeškausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

vertėjai Joanai Rudzianec,

nuteistajam D. J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteistajam O. Č., jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

nuteistajam K. N., jo gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

nuteistajam P. Z. (P. Z.), jo gynėjui advokatui Daliui Boreikai,

nuteistųjų L. P. ir G. B. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto, nuteistųjų L. P. ir G. B. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno, nuteistojo D. J. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteistojo O. Č. gynėjo advokato Rolando Mištauto, nuteistojo K. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžiu G. B. dėl kaltinimo pagal

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1300 MGL (48 958 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d., ir galutinė bausmė G. B. paskirta 1282 MGL (48 280,12 Eur) dydžio bauda.

P. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1300 MGL (48 958 Eur) dydžio bauda.

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1250 MGL (47 075 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, D. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, eiti vadovaujamas pareigas valstybės įmonėse, įstaigose bei kitose institucijose ketveriems metams.

L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 1200 MGL (45 192 Eur) dydžio bauda, pagal BK 256 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) šešiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. P. paskirta subendrinta bausmė – 1100 MGL (41 426 Eur) dydžio bauda ir šešiasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d., ir galutinė bausmė L. P. paskirta 1096 MGL (41 275,36 Eur) dydžio bauda ir šešiasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, L. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, eiti vadovaujamas pareigas valstybės įmonėse, įstaigose bei kitose institucijose ketveriems metams.

O. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 700 MGL (26 362 Eur) dydžio bauda, pagal BK 256 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) penkiasdešimties parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir O. Č. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda ir penkiasdešimties parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas trims mėnesiams.

K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 800 MGL (30 128 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d., ir galutinė bausmė K. N. paskirta 798 MGL (30 052,68 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteistųjų G. B., P. Z., D. J., L. P., K. N. ir O. Č. solidariai priteista 1184,45 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Panaikintas įpareigojimas valstybės įmonėje Ignalinos atominėje elektrinėje saugoti apie 2155 tonas šilumokaitinių vario-nikelio vamzdelių.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu G. B., O. Č., D. J., K. N., L. P. ir P. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad, nuo 2013 m. iki 2015 m. vasario 6 d. veikdami G. B. ir P. Z. suburta organizuota asmenų grupe, kurios nariai pagal parengtą nusikalstamos veikos planą buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, buvo susitarę daryti nusikalstamą veiką, t. y. siekė, kad įmonė „S“ (toliau – įmonė „S“) neteisėtai laimėtų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir Elektrinė) planuojamą surengti 1 563 948 Eur vertės vario vamzdelių pardavimo aukcioną, veikdami bendra tyčia piktnaudžiavo tarnyba siekdami turtinės naudos įmonei „S“ bei P. Z. ir G. B., dėl to buvo neteisėtai suorganizuotas ir įvykdytas 1 563 948 Eur vertės varinių vamzdelių aukcionas, taip apribojant kitų ūkio subjektų teisę sąžiningai ir vienodomis sąlygomis konkuruoti aukcione dėl teisės įgyti didelės vertės valstybės įmonės turtą (vamzdelius), o didelę neturtinę žalą patyrė valstybė ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti, daugiausia Europos Sąjungos lėšomis finansuojama Ignalinos atominė elektrinė, nes organizuotos grupės narių, tarp jų ir vadovų bei kitas aukštas pareigas Elektrinėje einančių (ėjusių) asmenų, veiksmais buvo parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, pakirstas pasitikėjimas Elektrine, jos valdymu, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, o visuomenėje kilo rezonansas. Šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kiekvieno organizuota grupe veikusio nuteistojo veiksmai detaliai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (113 punktas, 82–95 lapai). Nustatyta:

1.1. G. B., būdamas įmonės „S“ įgaliotinis, kartu su P. Z. parengė nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotą grupę bei kiekvienam grupės nariui paskirstė vaidmenis ir užduotis. Taip pat G. B. įvykdė būtinas bendrai nusikalstamai veikai įvykdyti užduotis: užtikrino, kad aukciono reikalavimus atitiktų ir aukcioną laimėtų G. B. ir P. Z. parinkta įmonė „S“; pasinaudodamas asmenine pažintimi, ankstesniais verslo ir turtiniais santykiais su D. J., įtikino jį neprieštarauti vamzdelių valymui Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje ir inicijuoti bei pasirašyti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius tokį vamzdelių valymą Elektrinės teritorijoje. G. B. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 6, 12, 13, 15, 17, 18, 29, 30, 52 papunkčiuose.

1.2. O. Č., buvęs Ignalinos atominės elektrinės generaliniu direktoriumi, perdavė ištirti iš L. P. neteisėtai įgytus vamzdelių pavyzdžius, kurių rezultatai leido P. Z. ir G. B. parengti nusikalstamos veikos planą ir numatyti vamzdelius ne tik neteisėtai įgyti aukcione, bet juos iš pradžių išvalyti Elektrinės teritorijoje ir tik po to parduoti. Be to, O. Č., atlikdamas jam pavestas užduotis, veikė kaip informacijos perdavimo tarpininkas tarp organizuotos grupės narių ir perduodavo pastariesiems svarbią informaciją apie nusikalstamos veikos eigą, rezultatus, tai sudarė realias galimybes kitiems bendrininkams efektyviau veikti ir įgyvendinti nusikalstamos veikos planą. O. Č. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 3, 11, 14, 32 papunkčiuose.

1.3. D. J., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Ignalinos atominės elektrinės direktorius, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, davė L. P. nurodymą surengti vamzdelių aukcioną kitus potencialius aukciono dalyvius diskriminuojančiomis aukciono sąlygomis, t. y. kad aukcione galėtų dalyvauti tik iš anksto vidinę Elektrinės informaciją turintys ir dar iki aukciono sąlygų viešo paskelbimo aukcionui rengtis pradėję asmenys, o būtent G. B. ir P. Z. parinktos UAB „N“ ir įmonė „S“, be to, sąlygose tyčia nustatant, kad aukciono laimėtojas vamzdelius iš Elektrinės teritorijos turės išvežti nevalytus. Taip pat neprieštaravo vamzdelių valymui Elektrinės teritorijoje bei inicijavo ir pasirašė 2014 m. spalio 8 d. vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PSt-174(13.66) bei davė sutikimą S. K. 2015 m. vasario 6 d. pasirašyti papildomą susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties. Šiais veiksmais D. J. pažeidė: Ignalinos atominės elektrinės vadovo – generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1-46, III skyriaus „Generalinio direktoriaus pareigos“ 14, 15, 19, 20, 21 punktus; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taip pat tyčia veikė prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios Ignalinos atominės elektrinės interesus, nes tyčia siekė, kad nebūtų užtikrinta reali konkurencija varžantis dėl vamzdelių įgijimo aukcione, ir tyčia nesiekė, kad kuo naudingiau būtų parduoti Elektrinei priklausantys didelės vertės vamzdeliai. D. J. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 1, 2, 5, 7, 16, 21, 41, 43, 53, 54 papunkčiuose.

1.4. K. N., būdamas UAB „N“ direktorius, užtikrino, kad aukcionas būtų laikomas įvykusiu, ir jame dalyvavo kaip UAB „N“ atstovas bei tyčia nepasiūlė didesnės kainos nei įmonės „S“ atstovas. K. N. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 31 papunktyje.

1.5. L. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, Ignalinos atominės elektrinės Komercijos skyriaus vadovas, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, parengė kitus potencialius aukciono dalyvius diskriminuojančias aukciono sąlygas, t. y. kad aukcione galėtų dalyvauti tik iš anksto vidinę Elektrinės informaciją turinčios ir dar iki aukciono sąlygų viešo paskelbimo aukcionui rengtis pradėjusios G. B. ir P. Z. parinktos UAB „N“ ir įmonė „S“, be to, aukciono sąlygose tyčia nustatė, kad aukciono laimėtojas vamzdelius iš Elektrinės teritorijos turės išvežti nevalytus. Taip pat teikė organizuotos grupės nariams vidinę Elektrinės informaciją apie pasiruošimo aukcionui eigą ir informavo apie aukcionu besidominčius asmenis. Be to, veikė kaip informacijos perdavimo tarpininkas tarp grupės narių, padėjo parengti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius suplanuotą vamzdelių valymą Elektrinės teritorijoje, koordinavo sutarties (ir papildomo susitarimo) rengimo eigą. Šiais veiksmais L. P. pažeidė: Ignalinos atominės elektrinės Komercijos skyriaus vadovo pareigybinės instrukcijos, patvirtintos 2013 m. gegužės 13 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮsTa-232, 15 punkto 15.1, 15.4, 15.14, 15.20, 15.22, 15.23, 15.31, 15.32 papunkčius; Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės turto pardavimo viešuose prekių aukcionuose tvarkos aprašo, patvirtinto 2014 m. balandžio 28 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. ĮsTa-112, 6 punktą; Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus; CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas; Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Taip pat tyčia veikė prieš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios Ignalinos atominės elektrinės interesus, nes tyčia neužtikrino realios konkurencijos varžantis dėl vamzdelių įgijimo aukcione ir tyčia nesiekė kuo naudingiau parduoti Elektrinei priklausančius didelės vertės vamzdelius. L. P. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 4, 8, 10, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 33, 36, 38, 40, 42, 44, 45, 47, 48 papunkčiuose.

1.6. P. Z., būdamas UAB „A“ technikos direktorius, kartu su G. B. parengė šį nusikalstamos veikos planą, subūrė organizuotą grupę ir kiekvienam grupės nariui paskirstė vaidmenis ir užduotis. Taip pat P. Z. įvykdė būtinas bendrai nusikalstamai veikai įvykdyti užduotis: surado Ignalinos atominėje elektrinėje dirbančius asmenis, kurie padėjo pasirengti valymo linijos įrengimo darbams, konsultavo valymo linijos techninių dokumentų parengimo, šios linijos įdiegimo Elektrinėje klausimais ir teikė nusikalstamai veikai naudingą vidinę Elektrinės informaciją; užtikrino, kad valymo linijos įrengimui pritartų už techninius sprendimus atsakingi ir sprendimus priimantys Elektrinės darbuotojai; parengė vamzdelių valymo linijos techninę dokumentaciją; užtikrino vamzdelių valymo linijos įrengimą Elektrinės teritorijoje. P. Z. atlikti veiksmai aprašyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 113 punkto 9, 13, 27, 28, 34, 35, 37, 39, 46, 49, 50, 51 papunkčiuose.

2. Taip pat L. P. ir O. Č. nuteisti pagal BK 256 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija) už tai, kad neteisėtai disponavo radioaktyvių branduolinio kuro ciklo medžiagų turinčiais vamzdeliais, būtent: L. P. pažeidžiant jo darbą Ignalinos atominėje elektrinėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nustatytus Elektrinės Komercijos skyriaus vadovo pareigybinės instrukcijos 15 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neturint branduolinio kuro ciklo medžiagoms vežti būtinos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išduotos licencijos, nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. gegužės 25 d. ne mažiau kaip du kartus tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis jo (L. P.) nurodymu tyrimo nenustatyti asmenys iš Elektrinės teritorijos neteisėtai išgabeno tyrimo metu nenustatytą vario vamzdelių – radioaktyvių branduolinio kuro ciklo medžiagų kiekį iš kontroliuojamos Elektrinės teritorijos į tyrimo metu nenustatytą vietą ir perdavė jam (L. P.), o jis šiuos vamzdelius gabeno iki nenustatytos vietos ir perdavė O. Č., o pastarasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis juos neteisėtai įgijo.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. Markauskienės apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų – kiekvieno atskirai ir jų visumos, taip pat nevertino dalies kaltinime nuosekliai nurodytų faktinių aplinkybių, jų chronologijos, kaltinamųjų veiksmų, jų vaidmens, tikslų, nepasisakė dėl kaltinime nurodytų aplinkybių apie kaltinamųjų sumanymą atlikti tam tikrus veiksmus, sudarančius nusikaltimo mechanizmą, jų susitarimą ir kryptingus, tarpusavyje suderintus veiksmus, kuriais asmenys siekė nusikalstamo tikslo, ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus telefoninius pokalbius ir SMS žinutes, kratų metu rastus dokumentus, pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą), nustatė, kad G. B., O. Č., D. J., K. N., L. P. ir P. Z., veikdami organizuota grupe, bendrais veiksmais įgyvendino P. Z. ir G. B. parengtą nusikalstamos veikos planą: Ignalinos atominės elektrinės vamzdelių organizuotą 1 563 948 Eur vertės aukcioną neteisėtai laimėjo P. Z. ir G. B. parinkta įmonė „S“, su kuria Elektrinė sudarė vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal šios sutarties nuostatas, priešingai nei nustatyta aukciono sąlygose, įmonei „S“ sudarytos sąlygos pasirinkti sutartį vykdyti alternatyviu būdu, t. y. vamzdelius išvalyti (panaikinti jų užterštumą radioaktyviomis medžiagomis) Elektrinės teritorijoje panaudojant dezaktyvacijos technologinę liniją, inicijavus įmonės „S“ ir Elektrinės raštų, pagrindžiančių alternatyvaus sutarties vykdymo būdo įgyvendinimą, parengimą, buvo sudarytas papildomas susitarimas prie pirkimo–pardavimo sutarties, Elektrinės teritorijoje įrengta vamzdelių valymo linija ir pradėti vamzdelių valymo darbai, po to išvalyti vamzdeliai parduoti įmonei „S“, o ši vamzdelius didesne kaina parduodavo P. Z. parinktai įmonei. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais nuteistieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (D. J. ir L. P. atitiko BK 228 straipsnyje nustatyto specialiojo subjekto požymius) siekdami turtinės naudos įmonei „S“ bei P. Z. ir G. B., taip padarydami didelę neturtinę žalą valstybei ir Ignalinos atominei elektrinei. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažino neginčijamai įrodyta, kad L. P. ne mažiau kaip per du kartus nenustatytomis aplinkybėmis iš Elektrinės teritorijos išneštą ir jam perduotą nenustatytą kiekį vario vamzdelių neteisėtai perdavė O. Č., o pastarasis šiuos neteisėtai įgijo ir perdavė nenustatytiems asmenims ištirti, taip L. P. ir O. Č. padarė jiems inkriminuotą BK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą.

