T. P. pagal BK 300 str. 3 d., 182 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-976/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30159-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7;

1.1.8.2; 1.2.14.5.2.5; 1.2.29.1.1; 1.2.29.1.3;

2.1.2.5; 2.1.2.7; 2.1.2.9; 2.1.2.11; 2.1.4.6.1;

2.1.14.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.1;

2.3.6.4.5.1; 2.8.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui (Sergejus Bekiš),

nuteistojo T. P. gynėjui advokatui Mindaugui Bliuvui,

nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovui advokatui Linui Kuprusevičiui,

civilinės ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovui advokatui Ruslanui Boiko,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Žydrūno Kungio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalių, kuriomis T. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį ir juridinis asmuo UAB „TIS“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, civilinės ieškovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovo advokato Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalių, kuriomis T. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, juridinis asmuo UAB „TIS“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, panaikintas pirmosios instancijos teismo priteistas civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas ir nepriteistas civilinės ieškovės išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas, bei Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atmetimo, nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus ir nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžių dalių, susijusių su UAB „TIS“ nuteisimu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį bei T. P. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti:

T. P. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė T. P. paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant T. P. paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

UAB „TIS“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį – 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė UAB „TIS“ paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant UAB „TIS“ paskirtą baudą sumokėti per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu civilinės ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro civilinis ieškinys atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kiekvieno nuteistojo (T. P. ir UAB „TIS“) priteista po 2995,43 Eur VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro išlaidoms, patirtoms už advokatų pagalbą, atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nuteistojo T. P. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo, nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, civilinės ieškovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovo advokato Ruslano Boiko apeliacinio skundo netenkinus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, ir T. P. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė T. P. paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.

Iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pašalinta aplinkybė, kad padarytos žalos neįmanoma atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria UAB „TIS“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį bei paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, ir UAB „TIS“ išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, nurodyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė UAB „TIS“ paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš T. P. ir UAB „TIS“ priteista po 2995,43 Eur iš kiekvieno VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro išlaidoms, patirtoms už advokatų pagalbą, atlyginti.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta nepriteisti iš nuteistųjų T. P. ir UAB „TIS“ 3993,00 Eur VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro naudai išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi: prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, civilinės ieškovės atstovo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų kasacinius skundus atmesti; civilinės ieškovės atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų kasacinius skundus atmesti; nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovo ir nuteistojo T. P. gynėjo, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, o UAB „TIS“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, padarydami labai didelę turtinę žalą, būtent:

1.1. T. P., būdamas UAB „TIS“ vienintelis akcininkas ir direktorius, atstovaudamas bendrovei ir veikdamas jos vardu ir interesais, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2018 m. spalio 15 d. ir ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 3 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB Šiaulių banko tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB Šiaulių banko 2018 m. spalio 22 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-00-SB-388936, išduotą garantijos gavėjai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir VšĮ ŠRATC), šioje garantijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad, pagal 2018 m. spalio 15 d. sudarytą prekių, paslaugų ir rangos pirkimo sutartį Nr. S-335 („Pusiau požeminių konteinerių įsigijimo bei pusiau požeminių konteinerių aikštelių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengimo statybos projekto parengimo paslaugos ir rangos darbai“), kurios kaina su PVM – 4 033 333,33 Eur, (toliau – ir Sutartis) su VšĮ ŠRATC, AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 177 400 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-00-SB-388936, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2019 m. spalio 23 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, nors tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos AB Šiaulių bankas neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC, šį žinomai netikrą dokumentą tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir ne anksčiau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė UAB „TIS“ buveinėje, po to šį netikrą dokumentą 2018 m. gruodžio 3 d. 9.37 val., naudodamasis daugiafunkciu įrenginiu „Canon MF8300C“, nuskenavo ir sukūrė skaitmeninę jo kopiją, šią kopiją iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 3 d. 9.54 val. išsiuntė kitiems elektroninio pašto vartotojams: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu tiksliau nenustatytu laikotarpiu, ne vėliau kaip nuo 2018 m. gruodžio 3 d. ir ne anksčiau kaip iki 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, šį netikrą dokumentą gabeno iš Kauno miesto, tiksliau nenustatytos vietos, iki VšĮ ŠRATC administracijos pastato, esančio Pramonės g. 15, Šiauliuose, ir ne anksčiau nei 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Pramonės g. 15-71, Šiauliuose, esančiose VšĮ ŠRATC administracijos tarnybinėse patalpose šį netikrą dokumentą panaudojo – tiesiogiai jį pateikdamas kaip tikrą dokumentą VšĮ ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovei E. R.;

1.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau nei 2019 m. spalio 16 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB Šiaulių banko tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB Šiaulių banko 2019 m. spalio 16 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-01-SB-389312, išduotą garantijos gavėjai VšĮ ŠRATC, šioje garantijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal Sutartį AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai – VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-00-SB-388936, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, nors tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos AB Šiaulių bankas neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC, šį žinomai netikrą dokumentą tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, laikė tiksliai nenustatytoje vietoje ir gabeno iš nenustatytos vietos iki VšĮ ŠRATC, administracinio pastato, esančio Pramonės g. 15, Šiauliuose, kur šį netikrą dokumentą panaudojo – 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiesiogiai pateikdamas kaip tikrą dokumentą VšĮ ŠRATC projektų priežiūros specialistei N. K.;

1.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 14 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas kompiuterinę techniką ir AB Šiaulių banko tipinį blanką, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą, realiai neegzistuojantį dokumentą – AB Šiaulių banko 2020 m. gruodžio 11 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-01-SB-389347, išduotą garantijos gavėjai VšĮ ŠRATC, šioje garantijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad pagal Sutartį AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai – VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-01-SB-389347, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašyti garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, su tekste įrašytais numeriais, kurie neatitinka banko suteikiamų garantijų numeracijos principų (banke nėra filialo Nr.,01‘, sandorio numeracijos seka yra pasenusi lyginant su garantijos suteikimo data), netikrame dokumente įrašęs tikrovės neatitinkančią informaciją – neteisingai nurodęs garantiją pasirašiusio asmens (banko darbuotojo) M. L. pareigas (2020 m. gruodžio 11 d. M. L. ėjo banko Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus grupės vadovo pareigas) ir šį dokumentą patvirtinęs suklastotu banko antspaudu – banko Kauno filialo spaudu, nors įprastai, pasirašydami garantijas, Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus darbuotojai analogiškus dokumentus tvirtina savo skyriaus spaudu, tai yra AB Šiaulių bankas tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos neišdavė ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC, šį žinomai netikrą dokumentą tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tiksliai nenustatytoje vietoje laikė ir 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, gabeno iš nenustatytos vietos Kaune iki pusiau požeminių konteinerių aikštelės, esančios Aido g. 43, Šiauliuose, kur šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo – 2020 m. gruodžio 15 d. tiesiogiai pateikė kaip tikrą dokumentą VšĮ ŠRATC projektų priežiūros specialistei N. K., taip apgaule UAB „TIS“ naudai išvengdamas labai didelės – 354 800 Eur – turtinės prievolės sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą VšĮ ŠRATC, kadangi, VšĮ ŠRATC 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai nutraukus Sutartį su UAB „TIS“ bei 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikus AB Šiaulių bankui reikalavimą per 7 darbo dienas išmokėti 354 800 Eur sumą dėl netinkamai vykdytų Sutarties sąlygų pagal 2020 m. gruodžio 11 d. išduotą garantiją Nr. G-01-SB-389347, paaiškėjo, kad garanto prievolė neegzistuoja, tokiais veiksmais VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui padarydamas didelę – 354 800 Eur turtinę žalą.

2. T. P. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o UAB „TIS“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį dėl to, kad sukčiavo, padarydami labai didelę turtinę žalą, būtent: T. P., būdamas UAB „TIS“ vienintelis akcininkas ir direktorius, turėdamas teisę atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, UAB „TIS“ vardu pasirašydamas 2018 m. spalio 15 d. Sutartį su VšĮ ŠRATC ir siekdamas šios sutarties įsigaliojimo, kuris privalomai siejamas su Sutarties 12 punkte nustatytu Sutarties įvykdymo užtikrinimu – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštu – dėl 354 800 Eur sumos, tačiau neradęs garanto ar laiduotojo, veikdamas bendra tyčia ir siekdamas suklaidinti VšĮ ŠRATC bei neteisėtai, siekdamas apgaule UAB „TIS“ naudai išvengti turtinės prievolės – sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra:

2.1. tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau nei 2018 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Šiaulių m., Pramonės g. 15-71, esančiose VšĮ ŠRATC administracijos tarnybinėse patalpose tiesiogiai pateikė VšĮ ŠRATC Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo tarnybos vadovei E. R. žinomai netikrą dokumentą – AB Šiaulių banko tipiniame blanke surašytą 2018 m. spalio 22 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-00-SB-388936, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai – VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 177 400 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-00-SB-388936, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašytos garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2019 m. spalio 23 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, nors AB Šiaulių bankas tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC;

2.2. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 16 d. ir ne vėliau kaip 2019 m. spalio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Šiaulių m., Pramonės g. 15, tiesiogiai pateikė VšĮ ŠRATC projektų priežiūros specialistei N. K. žinomai netikrą dokumentą – AB Šiaulių banko tipiniame blanke surašytą 2019 m. spalio 16 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-01-SB-389312, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-01-SB-389312, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, įrašytos garantijos gavėjo pareigos ir banko įsipareigojimai, garantijos galiojimo terminas iki 2020 m. gruodžio 15 d., garantijai taikomi įstatymai ir teisės aktai, ginčų sprendimo tvarka, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, nors AB Šiaulių bankas tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC;

2.3. tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, 2020 m. gruodžio 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Šiaulių m., Aido g. 42, pusiau požeminių konteinerių aikštelėje, tiesiogiai pateikė VšĮ ŠRATC projektų priežiūros specialistei N. K. žinomai netikrą dokumentą – AB Šiaulių banko tipiniame blanke surašytą 2020 m. gruodžio 11 d. Sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. G-01-SB-389347, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad AB Šiaulių bankas šioje garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjai VšĮ ŠRATC ne didesnę nei 354 800 Eur sumą per 7 darbo dienas, gavęs raštišką garantijos sąlygas atitinkantį garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, kuriame nurodytas garantijos Nr. G-01-SB-389347, yra patvirtinta, kad klientas neįvykdė ar įvykdė netinkamai Sutarties sąlygas, nurodant, kokios Sutarties sąlygos buvo neįvykdytos ar įvykdytos netinkamai, su suklastotu AB Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento Prekybos finansavimo skyriaus vadovo M. L. rankraštiniu parašu, su tekste įrašytais numeriais, kurie neatitinka banko suteikiamų garantijų numeracijos principų (banke nėra filialo Nr.,01‘, sandorio numeracijos seka yra pasenusi lyginant su garantijos suteikimo data), netikrame dokumente įrašęs tikrovės neatitinkančią informaciją – neteisingai nurodęs garantiją pasirašiusio asmens (banko darbuotojo) M. L. pareigas (2020 m. gruodžio 11 d. M. L. ėjo banko Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus grupės vadovo pareigas) ir šį dokumentą patvirtinęs suklastotu banko antspaudu – banko Kauno filialo spaudu, nors įprastai, pasirašydami garantijas, Prekybos finansavimo ir faktoringo skyriaus darbuotojai analogiškus dokumentus tvirtina savo skyriaus spaudu, tai yra AB Šiaulių bankas tokios Sutarties sąlygų vykdymo garantijos nebuvo išdavęs ir neįsipareigojo garantijoje nurodyta suma atsakyti VšĮ ŠRATC, taip apgaule UAB „TIS“ naudai išvengė labai didelės – 354 800 Eur – turtinės prievolės sumokėti Sutarties įvykdymo užtikrinimą VšĮ ŠRATC, kadangi, VšĮ ŠRATC 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienašališkai nutraukus Sutartį su UAB „TIS“ ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikus AB Šiaulių banko reikalavimą per 7 darbo dienas išmokėti 354 800 Eur sumą dėl netinkamai vykdytų Sutarties sąlygų pagal 2020 m. gruodžio 11 d. išduotą garantiją Nr. G-01-SB-389347, paaiškėjo, kad garanto prievolė neegzistuoja, tokiais veiksmais VšĮ ŠRATC padarydamas labai didelę – 354 800 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. ir UAB „TIS“ kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, padarė neteisingas, byloje surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas dėl jų kaltės.

3.1. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Sutartį tiekėjos įsipareigojo per Sutartyje nustatytą terminą pagal tiekėjų parengtą projektą ir pirkimo techninę specifikaciją Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įrengti 289 pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles ir sumontuoti jose numatytus 1290 vnt. pusiau požeminių konteinerių. Vykdant Sutartį buvo įrengta 96 vnt. aikštelių, jose sumontuoti 429 vnt. konteinerių. Buvo nustatyta, kad Sutartis vykdoma netinkamai (įrengti konteineriai turėjo defektų), todėl VšĮ ŠRATC vienašališkai nutraukė Sutartį. Nutraukusi Sutartį, VšĮ ŠRATC kreipėsi į AB Šiaulių banką dėl UAB „TIS“ suteiktos garantijos, kuri buvo reikalinga Sutarčiai užtikrinti ir kuri UAB „TIS“ direktoriaus T. P. buvo pateikta VšĮ ŠRATC, išmokėjimo (dėl 354 800 Eur sumos). AB Šiaulių bankas informavo VšĮ ŠRATC, kad 354 800 Eur pagal garantiją neišmokės, kadangi tokia garantija UAB „TIS“ niekada nebuvo išduota.

3.2. Kadangi nutraukus Sutartį liko neįrengtos 193 požeminių konteinerių aikštelės, kuriose turėjo būti sumontuotas 861 konteineris, VšĮ ŠRATC paskelbė naują viešąjį pirkimą ir sudarė pakeičiančiąją sutartį, kurios užbaigimas buvo brangesnis, nei būtų buvęs Sutarties su UAB „TIS“ ir partnerėmis užbaigimas, jei Sutartis nebūtų buvusi nutraukta dėl esminių Sutarties pažeidimų. Dėl paminėtų aplinkybių VšĮ ŠRATC kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl nuostolių atlyginimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu VšĮ ŠRATC ieškinys buvo tenkintas visiškai ir VšĮ ŠRATC solidariai iš UAB „TIS“, bendrovės „Zweva Environment BVBA“, UAB,,Helanas“ priteista 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 1457,33 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir po 2447,36 Eur už advokato pagalbą. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl UAB „TIS“ ir bendrovė „Zweva Enviroment BVBA“ VšĮ ŠRATC padengė VšĮ ŠRATC patirtus ir priteistus atlyginti nuostolius (17 t., b. l. 173–197; 18 t., b. l. 1–18, 44–46).

3.3. Pagal Sutarties 12.4 papunktį, jei tiekėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai, užsakovas pareikalauja sumokėti visą sumą ar jos dalį priklausomai nuo neįvykdytos Sutarties dalies vertės, kurią užtikrinimą išdavęs juridinis asmuo (garantas, laiduotojas) įsipareigoja sumokėti. Taigi matyti, kad VšĮ ŠRATC, nutraukusi Sutartį ir pasinaudojusi garantija, kaip tai buvo nustatyta Sutarties 12.4 papunktyje, būtų turėjusi teisę reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį (sudarius pakeičiančiąją sutartį), kurios nepadengė panaudota banko garantija. Tuo tarpu šiuo atveju VšĮ ŠRATC negalėjo pasinaudoti garantija, kadangi ji nebuvo išduota AB Šiaulių banko, todėl VšĮ ŠRATC naudai buvo priteista visa patirtų nuostolių suma, susidariusi dėl sutarčių kainų skirtumų, vadinasi, VšĮ ŠRATC žala buvo atlyginta visiškai.

3.4. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad T. P. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios ir tikslo sukčiauti, o priešingai – siekė sudaryti Sutartį su VšĮ ŠRATC ir ją vykdyti. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad jis siekė ne iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų veiksmų. Tai, kad T. P. siekė teisėtai vykdyti Sutartį, patvirtina aplinkybė, jog 2018 m. garantiją pusei garanto sumos UAB „TIS“ gavo iš užsienio šalies banko, be to, UAB „TIS“ ginčijo vienašališką Sutarties nutraukimą, siekė ją vykdyti ir toliau. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, to neginčija ir civilinė ieškovė VšĮ ŠRATC, UAB „TIS“ su partnerėmis vykdė ir iš dalies įvykdė Sutartį įrengdama 96 vnt. aikštelių, kuriose sumontuota 429 vnt. konteinerių.

3.5. Nagrinėjamu atveju nėra kliūčių konstatuoti Sutarties buvimą, nustatyti Sutarties šalis, o padaryta žala sėkmingai buvo atlyginta civilinės teisės priemonėmis, tai patvirtina, jog tarp VšĮ ŠRATC ir UAB „TIS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Todėl šiuo konkrečiu atveju turėtų būti remiamasi ultima ratio (baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė) principu.

3.6. Nusprendusi T. P. ir UAB „TIS“ išteisinti dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo, teisėjų kolegija iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad padarytos žalos neįmanoma atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ir peržiūrėjo nuteistiesiems paskirtas bausmes.

3.7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės ieškovės patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimo, pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys (PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai) patvirtina, jog VšĮ ŠRATC advokatų profesinei bendrijai „NOOR legal“ už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme iš viso sumokėjo 5990,85 Eur, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą iš viso sumokėjo 3993,00 Eur. Nors patirtos išlaidos pagrįstos dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė civilinės ieškovės civilinį ieškinį, o apeliacinės instancijos teisme T. P. ir UAB „TIS“ yra išteisinami pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, taip pat kadangi civilinė ieškovė savo pažeistas teises sėkmingai apgynė civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas neišieškomas iš T. P. ir UAB „TIS“.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ž. Kungys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria T. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o juridinis asmuo UAB „TIS“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl neteisingai įvertino T. P. ir UAB „TIS“ veiksmų pobūdį ir nepagrįstai juos išteisino dėl sukčiavimo. Apeliacinės instancijos teismo išvados nėra paremtos visapusišku nustatytų aplinkybių įvertinimu, buvo apsiribota tik gynybos pateiktais argumentais, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas aiškiai nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymo taikymo pažeidimų, įrodymų vertinimo klaidų, neįvertino visų įrodymų kaip visumos, nenurodė motyvų, kodėl įrodymus vertina kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad T. P. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios ir tikslo sukčiauti, o priešingai – siekė sudaryti Sutartį su VšĮ ŠRATC ir ją vykdyti, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis siekė ne iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų veiksmų, yra nepagrįsta. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis išimtinai tik T. P. parodymais ir gynybos apeliacinių skundų argumentais, neįvertinęs visų įrodymų kaip visumos. Dėl to teismas neteisingai vadovavosi ultima ratio principu ir priėmė neteisingą sprendimą išteisinti T. P. ir UAB „TIS“ dėl sukčiavimo.

4.3. Vertinant nuteistojo (išteisintojo) parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo (išteisintojo) paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pateikto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų asmenų, kurių suinteresuotumu dėl bylos baigties abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

4.4. Byloje yra neginčijamai įrodyta, kad UAB „TIS“ direktorius T. P. nerado garanto ar laiduotojo dėl 354 800 Eur sumos, tai patvirtina VšĮ ŠRATC, AB Šiaulių banko pateikti duomenys, liudytojų N. K., E. R., J. R.-O., M. L., R. V., R. M., R. G., G. K. parodymai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. P. turėjo tikslą suklaidinti VšĮ ŠRATC darbuotojus ir suvokė, kad pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo, t. y. netikras banko garantijas. T. P. veikoje buvo nustatyti būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai ir apgaulė, kuri šiuo atveju buvo esminė.

4.5. Apgaulė klastojant banko garantijas ir pateikiant jas kaip tikras buvo panaudota siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas bankui įvykdyti prievolę – išmokėti banko garantiją joje nustatytomis sąlygomis. Šiuo konkrečiu atveju banko garantija UAB „TIS“ galėjo būti išleista tik UAB „TIS“ deponavus bankui savo nuosavas lėšas ar panaudojus banko suteiktą kreditą. T. P. ir UAB „TIS“ šito neatliko – neįnešė į banką garantijoje nurodytos sumos ir nesudarė sutarties, kad būtų suteiktas kreditas dėl garantijos sumos. Banko garantija nebuvo išleista, ji tiesiog neegzistavo. Šiuo atveju garanto AB Šiaulių banko prievolė buvo suklastota, ir būtent dėl šių tyčinių kaltinamųjų veiksmų VšĮ ŠRATC prarado galimybę gauti garantijos sumą – 354 800 Eur.

4.6. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad T. P. net tris kartus panaudojo netikrus dokumentus, pateikdamas netikras banko garantijas, suvokdamas, kad Sutarties vykdymas stringa. Sutartis buvo ne kartą pratęsta ir, kiekvienu kartu pasibaigus vienos garantijos terminui, T. P. vėl pateikdavo netikras banko garantijas. Akivaizdu, kad šioje situacijoje T. P. suvokė, kad darbai stringa, pagaminti konteineriai neatitiko pirkimo sąlygų techninių specifikacijos reikalavimų, – šis faktas irgi nustatytas, ir būtent dėl to VšĮ ŠRATC nutraukė Sutartį. T. P. suprato, kad tokia prievolė – banko garantija – nebuvo sukurta, suprato, kad VšĮ ŠRATC negaus pagal banko garantijoje nustatytas sąlygas išmokos – 354 800 Eur sumos, nes žinojo, kad teikia netikras banko garantijas. Nustatyti visi nusikalstami veiksmai ir priežastinis ryšys tarp apgaulės ir veikos nustatymo, nes būtent nuteistojo T. P. apgaulė lėmė VšĮ ŠRATC suklaidinimą ir būtent ši apgaulė ir buvo turtinės prievolės išvengimo priežastis, todėl T. P. ir UAB „TIS“ veiksmai turi visus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo – sukčiavimo požymius.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas Sutarties 12.4 papunktį, visiškai neįvertino banko garantijos sąvokos, jos esmės ir požymių, padarė prieštaringas išvadas, tai iš anksto nulėmė neteisingas išvadas dėl sukčiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nebuvimo. Teismas nurodė, kad VšĮ ŠRATC, nutraukusi Sutartį ir pasinaudojusi garantija, kaip tai buvo nurodyta Sutarties 12.4 papunktyje, būtų turėjusi teisę reikalauti atlyginti likusią patirtų nuostolių dalį (sudarius pakeičiančiąją sutartį), kurios nepadengė panaudota banko garantija. Tačiau, kaip nurodė teismas, VšĮ ŠRATC negalėjo pasinaudoti garantija, kadangi ji nebuvo išduota AB Šiaulių banko, todėl VšĮ ŠRATC naudai buvo priteista visa patirtų nuostolių suma, susidariusi dėl sutarčių kainų skirtumų, vadinasi, VšĮ ŠRATC žala buvo atlyginta visiškai. Minėtos teismo išvados prieštarauja viena kitai. Šiuo atveju akivaizdu, kad civilinė ieškovė VšĮ ŠRATC negalėjo ginti pažeistos teisės įprastinėmis teisinėmis priemonėmis, nes garanto prievolė neegzistavo – ji buvo suklastota.

4.8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90, 6.93 straipsniuose yra įtvirtintos garantijos ir banko garantijos sąvokos. Minėtos CK normos patvirtina, kad banko garantija yra savarankiška turtinė prievolė, ji nepriklauso nuo pagrindinės prievolės. Nagrinėjamu atveju Sutarties 12 punkte nustatytas Sutarties įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantija – dėl 354 800 Eur sumos yra garanto įsipareigojimas, nepriklausė nuo Sutarties, kurios įvykdymui užtikrinti garantija turėjo būti išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės (ne)įvykdymo. Tai yra nepriklausoma garantija (garantija pagal pirmą pareikalavimą) – banko garantija, pagal kurią bankas (garantas) raštu įsipareigojo sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos, pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės. Šiuo atveju dėl 354 800 Eur sumos garanto įsipareigojimas – tai savarankiška garanto prievolė, kuri buvo suklastota, todėl dėl nusikalstamo pobūdžio veiksmų VšĮ ŠRATC neteko galimybės iš karto gauti garantijoje nurodytą sumą – 354 800 Eur, kurią tuo atveju, jeigu banko garantija būtų buvusi tikra, bankas būtų išmokėjęs VšĮ ŠRATC remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis, nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo ar neįvykdymo.

4.9. Teismų praktikoje pažymėta, kad nukentėjusiojo galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNS00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-25-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-25-495/2020">2K-7-25-495/2020</a>, 2K-26-495/2022, 2K-6-976/2023).

4.10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad VšĮ ŠRATC žala buvo visiškai atlyginta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, kuriuo VšĮ ŠRATC ieškinys buvo tenkintas visiškai ir VšĮ ŠRATC solidariai iš UAB „TIS“, bendrovės „Zweva Environment BVBA“, UAB,,Helanas“ priteista 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimo. Minėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc1LTM2OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-375-368/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-375-368/2023">e2-375-368/2023</a> buvo nagrinėjamas VšĮ ŠRATC ieškinys atsakovams UAB „TIS“, bendrovei „Zweva Environment BVBA“ ir UAB „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo. Ieškinys civilinėje byloje buvo pateiktas jau po to, kai šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2021 m. rugsėjo 1 d.) ir baudžiamojoje byloje 2022 m. vasario 10 d. pateiktas VšĮ ŠRATC civilinis ieškinys dėl UAB „TIS“ apgaule išvengtos turtinės prievolės – 354 800 Eur sumos, kuri turėjo būti išmokėta dėl netinkamai vykdomų Sutarties sąlygų. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė VšĮ ŠRATC įrodinėjo, kad dėl atsakovių UAB „TIS“, bendrovės „Zweva Environment BVBA“ ir UAB „Helanas“ neteisėtų veiksmų, netinkamai vykdžius Sutartį, ieškovei (VšĮ ŠRATC) Sutarties vykdymo darbai pabrango, ji patyrė 368 368,01 Eur be PVM žalą (su PVM 445 725,29 Eur) dėl pakeičiančiąja Sutartimi atliktų darbų pabrangimo ir prašė priteisti susidariusį kainų skirtumą solidariai iš atsakovių. Atsakovės nesutiko su pareikštu ieškiniu ir įrodinėjo, kad VšĮ ŠRATC jokios žalos nepatyrė ir savo nesąžiningais veiksmais pati didina žalą. Iš teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad atsakovės teigė, kad ieškovė VšĮ ŠRATC neįrodė, jog realiai patyrė žalos, t. y. kad pakeičiančiąja sutartimi pirkti darbai buvo atlikti ir ieškovė už juos atsiskaitė. Taigi, žalos faktas buvo neigiamas ir civiliniuose procesuose. Tik patenkinus ieškinį ir priteisus ieškovei VšĮ ŠRATC solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur, buvo pradėta laikytis gynybinės pozicijos baudžiamojoje byloje, kad jokia žala VšĮ ŠRATC nepadaryta, o savo teises VšĮ ŠRATC apgynė civiline tvarka.

4.11. Šiuo atveju būtent išteisintųjų veiksmais buvo pasunkintas pažeistų teisių atkūrimas. Kaip ir minėta, banko garantijoje nurodytą sumą – 354 800 Eur bankas būtų privalomai išmokėjęs VšĮ ŠRATC remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis, nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo ar neįvykdymo. Tačiau banko garantija nebuvo išleista, ji tiesiog neegzistavo. Šiuo atveju garanto AB Šiaulių banko prievolė buvo suklastota ir būtent dėl šių tyčinių T. P. ir UAB „TIS“ veiksmų VšĮ ŠRATC prarado galimybę iš karto gauti garantijos sumą – 354 800 Eur.

4.12. Byloje yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros pateikti duomenys, jog tuo atveju, jei teismo būtų įrodyta, kad buvo suklastota sutarties įvykdymo garantija, Agentūra, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, 2.2 lentelės 22 punktu (viešojo pirkimo klastojimas (kurį nustatė konkurencijos ir (arba) kovos su karteliais tarnyba, teismo arba kita kompetentinga įstaiga)), įvertinusi pažeidimo sunkumą, galėtų pritaikyti 10, 25 arba 100 proc. finansinę korekciją, kuri būtų susigrąžinama iš projekto vykdytojo (5 t., b. l. 4–26). Todėl žalos atlyginimo klausimas VšĮ ŠRATC yra aktualus ir dabar.

4.13. Nagrinėjamu atveju T. P. parodymai, gynėjo ir UAB „TIS“ atstovo advokato apeliaciniuose skunduose bei bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad padarytos veikos nėra civilinių teisinių santykių reguliavimo dalykas, nes jos pasižymi pavojingumu, jomis buvo pažeisti valstybės saugomi teisiniai gėriai, padaryta didelė turtinio pobūdžio žala juridiniam asmeniui, šios žalos neįmanoma atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taip pat nustatyta akivaizdi suklastotų banko garantijų pagaminimo ir panaudojimo sukelta grėsmė teisinei tvarkai ir visuomenės interesams, ir tai patvirtina, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, kurių požymiai atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimų sudėtis.

5. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės VšĮ ŠRATC atstovas advokatas R. Boiko prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, t. y.: 1) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria T. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o juridinis asmuo UAB „TIS“ išteisintas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 3 dalį; 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš T. P. ir UAB „TIS“ po 2995,43 Eur VšĮ ŠRATC išlaidų, patirtų už advokatų pagalbą, atlyginimo (už atstovavimo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme); 3) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nepriteista iš T. P. ir UAB „TIS“ VšĮ ŠRATC naudai 3993,00 Eur išlaidų, patirtų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, priteisiant iš T. P. ir UAB „TIS“ po 1996,50 Eur viešajai įstaigai ŠRATC išlaidų už advokatų pagalbą atlyginimo. Taip pat kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo netenkintas VšĮ ŠRATC apeliacinis skundas dėl 354 800 Eur sumos civilinio ieškinio priteisimo, ir perduoti šią bylos dalį (dėl pareikšto civilinio ieškinio) iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti VšĮ ŠRATC patirtų išlaidų už advokato paslaugas, susijusias su kasacinio skundo rengimu ir atstovavimu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti pakeistas dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 331 straipsnio, 106 straipsnio 2 dalies pažeidimų, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, duomenų neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams) ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 3 dalies), o dėl dalies dar ir perduotas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.2. Remiantis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>, 2K-56-696/2018, 2K-12-654/2023), kasatorius gali ginčyti asmens išteisinimą, jei tas išteisinimas susijęs su civiliniu ieškiniu ir sietinas su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu bei padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu T. P. ir UAB „TIS“ pagal BK 182 straipsnio 3 dalį išteisinti nepagrįstai, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, kurie susiję su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, civilinė ieškovė prašo ne vien tik priimti procesinius sprendimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, bet ir pakeisti skundžiamą sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria T. P. ir UAB „TIS“ buvo išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas BK 182 straipsnio 3 dalį, padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą, suponuojančią netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Be to, jis netinkamai įvertino proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus ir, vertindamas juos, padarė klaidų dėl jų turinio, tai ir suponavo esminį BPK pažeidimą.

5.4. Byloje susiklosčiusi situacija, kai nuteistojo T. P. buvo pagaminti ir panaudoti netikri dokumentai, visiškai atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-225-303/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021, 2K-197-719/2022), patvirtinančią, kad šiuo atveju apgaulė buvo esminė, reikšminga ir be teisėsaugos institucijos įsikišimo nebuvo galimybės ne tik kad atskleisti šiuos faktus, bet ir surinkti visą įrodomąją medžiagą.

5.5. Apgaulės esmingumą lemia ir kiti papildomi veiksniai:

5.5.1. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi ne tik VšĮ ŠRATC, bet ir AB Šiaulių bankas, o tai patvirtina, kad pažeistas teises bandė ginti ne vienas subjektas, o du.

5.5.2. UAB „TIS“ neturėjo pakankamai lėšų nei joms deponuoti, nei kredito linijai atidaryti, kad būtų gauta banko garantija dėl Sutartyje nurodytos sumos. Patikrinti finansiniai įmonės pajėgumai, apklausta UAB „TIS“ finansinę apskaitą tvarkiusi darbuotoja patvirtino šiuos teiginius. Taigi, vienintelis būdas, kad Sutartis nebūtų nutraukta ir toliau būtų vykdoma, liko netikrų banko garantijų pateikimas, tai ir buvo atlikta nuteistojo T. P. aktyviais veiksmais.

5.5.3. Netikros garantijos pateikimas lėmė galimybę UAB „TIS“ pradėti ir tęsti darbus, kurių vertė, t. y. Sutarties kaina, sudarė virš 4 000 000 Eur.

5.5.4. Netikrų garantijų pateikimas laikytinas esminiu visame šiame procese, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra gali atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pareikalauti grąžinti ne tik jau panaudotas Europos Sąjungos lėšas, bet ir kitas lėšas, kurios buvo skirtos šiam finansavimui – suma virš 9 000 000 Eur. Todėl VšĮ ŠRATC padaryta labai didelė žala.

5.5.5. Civiline tvarka negalima išspręsti šio pažeidimo, kadangi buvo padaryta nusikalstama veika. Civiline tvarka nėra pagrindo pareikšti ieškinio bankui, nes jis kategoriškai nurodo, kad tokios garantijos neišdavė UAB „TIS“. Todėl savo teises VšĮ ŠRATC gali apginti tik šiame baudžiamajame procese, kadangi žala VšĮ ŠRATC padaryta ne bet kokiais, o nusikalstamais veiksmais.

5.5.6. UAB „TIS“ ir jai vadovavęs T. P. žinojo, kad pagal su VšĮ ŠRATC pasirašytą Sutartį nebus galimybės pristatyti Sutartyje nurodytų prekių – jų pristatytos prekės neatitiks pirkimo dokumentų, jų specifikacijos (prekių gamybai buvo naudojamos netinkamos medžiagos arba netinkamas gamybos technologinis procesas, arba netinkamos gaminio (prekės) liejimo formos, tai lėmė įrengiamų konteinerių deformaciją jau pradiniame jų įrengimo etape), o ši aplinkybė jau sietina su apgaulės esmingumu ir civilinių santykių imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76-788/2020">2K-76-788/2020</a>, 2K-27-788/2021).

5.6. Vien tas faktas, kad yra priimti tam tikri teismų sprendimai civilinio proceso tvarka, nereiškia, jog nukentėjusiesiems nėra pasunkinta galimybė ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNS00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-25-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-25-495/2020">2K-7-25-495/2020</a>). Šioje byloje nustatyta priešingai, pasunkinimas (pažeistų teisių gynimo būdas civilinėmis teisinėmis priemonėmis) akivaizdus, realus ir pagrįstas bylos duomenimis, taigi ir apgaulė buvo esminė, lemianti baudžiamosios atsakomybės taikymą.

5.7. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas teiginys, tariamai panaikinantis baudžiamųjų santykių buvimą nagrinėjamu atveju, t. y. UAB „TIS“ aktyvūs veiksmai, susiję su vienašališku Sutarties nutraukimu (vienašališko Sutarties nutraukimo ginčijimas teisme), negali būti laikomi pagrindu, paneigiančiu nusikalstamos veikos padarymą.

5.8. Gausioje teismų praktikoje nėra išskirtas toks veiksnys, panaikinantis sukčiavimo buvimą, jei kaltininkas ginčija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nusikalstamą sandorį, kurį jis pats ir atliko arba nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie tokio sandorio įgyvendinimo. Be to, ši sutartis VšĮ ŠRATC buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. dar iki atliktų nusikalstamų veiksmų paaiškėjimo momento. Todėl VšĮ ŠRATC ir ėmėsi pirminių Sutartyje nurodytų veiksmų, kuriems nepritarė UAB „TIS“, reikšdama ieškinį, – nutraukė Sutartį ir kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu į AB Šiaulių banką, prašydama sumokėti 354 800 Eur sumą pagal Sutarties sąlygų vykdymo garantiją, tačiau gavo banko patvirtinimą, kad AB Šiaulių bankas nėra išdavęs UAB „TIS“ jokių Sutarties sąlygų vykdymo garantijų, o nurodytos garantijos yra klastotės. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo minimas UAB „TIS“ tariamas aktyvus elgesys buvo sietinas iš tikrųjų ne su civiliniais santykiais, o su nusikalstamų padarinių slėpimu ir tai patvirtinančių faktų atitolinimu nuo būsimojo baudžiamojo persekiojimo.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad T. P. siekė teisėtai vykdyti Sutartį, nes 2018 m. garantiją dėl pusės sumos UAB „TIS“ gavo teisėtai, iš užsienio šalies banko.

5.10. Sutarties 12 punkte „Sutarties įvykdymo užtikrinimas“ nurodyta, kad Sutarties įvykdymas užtikrinamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija ar kredito unijos garantija, ar draudimo bendrovės laidavimo raštu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo vertė – 354 800 Eur suma. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad ši Sutartis įsigalioja nuo tada, kai yra pasirašoma ir tiekėjas pateikia tinkamą Sutarties įvykdymo užtikrinimą, bei gavus pritarimą iš įgyvendinančiosios institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros) dėl sutarties pasirašymo. Pasirašius Sutartį, UAB „TIS“, privalėdama vykdyti Sutarties reikalavimus, nes viešojo pirkimo sutartis priešingu atveju neįsigaliotų, pateikė netikrą AB Šiaulių banko išduotą 2018 m. spalio 22 d. sutarties sąlygų vykdymo garantiją (dėl 177 400 Eur sumos) ir tikrą „BNP Paribas Fortis CS Bank Guarantees Antwerp“ banko 2018 m. lapkričio 13 d. sutarties sąlygų vykdymo garantiją (dėl 177 400 Eur sumos) (177 400 Eur + 177 400 Eur = 354 800 Eur).

5.11. Remiantis teismų praktika, sukčiavimui padaryti neturi įtakos, ar kaltininkas, siekdamas apgaule gauti turtą, suklastoja (pagamina) visus dokumentus, arba bent jų dalį. Esminis momentas, atribojantis jį nuo civilinio delikto, – tai apgaulės esmingumas, kuris įžvelgtinas per kaltininko pateiktus dokumentus, jų pobūdį ir svarbą. Kadangi Sutartis nebūtų įsigaliojusi, jei nebūtų pateikta banko garantija dėl visos sumos, tai nuteistojo T. P. apgaulė nagrinėjamu atveju buvo esminė, o jo tarpinis veiksmas – tikros garantijos gavimas dėl pusės sumos – nepašalina jo nusikalstamų ketinimų sukčiauti.

5.12. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad, pasirašius Sutartį su VšĮ ŠRATC, T. P. pagamino ir vėliau pateikė netikrą dokumentą – banko garantinį raštą tam, kad ši Sutartis įsigaliotų ir UAB „TIS“ galėtų gauti finansavimą (4 033 333,33 Eur) Sutartyje nurodytiems darbams atlikti ir prekėms pristatyti. Nepateikus banko garantinio rašto, Sutartis neįsigaliotų. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, T. P., suprasdamas, kad pagal šią sutartį pristatytos prekės neatitiks specifikacijos (prekių gamybai buvo naudojamos netinkamos medžiagos arba netinkamas gamybos technologinis procesas, arba netinkamos gaminio (prekės) liejimo formos, tai lėmė įrengiamų konteinerių deformaciją jau pradiniame jų įrengimo etape), pagamino ir vėliau pateikė dar dvi netikras garantijas. Tokiu būdu T. P. ir UAB „TIS“ apgaule išvengė turtinės prievolės – 354 800 Eur sumos, kuri turėjo būti išmokėta dėl netinkamai vykdomų Sutarties sąlygų. Todėl UAB „TIS“ atsakingų asmenų (jos vadovo T. P.), pateikusių netikras garantijas, taikoma apgaulė buvo esminė, kildinama iš nusikalstamų tikslų (sukčiauti).

5.13. Visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad civilinei ieškovei VšĮ ŠRATC žala buvo atlyginta. Šiuo atveju teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir, vertindamas juos, padarė klaidų dėl jų turinio, tai suponavo ir esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

5.14. Civilinės ieškovės atstovas pateikė teismui pridėti prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos VšĮ ŠRATC 2023 m. birželio 12 d. ieškinį atsakovams UAB „TIS“, Belgijoje registruotai bendrovei „Zweva Environment BVBA“ ir UAB „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc1LTM2OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-375-368/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-375-368/2023">e2-375-368/2023</a>, kuriuo buvo patenkintas VšĮ ŠRATC ieškinys UAB „TIS“, Belgijoje registruotai bendrovei „Zweva Environment BVBA“ ir UAB „Helanas“ ir priteistas VšĮ ŠRATC solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. procesinės palūkanos. Taip pat pateikė pridėti prie bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxNS05MTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-215-912/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-215-912/2024">e2A-215-912/2024</a>, kuria buvo atmesti UAB „TIS“ ir UAB „Helanas“ apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo.

5.15. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad VšĮ ŠRATC kreipėsi į teismą ir sprendimai buvo priimti dėl visiškai kitokių aplinkybių, kurios nesusijusios su šia baudžiamąja byla ir jos nagrinėjimo dalyku.

5.16. Civilinės bylos dalyką, kurioje sprendimas įsiteisėjo, sudarė Sutarties užbaigimo kainos pabrangimas. CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo ir kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Atitinkamai VšĮ ŠRATC kreipėsi į teismą, prašydama priteisti nuostolius, kylančius iš Sutarties (jos dalies) ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo.

5.17. Šie dokumentai civilinės ieškovės buvo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, norint paneigti gynybos nurodomas aplinkybes, tariamai panaikinančias šio baudžiamojo proceso nepagrįstumą, t. y., gynybos nuomone, esant civilinėje byloje patenkintam ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo, baudžiamojoje byloje negalėtų būti vertinamas nei šis civilinis ieškinys, nei taikoma baudžiamoji atsakomybė kaltininkams, nes šis klausimas jau išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

5.18. Taigi, baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas neįsigilino į esamą situaciją, pateiktus procesinius sprendimus ir, kalbėdamas apie civilinio ieškinio atmetimo pagrindimą, padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių taikymo klaidą, nurodydamas būtent dėl nuostolių, vėliau atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties vykdymo, atlyginimo, kad šie nuostoliai susiję tik su Sutarties užbaigimo kainos pakilimu, t. y. pagrindinės ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumu, ir jie (nuostoliai) jokiu būdu neapima šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, jo dalyko ir pagrindimo, kildinamo iš nuteistųjų nusikalstamomis veikomis padarytos žalos. Todėl teismo nurodytos išvados, kad civilinei ieškovei atlyginta nusikaltimu padaryta žala ir kad ši žala tapati nuostoliams dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, yra neteisėtos ir yra padarytos netinkamai įvertinus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus bei padarius klaidų dėl jų turinio, tai ir suponuoja esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir netinkamo baudžiamo įstatymo (BK 182 straipsnio) (ne)taikymo apraiškas.

5.19. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais skundų argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tik deklaratyvus pritarimas pirmosios instancijos teismo sprendimui, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius skundų argumentus, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91; 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Rostomashvili prieš Gruziją, peticijos Nr. 13185/07, § 55).

5.20. Apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, pažeidė pirmiau nurodytas BPK nuostatas, įskaitant BPK 331 straipsnį, nesilaikė EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.

5.21. Civilinės ieškovės apeliacinis skundas buvo grindžiamas teisiniais argumentais, susijusiais: su netinkama civilinio ieškinio išsprendimo forma – civilinio ieškinio atmetimu ir su aplinkybėmis, susijusiomis su nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio įtaka nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir būsimo civilinio ieškinio priteisimui, kai surašomas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas iš esmės nieko nepasisakė.

5.22. Kalbant apie pirmosios instancijos teismo parinktą civilinio ieškinio išsprendimo formą – civilinio ieškinio atmetimą, dėl kurios nieko nepasisakė Šiaulių apygardos teismas, paminėtina, kad BPK 107 straipsnis nustato, kad kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

5.23. CPK 293 straipsnis detalizuoja bylos nutraukimo pagrindus. Pagal šį straipsnį, teismas, be kita ko, nutraukia civilinę bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (3 punktas).

5.24. Taigi, jei pirmosios instancijos teismas manė, kad žala, kuri sudaro VšĮ ŠRATC pareikšto civilinio ieškinio dalyką baudžiamojoje byloje, jau yra priteista kitais teismo sprendimais civilinėse bylose, t. y. faktiškai jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir ši žala yra atlyginta, jis privalėjo spręsti ne civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, atmetimo klausimą, o, remdamasis BPK 113 straipsniu, CPK 293 straipsniu, pradėto proceso dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukimo klausimą. Tačiau šiuo atveju nėra CPK 293 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių atlikti tokį veiksmą (civilinė ieškovė nėra atsisakiusi civilinio ieškinio, tarp šalių nėra sudaryta taikos sutartis, o teismo minimas tariamas žalos, kuri sudaro VšĮ ŠRATC pareikšto civilinio ieškinio dalyką, atlyginimo priteisimas kitais teismo sprendimais civilinėse bylose neatitinka bylos faktinių aplinkybių).

5.25. Kita vertus, remiantis BPK 112 straipsnio 4 dalimi, jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Ši pirmosios instancijos teismo pritaikyta įstatymu įtvirtinta nuostata – civilinio ieškinio atmetimas, susijusi su esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, nagrinėjamu atveju teismo skundžiamame nuosprendyje esant įrodytoms faktinėms aplinkybėms (nuteistųjų neteisėtiems veiksmams, kaltei, turtinei žalai, priežastiniam ryšiui), vienareikšmiškai lemiančioms kaltininkų civilinės atsakomybės buvimą, pašalina civilinio ieškovo galimybę pareikšti ieškinį nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir civilinio proceso tvarka, taip šiurkščiai pažeidžiant nukentėjusio asmens teisėtus lūkesčius, o tai yra neteisėta.

5.26. Kitos civilinės ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos teisinės aplinkybės, dėl kurių nieko nepasisakė apeliacinės instancijos teismas, buvo susijusios su nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio įtaka nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir būsimo civilinio ieškinio priteisimui, kai surašomas apkaltinamasis nuosprendis.

5.27. Galiojantis teisinis reguliavimas (BPK 115 straipsnis) nustato, kad esant pareikštam civiliniam ieškiniui, kuris tiesiogiai susijęs su nusikalstama veika padaryta žala, kuri yra ir kvalifikuojamasis nusikalstamų veikų požymis, neatsiejamai susijęs su kaltininkui pateiktu kaltinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui privalu išspręsti pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Šiuo atveju civilinis ieškinys tiesiogiai susijęs su kvalifikuojamuoju nusikalstamos veikos (tiek sukčiavimo, tiek dokumentų suklastojimo) požymiu, lemiančiu didesnį kaltininko pavojingumo laipsnį, tai teismui buvo privalu tiktai tenkinti byloje nukentėjusiojo ar civilinės ieškovės pareikštą civilinį ieškinį, nes priešingu atveju būtų padaryta teisės taikymo klaida. Teismas galėtų atmesti civilinį ieškinį, jei jis nesusijęs su nusikalstamos veikos požymiais, pavyzdžiui, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo arba nepriteisti ar sumažinti priteistiną turtinės žalos sumą, jei civilinis ieškinys ir jo dalykas tiesiogiai nesusijęs su nusikalstamos veikos sudėties požymiais, pavyzdžiui, civilinio ieškinio dalykas nėra nusikalstamos veikos kvalifikuojamasis požymis, prašomas priteisti žalos atlyginimas yra nutolęs nuo nusikaltimu padarytos žalos ir pan.

5.28. Tiek T. P., tiek UAB „TIS“ buvo kaltinami dviejų nusikalstamų veikų, padarytų per idealiąją sutaptį, – kvalifikuotojo sukčiavimo ir kvalifikuotojo dokumentų suklastojimo – padarymu. Tiek vienos, tiek kitos nusikalstamos veikos sudėtys materialiosios, reikalaujančios pasekmių buvimo. Nors apeliacinės instancijos teismas ir išteisino T. P. bei UAB „TIS“ dėl kvalifikuotojo sukčiavimo, tačiau buvo paliktas šių asmenų nuteisimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

5.29. Kadangi civilinis ieškinys buvo grindžiamas dviejų nusikalstamų veikų padaryta turtine žala, o apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad civilinio ieškinio dalykas – 354 800 Eur suma – yra ir nusikalstamos veikos, atskleistos per dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo veikos prizmę, privalomas ir kvalifikuojamasis požymis ir ši žala buvo padaryta būtent VšĮ ŠRATC, todėl, priimant skundžiamą nuosprendį, esant įrodytoms civilinės atsakomybės sąlygoms (nuteistųjų neteisėtiems veiksmams, kaltei, turtinei žalai, priežastiniam ryšiui), apeliacinės instancijos teismas privalėjo visiškai tenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, neatsiejamai susijusį su padaryta nusikalstama veika, atskleista per privalomą didelės žalos požymį (BK 300 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė civilinės ieškovės apeliacinį skundą iš esmės susiedamas šią žalą tik su sukčiavimo buvimu, kuris, teismo vertinimu, nepasitvirtino, taip padarydamas esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą.

5.30. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 106 straipsnio 2 dalies pažeidimą, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį

5.31. Teismų praktikoje nurodoma, kad, priteisiant išlaidų, patirtų už advokato paslaugas, atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-788/2024">2K-105-788/2024</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LTc4OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105-788/2024">2K-105-788/2024</a>).

5.32. Civilinės ieškovės atstovas, siekdamas išlaikyti proporcingumo principo įgyvendinimą, neprašė priteisti visų bendrovės patirtų išlaidų ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo metu atlyginimo, neįtraukdamas į jas dalies surašytų prašymų, įvykusių posėdžių, atliktų proceso veiksmų, raštu surašytos baigiamosios kalbos, tačiau prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti atlyginti bendrovės išlaidas, patirtas už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo metu (5990,85 Eur sumą). Šias išlaidas civilinės ieškovės atstovas grindė pakankamai ilga baudžiamojo proceso trukme, proceso veiksmais, kuriuose dalyvavo civilinės ieškovės atstovas, bylos sudėtingumu, parengtų procesinių dokumentų skaičiumi, jų apimtimi, civilinės ieškovės atstovo aktyviu dalyvavimu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal civilinės ieškovės pareiškimą.

5.33. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, civilinė ieškovė prašė priteisti jos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, atlyginimą. Byloje buvo pateikti duomenys – PVM sąskaitos faktūros, banko pavedimai patvirtina, kad VšĮ ŠRATC advokatų profesinei bendrijai „NOOR legal“ už suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme iš viso sumokėjo 3993,00 Eur.

5.34. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ne vien tik nepriteisė civilinės ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, atlyginimo, bet ir neteisėtai panaikino apylinkės teismo sprendimą dėl civilinei ieškovei priteistų 5990,85 Eur už atstovavimo paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

5.35. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas ne pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį – sukčiavimą, o pagal kelis straipsnius, įskaitant ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Pareiškimą pateikė ne tik AB Šiaulių bankas, bet ir civilinė ieškovė, kuri šioje byloje teikė civilinį ieškinį, prašė prokuratūros atlikti daugelį ikiteisminio tyrimo veiksmų, teikė policijos prašomus dokumentus, aktyviai dalyvavo kiekviename teisiamajame posėdyje, rengė procesinius dokumentus, t. y. aktyviai dalyvavo visame baudžiamajame procese.

5.36. Todėl visiškai nesuprantama, kaip vienos veikos, kuri buvo padaryta per idealiąją sutaptį su kita veika, pašalinimas iš kaltinimo automatiškai panaikina civilinės ieškovės patirtas išlaidas, kurios buvo susijusios su visu procesu, o ne su konkrečia nusikalstama veika. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas, neteisingai taikydamas ir aiškindamas įstatymą bei susiedamas civilinės ieškovės patirtas išlaidas vien tik su civilinio ieškinio išsprendimu ir vienos veikos pašalinimu iš kaltinimo, nors dėl kitos veikos liko apkaltinamasis nuosprendis, ir civilinės ieškovės indėlis į šios veikos atskleidimą nebuvo sumenkintas ar paneigtas viso proceso metu. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų apeliaciniai skundai buvo tenkinti tik iš dalies – nuteisimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį buvo paliktas kaip pagrįstas. Dėl šios veikos civilinė ieškovė neteikė apeliacinio skundo, tačiau aktyviai dalyvavo apeliaciniame procese, įrodydama nuteistųjų argumentų, tariamai paneigiančių dokumentų klastojimo faktus, nepagrįstumą. Todėl vien tik ši aplinkybė yra esminė, sprendžiant klausimą dėl civilinės ieškovės patirtų išlaidų tiek pirmosios instancijos teismo metu, tiek apeliaciniame procese pagrįstumo.

6. Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas M. Bliuvas ir nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovas advokatas L. Kuprusevičius kasaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais ir šią baudžiamosios bylos dalį T. P. ir juridiniam asmeniui UAB „TIS“ nutraukti. Kasatoriai, kurių skunduose išdėstyti analogiški argumentai, nurodo:

6.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, T. P. ir UAB „TIS“ pripažindami kaltais dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 300 straipsnio 3 dalį), esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Šie teismų padaryti pažeidimai yra esminiai, nes nurodytų BPK nuostatų ir jose įtvirtintų reikalavimų nepaisymas suvaržė įstatymų garantuojamas nuteistųjų teises bei sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos.

6.3. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, jog aptariamos AB Šiaulių banko garantijos buvo netikros (suklastotos). Vis dėlto baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-697/2022">2K-212-697/2022</a>).

6.4. Nagrinėjamu atveju UAB „TIS“ ir T. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl dokumentų pagaminimo ir disponavimo netikrais dokumentais grindžiant tik prielaida ir spėjimu, kad garantijas galėjo pagaminti tik T. P., po to jis jas laikė, gabeno ir panaudojo pateikdamas VšĮ ŠRATC darbuotojoms.

6.5. Kaip matyti iš teismų nuosprendžių, UAB „TIS“ ir T. P. kaltė buvo grindžiama šiomis aplinkybėmis: Lietuvoje veikiančių bankų atsakymais, kad UAB „TIS“ dėl banko garantijos nė į vieną banką nesikreipė; aplinkybe, kad T. P. neva galėjo gauti AB Šiaulių banko garantijos šabloną; kad UAB „TIS“ ir T. P. negalėjo nurodyti, kas T. P. perdavė garantijas.

6.6. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, byloje, be kitų, yra pateiktas AB „Swedbank“ atsakymas, kad UAB „TIS“ į minėtą banką su prašymu išduoti dokumentą – garantiją nesikreipė. UAB „TIS“ 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“, tačiau laidavimo raštas UAB „TIS“ išduotas nebuvo. UAB „TIS“ į draudimo bendrovę „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl laidavimo rašto išdavimo kreipėsi ir 2019 m. vasario 12 d., kai, T. P. teigimu, UAB „TIS“ jau turėjo AB Šiaulių banko išduotą garantiją, kuri buvo pateikta VšĮ ŠRATC.

6.7. Vertindamas nurodytus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į jų turinį ir dėl šių duomenų turinio padarė esminių klaidų, įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų ir taip esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus.

6.8. Šiuo atveju nei AB „Swedbank“, nei jokių kitų bankų ar draudimo bendrovių atsakymai nepatvirtina, kad UAB „TIS“ ir T. P. apskritai nesikreipė į bankus ir draudimo bendroves dėl Sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos išdavimo.

6.9. Bylos medžiagoje esančiuose bankų atsakymuose, atsakant į teisėsaugos pateiktus paklausimus, nurodoma, jog UAB „TIS“ į juos nesikreipė tik atitinkamu, konkrečiu paklausimuose nurodytu laikotarpiu, t. y. 2018 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 15 d. Tačiau bankų atsakymuose nėra nurodyta, kad UAB „TIS“ į juos nesikreipė anksčiau nei nurodytas laikotarpis ar kad apskritai į juos nesikreipė.

6.10. Taigi, tokios apeliacinės instancijos teismo išvados, kad T. P. ir UAB „TIS“ apskritai nesikreipė į Lietuvoje veikiančius bankus, yra klaidingos, jų nepatvirtina jokie faktiniai bylos duomenys, todėl apeliacinės instancijos teismas, skundžiamą nuosprendį grįsdamas tokiomis faktiniams bylos duomenims prieštaraujančiomis išvadomis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus, be kita ko, įpareigojančius teismą savo išvadas pagrįsti įrodymais, įvertintais remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

6.11. Be kita ko, pagal T. P. inkriminuotą kaltinimą, teisėsaugos paklausimuose ir į tokius paklausimus atsakant bankų pateiktuose atsakymuose nurodytas laikotarpis (2018 m. gruodžio 10 d. – 2020 m. gruodžio 15 d.) apskritai yra nereikšmingas, kadangi Sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 15 d., o kaltinime nurodoma pirmoji banko garantija yra datuota 2018 m. spalio 22 d., todėl į bankus dėl garantijos išdavimo, akivaizdu, buvo kreiptasi anksčiau nei teisėsaugos paklausimuose ir bankų atsakymuose nurodytas laikotarpis.

6.12. Iš apeliacinės instancijos teismo minimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. gegužės 12 d. atsakymo matyti, kad jame minima visiškai kita įmonė – UAB „TIS LT“, ši įmonė niekaip nesusijusi nei su šia baudžiamąja byla, nei su 2018 m. spalio 15 d. Sutartimi.

6.13. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad UAB „TIS“ ir T. P. neva apskritai nesikreipė nė į vieną banką ar draudimo bendrovę dėl garantijos išdavimo, nepagrįstai nevertino bylos medžiagoje esančių elektroninių susirašinėjimų, paneigiančių nurodytą teismo išvadą ir aiškiai patvirtinančių, kad buvo imtasi veiksmų dėl Sutarties sąlygų vykdymo garantijos gavimo, buvo kreiptasi į Lietuvoje veikiančius bankus, tarp jų ir į AB Šiaulių banką, draudimo brokerius, draudimo bendroves, buvo pasitelkti ir tarpininkai, per kuriuos buvo bendraujama su draudimo bendrovėmis. Nevertindamas nurodytų duomenų, nepateikdamas motyvų, kodėl šiuos duomenis atmeta ir jais nesivadovauja, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir juos esmingai pažeidė.

6.14. Skundžiamame nuosprendyje, kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, UAB „TIS“ ir T. P. kaltė dėl dokumentų pagaminimo grindžiama iš selektyvaus liudytojų parodymų vertinimo padaryta prielaida, kad T. P. galėjo gauti AB Šiaulių banko garantijos šabloną.

6.15. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad liudytoja J. R.-O. parodė, jog T. P. galėjo iš jos gauti garantijos šabloną, kadangi į susitikimą su juo ji nešėsi garantijos pavyzdį ar šabloną, o liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad banko garantijos standartiniai tekstai teikiami banko klientams susiderinti su garantijų gavėjais, tačiau nė vienas iš šių liudytojų neginčijamai nepatvirtino ir nenurodė, kad T. P. gavo minėtos garantijos šabloną, kad toks šablonas jam buvo įteiktas ar atsiųstas ar kad su T. P. būtų buvęs derintas garantijos tekstas.

6.16. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatyta, o ir jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad banke vykusios konsultacijos metu T. P. būtų domėjęsis, kokie duomenys įrašomi į banko garantijos blanką, kad T. P. būtų paaiškinta vidinė banko garantijų pasirašymo tvarka, kad T. P. būtų banko darbuotojų prašęs kokių nors banko dokumentų blankų ar šablonų, kad banko darbuotojai būtų palikę banko dokumentų blankus ar kad T. P. juos būtų paėmęs. Nebuvo nustatyta, kad susirašinėjimų ar konsultacijų su AB Šiaulių banko darbuotojais metu būtų kalbama apie tai, koks konkrečiai asmuo išduoda ir pasirašo banko garantijas, kaip banko garantijos yra tvirtinamos. Teismų taip pat liko nutylėta ir nepasisakyta, kokiu būdu ir iš kur T. P. galėjo gauti AB Šiaulių banko antspaudą, kuris buvo uždėtas ant garantijų.

6.17. Taigi, teismai, spręsdami dėl T. P. ir UAB „TIS“ kaltės pagaminus netikras AB Šiaulių banko garantijas, nepagrįstai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nevertino kitų įrodymų, reikšmingų sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimą. Teismų liko neįvertinta Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 25 d. specialisto išvada Nr. 11-Š-57 (22) bei 2022 m. lapkričio 10 d. specialisto išvada Nr. 11-288 (22), kuriose, ištyrus 2020 m. gruodžio 11 d. garantiją bei atlikus rašysenos ekspertizes, konstatuota, kad nenustatyta, jog šią garantiją kito asmens vardu būtų pasirašęs T. P..

6.18. Neįvertinta ir neatsižvelgta į tai, kad nei atliekant kratas pas T. P. jo gyvenamojoje bei darbo vietoje, nei atliekant kratos metu paimtų kompiuterinių įrenginių apžiūrą nebuvo rasta jokių duomenų, patvirtinančių kokį nors T. P. tariamą dokumentų pagaminimą ar suklastojimą, t. y. nei T. P. naudotame kompiuteryje, nei elektroniniame pašte nebuvo rasta jokių AB Šiaulių banko garantijų blankų ar jų ruošinių, rengimo ar koregavimo požymių, ar kad būtų ieškota banko garantijų pavyzdžių, be to, nerasta ir jokių popierinių AB Šiaulių banko garantijų šablonų, šio banko antspaudo, kuriuo buvo patvirtintos aptariamos garantijos.

6.19. Nors apeliacinės instancijos teismas pacitavo specialisto A. Gudausko parodymus, kuriais jis parodė, kad tokio dalyko, jog būtų kokiu nors būdu vieno ar kito įrenginio vartotojo kažkaip kurta, redaguota ar taisyta banko garantija, nerado, tačiau toliau skundžiamame nuosprendyje padarė jokiais įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad, apžiūrėjus T. P. naudotus įrenginius ir kompiuterinę techniką, nebuvo rasta ir nustatyta jokių dokumento klastojimo požymių ne todėl, kad jų nebuvo, o todėl, kad nebuvo rastas pirminis dokumentas, kuris lengvai galėjo būti pašalintas iš kompiuterio.

6.20. Taigi, UAB „TIS“ ir T. P. inkriminuotas netikrų AB Šiaulių banko garantijų pagaminimas (suklastojimas) yra grindžiamas ne neabejotinų bylos duomenų visumos analize, o tik prielaidomis ir spėjimais, kad T. P. galėjo pagaminti netikras AB Šiaulių banko garantijas, taip esmingai pažeidžiant in dubio pro reo principą ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Vien teismo vartojamas žodis „galėjo“ patvirtina, kad tai yra tik prielaida, spėjimai, kaip galėjo būti, o ne neginčijamai nustatytas faktas, kaip buvo.

6.21. Byloje nesant neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad T. P. pagamino netikras AB Šiaulių banko garantijas, nėra ir T. P. bei UAB „TIS“ inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, objektyviojo požymio – netikro dokumento pagaminimo. Todėl teismai, neginčijamai nenustatę, kad T. P. pagamino netikras banko garantijas, ir UAB „TIS“ kaltę grįsdami tik prielaida ir tikimybe, jog T. P. galėjo pagaminti garantijas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.22. Be to, teismai neatskleidė ir nepagrindė T. P. tariamo žinojimo ir suvokimo, kad AB Šiaulių banko garantijos yra netikros

6.23. Be šios vienintelės prielaidos apie tariamą T. P. galėjimą pagaminti netikras banko garantijas, teismai nepateikė ir nenurodė nė vieno objektyvaus byloje esančio duomens, kuris pagrįstų UAB „TIS“ ir T. P. kaltę dėl suklastotų dokumentų panaudojimo. Teismų nuosprendžiuose nepateikiama ir nenurodoma jokių duomenų, rodančių, kad T. P. žinojo ir suvokė, kad jo teikiamos garantijos yra netikros, t. y. kad jis veikė tiesiogine tyčia.

6.24. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, o turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jei yra nepašalintų abejonių ir prieštaravimų, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

6.25. Taigi, UAB „TIS“ ir T. P. kaltė dėl netikrų garantijų pagaminimo ir disponavimo jomis teismų nuosprendžiuose yra grindžiama ne bylos duomenų visumos analize, o tik prielaidomis ir spėjimais. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir, pripažindami UAB „TIS“ ir T. P. kaltais dėl netikrų banko garantijų pagaminimo ir disponavimo jomis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.26. Be to, teismai, pažeisdami pamatinį nekaltumo prezumpcijos principą, įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistiesiems, nurodydami, kad nei gynėjai, nei pats T. P. negalėjo nurodyti ir tariamo banko darbuotojo, kuris jam paskambino ir perdavė garantijas, skambučių iš AB Šiaulių banko T. P. nurodytu laikotarpiu nerasta ir nuteistojo telefono išklotinėje.

6.27. Vien tai, kad, praėjus tokiam ilgam laikotarpiui (nuo pirmosios garantijos gavimo praėjo daugiau kaip šešeri metai), nebėra išlikusių garantijų gavimo aplinkybes patvirtinančių dokumentų, o T. P. nebepamena jam skambinusio ir banko garantijas perdavusio asmens kontaktinių duomenų, niekaip neįrodo T. P. žinojus, jog banko garantijos galimai yra netikros ir suklastotos. Remiantis BPK 22 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis neturi jokios pareigos ir neprivalo pateikti kokių nors duomenų ar dokumentų ar kaip kitaip stengtis įrodyti savo nekaltumo.

6.28. Byloje kilusios ir nepašalintos abejonės nebuvo vertinamos nuteistųjų naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta nuteistiesiems, taip nesilaikant in dubio pro reo principo ir esmingai pažeidžiant UAB „TIS“ ir T. P. teisę į gynybą, dėl to teismų nuosprendžiai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

6.29. Kaltinime T. P. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis. Atitinkamai UAB „TIS“ veiksmai buvo kvalifikuoti kaip BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutaptis.

6.30. Pagal teismų praktiką, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213/2009">2K-213/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>).

6.31. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „TIS“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o T. P. – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad T. P., pagamindamas netikras AB Šiaulių banko garantijas ir jas laikydamas, gabendamas bei panaudodamas – pateikdamas VšĮ ŠRATC darbuotojoms, apgaule UAB „TIS“ naudai išvengė labai didelės – 354 800 Eur turtinės prievolės sumokėti VšĮ ŠRATC Sutarties įvykdymo užtikrinimą. Taigi, netikrų garantijų pagaminimas ir disponavimas jomis UAB „TIS“ ir T. P. inkriminuotas kaip sukčiavimo padarymo būdas, sudaręs sąlygas padaryti sukčiavimo nusikalstamą veiką.

6.32. Kai dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu asmeniui yra inkriminuotas kaip turtinės nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kai asmuo yra išteisinamas dėl kaltinimo padarius atitinkamą turtinę nusikalstamą veiką, nesant jo veiksmuose šios veikos požymių, tokiu atveju kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo turi būti išteisinamas ir dėl jam pateikto kaltinimo pagal BK 300 straipsnį (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-648/2024).

6.33. Taigi, apeliacinės instancijos teismui išteisinus UAB „TIS“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, o T. P. – pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nesant šių nusikalstamų veikų sudėties požymių (pripažinus, kad T. P. neturėjo tyčios ir tikslo sukčiauti, bei konstatavus, kad tarp UAB „TIS“ ir VšĮ ŠRATC yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai), kartu turėjo būti pripažinta, kad nėra ir šių veikų padarymo būdo – netikro dokumento pagaminimo ir disponavimo netikru dokumentu, ir UAB „TIS“ ir T. P. taip pat turėjo būti išteisinti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6.34. Taip pat teismai neaptarė ir nepagrindė būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties – didelės žalos padarymo. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai konstatuota, kad UAB „TIS“ ir T. P. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus padarydami labai didelę turtinę žalą.

6.35. Abiejų instancijų teismai BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su UAB „TIS“ ir T. P. kaltinime inkriminuotu didelės vertės, viršijančios 400 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), turtinės žalos padarymu sukčiaujant.

6.36. Teismų praktikoje pažymima, kad didelės žalos požymis nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-699/2018">2K-46-699/2018</a>, 2K-104-1073/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>).

6.37. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas UAB „TIS“ dėl kaltinimo pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad: 1) T. P. neturėjo tyčios ir tikslo sukčiauti; 2) T. P. siekė sudaryti Sutartį su VšĮ ŠRATC ir ją teisėtai vykdyti, siekė iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų veiksmų; 3) UAB „TIS“ ginčijo vienašališką Sutarties nutraukimą, siekė ją vykdyti ir toliau; 4) dėl Sutarties neįvykdymo iki galo VšĮ ŠRATC kilusi žala buvo atlyginta civilinės teisės priemonėmis; 5) tarp VšĮ ŠRATC ir UAB „TIS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Teismas pripažino, kad T. P., pateikdamas VšĮ ŠRATC AB Šiaulių banko garantijas, nesiekė naudoti apgaulės ir neturėjo tikslo išvengti ir neišvengė turtinės prievolės VšĮ ŠRATC, t. y. pateikdamas garantijas nenorėjo padaryti didelės žalos ir neturėjo tokio tikslo. Taip pat pripažino, kad jokia turtinė žala, sietina su banko garantijomis, VšĮ ŠRATC apskritai nebuvo padaryta, kadangi VšĮ ŠRATC patirti nuostoliai, kilę dėl Sutarties neįvykdymo, iki galo buvo atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taip apeliacinės instancijos teismas aiškiai paneigė savo paties išvadas dėl tariamo didelės žalos požymio buvimo T. P. ir UAB „TIS“ veiksmuose.

6.38. Todėl apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. P. ir UAB „TIS“ pripažinimo kaltais dėl dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Akivaizdu, kad, nenustačius ir nepagrindus visų būtinųjų BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų šios nusikalstamos veikos požymių – didelės žalos padarymo ir tyčios bei siekio padaryti didelę žalą, T. P. ir UAB „TIS“ taip pat turėjo būti išteisinti.

6.39. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2009">2K-396/2009</a>, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016).

6.40. Nagrinėjamu atveju, net jei ir būtų vertinama, kad buvo padaryta BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika, tokia veika nesukėlė jokių realių padarinių ir realiai nepažeidė kitų asmenų teisių bei nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. nebuvo tokia pavojinga, kad už ją būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Byloje buvo aiškiai nustatyta, jog VšĮ ŠRATC jokia žala, sietina su banko garantijomis, realiai nebuvo padaryta, kadangi tarp VšĮ ŠRATC ir UAB „TIS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o iš Sutarties neįvykdymo iki galo kilę nuostoliai buvo visiškai atlyginti civiline tvarka.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ž. Kungio kasacinis skundas atmestinas, civilinės ieškovės VšĮ ŠRATC atstovo advokato R. Boiko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteisto juridinio asmens UAB „TIS“ atstovo advokato L. Kuprusevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo T. P. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).

9. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes, juolab nagrinėjanti apeliaciniu skundu keltus klausimus, dėl kurių tinkamai pasisakė apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTgxMy8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-813/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-813/2025">2K-137-813/2025</a>). Nuteistųjų gynėjo ir atstovo kasacinių skundų argumentais, susijusiais su dokumentų suklastojimu, siekiama ginčyti faktines aplinkybes, dėstomas savas įrodymų vertinimas. Civilinės ieškovės atstovo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su civilinio ieškinio išsprendimo forma, yra deklaratyvūs, negrindžiami teisiniais argumentais, sudarančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka civilinės ieškovės atstovo ir prokuroro skundo teiginiai apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmus. Atitinkamai šiais klausimais nepasisakytina.

10. Taigi teisėjų kolegija pagal kasacinius skundus tikrina, ar abiejų instancijų teismai nepadarė esminio BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo grįsdami nuteistųjų kaltę dėl dokumento suklastojimo netiesioginiais įrodymais, ar tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat ar laikėsi įstatymo reikalavimų, spręsdami civilinio ieškinio ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti klausimus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo

11. Prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo kasaciniuose skunduose ginčijamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas išteisinti T. P. ir juridinį asmenį UAB „TIS“ dėl sukčiavimo, motyvuojant tuo, kad teismas netinkamai taikė BK 182 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus.

12. Pagal BK 182 straipsnį, sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę.

12.1. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

12.2. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, 2K-411/2013, 2K-305-693/2017, 2K-172-511/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNS00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-25-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-25-495/2020">2K-7-25-495/2020</a>, 2K-71-697/2024).

12.3. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį, kad turtinės prievolės išvengimas suprantamas kaip kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224/2008">2K-224/2008</a>, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016, 2K-170-895/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>, 2K-71-697/2024). Išvengti turtinės prievolės reiškia atsisakyti vykdyti ją arba naudojant apgaulę sudaryti tokią padėtį, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų iš esmės suvaržyta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojui.

12.4. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Ši apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017, 2K-17-976/2020, 2K-91-891/2025 ir kt.). Apgaulė išvengiant turtinės prievolės naudojama siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas skolininkui būti priverstam vykdyti prievolę, pvz., perleidžiant savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224/2008">2K-224/2008</a>, 2K-7-66-788/2022).

12.5. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-329/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-329/2011">2K-329/2011</a>, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018). Antai turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2010">2K-133/2010</a>, 2K-7-152-895/2019). Svarbu, kad civiliniai teisiniai santykiai nebūtų painiojami su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYtNzg4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76-788/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76-788/2020">2K-76-788/2020</a>). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį, svarbu nustatyti ir apgaulės turinį – ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar apgaulė naudojama dėl kitokių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>).

12.6. Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinės žalos, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023, 2K-253-1214/2024).

13. Byloje nustatyta, kad, laimėjus viešuosius pirkimus, T. P. suklastojo UAB Šiaulių banko garantijas, kurios buvo būtinos, kad Sutartis tarp UAB „TIS“ su partnerėmis ir VšĮ ŠRATC įsigaliotų (apie tai bus pasisakyta vėliau šioje nutartyje); vėliau UAB „TIS“ su partnerėmis vykdė sudarytą su VšĮ ŠRATC sutartį; ginčai dėl Sutarties vykdymo buvo sprendžiami civilinio proceso tvarka, įskaitant ir ginčus teisme dėl vienašalio Sutarties nutraukimo (UAB „TIS“ su partnerėmis ginčijo teisme Sutarties nutraukimą); VšĮ ŠRATC vienašališkai nutraukus Sutartį ir pateikus AB Šiaulių bankui reikalavimą išmokėti 354 800 Eur sumą, nurodytą T. P. pateiktose garantijose, paaiškėjo, kad tokia garanto prievolė neegzistuoja; civilinis ieškinys dėl nuostolių, kuriuos VšĮ ŠRATC patyrė dėl netinkamo Sutarties vykdymo, buvo visiškai patenkintas ir VšĮ ŠRATC patirti nuostoliai atlyginti.

14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinus šias faktines aplinkybes, T. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, o UAB „TIS“ – pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. Nuosprendyje buvo konstatuota, kad T. P., būdamas UAB „TIS“ vienintelis akcininkas ir direktorius, bendrovės vardu pasirašė Sutartį su VšĮ ŠRATC. Neradęs garanto ar laiduotojo (Sutarčiai įsigalioti ir jos įvykdymui užtikrinti buvo reikalinga banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštas dėl 354 800 Eur sumos), jis pateikė VšĮ ŠRATC žinomai netikrus dokumentus – AB Šiaulių banko garantijas (354 800 Eur). VšĮ ŠRATC vienašališkai nutraukus Sutartį su UAB „TIS“ ir pateikus AB Šiaulių bankui reikalavimą išmokėti 354 800 Eur sumą, nurodytą T. P. pateiktose garantijose, paaiškėjo, kad tokia garanto prievolė neegzistuoja. Taigi buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais T. P. ir UAB „TIS“ apgaule išvengė turtinės prievolės VšĮ ŠRATC, taip padarydami labai didelę turtinę žalą (354 800 Eur) VšĮ ŠRATC, kurios neįmanoma atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (nuosprendžio 36 puslapis).

15. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tarp VšĮ ŠRATC ir UAB „TIS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Teismas tokią išvadą argumentavo tuo, kad, pirma, Sutartis buvo vykdoma. Kaip nustatė teismas, buvo įrengti 96 vnt. požeminių konteinerių aikštelių, jose sumontuota 429 vnt. konteinerių; vėliau VšĮ ŠRATC, nustačiusi, kad Sutartis vykdoma netinkamai (įrengti konteineriai turėjo defektų), vienašališkai ją nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Antra, teismas vertino tai, kad nutraukus Sutartį liko neįrengta 193 vnt. požeminių konteinerių aikštelių, kuriose turėjo būti sumontuota 861 vnt. konteinerių, todėl VšĮ ŠRATC paskelbė naują viešąjį pirkimą ir sudarė sutartį dėl likusių darbų atlikimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu VšĮ ŠRATC ieškinys dėl patirtų nuostolių atlyginimo buvo tenkintas visiškai ir VšĮ ŠRATC solidariai iš UAB „TIS“, bendrovės „Zweva Environment BVBA“, UAB,,Helanas“ priteista 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Trečia, teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad T. P. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios ir tikslo sukčiauti, o priešingai – siekė sudaryti Sutartį su VšĮ ŠRATC ir ją vykdyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad nebuvo kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis, padaryta žala buvo atlyginta civilinės teisės priemonėmis, padarė bendrą išvadą, jog tarp VšĮ ŠRATC ir UAB „TIS“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai (nuosprendžio 25–30 punktai).

16. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo taisyklių, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 3 dalį, laikydamasis pirmiau išdėstytos teismų praktikos, ir pagrįstai T. P. ir UAB „TIS“ dėl sukčiavimo išteisino.

16.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės tinkamai įvertintos ne kaip sunkus nusikaltimas, nustatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, o kaip civiliniai teisiniai santykiai.

16.2. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad T. P. neturėjo iš anksto susiformavusios tyčios ir tikslo sukčiauti, t. y. panaudojus esminę apgaulę išvengti turtinės prievolės (pateikiant suklastotas Sutarties vykdymo banko garantijas, kad Sutartis įsigaliotų). Kaip jau minėta, kai kaltinimai sukčiavimu susiję su turtinės prievolės išvengimu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama ir vertinant, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas.

16.3. UAB „TIS“ su partnerėmis Sutartį vykdė (įrengė beveik trečdalį aikštelių su konteineriais, t. y. 96 vnt. iš pagal Sutartį numatytų įrengti 289 vnt. aikštelių, jose sumontuoti 429 vnt. konteinerių iš numatytųjų 1290 vnt.); prasidėjus teisiniams ginčams dėl Sutarties tinkamo vykdymo (konteinerių kokybės ir kt.), nesiekė apgaule išvengti turtinių prievolių, kylančių iš šio sandorio, taip pat apgaule nesukūrė situacijos, kurioje VšĮ ŠRATC būtų neįmanoma civilinėmis teisinėmis priemonėmis gauti nuostolių atlyginimo, susijusio su netinkamu Sutarties vykdymu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad T. P. būtų sąmoningai sudaręs tokią situaciją, kuri būtų esmingai pasunkinusi VšĮ ŠRATC galimybes atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. nuteistieji civilinei ieškovei buvo žinomi, jie nesislapstė, civilinės bylos buvo išnagrinėtos, nuostoliai atlyginti. Kaip jau minėta, VšĮ ŠRATC, paskelbusi naują viešąjį pirkimą ir sudariusi pakeičiančiąją sutartį, kreipėsi į teismą prašydama iš UAB „TIS“ ir partnerių priteisti patirtų nuostolių sumą, susidariusią dėl sutarčių kainų skirtumų. VšĮ ŠRATC ieškinys buvo visiškai tenkintas, patirti nuostoliai – 445 725,29 Eur – atlyginti. Sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką, svarbu ir tai, kad VšĮ ŠRATC patirti dėl netinkamai vykdytos Sutarties nuostoliai viršijo pinigų sumą, nurodytą suklastotose AB Šiaulių banko garantijose, civilinio proceso metu jų visų atlyginimas buvo priteistas ir vėliau jie buvo atlyginti UAB „TIS“ su partnerėmis.

16.4. Taigi, apibendrinant darytina išvada, jog nors AB Šiaulių banko garantijos buvo suklastotos ir buvo panaudotos sudarant Sutartį, tačiau byloje nenustatyti būtinieji sukčiavimo, kuris buvo inkriminuotas šioje byloje, požymiai: tyčinis T. P. ir UAB „TIS“ esminės apgaulės panaudojimas prieš VšĮ ŠRATC išvengiant turtinės prievolės, t. y. kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iš delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas T. P. ir juridinį asmenį UAB „TIS“, tinkamai taikė BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį.

Dėl BPK reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui, ir BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo

17. Nuteistųjų gynėjas ir atstovas kasaciniuose skunduose nurodo, kad teismai nepagrįstai T. P. ir UAB „TIS“ nuteisė dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, nes, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus apkaltinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą in dubio pro reo principą, nepagrindė, kad nuteistieji suklastojo dokumentus, t. y. pagamino tris netikrus, realiai neegzistuojančius dokumentus. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais neigiamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kaip jau minėta, nenagrinėjami. Toliau bus nagrinėjami tik argumentai, susiję su įrodinėjimo taisyklių laikymusi nustatant faktines bylos aplinkybes.

18. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

18.1. Pagal teismų praktiką, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomos tiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287/2013">2K-287/2013</a>, 2K-220-628/2019, 2K-131-697/2025).

18.2. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą vertinant įrodymus išsamiai ištirti bylos aplinkybes. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis ir svarbi įrodinėjimo taisyklė yra in dubio pro reo principas, pagal kurį abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>, 2K-28-689/2021, 2K- 227-976/2021, 2K-138-594/2025).

19. Įvertinus išdėstytą teismų praktiką, aiškinant netiesioginių įrodymų vertinimo ypatumus, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismai tinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, kuri leido daryti išvadą, jog T. P. ir UAB „TIS“ suklastojo AB Šiaulių banko garantijas ir jas panaudojo.

19.1. Nuteistųjų gynėjo ir atstovo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nebuvo surinkta įrodymų, kurie tiesiogiai ir neginčytinai pagrįstų T. P. ir UAB „TIS“ kaltę dėl dokumentų (banko garantijų) suklastojimo ir disponavimo jais. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, juose nurodyti išsamūs motyvai, kodėl teismai, įvertinę netiesioginių įrodymų visumą, nusprendė, kad būtent T. P. ir atitinkamai UAB „TIS“ suklastojo banko garantijas ir disponavo jomis, taip pat motyvai, kodėl atmetamos gynybos keltos versijos dėl kaltinamųjų nedalyvavimo klastojant dokumentus.

19.2. Teismai, išdėstę byloje ištirtus įrodymus (specialisto išvadą, kurią patvirtino teisme apklaustas specialistas; liudytojų AB Šiaulių banko darbuotojų M. L., J. R.-O. ir R. M., VšĮ ŠRATC darbuotojų N. K., E. R. parodymus; bankų, įskaitant AB Šiaulių banką, ir draudimo bendrovių atsakymus į paklausimus ir kt.), juos palygino tarpusavyje ir, įvertinę jų visumą, pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių neabejotinai pripažinti T. P. ir UAB „TIS“ kaltais dėl dokumentų suklastojimo, t. y. trijų netikrų banko garantijų pagaminimo. Tai, jog banko garantijas suklastojo būtent T. P., patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: jis dalyvavo pokalbiuose su AB Šiaulių banko darbuotojais dėl tokių garantijų gavimo tvarkos ir sąlygų, tačiau jokių veiksmų, kurie įrodytų realų bandymą gauti tokias garantijas, neatliko (UAB „TIS“ prašymo išduoti garantiją AB Šiaulių bankui nepateikė, prašymo atidaryti kredito liniją nepateikė, nedeponavo lėšų banke, reikalingos garantijoms suteikti lėšų sumos neturėjo, jokių mokesčių bankui už garantijų išdavimą nemokėjo); informacija, kad, siekiant užtikrinti Sutarties pasirašymą, yra būtinos garantijos ir kad būtina jose nustatyta suma yra 354 800 Eur, disponavo T. P.; jis pats pateikė VšĮ ŠRATC tris suklastotas neva AB Šiaulių banko išduotas Sutarties sąlygų vykdymo garantijas, prieš tai T. P. su VšĮ ŠRATC darbuotojomis derino tokių garantijų tekstus, o pasibaigus garantijų terminui, prašė grąžinti garantijų originalus (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 34–36 puslapiai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 34–42 punktai).

19.3. Teismai taip pat laikėsi kitų pirmiau aptartų reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui. Jie ištyrė gynybos keliamas versijas, atidžiai vertino paties T. P. duotus parodymus apie suklastotų banko garantijų pateikimą (t. y. tai, kad UAB „TIS“ vadovui T. P. nebuvo žinoma, jog jo teikiamos AB Šiaulių banko garantijos, kurios būtinos, kad įsigaliotų UAB „TIS“ Sutartis su VšĮ ŠRATC, yra suklastotos; kad jam nežinoma, kas, kodėl ir kaip jas galėjo suklastoti, paaiškinimus apie susitikimus su banko darbuotojais įvairiose miesto erdvėse) ir juos pagrįstai įvertino kaip neatitinkančius tikrovės (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 34–36 puslapiai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 34–42 punktai). Tai, kad teismai kitaip, nei siekė kaltinamieji, vertino byloje esančius duomenis, nereiškia nei in dubio pro reo principo pažeidimo, nei įrodinėjimo pareigos perkėlimo kaltinamajam.

19.4. Apibendrinant darytina išvada, kad teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, darydami išvadas dėl to, kad banko garantijas suklastojo T. P. ir atitinkamai UAB „TIS“, ir nurodydami jas procesiniuose sprendimuose.

20. Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 300 straipsnio 3 dalį. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistieji, išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, turėjo būti išteisinti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį; antra, teigiama, kad teismai netinkamai taikė BK 300 straipsnio 3 dalį, be kita ko, dėl to, kad nenustatytas didelės žalos požymis. Su šiais kasatorių teiginiais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

21. BK 300 straipsnyje nustatytu nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką.

21.1. Tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu laikoma normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>, 2K-7-167-511/2025).

21.2. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzUtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-175-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-175-303/2015">2K-7-175-303/2015</a>, 2K-169-689/2018, 2K-7-167-511/2025).

21.3. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

21.4. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198-689/2019, 2K-83-648/2020, 2K-173-387/2022, 2K-90-1073/2023, 2K-213-511/2023), o kai realiai jų nepažeidžia ar negali pažeisti, gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016, 2K-47-648/2025).

21.5. BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti ir nusikalstamos veikos padarinius – didelę žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390/2010">2K-390/2010</a>, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-46-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-46-699/2018">2K-46-699/2018</a>, 2K-104-1073/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>) taip pat nurodyta, kad didelės žalos požymis (BK 300 straipsnio 3 dalis) nėra tapatus didelės turtinės žalos požymiui (BK 182 straipsnis) ir negali būti preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas atskirai, kaip kvalifikuojamasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis. Tokia pati taisyklė taikytina ir kai nustatoma labai didelė turtinė žala, padaryta sukčiaujant.

21.6. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-523/2013">2K-523/2013</a>, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-45-511/2020, 2K-105-303/2023).

22. Kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, teismai tinkamai nustatė faktines aplinkybes, leidžiančias daryti įrodymais grįstą išvadą, jog T. P. ir atitinkamai UAB „TIS“ suklastojo tris banko garantijas ir disponavo jomis, pateikdami jas VšĮ ŠRATC. Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl veikos kvalifikavimo.

23. Pažymėtina, kad pirmiau aptarta teismų praktika dėl BK 300 ir 182 straipsniuose nustatytų nusikaltimų kvalifikavimo leidžia daryti išvadą, jog vien tai, kad T. P. ir UAB „TIS“ apeliacinės instancijos teismo buvo išteisinti dėl sukčiavimo, savaime nereiškia, kad jie turėjo būti išteisinti ir dėl nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems byloje inkriminuotas dokumentų suklastojimas, o ne tik jų panaudojimas, taigi tokiu atveju veika savarankiškai kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio atitinkamas dalis.

24. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistųjų veiksmuose pagrįstai konstatavo esant BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių: nuteistieji tyčia pagamino tris netikras banko garantijas, kurios neabejotinai atitinka dokumento kaip BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalyko požymius, tačiau nenustatė ir nepagrindė būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos.

24.1. Kaip matyti iš kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, inkriminuojant abu nusikaltimus (BK 182 straipsnio 3 dalis ir BK 300 straipsnio 3 dalis), žala kaip būtinasis abiejų nusikaltimų požymis buvo suklastotose banko garantijose nurodyta 354 800 Eur suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą didelės žalos padarymo požymį tapatino su BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatytos labai didelės vertės turtinės žalos padarymu sukčiaujant.

24.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad T. P. ir UAB „TIS“ buvo nepagrįstai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir pritaręs pirmosios instancijos teismui, kad jie pagrįstai nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nepateikė jokių motyvų, kuo grindžiama BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytam nusikaltimui inkriminuoti būtina didelė žala. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog iš šio nusikaltimo aprašymo šalinama aplinkybė, kad,,padarytos žalos neįmanoma atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis“ (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 43 punktas), taip pat paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 354 800 Eur žalos, kuris buvo siejamas būtent su padarytomis nusikalstamomis veikomis, nustatytomis BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad tarp T. P. vadovaujamos UAB „TIS“ su partnerėmis ir VšĮ ŠRATC buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai; nuostoliai, patirti dėl netinkamo Sutarties vykdymo, yra atlyginti civilinio proceso tvarka, tačiau paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl T. P. ir UAB „TIS“ pripažinimo kaltais dėl didelės žalos padarymo dokumentų klastojimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs ir nemotyvavęs didelės žalos požymio, kaip būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo požymio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šia nutartimi yra atmetamas prokuroro kasacinis skundas dėl netinkamo BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo, ir pritardama apeliacinės instancijos teismui, jog patirti turtiniai nuostoliai atlyginti civilinio proceso tvarka, iš dalies tenkina gynybos skundus ir daro išvadą, jog didelė žala, kuri kaltinimuose buvo išimtinai siejama su,,turtiniais nuostoliais, kurių neįmanoma atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis“, kaip būtinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis, nenustatyta, taigi T. P. ir UAB „TIS“ veika perkvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad nauja BK 300 straipsnio 1 dalis (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija), įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., švelnina baudžiamąją atsakomybę (nustatytos papildomos švelnesnės bausmių rūšys), T. P. ir UAB „TIS“ veika kvalifikuojama pagal naują BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija).

25. Nuteistųjų gynėjų teikiamas alternatyvus prašymas – perkvalifikavus veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, konstatuoti, kad ji nėra tokia pavojinga, kad už ją būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, – pripažįstamas nepagrįstu.

25.1. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369/2009, 2K-262/2011, 2K-7-167-511/2025).

25.2. Kaip jau minėta pirmiau, byloje konstatuota, kad nuteistųjų veika neatitinka BK 182 straipsnio 3 dalies požymių dėl to, jog apgaule nebuvo siekiama išvengti turtinės prievolės; todėl, įvertinus realią galimybę atlyginti nuostolius civilinio proceso tvarka, veika buvo pripažinta civiliniais santykiais. Šia nutartimi perkvalifikavus nuteistųjų veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, buvo konstatuota, jog nenustatytas dokumentų klastojimo veiką kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Tačiau tai nepagrindžia gynėjų pateiktų deklaratyvių argumentų, kad netikrų banko garantijų pagaminimas turėtų būti pripažintas ne tokia pavojinga veika, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Trijų banko garantijų, skirtų užtikrinti, kad didelės vertės sutartis bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių, suklastojimas ir pateikimas šiai sutarčiai užtikrinti negali būti pripažintas nepavojingu.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad T. P. ir UAB „TIS“ veika perkvalifikuojama iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija), paskiria naują bausmę, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. P. neteistas (14 t., b. l. 113–114; 18 t., b. l. 172–175), baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 129–133; 18 t., b. l. 176–182), dirba (14 t., b. l. 134–136). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir BK 55 straipsnio nuostatas, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, T. P. skirtina 300 MGL, t. y. 15 000 Eur, dydžio bauda. Juridiniam asmeniui UAB,,TIS“, atitinkamai nuteistam už nesunkų nusikaltimą pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, skirtina 300 MGL, t. y. 15 000 Eur, dydžio bauda.

Dėl civilinio ieškinio ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai

27. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

27.1. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85/2011">2K-7-85/2011</a>, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018).

27.2. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MC0xMDczLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-50-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-50-1073/2019">2K-7-50-1073/2019</a>, 2K-255-976/2024). Taigi žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNy02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-37-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-37-648/2023">2K-7-37-648/2023</a>, 2K-251-1214/2024, 2K-255-976/2024, 2K-33-594/2025).

27.3. BPK 7 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taigi, dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>).

28. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad ginčas kilo dėl civilinio proceso tvarka atlygintų nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, ir baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio, kuriuo reikalaujama iš nuteistųjų priteisti sumą, kuri buvo nurodyta suklastotose banko garantijose, santykio.

28.1. CK 6.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad banko garantija bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-219/2016, e3K-3-254-313/2022, e3K-3-335-916/2023). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcwLTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-470-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-470-687/2018">e3K-3-470-687/2018</a>, e3K-3-267-313/2022). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.90 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-537/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-537/2012">3K-3-537/2012</a>).

28.2. CK 6.92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad garanto prievolė yra subsidiarioji ir ją riboja garantijoje nustatyta suma. Iš šio straipsnio 5 dalies matyti, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei, garanto prievolė taip pat pasibaigia.

29. Byloje nustatyta:

29.1. Civilinė ieškovė VšĮ ŠRATC pateikė civilinį ieškinį dėl 354 800 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos dėl pateiktų suklastotų banko garantijų, atlyginimo priteisimo iš UAB „TIS“ ir T. P. (4 t., b. l. 6–12).

29.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad banko garantijos buvo suklastotos, tačiau nusprendė, jog VšĮ ŠRATC nuostolių dėl UAB „TIS“ ir jos partnerių netinkamo 2018 m. spalio 15 d. sutarties vykdymo, VšĮ ŠRATC nutraukus Sutartį ir sudarius pakeičiančiąją sutartį, atlyginimas yra priteistas civilinėje byloje. VšĮ ŠRATC solidariai iš UAB „TIS“, bendrovės „Zweva Environment BVBA“, UAB,,Helanas“ priteista 445 725,29 Eur suma nuostoliams atlyginti ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos (17 t., b. l. 190–197; 18 t., b. l. 1–18). UAB „TIS“ advokato pateikti dokumentai patvirtina, jog priteistos sumos yra sumokėtos (18 t., b. l. 39–46). Teismas, įvertinęs tai, kad žala VšĮ ŠRATC, kilusi dėl netinkamo Sutarties vykdymo, yra atlyginta, civilinės ieškovės ieškinį atmetė.

29.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 58 punkte nurodyti motyvai, atsakant į civilinės ieškovės atstovo skundo argumentus, kodėl byloje yra paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareikštą civilinį ieškinį dėl 358 400 Eur turtinės žalos atlyginimo iš T. P. ir UAB „TIS“, nes nuostoliai buvo atlyginti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad tarp T. P., UAB „TIS“ ir VšĮ ŠRATC susiklostė išimtinai civiliniai santykiai, papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog civilinė ieškovė dėl netinkamo sutarties vykdymo sulaikė 15 proc. konteinerių vertės išmokėjimą (16 t., b. l. 142–153); taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad civilinė ieškovė, vienašališkai nutraukusi sutartį ir sužinojusi, jog sutarties vykdymo garantijos yra netikros (suklastotos), siekdama užtikrinti tolesnį neįrengtų atliekų surinkimo aikštelių įrengimą, paskelbė viešuosius pirkimus, sudarė pakeičiančiąją sutartį ir civilinio proceso tvarka kreipėsi dėl nuostolių, kurie atsirado dėl UAB „TIS“ ir jos partnerių netinkamo 2018 m. spalio 15 d. sutarties vykdymo, atlyginimo, jų atlyginimas buvo priteistas ir jie buvo atlyginti (17 t., b. l. 190–197; 18 t., b. l. 1–18, 39–46).

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje teismai, atmesdami civilinės ieškovės VšĮ ŠRATC civilinį ieškinį, iš esmės tinkamai taikė BPK nuostatas ir pirmiau aptartą teismų praktiką, susijusią su civilinio ieškinio išsprendimu baudžiamojoje byloje. Civilinės ieškovės atstovas kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti civilinį ieškinį.

30.1. Kasatorius, visų pirma, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo visiškai tenkinti civilinį ieškinį, nes didelė žala yra BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarinys. Šie argumentai, nustačius, kad didelės žalos požymis inkriminuojant dokumentų klastojimą nagrinėjamu atveju nenustatytas, paliekami nenagrinėti.

30.2. Civilinės ieškovės atstovas kasaciniame skunde, analogiškai kaip apeliaciniame skunde, taip pat teigia, kad civilinio proceso tvarka pareikštas civilinis ieškinys dėl nuostolių, susijusių su pakeičiančiąja sutartimi, atlyginimo civiline tvarka nesietinas su civiliniu ieškiniu, pareikštu baudžiamojo proceso metu, todėl teismai negalėjo priimti sprendimo civilinį ieškinį atmesti. Šie argumentai nepagrįsti.

30.3. Teismai, išnagrinėję VšĮ ŠRATC 2023 m. birželio 12 d. ieškinį atsakovėms UAB „TIS“, Belgijoje registruotai bendrovei „Zweva Environment BVBA“ ir UAB „Helanas“ dėl nuostolių atlyginimo, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzc1LTM2OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-375-368/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-375-368/2023">e2-375-368/2023</a>, kuriuo buvo patenkintas VšĮ ŠRATC ieškinys ir priteistas VšĮ ŠRATC solidariai iš atsakovių 445 725,29 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. procesinės palūkanos, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIxNS05MTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-215-912/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-215-912/2024">e2A-215-912/2024</a>, kuria buvo atmesti UAB „TIS“ ir UAB „Helanas“ apeliaciniai skundai dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, informaciją apie sprendimo įvykdymą, taip pat VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro civilinį ieškinį dėl 354 800 Eur turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos dėl pateiktų suklastotų banko garantijų, atlyginimo priteisimo iš UAB „TIS“ ir T. P., pateiktą šioje byloje, pagrįstai nusprendė, kad nuostoliai, kuriuos patyrė civilinė ieškovė, yra atlyginti civilinio proceso tvarka.

30.4. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys siejamas su kaltinimuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis, iš kurių viena (nustatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje) apeliacinės instancijos teismo pagrįstai pripažinta civiliniais teisiniais santykiais, o dokumentų suklastojimas, abiejų instancijų teismų kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatytas klastojimą kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei civiliniame ieškinyje, nei vėliau baudžiamajame procese civilinė ieškovė nepagrindė, kokią žalą ji patyrė dėl suklastotų banko garantijų pateikimo – kartu vertinant ir tai, kad civilinio proceso tvarka jai priteisti ir atlyginti nuostoliai, patirti nutraukus Sutartį ir sudarius pakeičiančiąją sutartį. Kaip jau minėta, banko garantija skirta užtikrinti, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad banko garantijos buvo suklastotos, nuostolius, patirtus civilinės ieškovės, atlygino patys skolininkai. Tai, kad garanto prievolė yra savarankiška, nereiškia, jog, civilinio proceso tvarka priteisus ir atlyginus visus nuostolius, patirtus dėl Sutarties (pagrindinės prievolės) nevykdymo, ir pakeičiančiosios sutarties sudarymo, baudžiamojo proceso tvarka kaip žalos atlyginimas civilinei ieškovei iš nuteistųjų – UAB „TIS“ ir T. P. – turėtų būti priteista ir suklastotose banko garantijose nurodyta suma. Priešingas aiškinimas lemtų, kad civilinei ieškovei iš nuteistųjų būtų priteistos lėšos, kurios garantijos suma viršija jos patirtus nuostolius.

31. Civilinės ieškovės atstovas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nepriteisdamas išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas civilinės ieškovės iniciatyva, ji viso proceso metu aktyviai dalyvavo procese, todėl, kasatoriaus teigimu, vien tai, kad civilinis ieškinys buvo atmestas, negali lemti sprendimo nepriteisti civilinės ieškovės baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo. Taip pat kasatorius prašo priteisti VšĮ ŠRATC patirtų išlaidų, susijusių su kasacinio skundo rengimu ir ieškovės atstovavimu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimą.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl sprendimo nepriteisti civilinės ieškovės patirtų proceso išlaidų atlyginimo, daro išvadą, kad teismas nepagrįstai panaikino visų civilinės ieškovės patirtų advokato paslaugoms apmokėti išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimą ir nepagrįstai nepriteisė dalies tokių išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

32.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-134-696/2016 ir kt.).

32.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal civilinės ieškovės pareiškimą, byla visų instancijų teismuose buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byloje apeliacinius ir kasacinius skundus teikė civilinės ieškovės ir nuteistųjų advokatai, skunduose ginčydami, be kita ko, ir klausimus, susijusius su civilinės ieškovės teisėtais interesais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinis asmuo, patyręs žalos dėl nusikalstamos veikos, pagal BPK nuostatas gali būti pripažintas tik civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnis), skirtingai nei fizinis asmuo, kuris pripažįstamas nukentėjusiuoju (BPK 28 straipsnis), ir, jei reiškia civilinį ieškinį, civiliniu ieškovu (BPK 110 straipsnis). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad civilinis ieškinys buvo atmestas, konstatavus, jog žala, susijusi su nusikaltimais, dėl kurių į ikiteisminio tyrimo institucijas kreipėsi civilinė ieškovė ir kuriais buvo kaltinami nuteistieji, jau atlyginta civilinio proceso tvarka, negali visiškai paneigti civilinės ieškovės, kuri baudžiamajame procese dalyvavo ne tik reikalaudama žalos atlyginimo, tačiau ir nusikalstamos veikos kaip civilinės atsakomybės pagrindo įrodinėjimo procese, teisės gauti būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atsižvelgus į asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą ir teismą principą (BPK 6 straipsnio 2 dalis) ir BPK 106 straipsnio 2 dalį, civilinei ieškovei priteistina dalis išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo.

32.3. Civilinė ieškovė prašė iš T. P. ir UAB „TIS“ priteisti 5990,86 Eur išlaidų, patirtų už advokatų pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, taip pat 3993,00 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo. Sprendžiant dėl civilinės ieškovės patirtų išlaidų bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, pažymima, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistųjų gynėjų, prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo kasacinius skundus. Pastarasis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl atitinkamai priteisiama dalis prašomų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Įvertinus tai, kad T. P. ir UAB,,TIS“ lieka nuteisti už vieną nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, civilinei ieškovei iš T. P. ir UAB „TIS“ priteistina po 1000 Eur iš kiekvieno išlaidoms, patirtoms už advokatų pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginti, taip pat po 250 Eur iš kiekvieno išlaidoms, patirtoms už advokatų pagalbą kasacinės instancijos teisme, atlyginti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį.

T. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija), perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija) ir paskirti jam 300 MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Juridinio asmens UAB „TIS“ nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. redakcija), perkvalifikuoti į BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. redakcija) ir paskirti jam 300 MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur, dydžio baudą.

Nustatyti, kad civilinei ieškovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš nuteistųjų T. P. ir juridinio asmens UAB „TIS“ priteisiama iš kiekvieno po 1000 Eur advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti civilinei ieškovei VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš nuteistųjų T. P. ir juridinio asmens UAB „TIS“ iš kiekvieno po 250 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjos Daiva Pranytė-Zalieckienė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė