Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-296-1269/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00128-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. B.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R.,
atstovei advokatei Eglei Gecevičei (nuotoliniu būdu).
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-290-2026 administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
L. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-290-2026 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 85 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje girdint ir matant kitiems asmenims pradėjo akivaizdžiai filmuoti asmenį, persekioti, kibti prie asmens, garsiai šaukti, įžeidinėti vadindamas kitą asmenį „urodu“, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. sausio 6 d. nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir paskirti naują bylos nagrinėjimo židinio proceso tvarka terminą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo administracinio nusižengimo byla Institucijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant, nors jis reikalavo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jam dalyvaujant. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad jis neinformavo Institucijos apie neatvykimo priežastis į paskirtą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad jis iki paskirto bylos nagrinėjimo pradžios Institucijai el. paštu [email protected] nusiuntė reikalavimą atidėti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes jam dar nebuvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas. Elektroninis laiškas su reikalavimu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, buvo išsiųstas minėtu el. pašto adresu ir tyrėja turėjo jį gauti iki bylos nagrinėjimo. Taip pat reikalavimas buvo išsiųstas ir per elektroninio pasirašymo platformą „GoSign“. Pareiškėjas teigia, kad iki 2026 m. sausio 6 d. jokių sprendimų (nei patvirtinimo, nei atsisakymo) dėl jo pateikto reikalavimo dėl žodinio bylos nagrinėjimo atidėjimo vėlesniam laikui iš Institucijos negavo, todėl negalėjo apginti savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, nustatytų ANK 577 straipsnyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo skundžiamą Institucijos vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. sausio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu bet nepateikia jokių paaiškinimų ir nekaltumo argumentų, skundas grindžiamas aplinkybe, kad nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka pažeidžiant jo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Pažymima, kad nors pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet nustatytu laiku į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, o priimtas nutarimas išsiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui el. paštu, kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Atsiliepime teigiama, kad byloje surinktų įrodymų pakako pripažinti L. R. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, nes viešoje vietoje, girdint ir matant aplinkiniams asmenims, tyčia ir demonstratyviai vykdė provokuojančius veiksmus, t. y. be asmens sutikimo akivaizdžiai jį filmavo, persekiojo, sistemingai kabinėjosi ir sąmoningai eskalavo konfliktą. Minėtų veiksmų metu asmuo garsiai šaukė ir vartojo akivaizdžiai įžeidžiančius bei žeminančius žodžius ir frazes, įskaitant „urodec“, „ar tave seniai iš psichuškės paleido“, „pidriotas“, „ozabočennyj“ ir kitus panašius išsireiškimus. Tokiais tyčiniais veiksmais buvo akivaizdžiai sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Nustatyta, kad nusižengimas truko apie 3 minutes – asmuo ėjo iš paskos nukentėjusiajam, nuolat jį filmavo, provokavo ir žodžiais žemino. Į pastabas nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo. Nutarimą priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Paskirta administracinė nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Pareiškėjas L. R. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą žodžiu, nes dar nebuvo paskirta valstybės garantuojama gynėja. Prašymas buvo išsiųstas el. paštu tiek tyrėjai, tiek pačiai Institucijai. Tačiau Institucija nurodė tokio prašymo negavusi ir priėmė sprendimą jam nedalyvaujant, taip pažeidė jo procesines teises. Paaiškino, kad visa bylos medžiaga iš esmės remiasi tik D. A. pateiktu pranešimu ir vėlesniais jo bei S. A. parodymais. Šie parodymai tarpusavyje skiriasi ir neatitinka pirminio pareiškimo turinio, kuriame pats D. A. nurodė, kad pirmasis kreipėsi į L. R. ir paklausė: „ar jau paleido?“, kas, pareiškėjo vertinimu, rodo jo išankstinį nusistatymą ir konflikto inicijavimą. Pareiškėjas nurodė, kad tyrimas nebuvo atliktas tinkamai. Po pirmųjų apklausų jokių aktyvių tyrimo veiksmų nebuvo atliekama beveik šešis mėnesius, o vėliau buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nėra dokumentų, pagrindžiančių tyrimo terminų pratęsimą, nors pagal įstatymą tyrimas turi būti atliktas per nustatytą laiką. Taip pat byloje nėra patikimų įrodymų apie jam siųstus šaukimus. Pareiškėjo teigimu, jis jokių šaukimų negavo, o byloje nėra pateikta įrodymų apie jų išsiuntimą ar įteikimą. Pareiškėjas taip pat ginčijo vaizdo įrašų naudojimą byloje. Nurodė, kad įrašai atsirado byloje be jokio jų apžiūros protokolo, nėra nurodyta, kas juos pateikė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie gauti. Be to, dalis įrašo yra ne lietuvių kalba, tačiau byloje nėra pateikta oficialaus vertimo ar vertėjo dalyvavimo. Taip pat įrašų autentiškumas nebuvo tikrintas, nebuvo atlikta ekspertizė, nenustatyta, ar įrašuose girdimas jo balsas ir ar įrašai nebuvo techniškai pakeisti. Todėl, jo vertinimu, šie įrašai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į prieštaravimus tarp dokumentų. Protokole nurodoma viena įžeidžianti frazė, o vėlesniuose dokumentuose minimi kiti žodžiai. Be to, šie žodžiai nėra išversti į lietuvių kalbą, nors tyrimai turi būti atliekami valstybine kalba. Pareiškėjo teigimu, tyrimas buvo vienašališkas, nes buvo remiamasi tik D. A. ir S. A. parodymais, o kitų aplinkybių patikrinimas ar objektyvūs tyrimo veiksmai nebuvo atlikti.
Pareiškėjo atstovė advokatė E. Gecevičė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir grąžinti bylą institucijai pakankamam ištyrimui.
Institucijos atstovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje L. R. atžvilgiu buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Teisena pradėta gavus D. A. pareiškimą, kuriame nurodyta įvykio data – 2025 m. sausio 17 d. 21.15 val., vieta – (duomenys neskelbtini). Kiti apklausų metu minėti laikai galėjo būti nurodyti tik apytiksliai. Paaiškino, kad D. A. kartu su pareiškimu pateikė nuorodą į „YouTube“ vaizdo įrašą, kuris buvo pridėtas prie bylos tokia forma, kokia buvo pateiktas. Metaduomenų skirtumai galėjo atsirasti dėl duomenų perkėlimo tarp registrų. Institucijos duomenimis, L. R. buvo siunčiami šaukimai atvykti į policiją – el. paštu ir registruota pašto siunta. Pašto informacija rodo, kad siunta buvo įteikta, todėl Institucija laikė šaukimą tinkamai įteiktu. Institucijos atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais apie tyrimo terminų pažeidimą ir nurodė, kad ANK leidžia vykdyti teiseną iki dvejų metų. Pažymėjo, kad L. R. neatvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą. Kadangi pateiktas pranešimas apie teisinę pagalbą buvo informacinio pobūdžio ir nepagrindė neatvykimo, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka. Įvertinus pareiškimą, liudytojų parodymus ir vaizdo įrašus, padaryta išvada, jog L. R. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnyje – įžūliai kabinėjosi prie žmonių viešoje vietoje. Prašė skundo netenkinti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistą.
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2026 m. sausio 26 d. 19.27 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi asmuo D. A., kuris pranešė apie tai, kad eidami pamatė einantį pro šalį ir filmuojantį eilinį savo propagandinį filmą prieš Lietuvą žmogų. Kadangi jis buvo kurį laiką aptilęs, paklausė jo, ar jį jau išleido, ir tada prasidėjo persekiojimas, garsiai vadinant pidriotu, apsimyžusiu B. palaikytoju ir t. t.
Pareiškėjo D. A. 2025 m. sausio 26 d. parodymų protokole nurodyta, kad 2025 m. sausio 17 d. 21.15 val. (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje L. R. viešai keikė jį ir jo žmoną, vėliau tai išplatino savo „Youtube“ kanale. Šį asmenį jie pamatė einant pro šalį ir filmuojant eilinį savo propagandinį filmą prieš Lietuvą. Kadangi jis buvo kurį laiką aptilęs, paklausė jo, ar jį jau išleido. Ir tada prasidėjo persekiojimas, garsiai vadinant pidriotu, apsimyžusiu B. palaikytoju ir t. t.
Iš liudytojo D. A. 2025 m. vasario 10 d. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. sausio 17 d. 21.20 val. jam su žmona S. A. einant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje pamatė jam iš matymo pažįstamą vyrą L. R. ir jam pasakė „ar jau paleido tave?“. Pastarasis pradėjo jį akivaizdžiai filmuoti, eiti iš paskos, garsiai šaukė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „šmot B.oiski, pidriot, urodu, sadomitas“ viešoje vietoje girdint ir matant kitiems asmenims. L. R. visą filmuotą medžiagą su juo paviešino „Youtube“ kanale, kuri yra visiems lengvai prieinama. Anksčiau su šiuo asmeniu konfliktų neturėjo.
Iš liudytojos S. A. 2025 m. vasario 10 d. apklausos protokolo matyti, kad 2025 m. sausio 17 d. apie 21.00 val. jam su vyru D. A. einant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje pastebėjo L. R., kuris filmavo viešoje vietoje ir jos vyras pasakė: „ar jau paleido tave?“. Tuomet L. R. pradėjo garsiai šaukti necenzūriniais žodžiais ir ją vadinti „pidriot“, „šmot B.oiski“, juos akivaizdžiai filmuoti. Jie bandė nueiti ir pabaigti konfliktą, tačiau L. R. ėjo jiems iš paskos ir toliau šaukė visiems asmenims girdint ir matant. Anksčiau su šiuo asmeniu konfliktų neturėjo.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „Sumažinta 20250207_093155_mpeg4.mp4“ matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, dėl kurio tapatybės teismui nekyla abejonių, jog tai yra L. R., eidamas (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, viešoje vietoje filmuoja ir prasilenkia, kaip nustatyta byloje, su S. A. bei D. A., kuris L. R. pasako: „sveikas, išleido?“. Į tai reaguodamas L. R. apsisuka, paklausia: „nori kažką pasakyti?“, „davai pasakyk“, eina S. A. bei D. A. iš paskos sakydamas:„mane išleido, manęs net nebuvo pasodinę, o tu pats pabėgai?“, „iš kur pabėgai?“, „seniai iš psichūškės pabėgai“, po to kreipiasi į D. A. rusų kalba. Tuo metu D. A. mobiliojo ryšio telefonu taip pat pradeda filmuoti L. R., o pastarasis kreipiasi į D. A. sakydamas: „niskačastotnyj urodec“, „B.ovski niskačastotnyj pidriot“, „pidriote“, „pidriotas“, toliau eina jam iš paskos, ginčijasi, D. A. paminėjus policiją, ragina ją kviesti. Tuo metu S. A. bando sustabdyti einantį link jų L. R., tačiau pastarasis toliau eina iš paskos sakydamas D. A. „pidriot“, „pidriote“, „pidryla“, „šmot B.ovskogo obrezka“.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini).mp4“ matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo, dėl kurio tapatybės teismui nekyla abejonių, jog tai yra L. R., einamas iš paskos, kaip nustatyta byloje, D. A., jį filmuoja, kalba rusų kalba ir sako jam „pidriot“.
Administracinėn atsakomybėn patraukto L. R. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką.
L. R. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 17 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešoje vietoje girdint ir matant kitiems asmenims pradėjo akivaizdžiai filmuoti asmenį, persekioti, kibti prie asmens, garsiai šaukti, įžeidinėti vadindamas kitą asmenį „urodu“, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Pareiškėjas L. R. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį iš esmės teigdamas, kad jo administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta neišsamiai, neatlikus jokio administracinio nusižengimo tyrimo, įstatymų nustatyta tvarka neištyrus byloje esančių vaizdo įrašų, nepatikrinus jų leistinumo ir patikimumo, vadovaujantis vien suinteresuotų asmenų D. A., S. A. parodymais. Pareiškėjas neneigia, kad turi savo kanalą „Youtube“, pats filmuoja ir kuria įvairų turinį, tačiau, jo teigimu, jis jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, nutarime aprašytame įvykyje nedalyvavo ir nurodytų veiksmų neatliko, vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo į jį nėra panašus, be to, vaizdo įrašai nėra autentiški, galimai sumontuoti. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai.
Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. viešojoje vietoje tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. ir liudytojų D. A. bei S. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. R. filmavo D. A. ir S. A., ėjo jiems iš paskos, įžeidžiamai prie jų kibo, D. A. atžvilgiu garsiai vartodamas, be kita ko, rusiškus žodžius (žargonus) kaip „pidriot“, niskačastotnyj urodec“, „B.ovski niskačastotnyj pidriot“, „šmot B.ovskogo obrezka“, kurie laikytini necenzūriniais, yra akivaizdžiai įžeidžiančio, politinio pobūdžio, siekiant viešai paniekinti ir pažeminti asmenį. Šias faktines aplinkybes pirmiausia patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įvykis ir kurių teisėtumas ir leistinumas, priešingai negu nurodė pareiškėjas, abejonių nekelia. Įvertinus vaizdo įrašus, teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad minėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R.. Pareiškėjo argumentai, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra ne jis, kad jis pats nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, o vaizdo įrašai galimai yra suklastoti, sumontuoti iš atskirų internete jo publikuotų vaizdo įrašų, vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs bylos įrodymai.
Pažymėtina, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų D. A. ir S. A. parodymai, duoti nagrinėjant bylą ne teismo tvarka Institucijoje. Įvertinus minėtų liudytojų parodymus matyti, kad abu liudytojai nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, prieštaravimų tarp jų parodymų nėra. Tiek liudytojai D. A. ir S. A., tiek ir pats pareiškėjas L. R. nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio tarpusavio konfliktų nėra turėję. Taigi, jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ar nesivadovauti minėtų liudytojų duotais parodymais, nenustatyta. Aplinkybės, kad L. R. viešoje vietoje įžeidžiamai persekiojo D. A., garsiai vadino jį necenzūriniais žodžiais nurodytos ir pastarojo pareiškime.
Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad byloje objektyviai nenustatyta, jog nagrinėjamas įvykis vyko girdint ir matant kitiems asmenims, taip pat kad D. A. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir tai reiškia, kad jam dėl įvykio jokia žala nepadaryta, pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, būtinasis administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. šis administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad L. R. viešojoje vietoje vartodamas necenzūrinius žodžius ir įžeidžiai kibdamas prie D. A., norėjo taip elgtis, o tai laikytina siekiu pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš liudytojų D. A., S. A. parodymų ir vaizdo įrašų akivaizdu, kad pareiškėjas suvokė, jog viešoje vietoje vartoja necenzūrinę leksiką, įžeidžiančius žodžius D. A. atžvilgiu, siekdamas jį paniekinti ir pažeminti. Tokie pareiškėjo veiksmai byloja apie jo tyčios kryptingumą ir norą taip elgtis. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti byloje nustatytas pagal objektyvią pareiškėjo L. R. veiksmų išraišką.
Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog paties liudytojo D. A. veiksmai nagrinėjamo įvykio metu nebuvo be priekaištų, nes būtent jis pirmasis užkalbino pro šalį einantį L. R., paklausė jo, ar jį „išleido“, ir taip iš esmės sudarė prielaidas konfliktui kilti, po ko L. R. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Vis dėlto, tai nepašalina L. R. kaltės dėl padaryto nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo. Savo elgesiu, t. y. necenzūriniais žodžiais ir D. A. įžeidinėjimu pareiškėjas neabejotinai nedideliu mastu, kurį numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką. Teismo įsitikinimu, tokie veiksmai peržengia normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, jie nepriimtini bet kokiam žmogui, o už tokius veiksmus ir nustatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad L. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Pareiškėjo teiginiai dėl neišsamaus administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, tinkamo jo neinformavimo apie bylos nagrinėjimo Institucijoje vietą ir laiką yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais argumentais, iš esmės išreiškiantys vien pareiškėjo nepasitenkinimą dėl jo atžvilgiu pradėtos ir vykstančios administracinio nusižengimo teisenos bei nesutikimą su priimtu nutarimu, todėl atmestini. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas dėl administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje terminų nesilaikymo. Pažymėtina, kad ANK jokių konkrečių terminų, per kuriuos turi būti atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, nenustato. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju L. R. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. sausio 17 d., administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siūlant susimokėti 15 Eur dydžio baudą, surašytas 2025 m. rugpjūčio 27 d., o skundžiamas nutarimas, kuriuo L. R. paskirta 85 Eur dydžio bauda, priimtas 2026 m. sausio 6 d. Taigi šiuo atveju ANK 39 straipsnyje nurodyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai nepažeisti.
Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdyje akcentavo ir tai, kad administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka Institucijoje buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant, nors jis prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jam dalyvaujant, todėl jis negalėjo įgyvendinti savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.
Išties iš skundžiamo Institucijos pareigūnės 2026 m. sausio 6 d. nutarimo matyti, kad jis priimtas išnagrinėjus bylą rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R.. Atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdyje Institucijos atstovas nurodė, kad nors pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet nustatytu laiku į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. spalio 10 d. L. R. pateikė Institucijai prašymą (reikalavimą) jo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o 2025 m. spalio 11 d. – prašymą pateikti jam visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. 2025 m. lapkričio 3 d. L. R. pateikė Institucijai pakartotinį reikalavimą pateikti jam visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat perkelti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, numatytą 2025 m. lapkričio 4 d. 10.00 val., į vėlesnį laiką, reikalingą gauti reikalaujamą medžiagą ir su ja susipažinti. Šie prašymai buvo patenkinti ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Vėliau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas L. R. prašymu buvo dar kelis kartus atidėtas, paskutinį kartą iki 2026 m. sausio 5 d. 10.00 val. dėl L. R. dalyvavimo teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis yra kaltinamasis, taip pat dėl jo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo. L. R. 2026 m. sausio 5 d. 9.13 val. Institucijai el. paštu [email protected] išsiuntė prašymą (reikalavimą) atidėti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes jam vis dar nėra paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas ir pridėjo šios tarnybos raštą. 2026 m. sausio 7 d., atsakant į minėtą L. R. el. laišką, pranešta, kad nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka ir išsiųstas pareiškėjui el. paštu 2026 m. sausio 6 d.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju išnagrinėjus bylą Institucijoje rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R., nors pastarasis iki bylos nagrinėjimo pradžios pateikė Institucijai prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl to, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje vis dar yra svarstomas jo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, kai anksčiau iš esmės tokiu pačiu pagrindu bylos nagrinėjimą buvo nuspręsta atidėti, ir nesudarius galimybės L. R. dalyvauti ne teismo tvarka nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą ir išdėstyti savo nuomonę dėl padaryto nusižengimo, pareikšti prašymus ir pateikti įrodymus, buvo pažeista ANK 571 straipsnyje numatyta jo teisė būti išklausytam bei kitos ANK 577 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Kita vertus, teisė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, išreikšti savo poziciją dėl kaltinimo, teisė ginčyti byloje esančius įrodymus ir teikti naujus įrodymus L. R. buvo suteikta nagrinėjant jo skundą pirmosios instancijos teisme, todėl ikiteisminėje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje padaryti minėti procesiniai pažeidimai laikytini ištaisytais teisme.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teismui netenkinus jo prašymo grąžinti bylą Institucijai, prašo pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą į viešuosius darbus, paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki.
ANK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui paskirta bauda ar jos dalis ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.
Pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju L. R. teismo posėdžio metu jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį, nepateikė, kita vertus, paaiškino, kad dirba daugiabučių bendrijos pirmininku ir gauna pajamas. Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnis 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 Eur. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. R. paskirta 85 Eur dydžio bauda, kuri yra lygi ANK 481 straipsnis 1 dalyje nustatytos sankcijos vidurkiui, paskirta atsižvelgus į administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnyje. Teismo vertinimu, L. R. paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka prevencinius tikslus. Todėl keisti šią baudą į viešuosius darbus šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. O. 2026 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-290-2026 administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Giedrius Purvys