III. Kasacinių skundų argumentai

5. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Pačebutas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį: paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš nuteistųjų G. B., P. Z., D. J., L. P., K. N. ir O. Č. solidariai priteisti 49 926 Eur; taip pat konfiskuoti VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje esančią vamzdelių dezaktyvacijos technologinę liniją ir elektrines metalo pjaustymo žirkles. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo taikymo, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 72 straipsnio nuostatas.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk3LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-497-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-497-511/2015">2K-497-511/2015</a>, 2K-243-942/2016). Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016).

5.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad G. B., P. Z., D. J., L. P., K. N. ir O. Č. veikė organizuota grupe ir savo neteisėtais veiksmais siekė bendro tikslo, t. y. kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. organizuotą aukcioną laimėtų įmonė „S“. Laimėjus aukcioną, pagal nusikalstamos veikos planą varinius vamzdelius buvo nuspręsta valyti atominės elektrinės teritorijoje, o tik po to išvežti iš Lietuvos. Išvalytus vamzdelius įmonė „S“ perparduodavo brangiau įmonei „MGH AG“, dėl to įmonė „S“ gavo 49 926 Eur naudą. Ši pinigų suma kaip tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas (nusikalstamos veikos rezultatas) privalo būti konfiskuota.

5.4. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime šioms lėšoms konfiskavimo netaikė, nes įmonei „S“ nebuvo pateikti kaltinimai, tačiau BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą. Be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir 49 926 Eur suma, atitinkanti konfiskuotino turto požymius, konfiskuotina solidariai iš visų nuteistųjų, veikusių organizuota grupe, nes šie pinigai, įgyvendinus nusikalstamos veikos planą, tapo trečiojo asmens – įmonės „S“ nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad įmonei „S“ nebuvo pateikti kaltinimai, ar tai, jog byloje nenustatytos sumos, kurias nuteistieji, įgyvendinę nusikalstamos veikos planą, tarpusavyje pasidalijo, negali būti kliūtis taikyti turto konfiskavimą ir iš nuteistųjų išieškoti šio konfiskuotino turto (pinigų) vertę atitinkančią sumą.

5.5. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Byloje nustatyta, kad užterštų radiacija vamzdelių valymo linija ir elektrinės metalo žirklės, skirtos vamzdeliams išilgai perpjauti ir jiems atidaryti, buvo panaudotos nusikaltimui padaryti, nes, nesant jų, nusikalstamos veikos planas (išvalyti vamzdelius, t. y. pašalinti radiaciją iš jų, Elektrinės teritorijoje ir po to išgabenti į Vokietiją) nebūtų įmanomas. Minėtų valymo linijos ir žirklių užterštumas radiacija negali būti priežastis netaikyti šiam turtui, kaip nusikaltimo padarymo priemonei, turto konfiskavimo.

5.6. Vamzdelių valymo linija nuosavybės teise priklauso UAB „A“, jos technikos direktoriumi nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuteistasis P. Z. Nekonfiskavus šios valymo linijos ir žirklių, jų savininkė UAB „A“ gali pareikšti teises į šį turtą. Be to, UAB „A“ gali pasiūlyti nuomoti ar perleisti šią įrangą Ignalinos atominei elektrinei už atitinkamą mokestį ir taip nepagrįstai praturtėti bei toliau pelnytis, t. y. naudojant šią nusikalstamos veikos priemonę siekti ekonominės naudos arba reikalauti atlyginti jos vertę. Paėmus valstybės nuosavybėn šią vamzdelių valymo liniją ir elektrines metalo žirkles, Ignalinos atominė elektrinė, kaip valstybės įmonė, šį turtą galėtų panaudoti pagal paskirtį.

6. Kasaciniu skundu nuteistojo K. N. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl K. N. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 162 straipsnio, 331 straipsnio, ultima ratio (paskutinė priemonė) principo pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

6.2. BPK 162 straipsnyje nurodyta, kad, vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame kodekse nustatytas procesines prievartos priemones, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžia­mojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prokurorės pateiktą aukštesniojo prokuroro 2023 m. kovo 14 d. nutarimą leisti naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis, gautus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį nutarimą priėmė ir nagrinėjamoje byloje rėmėsi kriminalinės žvalgybos tyrime surinkta informacija. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 162 straipsnio nuostatas, nes nagrinėjama baudžiamoji byla buvo Panevėžio apygardos teismo žinioje, todėl sprendimas dėl informacijos panaudojimo nagrinėjamoje byloje turėjo būti priimtas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o ne aukštesniojo prokuroro nutarimu.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų (liudytojų M. P., V. S., R. M., Ž. L., R. B. parodymų, kad skelbiamo aukciono sąlygos nebuvo išskirtinės, diskriminacinės, o dokumentų pateikimo terminai buvo realūs; nuteistojo K. N. pirmosios instancijos teismui pateikto susirašinėjimo su Vokietijos įmone, kurių turinys patvirtina, kad K. N. nežinojo, koks kiekis vamzdelių bus parduotas aukciono metu, liudytojo S. L. parodymų, jog aukcione siūlytos kainos su K. N. nederino; telefoninio pokalbio, vykusio tarp nuteistojo G. B. ir liudytojo H. P. (H. P.), turinio dėl 500 Eur didesnės kainos) ir nepagrįstai konstatavo, jog K. N. susitarė su G. B., kad jo atstovaujama UAB „N“ dalyvaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. Ignalinos atominės elektrinės paskelbtame radioaktyvaus vario vamzdelių aukcione, bet nesiūlys aukštesnės kainos nei įmonė „S“.

6.4. Didesnės kainos nesiūlymas aukcione negali būti kvalifikuojamas kaip padėjimas piktnaudžiauti. Sutarties laisvės principas yra vienas iš svarbiausių civilinės teisės principų (CK 1.2 straipsnis, CK 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, ir savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI2LTM3OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-126-378/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-126-378/2023">e3K-3-126-378/2023</a>). Taigi, apeliacinės instancijos teismas K. N. taikė baudžiamąją atsakomybę už veiksmus, kurie priskiriami prie civilinių teisinių santykių subjektų laisvės principo įgyvendinimo, nes K. N., atstovaudamas UAB „N“, turėjo teisę siūlyti (arba nesiūlyti) aukcione tokią parduodamų daiktų kainą, kokia jam atrodė pagrįsta, protinga ir sąžininga.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs 2014 m. kovo 26 d. ir 2014 m. balandžio 1 d. tarp K. N. ir L. P. bei V. Ž. vykusių telefoninių pokalbių, kurie patvirtina, kad K. N. nederino dalyvavimo aukcione ir veikė savarankiškai; kitų bylos duomenų, kurie taip pat nepatvirtina organizuotos grupės požymių K. N. veiksmuose, nepagrįstai konstatavo, kad K. N. veikė organizuota grupe. Vien tai, kad K. N., atstovaudamas UAB „N“, dalyvavo aukcione ir jo metu nepasiūlė didesnės kainos, nepatvirtina veikimo organizuota grupe.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – veikos pavojingumo ir padarinių, t. y. didelės žalos kilimo. Be to, teismas tinkamai neįvertino kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir neatsižvelgė į tai, kad nuteistųjų veiksmais pažeistos teisės buvo ginamos civiline ir administracine tvarka.

6.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad Elektrinėje organizuojant aukcioną buvo apribota kitų ūkio subjektų teisė sąžiningai ir vienodomis sąlygomis konkuruoti aukcione. Liudytojai V. S., M. P., S. C., R. M., Ž. L., S. V., R. B., E. K. nepatvirtino šių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje nedetalizuota, kaip pasireiškė didelė žala, o tik deklaratyviai nurodyta, kad nuteistųjų veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai ir įstatymams, pakirstas pasitikėjimas Ignalinos atomine elektrine, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, dėl tokių nuteistųjų veiksmų kilo rezonansas visuomenėje.

6.8. Dėl 2014 m. rugpjūčio 11 d. vykusio Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvaus vario vamzdelių aukciono fiktyvumo ir 2014 m. spalio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties bei papildomų susitarimų teisėtumo ir pagrįstumo buvo priimti sprendimai tiek Konkurencijos tarybos, tiek civilinio proceso tvarka šiuos klausimus nagrinėjusių teismų. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI1NS03OTAvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-255-790/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-255-790/2022">e2A-255-790/2022</a>), kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimas, Elektrinės 2014 m. rugpjūčio 11 d. aukcionas pripažintas negaliojančiu, taip pat negaliojančia pripažinta Ignalinos atominės elektrinės ir įmonės „S“ 2014 m. spalio 8 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis bei papildomi susitarimai, taikyta vienašalė restitucija ir Ignalinos atominei elektrinei iš įmonės „S“ priteista 89 237,51 Eur. Tuo tarpu Konkurencijos taryba 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime nustatė, kad UAB „N“ ir įmonė „S“, dalyvaudamos 2014 m. rugpjūčio 11 d. aukcione, susitarė dėl jame siūlytinos pirkimo kainos, taip iš anksto numatė aukciono laimėtoją, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Be to, šiuo nutarimu UAB „N“ buvo paskirta 27 400 Eur bauda.

6.9. Tiek iš K. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, tiek iš Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarime nustatyto teisės pažeidimo turinio matyti, kad buvo vertinamos analogiškos aplinkybės ir abiem atvejais už tuos pačius veiksmus UAB „N“ ir jai atstovavusiam K. N. paskirtos tos pačios rūšies ir panašaus dydžio bausmės – baudos. Tai vertintina kaip baudžiamojo proceso pakartotinumas, be to, šios aplinkybės rodo, kad nuteistųjų veiksmai nėra tiek pavojingi, jog už juos būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl D. J. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir dėl D. J. palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neatskleidė nė vieno organizuotai grupei būdingo požymio, t. y. išankstinio susitarimo, pastovumo, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, suvokimo priklausant šiai grupei ir pan. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. ne tik nepalaikė jokių ryšių su tariamos organizuotos grupės nariais įvardijamais P. Z., O. Č. ir K. N., bet ir jų nepažinojo. Nors byloje buvo užfiksuotas D. J. bendravimas su G. B., L. P. ir kitais Ignalinos atominės elektrinės darbuotojais (K. G., S. K., V. Ž., M. P., V. S.), tačiau jo turinys taip pat nepatvirtina, kad D. J. veikė organizuota grupe ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (tarėsi dėl kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimo ir pan.). Priešingai, D. J. veikė teisėtai, nes kaip Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius ieškojo būdų, kaip maksimaliai efektyviai pasiekti Elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesus. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotomis pokalbių santraukomis, tinkamai neįvertinęs jų turinio ir neišklausęs telefoninių pokalbių, taip pat ignoruodamas nuteistojo išsamius paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė klaidingas ir prieštaringas išvadas. Prielaidomis, o ne bylos duomenimis grindžiamos ir apeliacinės instancijos teismo išvados, kad D. J. iš anksto perdavė G. B. informaciją, susijusią su planuojamu rengti aukcionu, ar tai, jog 2014 m. birželio 20 d. vykusio susitikimo metu D. J., G. B. ir L. P. iš anksto aptarė aplinkybes, susijusias su vamzdelių valymo linijos įdiegimu Elektrinės teritorijoje.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką ir nepateikė motyvuotų išvadų, kurios patvirtintų, kad D. J. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Ignalinos atominei elektrinei, ar tai, jog nuteistasis, siekdamas turtinės naudos kitiems asmenims, tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Taip pat neatsižvelgė į tuometinę Ignalinos atominės elektrinės situaciją bei Lietuvos ir kompetentingų Europos Sąjungos institucijų elektrinės eksploatacijos nutraukimo procesui keliamus tikslus ir siekius.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip precedentu nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, kurioje analogiškais veiksmais Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius buvo kaltinamas padaręs BK 228 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad, vertinant, ar buvo padaryta piktnaudžiavimo nusikalstama veika, ir nustatant didelės neturtinės žalos požymį, yra būtina atsižvelgti į tai, ar įsigytos paslaugos (atlikti darbai) buvo realiai suteiktos, ar jos įgytos įmonės naudai ir interesais, ar buvo veikiama nesiekiant savanaudiškų tikslų, neturint siekio pasipelnyti, o siekiant įgyvendinti valstybės nustatytus tikslus ir strateginius uždavinius, taip pat atsižvelgtina ir į tuometinę Lietuvos politinę, ekonominę situaciją.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl D. J. tyčios veikti priešingais tarnybai interesais, nevertino esminių bylos aplinkybių, pagrindžiančių, kad jo, kaip Ignalinos atominės elektrinės generalinio direktoriaus, turėjusio užtikrinti greitą ir efektyvų Elektrinės eksploatacijos nutraukimo procesą, išsaugant šiam procesui skiriamą Europos Sąjungos finansavimą, tikslas buvo, kad užteršti variniai vamzdeliai būtų greitai, saugiai ir ekonomiškai realizuoti – nevalyti jie būtų parduoti ir išvežti, dėl to ir buvo skelbiamas aukcionas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad prieš paskelbiant aukcioną apie galimybę parduoti ir išvežti nevalytus vamzdelius buvo vertinama informacija, gauta tiek iš Elektrinės specialistų, tiek iš kitų kompetentingų institucijų (Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos). Tai, kad tikslas buvo parduoti užterštus vamzdelius ir juos išvežti nevalytus, patvirtina ir liudytojų K. G. bei S. K. parodymai, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino.

7.6. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad užterštų vamzdelių pardavimo aukcionas buvo organizuojamas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų – aukciono sąlygos buvo parengtos vadovaujantis Nereikalingo arba netinkamo (negalimo) naudoti Ignalinos atominės elektrinės turto pardavimo viešuosiuose aukcionuose tvarkos aprašu ir laikantis jame nustatytos tvarkos bei remiantis Radiacinės saugos tarnybos skyriaus rašte pateikta informacija ir nurodytais vamzdelių užterštumo lygiais. Be to, siekdamas užtikrinti aukciono skaidrumą ir teisėtumą, D. J. kreipėsi į Ignalinos atominės elektrinės Prevencijos skyriaus vadovą V. Ž., kad šis stebėtų organizuojamą aukcioną bei prižiūrėtų jo organizavimą ir vykdymą. Šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojo V. Ž. parodymai, tiek D. J. ir L. P. 2014 m. gegužės 28 d. telefoninio pokalbio turinys.

7.7. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad organizuojant ir vykdant aukcioną buvo apribota kitų ūkio subjektų teisė sąžiningai ir vienodomis sąlygomis konkuruoti aukcione. Šių aplinkybių nepatvirtino ir kaip liudytojai apklausti V. S., M. P., S. C., R. M., Ž. L., S. V., R. B., E. K., J. J.-K.

7.8. Nuteistojo D. J. tyčios piktnaudžiauti tarnybine padėtimi nepatvirtina ir pirkimo–pardavimo sutarties bei papildomo susitarimo sudarymo aplinkybės. Tai, kad nebus galimybės išvežti vamzdelių iš Elektrinės bent iš dalies jų neišvalius, D. J. sužinojo tik po to, kai gavo iš įmonės „S“ raštą su jame pateiktu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos atsakymu, kuriame nurodyta, jog vamzdelių išvežimas į Vokietiją be dalinio jų valymo negalimas, dėl to teisiškai apsvarsčius visas galimas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo rizikas, veikiant išimtinai Elektrinės naudai ir interesais, buvo nuspręsta į sutartį įtraukti punktus, nustatančius alternatyvų sutarties vykdymo būdą arba sutarties nutraukimą. Be to, iš liudytojo K. G. parodymų matyti, kad sąlyginiai nekontroliuojami radioaktyvumo lygiai kiekvienoje šalyje ir įmonėse yra skirtingi, todėl užtikrinti nevalytų vamzdelių išvežimą būtų galima tik iš anksto žinant jų pirkėją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs visų bylos duomenų, padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, kad D. J. neva iki aukciono paskelbimo žinojo, jog vamzdelių dėl didelio užterštumo nebus galimybės išvežti, neišvalius jų Elektrinės teritorijoje.

7.9. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, vertinant baudžiamosios atsakomybės bendrovės vadovui pagrįstumą, atsižvelgtina, jog teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų, nebijotų greitai priimti būtinų sprendimų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų dėl galimų klaidų ar pateisinamų rizikų; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena iš esminių bendrovės veiklos priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>). Be to, bendrovės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmai yra piktavališki, sudaro akivaizdžiai bendrovės interesams neatitinkantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką ar nebūtiną sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>, 2K-26-788/2017 ir kt.).

7.10. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos įmonei „S“, P. Z. ir G. B., tačiau motyvuotų išvadų, kad šie asmenys gavo realią turtinę naudą, o įmonė „S“, nupirkusi vamzdelius už pradinę aukciono kainą ir vėliau juos brangiau pardavusi kitai bendrovei, elgėsi neteisėtai, nepateikė. Tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas, motyvuotas, o ne menamas, numanomas ar spėjamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc2LTQ4OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-176-489/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-176-489/2022">2K-176-489/2022</a>). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad D. J. jokiais ryšiais nebuvo susijęs nei su įmone „S“, nei su P. Z. ir G. B., dėl to jam nepagrįstai inkriminuotas BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojantis požymis.

7.11. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad D. J. ir L. P., veikdami kartu su kitais asmenims ir realizuodami strateginę reikšmę turinčios Ignalinos atominės elektrinės turtą, siekė gauti papildomų pajamų, išėjo iš kaltinimo ribų ir nepagrįstai išplėtė D. J. pateiktą kaltinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad organizuojant ir vykdant aukcioną D. J. būtų gavęs kokios nors turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

7.12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė didelės neturtinės žalos požymio. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma ir negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Be to, šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).

7.13. Tai, kad D. J. veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala nei valstybei, nei Ignalinos atominei elektrinei, o jo kaip generalinio direktoriaus sprendimai buvo racionalūs, efektyvūs ir ekonomiškai naudingi bei išimtinai atitiko Elektrinės interesus ir neprieštaravo jokiems teisės aktams, patvirtina tiek byloje pateikta UAB „Ernst & Young Baltic“ 2016 m. sausio 11 d. Vario metalo laužo (radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario lydinio vamzdelių) aukciono organizavimo, vykdymo ir vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo audito ataskaita, tiek Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos ekspertinė (mokslinė) 2019 m. rugsėjo 30 d. išvada. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nei dėl Ignalinos atominės elektrinės reputacijos ar prestižo, nei dėl D. J., kaip einančio generalinio direktoriaus pareigas, vadovavimo nebuvo pateikta jokių priekaištų nei iš Europos Komisijos, nei iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovų ar iš Energetikos ministerijos ir Vyriausybės. Priešingai, iš byloje pateiktos D. J. charakteristikos ir kitų rašytinių bylos duomenų matyti, kad už atliktus darbus bei priimtus sprendimus, siekiant užtikrinti nuoseklų, stabilų ir greitai suplanuotų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimą, buvo ne kartą įvertintas teigiamai, dėl to Elektrinei buvo skirtas didesnis Europos Sąjungos finansavimas.

8. Kasaciniu skundu nuteistojo L. P. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 256 straipsnio 1 dalį, ir dėl L. P. palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas bylos duomenų neatitinkančias išvadas, grįsdamas jas prielaidomis, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, taip pat BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 217 straipsnio 2 dalies, 255 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 3 straipsnio 3 ir 4 dalių, 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, 681 straipsnio 3 ir 4 dalių, 228 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8.2. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino atsietai, nesujungė jų į loginę grandinę, vieniems duomenims nemotyvuotai suteikė pirmenybę (prioritetą) prieš kitus, kartu kitus bylos duomenis iš esmės ignoruodamas, tai nulėmė klaidingas, surinktų duomenų visumos neatitinkančias išvadas.

8.3. Būtinas BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymis – didelė žala. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>). Tačiau nagrinėjamoje byloje L. P. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, didelės žalos požymį neteisėtai grindžiant tik žalos kilimo galimybės prielaida.

8.4. Byloje nustatyta, kad dar 2013 m. Elektrinės darbuotojai vykdė radioaktyvių vamzdelių išmontavimo ir valymo (radioaktyvių medžiagų šalinimo iš jų) darbus. Vamzdeliai buvo valomi Elektrinės žinomomis bei disponuojamomis technologijomis ir pagal šias galimybes, tačiau procesai buvo neefektyvūs. Bylos duomenys patvirtina, kad radioaktyviems vamzdeliams išvalyti būtų reikalingi neproporcingai dideli materialiniai ištekliai, o ir pats šių vamzdelių valymas rankiniu būdu užtruktų net apie 17 metų. Todėl dar 2013 m. gruodžio mėn. pradėta domėtis galimybėmis parduoti ir išvežti nevalytus vamzdelius. Tuo tikslu L. P. iš tuometinio Elektrinės vadovo D. J. gavo nurodymą atlikti rinkos tyrimą ir nustatyti išmontuotų, bet neišvalytų vamzdelių realizavimo galimybes, atsakomybę už jų išvežimą iš Elektrinės teritorijos perkeliant pirkėjui. L. P. išsiaiškino, kad Vokietijoje yra bendrovių, kurios gali teisėtai išsivežti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas atliekas, todėl yra tikslinga organizuoti neišvalytų vamzdelių pardavimo aukcioną.

8.5. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad įmonė „S“ dar iki paskelbiant aukcioną jau aktyviai jam ruošėsi, o L. P., vadovavęs aukciono organizavimo procesui, kitiems aukcionu besidomintiems asmenims aukciono sąlygas pateikė kaip nepatrauklias ar net neįvykdomas, taip neteisėtai apribodamas kitų ūkio subjektų galimybes dalyvauti aukcione, grindžiamos tik prielaidomis ir prieštarauja byloje ištirtų įrodymų visumai.

8.6. Aukcionas dėl radioaktyvių vario vamzdelių pardavimo paskelbtas 2014 m. liepos 25 d., nustatant 12 kalendorinių dienų terminą dokumentams pateikti; aukcionu domėjosi nemažai asmenų. Nė vienas iš asmenų, besidomėjusių aukcionu, nenurodė, kad aukcione nusprendė nedalyvauti atkalbėti L. P. Kaip matyti iš L. P. pokalbių telefonu turinio, jis aiškiai ir išimtinai objektyviai informuodavo interesantus apie visas su dalyvavimu aukcione susijusias rizikas, galimus sunkumus, norint iš Elektrinės teritorijos išvežti radioaktyviosiomis medžiagomis užterštą metalą, atsakydavo į visus ūkio subjektus dominančius klausimus. Objektyvios ir teisingos informacijos apie aukcioną ir jame parduodamą itin specifinę prekę – radiacija užterštą metalą pateikimas negali būti laikomas neteisėtu veikimu. Be to, aukcionu besidomėję asmenys nurodė ir tai, kad nustatytas dokumentų pateikimo terminas buvo realus, nesiskyrė nuo kitų aukcionų. Byloje nustatyta, kad Elektrinėje aukcionai buvo organizuojami net ir dar trumpesniais terminais.

8.7. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad aukciono komisijai dokumentus pateikusios įmonė „S“ ir UAB „N“ neatitiko aukciono skelbime nustatytų reikalavimų, nes šios įmonės nepateikė užsienio valstybės institucijų išduotų galutinio vartotojo valstybės kompetentingų institucijų pažymų apie paskirties valstybėje galiojančius sąlyginius nekontroliuojamus radioaktyvumo lygius, yra tik prielaida, kurią paneigė aukciono dokumentus tikrinusių asmenų parodymai. Sprendimas, jog abi įmonės gali dalyvauti aukcione, buvo kolegialus ir priimtas vienbalsiai. Todėl, net ir darant prielaidą, kad L. P. suvokė, jog abi įmonės nepateikė visų aukciono skelbime nurodytų dokumentų, jo vieno neigiamas balsas nebūtų pakeitęs galutinio balsavimo rezultato.

8.8. 2014 m. rugpjūčio 11 d. aukcioną dėl radioaktyvių vamzdelių pirkimo laimėjo įmonė „S“, pasiūliusi pradinę aukciono kainą – 2700 Lt (782 Eur) už toną radioaktyvių vario-nikelio vamzdelių. Bylos duomenys patvirtina, kad nustatyta minimali parduodamo radioaktyviai užteršto metalo kaina buvo ekonomiškai pagrįsta, remiantis Elektrinės ekspertų atliktu vidiniu vertinimu dėl reikiamų metalo laužo užterštumo išvalymo sąnaudų. Be to, ir 2017 m. lapkričio 28 d. prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl įtarimų itin pigiai parduodant itin brangų Elektrinės turtą.

8.9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad L. P., sudarydamas galimybę įmonei „S“ pirkimo–pardavimo sutartį vykdyti alternatyviu būdu, jam suteiktus įgaliojimus panaudojo prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį, taip piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi. Ši teismo išvada grindžiama išimtinai tik prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 punktus, valstybės turtas turi būti tausojamas, valdomas siekiant maksimalios naudos visuomenei, nešvaistomas ir valdomas racionaliai. 2015 m. vasario 6 d. papildomu susitarimu sutarta, kad įmonė „S“ savo lėšomis Elektrinės patalpose įrengs radioaktyvių vario vamzdelių technologinę valymo liniją. Taip pat susitarta, kad įmonė „S“ vario vamzdelius dezaktyvuos išimtinai savo rizika ir savo lėšomis, Elektrinei atlygindama išlaidas, patirtas naudojant vandens, elektros ir kitus energetinius išteklius. Taigi, aptariamas papildomas susitarimas dėl alternatyvaus sutarties įvykdymo būdo buvo ne tik teisėtas, bet ir ekonomiškai naudingas, nes pareiga ir atsakomybė dezaktyvuoti vamzdelius juo perkelta įmonei „S“. Sumontavus minėtą įrenginį ir pradėjus vario vamzdelių dezaktyvavimo procesą, išvalytos net 157 tonos vamzdelių. Elektrinė, valydama vamzdelius išimtinai savo jėgomis ir ištekliais, būtų patyrusi itin didelių finansinių nuostolių, o ir pats vamzdelių valymo procesas būtų trukęs neproporcingai ilgą laiką, tai ženkliai sulėtintų ir pabrangintų Elektrinės išmontavimo darbus. Vamzdelių saugojimas Elektrinėje turi neigiamą įtaką Elektrinės uždarymo procesui.

8.10. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad tiek pats aukciono organizavimas, tiek sutarties ir papildomo susitarimo su įmone „S“ pasirašymas visiškai atitiko tiek viešąjį interesą, tiek ir valstybės turto valdymo ir naudojimo principus. Net ir darant prielaidą, kad organizuodamas aukcioną L. P. pažeidė skundžiamame nuosprendyje nurodytas Elektrinės Komercijos skyriaus vadovo pareigybines nuostatas, tai nepaneigia išvados, kad aukcionas ir minėti susitarimai su įmone „S“ buvo racionalūs ir ekonomiškai naudingi Elektrinei, atitiko viešąjį interesą. Tai reiškia, kad jokia žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams L. P. veiksmais nepadaryta.

8.11. Jokia žala nekilo ir dėl L. P. bendravimo su kitais proceso dalyviais dar iki aptariamo aukciono paskelbimo. Akivaizdu, kad, norint parduoti specifinę, itin mažos paklausos prekę – radiacija užterštą metalą, būtina analizuoti rinką, ieškoti potencialių pirkėjų ir su jais iš anksto bendrauti. Logiškai pagrįsta ir suprantama, jog siekiant, kad įvyktų bet koks aukcionas, būtina prieš tai jį plačiai išviešinti. L. P. turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą interesantams teikti visą informaciją, susijusią su ne tik Elektrinėje vykdomais ir paskelbtais aukcionais, bet ir su aukcionais, kuriuos dar tik planuojama skelbti. Byloje nustatyta, kad jokie L. P. kitiems asmenims iki aukciono paskelbimo perduoti duomenys nebuvo nei slapti, nei konfidencialūs, todėl nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje įvardyti neskelbtina vidine Elektrinės informacija. Nagrinėjamu atveju kalbama ne apie viešąjį pirkimą, o apie viešąjį pardavimą – aukcioną, kurio sąlygos nėra neviešos.

8.12. Skundžiamame nuosprendyje L. P. inkriminuotas didelės neturtinės žalos požymis grindžiamas tik prielaida dėl galimos žalos kilimo tikimybės, neva susidariusi situacija gali tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos atitinkamoms institucijoms kelti pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo, o tai ateityje gali turėti lemiamą įtaką gaunant finansinę paramą Elektrinės eksploatacijos darbų nutraukimui finansuoti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kokia nors reali žala būtų kilusi, finansavimas Elektrinės uždarymui ne mažėjo, o atvirkščiai, tik didėja.

8.13. Teiginiai, kad L. P. ir kitų organizuotos grupės narių veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai, įstatymams, pakirstas pasitikėjimas Ignalinos atomine elektrine, jos valdymu, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, dėl tokių veiksmų visuomenėje kilo rezonansas, yra deklaratyvūs, be aiškaus ir konkretaus turinio, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Aukcionas ir su įmone „S“ sudaryti sandoriai buvo racionalūs ir finansiškai itin naudingi, atitiko visuomenės lūkesčius, kad Elektrinės uždarymas būtų kiek įmanoma greitesnis ir pigesnis. Rezonansas visuomenėje, kaip matyti iš bylos medžiagos, sukeltas ne L. P. veiksmais, o teisėsaugos institucijoms skambiai išviešinus pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis buvo pradėtas dėl sunkesnių veikų, šios sunkesnės veikos nepasitvirtino ir procesas dėl jų buvo nutrauktas. Byloje nebuvo nustatyta, kad vario vamzdeliai būtų buvę parduoti nepagrįstai pigiai.

8.14. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, varinių vamzdelių pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo sustabdytas ir Elektrinė įpareigota išmontuotus, neišvalytus vamzdelius saugoti savo teritorijoje. Šis įpareigojimas panaikintas tik skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, kad išmontuoti, bet neišvalyti vamzdeliai Elektrinės teritorijoje buvo saugomi apie devynerius metus, taip trikdant Elektrinės uždarymo darbų vykdymą.

8.15. Skundžiamu nuosprendžiu L. P. nuteistas ir pagal BK 256 straipsnio 1 dalį. Atsakomybė pagal šią normą galima tik tais atvejais, kai byloje ištirtų duomenų visuma neabejotinai pagrindžia, kad neteisėtai buvo disponuojama ne bet kokiais, o specifiniais objektais – bet kokio pavidalo ir bet kokios fizinės būsenos branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 2 straipsnio 22 ir 44 punktuose. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad L. P. būtų disponavęs būtent radioaktyviomis branduolinio kuro ciklo medžiagomis. Priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis.

8.16. Byloje nustatyta, kad Elektrinėje, be kitų darbų, taip pat buvo vykdomi radioaktyvių vario vamzdelių išmontavimo ir valymo (radioaktyviųjų medžiagų šalinimo iš jų) darbai. Tai reiškia, kad dar iki paskelbiant aukcioną Elektrinės teritorijoje buvo saugomi ne tik radioaktyvieji vamzdeliai, bet ir tie vamzdeliai, kuriuos Elektrinės darbuotojai buvo spėję išvalyti (pašalinti radioaktyviąsias medžiagas iš jų) savo jėgomis. Elektrinėje nenustatytas varinių vamzdelių trūkumas. Liudytojas K. G. parodė, kad bet koks radioaktyvus objektas, kurį būtų bandoma išnešti iš Elektrinės teritorijos, įrengtų detektorių būtų užfiksuotas, o tokių atvejų taip pat nenustatyta. Be to, byloje nenustatyta nei koks radioaktyviosios medžiagos kiekis tariamai buvo išneštas, nei kokia tai medžiaga, nei koks asmuo ir kokiomis aplinkybėmis ją galimai išnešė iš Elektrinės teritorijos ir perdavė L. P. Joks radioaktyvių vamzdelių išnešimas ar perdavimas L. P. ir (ar) O. Č. byloje neužfiksuotas, taip pat nerasti ir neva perduoti vamzdeliai. Taigi, jokie bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad L. P. perduoti variniai vamzdeliai, jeigu jie būtų buvę perduoti, buvo radioaktyvūs.

8.17. Kaltinime L. P. nebuvo inkriminuota aplinkybė, kad jis pats išnešė vamzdelius iš Elektrinės teritorijos, bet tokias išvadas padarė apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 105, 107 punktai). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tokioms išvadoms prieštaraujančias aplinkybes, kad asmuo, išnešęs vamzdelius iš Elektrinės teritorijos, ir išneštų vamzdelių kiekiai yra nenustatyti.

8.18. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. lapkričio 5 d. L. P. duoti parodymai yra vienas pagrindinių įrodymų, kuriuo teismas grindžia aplinkybę, kad L. P. iš Elektrinės teritorijos išnešė būtent radioaktyviąsias medžiagas, sudarančias jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyką. Tačiau šie L. P. duoti parodymai ne kartą paneigti jo vėlesnių apklausų metu, taip pat L. P. rašytiniais parodymais ir parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Nuo 2016 m. balandžio 13 d. L. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jokių radioaktyvių vamzdelių jis iš Elektrinės teritorijos neišnešė ir O. Č. neperdavė. Tokie jo parodymai nebuvo paneigti jokiais kitais byloje ištirtais įrodymais. Be to, prokurorės 2017 m. lapkričio 28 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, nesiremiama minimais 2015 m. lapkričio 5 d. L. P. parodymais, kaip neatitinkančiais kitų bylos duomenų.

8.19. BK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Dėl tų pačių aplinkybių (radioaktyvių vario vamzdelių išgabenimo iš Elektrinės teritorijos) buvo atliekamas ir ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-15. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Rimkaus 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu šis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius, kad padaryta veika, nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 256 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. Grunskienės nutarimu minėtas ankstesnis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas. Šis nutarimas priimtas pagal 2017 m. lapkričio 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės D. Markauskienės tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-00414-14 paaiškėjo esminės, bylai išspręsti teisingai turinčios reikšmės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos, priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00005-15. Nei minėtame tarnybiniame pranešime, nei 2017 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės nutarime jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00005-15, nenurodytos. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, grindžiant nusikalstamos veikos, nurodytos BK 256 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių tariamą egzistavimą, nėra remiamasi jokiais naujais duomenimis, kurie būtų gauti po 2016 m. gegužės 19 d. jau nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00005-15. Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas nesant faktinio ir teisinio pagrindo, taip padarant esminį BPK 217 straipsnio 2 dalies nuostatų bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų pažeidimą.

8.20. Skundžiamu nuosprendžiu L. P. už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, paskirta 1200 MGL (45 192 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje, eiti vadovaujamas pareigas valstybės įmonėse, įstaigose bei kitose institucijose atėmimas ketveriems metams. Bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 6 d., vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkų nusikaltimą galėjo būti paskirta iki 1500 MGL dydžio bauda; BK 682 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla galėjo būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Analogiškos nuostatos aptariamu laikotarpiu buvo įtvirtintos ir BK 681 straipsnio 3 dalyje.

8.21. 2017 m. spalio 6 d. (praėjus beveik trejiems metams nuo L. P. inkriminuotų veikų) įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, BK 681 straipsnio 3 dalyje ir BK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso XXXIII skyriuje nustatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, skiriant šias baudžiamojo poveikio priemones, gali būti nustatomas ir nuo trejų iki septynerių metų viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo terminas. Tai BK 3 straipsnio 3 dalies prasme reiškia, kad buvo priimtas įstatymas, sunkinantis šiuos nusikaltimus padariusių asmenų teisinę padėtį. Nuo 2023 m. spalio 26 d. BK 682 straipsnis pripažintas netekusiu galios, jo nuostatas perkėlus į BK 681 straipsnį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, L. P. skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, vadovautasi BK 681 straipsnio nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2023 m. spalio 26 d., išdėstant argumentus dėl prokurorės apeliacinio skundo prašymo skirti L. P. teisės dirbti valstybės tarnyboje, eiti vadovaujamas pareigas valstybės įmonėse, įstaigose bei kitose institucijose atėmimą net septyneriems metams.

8.22. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir BK 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias nurodo teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas. Akivaizdu, kad ši norma aktuali tik tais atvejais, kai teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonės rūšies parinkimo, ir negali būti taikoma nustatant vienokios ar kitokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Kitoks šios normos aiškinimas prieštarautų BK 3 straipsnio 3 daliai, kuri draudžia įstatymą, sunkinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikyti atgaline tvarka. Abejotina ir šios normos atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui, nes leidžiama paskirti ir tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nebuvo įtvirtinta baudžiamajame įstatyme nusikalstamos veikos padarymo metu.

8.23. L. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirta aiškiai per griežta bausmė – net 1200 MGL dydžio bauda. Skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino pernelyg ilgai trukusio baudžiamojo proceso, taip aiškiai nukrypdamas nuo BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo ir aiškinimo praktikos. Pagal aktualią teismų praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę. 2015 m. lapkričio 4 d. L. P. buvo laikinai sulaikytas, tą pačią dieną jam įteiktas pradinis pranešimas apie įtarimą, o 2015 m. lapkričio 6 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ši priemonė taikyta iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Taigi, visas baudžiamasis procesas dėl L. P. truko beveik devynerius metus. Pirmosios instancijos teismui perduotos bylos apimtis nebuvo didelė ir sudarė tik 35 tomus; nei nuteistojo, nei gynybos procesinis elgesys jokios įtakos proceso trukmei neturėjo. Be to, viso šio ilgai trukusio baudžiamojo proceso metu L. P. buvo taikomi suvaržymai – kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės. Viso proceso metu L. P. nepadarė kitų nusikalstamų veikų ir buvo nubaustas administracine tvarka tik vieną kartą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. P. paskirta 1200 MGL dydžio bauda nėra proporcinga teisinė priemonė, kompensuojanti dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso patirtus suvaržymus.

8.24. Be to, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkų nusikaltimą bylai aktualiu laiku galėjo būti paskirta iki 1500 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas 1200 MGL baudos dydis ženkliai viršija skirtinos baudos bausmės vidurkį ir yra artimas nustatytos bausmės maksimumui. Paskyrus tokią bausmę, bus pasiektas tik vienas iš bausmės paskirtyje nurodytų baudžiamosios atsakomybės tikslų – nubaudimas. Dėl to aptariamas baudos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo, humaniškumo, proporcingumo, ultima ratio bei kitiems baudžiamosios atsakomybės principams ir nėra teisingas. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. P. paskiriant ne didesnę nei 750 MGL dydžio baudą.

9. Kasaciniu skundu nuteistojo G. B. gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, ir dėl G. B. palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

9.1. Apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 ir 3 dalių, 228 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9.2. Byloje nustatyta, kad G. B., vieno renginio metu susitikęs tuometinį Elektrinės vadovą D. J., iš šio sužinojo apie svarstomas radioaktyvių vario vamzdelių pardavimo galimybes. G. B. žinojo, kad įmonė „S“ analogiškus ar panašius vamzdelius jau buvo pirkusi iš Vokietijoje veikusios atominės elektrinės; todėl jis aiškinosi, ar įmonė „S“ galėtų pirkti ir savo jėgomis iš Elektrinės išsivežti tokį radiacija užterštą metalą. Paaiškėjus, kad įmonė „S“ turi tokiam metalui perlydyti skirtą perlydymo krosnį, buvo nuspręsta dalyvauti Elektrinės aukcione, siekiant įsigyti neišvalytus radioaktyvius vamzdelius.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad G. B. nuosekliai siekė, kad radioaktyviomis medžiagomis užterštų vamzdelių aukcioną neteisėtai laimėtų būtent įmonė „S“, kuriai jis atstovavo kaip įgaliotas asmuo. Tačiau byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad G. B. neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kuriais būtų apribotos kitų ūkio subjektų galimybės dalyvauti aptariamame aukcione, ir nedisponavo jokia neskelbtina, vidine, konfidencialia Elektrinės informacija. Elektrinės Teisės skyriaus vadovė J. J., duodama parodymus, pabrėžė, jog jokia informacija apie aukcioną iki jo paskelbimo nėra konfidenciali. Tai reiškia, kad kratų metu pas G. B. rasti Ignalinos atominės elektrinės dokumentai, kuriais jis disponavo dar iki aukciono paskelbimo, skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai ir neteisėtai įvardyti neskelbtina vidine Elektrinės informacija. Paskelbus aukcioną, juo pradėjo domėtis daug kitų asmenų, iš jų nė vienas nenurodė, kad aukcione nusprendė nedalyvauti būtent dėl to, kad aukciono sąlygos jiems buvo pateiktos nepatrauklios ar per daug sudėtingos. Su aukcionu besidomėjusiais asmenimis telefonu bendravęs tuometinis Elektrinės Komercijos skyriaus vadovas L. P. visus interesantus aiškiai ir išimtinai objektyviai informavo ne tik apie visas aukciono sąlygas, bet ir apie su dalyvavimu aptariamame aukcione susijusias rizikas, galimus sunkumus išvežant užterštą metalą ir kt. Byloje nenustatyta, kad G. B. būtų prašęs ar nurodęs L. P. ar kitiems asmenims teikti aukciono interesantams neteisingą informaciją ar kaip nors kitaip siekti jų nedalyvavimo aukcione. Nors G. B. prašė H. P. patikrinti, ar aukcionu besidomintys asmenys nėra sudarę sutarčių su bendrovėmis „GHS Strahlenschutz“ ir „Symple Camp“, toks domėjimasis savaime nėra nei neteisėtas, nei nusikalstamas. Liudytojas S. V., nuvykęs į Vokietiją, gavo neigiamą atsakymą, bet nėra nustatyta, kad būtent bendrovės „GHS Strahlenschutz“ ar „Symple Camp“ atsisakė bendradarbiauti su liudytoju ir kad tai įvyko dėl G. B. veiksmų.

9.4. 2014 m. rugpjūčio 11 d. aukcioną dėl radioaktyvių vamzdelių pirkimo laimėjo įmonė „S“, pasiūliusi pradinę aukciono kainą – 2700 Lt (782 Eur) už toną radioaktyvių vamzdelių. Kitos aukciono dalyvės UAB „N“ vadovas K. N. nusprendė vamzdelių nepirkti, nes nutarė, kad tokios specifinės prekės įsigijimas yra labai rizikingas, o vamzdelių valymas kainuotų labai brangiai. Taigi, K. N. nusprendė nesiūlyti kainos įvertinęs susijusias rizikas, o ne dėl G. B. ar kieno nors kito kokių nors neteisėtų veiksmų.

9.5. Bylos duomenys patvirtina, kad Elektrinės nustatyta minimali radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto metalo kaina buvo ekonomiškai pagrįsta. Šią aplinkybę patvirtina tiek 2016 m. sausio 11 d. Vario metalo laužo (radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vario lydinio vamzdelių) aukciono organizavimo, vykdymo ir vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo audito ataskaita, tiek 2017 m. lapkričio 28 d. prokurorės nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl įtarimų itin pigiai parduodant itin brangų Elektrinės turtą nutrauktas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9.6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, G. B. atstovaujamai įmonei „S“ sudarant galimybę pirkimo–pardavimo sutartį vykdyti alternatyviu būdu (suprojektuoti vamzdelių dezaktyvacijos technologinę įrangą Elektrinės patalpose), buvo veikiama prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį, taip piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, grindžiama tik prielaidomis. Alternatyvų sutarties vykdymo būdą Elektrinei pasiūlė ne G. B., o įmonės „S“ direktorius H. P.; bendravimas dėl vamzdelių dezaktyvacijos linijos įrengimo ir alternatyvaus sutarties vykdymo būdo vyko tik tarp L. P. ir P. Z. nedalyvaujant G. B. Be to, papildomu susitarimu sutarta, kad įmonė „S“ vario vamzdelius dezaktyvuos išimtinai savo rizika ir savo lėšomis, todėl papildomas susitarimas dėl alternatyvaus sutarties įvykdymo būdo buvo ne tik teisėtas, bet ir ekonomiškai naudingas Elektrinei.

9.7. Tiek pats aukciono organizavimas, tiek sutarties ir papildomo susitarimo su įmone „S“ pasirašymas visiškai atitiko viešąjį interesą ir valstybės turto valdymo bei naudojimo principus. Net ir darant prielaidą, kad dar nepaskelbus aukciono G. B., aktyviai bendraudamas su Elektrinės vadovais ir iš anksto disponuodamas nuosprendyje minimais Elektrinės dokumentais, nuosekliai siekė, kad radioaktyvių vamzdelių pardavimo aukcioną laimėtų būtent jo atstovaujama įmonė „S“, tai nepaneigia išvados, kad aukcionas ir minėti susitarimai su įmone „S“ buvo racionalūs ir ekonomiškai itin naudingi Elektrinei, atitiko visuomenės lūkesčius dėl operatyvaus ir ekonomiško Elektrinės uždarymo ir su tuo susijusį viešąjį interesą. Tai reiškia, kad jokia žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams G. B. veiksmais nebuvo ir negalėjo būti padaryta.

9.8. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. inkriminuotas didelės neturtinės žalos požymis grindžiamas ne neabejotinų bylos duomenų visuma, o tik prielaida dėl galimos žalos kilimo tikimybės. Byloje nėra duomenų, kad kokia nors reali žala, taip pat ir neturtinė, būtų kilusi. Visuotinai žinoma, kad finansavimas Elektrinės uždarymui nemažėjo, o atvirkščiai, nuolat didėja. Dėl to, kad įmonė „S“, parduodama jau išvalytus vario vamzdelius, uždirbo 49 926 Eur pelno, akivaizdu, jog kiekvienas verslo subjektas siekia gauti turtinės naudos. Teisėto tikslo siekimas (uždirbti pelno) veiksmais, kurie Elektrinei nepadarė jokios žalos, negali būti laikomas nusikalstamu. Nenustačius žalos požymio, nėra ir BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties, tai taip pat reiškia, kad bendrininkavimo ir organizuotos grupės požymiai irgi nenustatyti.

9.9. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. paskirta 1300 MGL (48 958 Eur) dydžio bauda. Šis baudos dydis ženkliai viršija skirtinos baudos bausmės vidurkį ir yra artimas maksimaliam. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, skiriama piniginė bauda nuo 150 iki 6000 MGL. Bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. vasario 6 d., už sunkų nusikaltimą galėjo būti paskirta iki 1500 MGL dydžio bauda. Tai reiškia, kad skirdamas bausmę apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia baudžiamojo įstatymo redakcija, taip pažeisdamas BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

9.10. Be to, skirdamas G. B. baudą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino pernelyg ilgai trukusio baudžiamojo proceso, taip aiškiai nukrypdamas nuo BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti pagrindas švelninti bausmę. Visas baudžiamasis procesas truko beveik devynerius metus, nors pirmosios instancijos teismui perduotos baudžiamosios bylos apimtis nebuvo didelė; nei G. B., nei gynybos procesinis elgesys jokios įtakos proceso trukmei neturėjo. Be to, viso šio proceso metu G. B. buvo taikomi suvaržymai (2015 m. lapkričio 4 d. G. B. buvo laikinai sulaikytas, 2015 m. lapkričio 6 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ši kardomoji priemonė 2015 m. lapkričio 13 d. pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir šios G. B. taikytos iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2024 m. rugpjūčio 28 d.). Viso baudžiamojo proceso metu G. B. nepadarė jokios kitos nusikalstamos veikos ir trauktas administracinėn atsakomybėn tik vieną kartą už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, baudžiamojo proceso trukmės klausimo nesvarstė. Atsižvelgiant į aptartas įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad nuosprendžiu G. B. paskirta net 1300 MGL dydžio bauda yra proporcinga teisinė priemonė, kompensuojanti dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso patirtus suvaržymus. Paskirta bauda bus pasiektas tik vienas iš bausmės paskirties tikslų – nubaudimas. Dėl to aptariamas baudos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo, humaniškumo, proporcingumo, ultima ratio bei kitiems baudžiamosios atsakomybės principams ir nėra teisingas. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti G. B. paskyrus ne didesnę nei 750 MGL dydžio baudą.

10. Kasaciniu skundu nuteistojo O. Č. gynėjas advokatas R. Mištautas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria O. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, BK 256 straipsnio 1 dalį, ir dėl O. Č. palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

10.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, neatitinka byloje surinktų duomenų. Byloje nebuvo išsamiai ir nuosekliai ištirtos visos aplinkybės, nebuvo pašalintos abejonės, nebuvo išanalizuoti ir atskleisti O. Č. inkriminuotų nusikaltimų požymiai. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 25 straipsnio 3 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies normas, taip pat padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų.

10.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai O. Č. inkriminavo organizuotos grupės veiklą ir dalyvavimą joje tariamai darant nusikaltimus. Teismas nepagrįstai konstatavo buvus išankstinį O. Č. ir kitų skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, jų pasiskirstymą vaidmenimis, bendrą tyčią ir užduočių atlikimą siekiant bendro tikslo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus prielaidas ir spėliones, kad O. Č. būtų atlikęs neva jam kažkieno priskirtą užduotį ar turėjęs atitinkamą vaidmenį, su kitais skundžiamame nuosprendyje minimais asmenimis ar kuo nors kitu iš anksto aptaręs veiksmus, suderinęs veiksmų darymo planą, mechanizmą, sutaręs dėl nusikaltimų padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Taip pat nėra jokių duomenų, kad O. Č. su kitais skundžiamame nuosprendyje minimais asmenimis siejo kokie nors ilgalaikiai ryšiai ir vaidmenų pasidalijimas. Atitinkamai nėra jokių duomenų ir dėl glaudžių ryšių tarp tariamos organizuotos grupės narių. O. Č. niekada neneigė, kad pažinojo L. P. ir P. Z. Elementarus kaimyniškas draugiškas bendravimas su P. Z. ar bendravimas su buvusiu kolega L. P. savaime nepatvirtina organizuotos grupės egzistavimo.

10.3. O. Č. veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, nes jis jokių pareigų nėjo, nei pats piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nei kurstė ar padėjo kitiems tai daryti. O. Č. veiksmai nesukėlė kaltinime nurodytų tariamų pasekmių.

10.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad nuteistieji disponavo informacija, susijusia su aukcionu. Tačiau, priešingai nei viešajam pirkimui, aukcionui yra būdingas viešumas, informacijos sklaida ir kuo didesnis skaičius galimai suinteresuotų asmenų. Iš bylos duomenų matyti, jog Elektrinės organizuotas aukcionas ne tik buvo viešas ir jame galėjo dalyvauti aukciono sąlygas atitinkantis bet kuris dalyvis. Byloje apklausti įmonių atstovai patvirtino, kad norėdami pasitikslinti informaciją dėl galimybės dalyvauti aukcione jie skambino į Elektrinę, bet aukcione nedalyvavo, nes neturėjo galimybės įsigyti radioaktyvaus metalo ar dėl kitų priežasčių. Tačiau nė vienas iš besidomėjusių aukcionu asmenų nenurodė, kad jiems buvo trukdoma dalyvauti aukcione.

10.5. Byloje nustatyta, kad rengiamo aukciono sąlygose nurodyta informacija apie vamzdelių užterštumo lygį neatitiko tikrovės ir tik po aukciono, pasirašius sutartį su laimėtoja, paaiškėjo, kad vamzdelių užterštumas buvo ženkliai didesnis ir dėl to negalima išvežti vamzdelių iš Elektrinės teritorijos. Dėl pasikeitusių aplinkybių aukciono laimėtoja sutiko savo išlaidomis išvalyti vamzdelius Elektrinės teritorijoje. Toks susitarimas Elektrinei buvo naudingas, Elektrinei ne tik nebuvo padaryta jokia žala, bet ir išvengta didžiulių išlaidų.

10.6. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad O. Č. veiksmais neva buvo parodyta nepagarba Konstitucijai, įstatymams, pakirstas pasitikėjimas Elektrine, jos valdymu, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, dėl tokių veiksmų visuomenėje kilo rezonansas. Tačiau tai neatitinka bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių. Byloje nukentėjusių asmenų nėra, O. Č. veiksmais jokia didelė neturtinė žala nei valstybei, nei Elektrinei nebuvo padaryta, įtakos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, valstybės ar Elektrinės autoritetui neturėjo. Dėl O. Č. veiksmų nebuvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkintas valstybės ar jos valstybės institucijų autoritetas ar sutrikdytas darbas. O. Č. elgesys (bendravimas su L. P. ir P. Z., jų supažindinimas ir viešos, visiems žinomos informacijos apie aukciono laimėtoją tariamas perdavimas, taip pat kita skundžiamame nuosprendyje nurodyta veikla) negali būti laikomas svarbiu valstybiniu požiūriu, o jo išskirtinai teisėtais veiksmais jokia žala konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims nepadaryta. L. P. ir P. Z. buvo supažindinti ir bendravo tarpusavyje tiesiogiai, O. Č. jiems netarpininkavo.

10.7. Pirmosios instancijos teismas L. P. ir O. Č. pagal BK 256 straipsnio 1 dalį išteisino konstatavęs, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog L. P. perdavė iš Elektrinės išgabentus radioaktyvius vario vamzdelius O. Č., o šis juos įgijo. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje O. Č. kaltė dėl šios veikos yra grindžiama nuteistųjų L. P. ir P. Z., liudytojų K. G. ir K. R. parodymais, šie nuteistieji nepatvirtino, kad iš Elektrinės teritorijos buvo neteisėtai išgabenti vario vamzdeliai. Iš kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių ar SMS žinučių matyti, kad O. Č. klausė L. P. apie vamzdelių pavyzdžius, bet tai tik bendravimas, kurio nepatvirtino kiti bylos duomenys. Jokio varinių vamzdelių trūkumo Elektrinėje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad radioaktyvių vamzdelių pavyzdžiai buvo išnešti ar pavogti, taip pat tariamai išnešti vamzdeliai nebuvo rasti. Išnešti radioaktyviųjų medžiagų iš Elektrinės teritorijos yra neįmanoma, nes išeinant iš Elektrinės būtina praeiti pro radioaktyvių medžiagų nustatymo detektorius, tuo labiau kad radioaktyvių vamzdelių pavyzdžiai galėjo būti pavojingi sveikatai, todėl rizikuoti savo ir kitų žmonių sveikata būtų neprotinga ir nelogiška. Nesant duomenų, kad vamzdeliai buvo išnešti, O. Č. negalėjo jų niekam perduoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvados apie neva išneštą labai nedidelį kiekį vamzdelių, kurių trūkumas galėjo būti nepastebėtas, kelia pagrįstų abejonių, ar tokia veika pagal savo pavojingumą gali būti vertinama kaip nusikalstama.

10.8. Iš byloje esančio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog iš Elektrinės kontroliuojamos teritorijos neteisėtai buvo išgabenti ir buvo disponuojama branduolinio kuro ciklo medžiaga – vario-nikelio vamzdeliais, kurie užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, t. y. tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnio 1 dalyje. Šis nutarimas įsiteisėjo, tačiau 2017 m. lapkričio 25 d. buvo panaikintas neva paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nors iš bylos duomenų matyti, jog jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Nei atnaujinus ikiteisminį tyrimą, nei vėliau bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad vamzdelių pavyzdžiai buvo realiai išnešti, perduoti O. Č., o jis neva juos perdavė nenustatytiems asmenims.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistųjų L. P. ir G. B. gynėjo advokato A. Vaičiūno, nuteistojo D. J. gynėjo advokato M. Bliuvo, nuteistojo O. Č. gynėjo advokato R. Mištauto, nuteistojo K. N. gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniai skundai tenkintini. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Pačebuto kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 228 straipsnio taikymo

12. Nuteistųjų L. P. ir G. B. gynėjo, nuteistojo D. J. gynėjo, nuteistojo O. Č. gynėjo, nuteistojo K. N. gynėjo kasaciniuose skunduose teigiama, kad pripažindamas nuteistuosius kaltais dėl piktnaudžiavimo apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriai nurodo, kad nuteistųjų veiksmai, atlikti organizuojant aukcioną dėl Elektrinės nereikalingo turto pardavimo, jį vykdant ir jame dalyvaujant, taip pat sudarant aukcione parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartį ir ją vykdant, nepagrįstai pripažinti nusikalstamais, be to, dėl nuteistųjų veiksmų nekilo ir baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių. Su šiais kasatorių argumentais išplėstinė teisėjų kolegija sutinka.

13. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė (tiesioginė arba netiesioginė tyčia), tikslas, motyvas. Aptariamas nusikaltimas padaromas veikiant tyčia, kai asmuo supranta, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

14. Piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo esmė yra tyčinis neteisėtas kitų asmenų interesų tenkinimas, priešingai įstatymo reikalavimams panaudojant tarnybinę padėtį ir suteiktus įgaliojimus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).

15. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-7-117-697/2023). Didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>, 2K-137-489/2022).

16. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-61-489/2025). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad kai piktnaudžiavimu padaryta turtinė žala neatitinka didelės turtinės žalos požymio, ji kartu su kitomis aplinkybėmis vertintina, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos BK 228 straipsnyje nurodytiems subjektams padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTU5NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-594/2023">2K-251-594/2023</a>).

17. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K-285-976/2018). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų neturtinės žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, 2K-127-689/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-7-117-697/2023, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje už nusikalstamą piktnaudžiavimą, susijusį su Elektrinėje organizuotu ir vykdytu varinių vamzdelių aukcionu, nuteisti D. J. (Elektrinės generalinis direktorius), L. P. (Elektrinės Komercijos skyriaus vadovas), G. B. (įmonės „S“ įgaliotinis) ir K. N. (UAB „N“ direktorius) – įmonių, dalyvavusių Elektrinės organizuotame aukcione, atstovai, P. Z. (UAB „A“, ketinusios dalyvauti Elektrinės organizuotame aukcione, technikos direktorius), O. Č. (buvęs Elektrinės generalinis direktorius, tarpininkavęs tarp L. P. ir P. Z. dėl dalyvavimo aukcione).

18.1. Byloje nustatyta, kad Elektrinės eksploatacijos nutraukimo darbų vykdymo metu ardant kondensatorius buvo išmontuojami vario lydinio vamzdeliai (iš viso planuota išmontuoti apie 2000 t vamzdelių). Tačiau norint panaudoti juos kaip metalo laužą buvo būtina juos išvalyti (pašalinti radioaktyvias medžiagas iš jų), nes jų užterštumo lygis viršijo sąlyginius nekontroliuojamus radioaktyvumo lygius. Toks procesas reikalavo didelių sąnaudų (žmogiškieji resursai, sąnaudos valymo medžiagoms ir priemonėms, energetiniai ištekliai ir kt.). Todėl, siekiant efektyvinti Elektrinės darbų nutraukimo procesus, 2013 m. lapkričio mėn. pradėta domėtis galimybėmis vamzdelius realizuoti, vamzdelių pirkėjui įsipareigojant išgabenti juos iš Elektrinės nevalytus, t. y. vis dar užterštus radioaktyviomis medžiagomis. Iš VATESI buvo gautas patvirtinimas, kad toks vamzdelių realizavimas yra galimas esant tam tikroms sąlygoms (turi būti nurodyta paskirties valstybė, tolesnis vamzdelių panaudojimo (apdorojimo) būdas, pateikti leidimai tokiam vamzdelių panaudojimo (apdorojimo) būdui, vario vamzdeliai turi neviršyti sąlyginių nebekontroliuojamų radioaktyvumo lygių paskirties valstybėje, vamzdelių pirkėjas turi gauti VATESI išduotą licenciją gabenti vamzdelius ir kt.). 2014 m. sausio mėn. prasidėjo pasirengimas aukcionui, Elektrinės Komercijos skyriaus vadovui L. P., atsakingam už Elektrinės turto pardavimą, buvo pateikti duomenys apie vidutinį vamzdelių užterštumą radioaktyviomis medžiagomis. Skelbimas dėl aukciono nereikalingam turtui parduoti paskelbtas 2014 m. liepos 25 d., skelbime nurodyta aukciono data 2014 m. rugpjūčio 11 d., parduodama prekė – vario metalo laužas, kiekis – 2000 t (+/– 20 proc.), pradinė kaina (be PVM) – 2700 Lt už toną, taip pat skelbime nurodyta, kad vamzdelių užterštumas radioaktyviomis medžiagomis viršija besąlyginius (nekontroliuojamus) užterštumo lygius. Dokumentus dalyvauti aukcione pateikė dvi įmonės: UAB „N“ ir įmonė „S“. Elektrinės organizuotas aukcionas įvyko 2014 m. rugpjūčio 11 d., aukcioną laimėjo įmonė „S“, pasiūliusi pradinę, 2700 Lt už toną, kainą. Tarp Elektrinės ir įmonės „S“ 2014 m. spalio 8 d. sudaryta vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 16 punkte taip pat nustatyta pirkėjo teisė pasiūlyti alternatyvų teisės aktų reikalavimus atitinkantį sutarties vykdymo būdą. 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vykusio įmonės „S“ ir Elektrinės susirašinėjimo metu paaiškėjus, kad Elektrinės parduodamų vamzdelių užterštumas radioaktyviomis medžiagomis viršija Vokietijoje taikomų sąlyginių nebekontroliuojamų lygių ribines vertes, Elektrinei nurodžius, kad vamzdelių išvežimas, panaudojant sąlyginius nebekontroliuojamus lygius, nėra įmanomas jų neišvalius (nepanaikinus užterštumo radioaktyviomis medžiagomis), įmonė „S“ pasiūlė Elektrinei sutartį vykdyti alternatyviu būdu – įmonės „S“ lėšomis Elektrinės teritorijoje įrengus vamzdelių valymo technologinę liniją, vamzdelius išvalyti ir po to išvežti kaip neradioaktyviąsias medžiagas. Suderinus įmonės „S“ pasiūlyto alternatyvaus būdo įgyvendinimą, tarp įmonės „S“ ir Elektrinės 2015 m. vasario 6 d. sudarytas papildomas susitarimas dėl 2014 m. spalio 8 d. vario metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo.

18.2. Byloje nustatyta ir tai, kad D. J. dar 2013 m. gruodžio mėn. apie Elektrinėje planuojamą organizuoti radioaktyviomis medžiagomis užterštų vamzdelių aukcioną informavo G. B., kuris tuo metu bendravo su įmonės „S“ atstovais. Taip pat, dar tik rengiantis aukcionui, 2014 m. vasario mėn. apie galimą didelio kiekio varinių vamzdelių pardavimą aukciono būdu L. P. pasakė O. Č., iš kurio apie aukcioną sužinojo P. Z. D. J. nurodymu L. P. supažindino dalyvavimu rengiamame aukcione suinteresuotus G. B. ir P. Z., šie nuo 2014 m. gegužės mėn. pradėjo bendrauti tarpusavyje, o paaiškėjus, kad dėl aukcione planuojamų parduoti varinių vamzdelių užterštumo radioaktyviomis medžiagomis jų išgabenimas į Vokietiją yra praktiškai neįmanomas (tiksliau, apsunkintas, nes tai reikštų dideles sąnaudas užtikrinant tokio užterštumo radioaktyviomis medžiagomis vamzdelių gabenimui keliamus reikalavimus), G. B. ir P. Z. susitarė bendradarbiauti įgyvendinant P. Z. sumanymą, kaip išvalyti vamzdelius ir juos išvežti iš Elektrinės teritorijos jau kaip neradioaktyvias medžiagas, o paskui perparduoti. 2014 m. birželio mėn. G. B. organizavo įmonės „S“ ir UAB „N“ sutarčių sudarymą su Elektrinės parduodamų vamzdelių perdirbėju tam, kad šios įmonės galėtų dalyvauti aukcione, tuo pačiu metu P. Z. jau rengė techninį projektą vamzdelių valymui, 2014 m. rugpjūčio mėn. dar iki aukciono ieškojo žirklių vamzdeliams karpyti ir siekė jas išbandyti, taip pat ieškojo, kas galės dirbti Elektrinėje įrengtoje vamzdelių valymo linijoje. P. Z. techninį projektą rengė ir 2014 m. rugsėjo mėn., nors varinių vamzdelių pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta tik 2014 m. spalio 8 d. Tiek skelbiant aukcioną, tiek jį vykdant, o vėliau ir derinant sutarties projektą bei siekiant pagrįsti alternatyvaus sutarties vykdymo būdo įgyvendinimą, L. P. teikė G. B. ir P. Z. su šiais klausimais susijusią informaciją.

19. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę šias su aukciono organizavimu ir vykdymu, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu susijusias aplinkybes BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, padarė priešingas išvadas.

19.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatytas D. J. ir L. P. suinteresuotumas veikti priešingais tarnybai tikslais, taip pat nenustatyta, kad D. J. ir L. P. siekė gauti vienokios ar kitokios naudos sau ar kitiems asmenims. Įvertinęs D. J., L. P., G. B., K. N., P. Z., O. Č. atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą, motyvus, kurie juos lėmė, bei šių veiksmų pasekmes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų tyčia veikti priešingais tarnybai tikslais nenustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatyta reali kaltinamųjų veiksmais padaryta žala, o kaltinimo teiginiai apie Konstitucijos, atitinkamų įstatymų nuostatų pažeidimą, pakirstą pasitikėjimą Elektrine, jos valdymu, sumenkintą prestižą ir reputaciją, dėl tokių veiksmų visuomenėje kilusį rezonansą, kuriais grindžiamas neturtinės žalos dydis, yra deklaratyvūs. Be to, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad varinių vamzdelių aukciono organizavimo ir vykdymo klausimai buvo įvertinti remiantis civilinės ir konkurencijos teisės šakų normomis, taip atkuriant pažeistas teises ir pritaikius kitokias teisinės atsakomybės formas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems asmenims.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, konstatavo, kad D. J. ir L. P., organizuodami ir vykdydami aukcioną, parengdami ir pasirašydami pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą su įmone „S“, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pirmiau aptartus veiksmus atliko pažeisdami jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas, panaudodami jiems suteiktus įgaliojimus prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį, nes aukcionas buvo organizuojamas apribojant kitų asmenų galimybes jame dalyvauti ir numatant, kad aukcioną laimės būtent įmonė „S“, iš anksto žinant, kad pirkimo–pardavimo sutartis bus vykdoma ne aukciono skelbime nurodytu būdu, o įmonei „S“ bus leista išvalyti vamzdelius (pašalinti radioaktyvias medžiagas iš jų) Elektrinės teritorijoje, taip siekiant turtinės naudos įmonei „S“, G. B. ir P. Z. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiais D. J. ir L. P. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Elektrinei.

20. Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje baudžiamąjį įstatymą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai pritaikė pirmosios instancijos teismas.

21. Apeliacinės instancijos teismas D. J. ir L. P. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi grindė tuo, kad D. J. nurodė L. P. suorganizuoti aukcioną, suprasdamas, kad vamzdeliai viršija išvežimui į užsienį leistinas normas, nurodė aukciono sąlygose nustatyti reikalavimą vamzdelius iš Elektrinės teritorijos išvežti nevalytus ir patvirtino šias aukciono sąlygas, o L. P. tokiomis sąlygomis organizavo 2014 m. rugpjūčio 11 d. aukcioną Elektrinėje (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 85 punktas). Tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados prieštarauja kitoms to paties teismo įrodytomis pripažintoms aplinkybėms, kad 2013 m. lapkričio mėn., siekiant efektyvinti Elektrinės veiklos procesus, Elektrinėje buvo kilęs poreikis realizuoti radioaktyviomis medžiagomis užterštus vamzdelius, atsisakant šių vamzdelių valymo Elektrinėje (tokios aplinkybės nurodytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18, 91 punktuose). Taigi, aukciono dėl radioaktyviomis medžiagomis užterštų vamzdelių pardavimo organizavimas ir paskelbimas atitiko Elektrinės interesus, todėl D. J., nurodydamas organizuoti aukcioną, L. P., aukcioną organizuodamas, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir prieš tarnybos interesus neveikė.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, aptarė ir užfiksuotą 2013 m. gruodžio 23 d. D. J. ir S. K. (nuosprendžio 20 punktas) bei 2014 m. kovo 25 d. L. P. ir O. Č. (nuosprendžio 21 punktas) bendravimą, kuriame užsimenama apie Vokietijos ir Austrijos įmones, turinčias perlydymo krosnis, bet šių duomenų neanalizavo ir nepateikė motyvų dėl jų įrodomosios reikšmės. Užfiksuotame bendravime minimas metalo lydymas yra vienas iš būdų, kuriuo panaikinamas metalo užterštumas radioaktyviomis medžiagomis, o tai atitiko Elektrinės poziciją, kad parduodami vario vamzdeliai iš Elektrinės turi būti išvežti neišvalyti (nepašalinus iš jų radiacijos).

23. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad ketinamų parduoti vamzdelių užterštumas radioaktyviomis medžiagomis buvo toks, jog jų nebuvo galima išvežti į Vokietiją ir ten perdirbti (Elektrinės darbuotojų K. G., S. K. parodymai, taip pat VATESI 2016 m. balandžio 11 d. rašte esantys duomenys (17 t., b. l. 6–9)). Užfiksuotuose L. P. pokalbiuose su O. Č. (2014 m. gegužės 25 d.) ir P. Z. (2014 m. birželio 1 d.) aptariama, kad dėl vamzdelių užterštumo radioaktyviomis medžiagomis jų išvežimas specialiu transportu bus labai brangus. Taip pat ir įmonė „S“ 2014 m. gruodžio 3 d. rašte, siekdama pagrįsti, kodėl sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti vykdoma jos pasiūlytu alternatyviu būdu, nurodė, kad į Vokietiją gabenant neišvalytus vamzdelius reikėtų įgyvendinti daug griežtesnius reikalavimus (12 t., b. l. 121–122; 15 t., b. l. 132–134). Taigi, tiek iki aukciono paskelbimo, tiek jam įvykus ir sudarius vario vamzdelių pirkimo–pardavimo sutartį vamzdelių išgabenimas į Vokietiją jų neišvalius iš esmės buvo galimas, bet, siekiant išvengti išaugusių pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo išlaidų, buvo pasirinkta pirkimo–pardavimo sutartį vykdyti aukciono skelbime nenurodytu būdu – išvalyti vamzdelius Elektrinės teritorijoje ir po to išgabenti kaip neradioaktyviąsias medžiagas. Dėl tokio sprendimo teisėtumo bus pasisakyta toliau.

24. Nagrinėjamoje byloje D. J. ir L. P. inkriminuota ir tai, kad parengtos vario vamzdelių aukciono sąlygos buvo diskriminuojančios kitus potencialius aukciono dalyvius ir ribojo konkurenciją, nes dalyvauti aukcione galėjo tik iš anksto vidinę Elektrinės informaciją turėję asmenys. Tačiau skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nedetalizuota, kokios būtent aukciono sąlygos diskriminavo kitus potencialius aukciono dalyvius. Tai, kad aukcionas buvo viešas ir visi galėjo juo domėtis, bandyti jame dalyvauti, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 91.2 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie vidinės Elektrinės informacijos atskleidimą pažymėtina, kad D. J. apie ketinamus parduoti radioaktyviomis medžiagomis užterštus vario vamzdelius pasakė G. B., o L. P. analogišką informaciją pateikė O. Č., tačiau tokio pobūdžio informacija šiuo atveju nelaikytina konfidencialia ar sudarančia komercinę paslaptį, jos atskleidimas nėra draudžiamas ir neteisėtas. Iš dalies galima sutikti, kad tokios informacijos žinojimas iki oficialaus aukciono paskelbimo suteikė tam tikrą pranašumą G. B. atstovaujamai įmonei „S“ – minėta, kad dar iki aukciono paskelbimo G. B. organizavo įmonės „S“ ir UAB „N“ sutarčių su radioaktyviomis medžiagomis užterštų vario vamzdelių perdirbėju sudarymą. Vis dėlto informacija apie parduodamų vario vamzdelių užterštumo radioaktyviomis medžiagomis lygius taip pat buvo nurodyta aukciono skelbime ir atskleista viešai. Kitos L. P. atskleistos informacijos (aukciono skelbimo projekto, aplinkybių apie aukciono sąlygų derinimą su D. J. ir aukciono skelbimo patvirtinimo) nėra pagrindo vertinti kaip užkirtusios kelią kitiems asmenims dalyvauti aukcione. Dėl šios dalies pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms.

25. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną iš kitų asmenų teisės dalyvauti aukcione apribojimų vertino ir nustatytą 12 kalendorinių dienų terminą dokumentams dėl dalyvavimo aukcione pateikti (nuosprendžio 38 punktas), tačiau kartu nustatė, kad, 2014 m. liepos 25 d. paskelbus aukcioną, juo pradėjo domėtis ir kiti asmenys (E. K., Ž. L., S. V., R. M., R. B.), kurie apklausti nenurodė, jog aukcione nedalyvavo dėl to, kad juos atkalbėjo L. P., ar dėl nustatyto per trumpo termino dokumentams pateikti. Nė vienas iš šių liudytojų taip pat nenurodė, kad toks terminas buvo per trumpas, priešingai, šių liudytojų vertinimu, terminas buvo įprastas tokiam aukcionui (nuosprendžio 37–38 punktai). Be to, pažymėtina, kad iš esmės tik vienintelis S. V. aktyviau domėjosi galimybe įsigyti parduodamus radioaktyviomis medžiagomis užterštus vario vamzdelius – klausė L. P., ar nebus galima šių vamzdelių kaip nors apdoroti prieš išvežant iš Elektrinės, ieškojo partnerių Vokietijoje. Ignoruodamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad toks terminas buvo dar viena iš L. P. nurodytų sąlygų, kuria buvo siekiama aukcioną potencialiems jo dalyviams pateikti kaip itin nepatrauklų ir sunkiai įvykdomą. Tokia teismo išvada yra deklaratyvi ir prieštarauja pirmiau aptartiems bylos įrodymams.

26. Vertinant nuteistųjų veiksmų teisėtumą dėl sutarties vykdymo alternatyviu būdu, yra svarbūs keli aspektai. Pirma, vario vamzdelių pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinimas alternatyviu būdu – juos išvalant Elektrinės teritorijoje ir išgabenant tik panaikinus jų užterštumą radioaktyviomis medžiagomis aukciono skelbime nebuvo nurodytas. Pagal 2014 m. liepos 25 d. skelbimą, radioaktyviomis medžiagomis užterštų vario vamzdelių pirkėjas juos turėjo išgabenti iš Elektrinės teritorijos, pasirūpinęs tam būtinais leidimais ir specialiu transportu. Antra, Elektrinės ir įmonės „S“ sudarytoje vario vamzdelių pirkimo–pardavimo sutartyje toks sutarties vykdymo būdas taip pat tiesiogiai nebuvo nurodytas – buvo apsiribota nuoroda į galimą alternatyvų sutarties vykdymo būdą. Dėl to, kokiu konkrečiu būdu bus vykdoma pirkimo–pardavimo sutartis, sutarta 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vykusio įmonės „S“ ir Elektrinės susirašinėjimo metu, šis susitarimas teisiškai įtvirtintas 2015 m. vasario 2 d. sudarius papildomą susitarimą. Trečia, kaip minėta, nuteistieji dar iki aukciono paskelbimo ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo derino savo veiksmus, susijusius su vario vamzdelių valymu Elektrinės teritorijoje, P. Z. rengė vamzdelių valymo technologiją, siekė išbandyti metalo kirpimo žirkles, ieškojo, kas galėtų atlikti vamzdelių valymo darbus, taip pat derino susitarimus dėl būsimo vario vamzdelių kaip metalo laužo perpardavimo. Todėl pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nuteistieji dar iki aukciono paskelbimo jau buvo sutarę vario vamzdelius išvalyti Elektrinės teritorijoje ir išgabenti tik panaikinus jų užterštumą nuo radioaktyvų medžiagų, apie tokią galimybę nenurodžius aukciono skelbime potencialiems aukciono dalyviams nebuvo atskleista visa reikšminga informacija, galėjusi turėti įtakos sprendimui dėl dalyvavimo aukcione priimti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai kaip neteisėtus vertino D. J. ir L. P. veiksmus organizuojant ir vykdant aukcioną, nenurodžius sąlygos apie galimą radioaktyviomis medžiagomis užterštų vamzdelių valymą Elektrinės teritorijoje, taip pat sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą, nustačius galimybę sutartį vykdyti skelbiant aukcioną nenurodytu būdu.

27. Vis dėlto, nors pirmiau nurodyti nuteistųjų veiksmai nevisiškai atitinka viešo aukciono vykdymo reikalavimus, bet sprendžiant, ar šie veiksmai laikytini nusikalstamais BK 228 straipsnio prasme, atsižvelgtina į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus bylose dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams.

28. Minėta, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tam turi būti nustatytas didelės žalos požymis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk2LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-296-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-296-511/2016">2K-296-511/2016</a>, 2K-61-689/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTU5NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-594/2023">2K-251-594/2023</a>). Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, privalu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>), taip pat kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Nors šie išaiškinimai pateikti bylose, kuriose buvo sprendžiama, ar veiksmai, atlikti vykdant viešuosius pirkimus, pripažintini nusikalstamais, bet jie taip pat aktualūs nagrinėjamoje byloje vertinant nuteistųjų veiksmus, atliktus vykdant viešą turto pardavimą – aukcioną.

29. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, apibrėžtas vien abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtNDg5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-489/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-489/2021">2K-16-489/2021</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-200-697/2023). Kasacinės instancijos teismo nutartyse taip pat pabrėžta, kad tokia praktika, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-316/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-316/2013">2K-316/2013</a>, 2K-125/2014, 2K-68-788/2021, 2K-47-648/2025 ir kt.).

30. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nustatyto didelės neturtinės žalos požymio yra nepagrįstos. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų (nuosprendžio 89 punktas), šios išvados grindžiamos deklaratyviais teiginiais, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, prieštarauja pirmiau aptartai teismų praktikai.

30.1. Didelės neturtinės žalos požymis apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje grindžiamas tuo, kad nuteistieji D. J. ir L. P. nesiekė, kad kuo naudingiau būtų parduotas Elektrinei priklausantis turtas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada turėtų būti siejama su nustatyta Elektrinei padaryta turtine žala pardavus vario vamzdelius netinkama (aiškiai per žema) kaina, tačiau tokia žala byloje nėra nustatyta, nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas turtinės žalos padarymas.

30.2. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad nustatyta pradinė vario vamzdelių pardavimo kaina yra per maža. Aukcione vario vamzdeliai buvo parduodami už nustatytą pradinę 2700 Lt už toną kainą. Ši kaina nustatyta remiantis Elektrinės Finansų departamento Finansų valdymo skyriaus parengta pažyma, atsižvelgiant į radioaktyviomis medžiagomis neužteršto vario metalo laužo vidutinę rinkos kainą (apie 14 000 Lt už toną) (iš esmės panašią – 15 Lt už kg – kainą nurodė ir kaip liudytojas apklaustas aukcionu besidomėjęs E. K.), vidutines sąnaudas, kurias patirtų Elektrinė, pati valydama vamzdelius nuo radioaktyvių medžiagų (11 000 Lt). Taigi, aukcione nustatyta pardavimo kaina yra skirtumas tarp radioaktyviomis medžiagomis neužteršto vario metalo laužo rinkos kainos ir užterštų vamzdelių išvalymo sąnaudų. Pagrindo daryti išvadą, kad pradinė vario vamzdelių pardavimo kaina buvo nustatyta netinkamai, nėra. Priešingai, yra nustatyta, kad neišvalytų vamzdelių pardavimas buvo pasirinktas siekiant produktyvesnės Elektrinės veiklos nutraukimo procedūros ir siekiant sumažinti Elektrinės patiriamas sąnaudas.

30.3. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad didelė žala valstybei pasireiškė tuo, jog Elektrinės darbuotojai kartu su kitais asmenimis siekė gauti papildomų pajamų realizuodami strateginę reikšmę turinčios Elektrinės turtą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nei D. J., nei L. P. nebuvo inkriminuota tai, kad jie siekė gauti asmeninės naudos. Byloje taip pat nenustatyta, kad jie gavo kokias nors pinigų sumas už vamzdelių pardavimą įmonei „S“. Nuteistiesiems inkriminuota, kad jie siekė turtinės naudos įmonei „S“, P. Z. ir G. B. Nors iš pirmiau aptartų aplinkybių ir matyti, kad organizuojant aukcioną buvo siekiama, kad jį laimėtų įmonė „S“, tačiau tai, kad D. J. ir L. P. buvo žinoma apie G. B. ir P. Z. susitarimus dėl tolesnio iš Elektrinės nupirktų vario vamzdelių kaip metalo laužo perpardavimo, byloje nebuvo įrodyta. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apsiribota tik byloje surinktų duomenų apie tolesnį vario vamzdelių kaip metalo laužo perpardavimą aptarimu: įmonė „S“, iš Elektrinės pirkdama vamzdelius (metalo laužą) po 2700 Lt (782 Eur) už toną, juos perparduodavo įmonei „M“ po 1110 Eur už toną, o ši įmonė dar perparduodavo įmonei „J. M.“ po 4260 Eur už toną (nuosprendžio 86 punktas). Tokie duomenys patvirtina tik tai, kad su G. B. ir P. Z. susijusios įmonės gavo pelno iš vario vamzdelių, kaip metalo laužo, perpardavimo (tikslų įmonės „S“ pelną galima būtų įvertinti tik nustačius, kiek buvo patirta sąnaudų įrengiant vamzdelių valymo technologinę liniją ir juos valant), bet ne tai, kad D. J. ir L. P. taip pat neva galėjo gauti pajamų iš tokio vamzdelių perpardavimo ar bent jau žinojo apie ketinimus kelis kartus perparduoti iš Elektrinės įsigytus vario vamzdelius. Kita vertus, aukciono laimėtojos įmonės „S“ siekis gauti pajamų ir (ar) pelno iš vamzdelių (jau išvalytų, pašalinus radioaktyvias medžiagas iš jų) perpardavimo yra paaiškinamas verslo požiūriu ir nėra nusikalstamas, jei tai nėra susiję su sąmoningu Elektrinės interesų pažeidimu (pavyzdžiui, nepateisinamai pigiai aukcione pardavus turtą).

30.4. Taigi, nors varinių vamzdelių aukcionas ir buvo organizuotas pažeidžiant viešo aukciono vykdymo reikalavimus, t. y. siekiant, kad jį laimėtų įmonė „S“, iš anksto žinant, kad šio aukciono pagrindu sudaryta vamzdelių pirkimo–pardavimo sutartis bus vykdoma aukciono skelbime nenurodytu būdu, t. y. vamzdeliai bus valomi Elektrinės teritorijoje, tačiau vertinant, ar dėl D. J. ir L. P. veiksmų galėjo kilti kaltinime nurodyti padariniai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog aukciono paskelbimas atitiko Elektrinės interesus, nes buvo kilęs realus poreikis parduoti radioaktyviomis medžiagomis užterštus vamzdelius. Tai, kad Elektrinės turtas buvo parduotas netinkama kaina, kad dėl turto pardavimo Elektrinei padaryta turtinė žala, kad nuteistieji D. J. ir L. P. iš to būtų gavę kokios nors naudos, byloje nenustatyta.

30.5. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje deklaratyviai nurodyta, kad tiek D. J., tiek L. P., eidami vadovaujamas pareigas valstybės įmonėje, veikė prieš Elektrinės interesus, pažeidė jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas. Dėl šios dalies apeliacinės instancijos teismas apsiribojo bendra nuoroda į pažeistus Elektrinės generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 14, 15, 19, 20, 21 punktus, Elektrinės Komercijos skyriaus vadovo pareigybės nuostatų 15.1, 15.4, 15.14, 15.20, 15.22, 15.23, 15.31, 15.32 punktus, bet taip ir neaptarė, kokios konkrečios pareigos ir kokiu būdu buvo pažeistos.

30.6. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad Elektrinės eksploatavimo nutraukimo programa yra finansuojama ir iš Europos Sąjungos lėšų, Elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų, Lietuvos Respublikos biudžeto skiriamų lėšų, todėl susidariusi situacija gali tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos atitinkamoms institucijoms kelti pagrįstų abejonių dėl įmonės veiklos skaidrumo, kas ateityje gali turėti lemiamą įtaką gaunant finansinę paramą Elektrinės eksploatacijos darbų nutraukimui finansuoti, vėlgi rėmėsi ne realia žala Elektrinės reputacijai ir veiklos finansavimui, o tik galima tikimybe tokiai žalai kilti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nagrinėjamas aukcionas įvyko 2014 metais, aplinkybės apie netinkamą aukciono organizavimą buvo paviešintos 2015 metais, bet iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo jokių apeliacinės instancijos teismo nurodytų tikėtinų padarinių taip ir nekilo.

30.7. Kiti skundžiamame nuosprendyje nurodyti padariniai (įstaigos vardo diskreditavimas, Elektrinės, kaip valstybės įstaigos, įvaizdžio visuomenėje sumenkinimas, nepasitikėjimo valstybės tarnautojais didinimas, dėl įvykių kilęs rezonansas), nenustačius kitų realų nuteistųjų D. J. ir L. P. veiksmų pavojingumą patvirtinančių aplinkybių, nėra pakankami didelei neturtinei žalai nagrinėjamoje byloje konstatuoti.

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjami klausimai dėl netinkamo aukciono organizavimo, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo buvo sprendžiami remiantis ir kitomis teisės šakomis (civilinės, konkurencijos). Pažeistos Elektrinės teisės ir teisėti interesai buvo apginti civilinio proceso tvarka pripažinus negaliojančiais sprendimą dėl įmonės „S“ pripažinimo 2014 m. rugpjūčio 11 d. radioaktyviomis medžiagomis užteršto vario metalo laužo aukciono nugalėtoja, Elektrinės ir įmonės „S“ sudarytą 2014 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2015 m. vasario 6 d. bei 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomus susitarimus, taip pat pritaikius vienašalę restituciją ir priteisus Elektrinei iš įmonės „S“ 89 237,51 Eur (šios aplinkybės aptartos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 91 punkte). Konkurencijos tarybos nutarimu buvo pripažinta, kad įmonė „S“ ir UAB „N“, dalyvaudamos Elektrinės organizuotame aukcione, susitarė dėl jame siūlytinos vamzdelių pirkimo kainos, taip iš anksto numatydamos aukcioną laimėtoją ir pažeisdamos Konkurencijos įstatymo nuostatas (šios aplinkybės aptartos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 67 punkte).

32. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytuose nuteistųjų veiksmuose nėra būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalys) požymio – didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis. Nors nuteistasis P. Z. kasacine tvarka neskundė apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, bet nustačius, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai turi įtakos kasacinio skundo nepadavusio asmens teisinei padėčiai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir dėl P. Z. (BPK 376 straipsnio 2 dalis).

33. Panaikinus skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl D. J., L. P., G. B., P. Z., K. N. ir O. Č. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų, kiti nuteistųjų gynėjų kasacinių skundų argumentai netenka teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.

34. Be to, palikus galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo tenkinti prokuroro kasacinio skundo, kuris susijęs su nusikalstamos veikos rezultato ir priemonių konfiskavimu.

Dėl non bis in idem principo ir esminių BPK 217 straipsnio 2 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų pažeidimo

35. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu L. P. ir O. Č. buvo nuteisti už tuos pačius veiksmus, dėl kurių Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė draudimo asmenį du kartus bausti už tą pačią veiką principą (lot. non bis in idem). Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatorių argumentais.

36. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek EŽTT, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-23-648/2021, 2K-208-719/2023 ir kt.). Taigi, iš aptarto reguliavimo matyti, kad dvigubo baudimo draudimo principas draudžia asmenį ne tik bausti, bet ir persekioti dėl to paties pažeidimo pakartotinai, jei pirmajame procese buvo priimtas galutinis sprendimas (išskyrus atvejus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių).

37. Nagrinėjamo klausimo kontekste tai reiškia, kad, kai įsiteisėja prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą, jis laikomas baigtu. Tačiau įstatymas nustato atvejus, kai prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąjį procesą gali būti panaikintas ir ikiteisminis tyrimas dėl tos pačios nusikalstamos veikos atnaujinamas.

38. Vienas iš aktualių šiai nagrinėjamai bylai ikiteisminio tyrimo atnaujinimo atvejų yra nustatytas BPK 217 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės, bylai išspręsti teisingai reikšmės turinčios aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. liepos 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-7-00005-15 dėl to, kad nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. kovo 15 d. iš Ignalinos atominės elektrinės kontroliuojamos teritorijos Komercijos skyriaus vadovas L. P., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, galimai neteisėtai išgabeno ir disponavo branduolinio kuro ciklo medžiaga – nenustatytu kiekiu 1-ojo bloko turboagregatų žemo slėgio K-16650 tipo kondensatorių šilumokaitinių vario-nikelio vamzdelių, kurie užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis ir viršijo besąlyginius (nekontroliuojamus) užteršimo lygius, juos paleidus į nekontroliuojamą apyvartą būtų sukeltas pavojus radiaciniam saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ir ekologinei sistemai. 2016 m. gegužės 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 25 straipsnio 2 dalyje ir BK 256 straipsnio 1 dalyje. Apie priimtą sprendimą buvo pranešta L. P., O. Č., taip pat P. Z. ir K. N.

40. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00414-14 metu paaiškėjo esminės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-7-00005-15. Remiantis šiuo tarnybiniu pranešimu, buvo priimtas 2017 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimas. Šiuo nutarimu 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir priimtas sprendimas šį ikiteisminį tyrimą atnaujinti, nes atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00414-14 metu paaiškėjo esminės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną.

41. Susipažinus su nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą turiniu, nustatyta, kad jis formuluojamas abstrakčiai, tik deklaratyviai nurodant, kad paaiškėjo esminės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime tokios aplinkybės nėra nei detalizuotos, nei atskirai konkrečiai įvardytos. Todėl vertintina, kad toks deklaratyvus sprendimo formulavimas, nesant faktinio pagrindo, apsiribojant tik įstatyme nurodytų aplinkybių perrašymu, yra ydingas ir pripažintinas netinkamu. Palyginus L. P. ir O. Č. pareikštus įtarimus padarius BK 256 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą, dėl kurio 2016 m. gegužės 19 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytą veikos pagal BK 256 straipsnio 1 dalį aprašymą, matyti, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą buvo patikslintas tik veikos padarymo laikotarpis ir pašalintas bendrininkavimo požymis.

42. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas nesant faktinio ir teisinio pagrindo, taip padarant esminius BPK 217 straipsnio 2 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų bei non bis in idem principo pažeidimus. Todėl L. P. ir O. Č. dėl kaltinimų pagal BK 256 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

43. Konstatavus, kad pakartotinis baudžiamasis procesas dėl neteisėto disponavimo radioaktyvių branduolinio kuro ciklo medžiagų turinčiais vario vamzdeliais įvyko ignoruojant byloje nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat pažeidžiant non bis in idem principo reikalavimus, kiti L. P. ir O. Č. gynėjų kasacinių skundų argumentai, susiję dėl BK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo taikymo, netenka teisinės reikšmės, dėl to paliekami nenagrinėti.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 4 punktais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį be pakeitimų.

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ramūno Pačebuto kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė