Baudžiamoji byla Nr. 1-352-1017/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14015-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.8; 1.1.6.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,
kaltinamajam E. A., jo gynėjui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),
nukentėjusiajam V. Š. (V. Š.),
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, vaikų neturi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
E. A. smurtaudamas, dėl chuliganiškų paskatų, nesunkiai sužalojo žmogų, nes dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: jis 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.53 val., adresu Gariūnų g. 45, Vilnius, viešoje vietoje – prie įėjimo į degalinės „Circle K“ pastatą, žodinio konflikto su išėjusiu iš degalinės pastato nukentėjusiuoju V. Š. metu, išlipęs iš automobilio, dėl menkavertės dingsties pastūmė nukentėjusįjį rankomis: vieną kartą į veidą ir vieną kartą į kūną; dėl ko šis nukrito ant šaligatvio prie automobilio, atsikėlė, ir tuo metu jis (E. A.) sudavė vieną smūgį kaire ranka V. Š. į dešinę ranką ir vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į veidą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė V. Š. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, kairio riešo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir nurodė, jog tikslios dienos neprisimena, buvo maždaug pietų laikas, stovėjo su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) degalinėje „Circle K“ prie Gariūnų, adresu Gariūnų g. 45. Minėtas automobilis priklauso jo motinai. Kartu su juo buvo draugas K. P. Galėjo taip būti, jog automobilį buvo pastatęs netaisyklingai. Stovėjo degalinėje prisiparkavęs automobilį truputį už juostos ir praeinantis žmogus trenkė į jo automobilio vairuotojo pusėje stiklą vieną smūgį. Tuomet jis atidarė dureles, tas žmogus jo paklausė, kas jam leido taip parkuotis automobilį, o jis to asmens paklausė, kas jam leido liesti jo turtą. Tas žmogus tada tiesiog paėmė už durelių ir jas stipriai trenkė. Kaltinamasis tuo metu buvo automobilyje, vairuotojo vietoje. Po ko jis išlipo iš automobilio ir nukentėjusiajam sudavė. Patikslino, kad jam išlipus nukentėjusysis paklausė, kas taip leido parkuotis, o jis nukentėjusiojo paklausė, kas leido liesti jo turtą ir tuo metu jis nukentėjusiajam sudavė. Sudavė du smūgius: vieną – kaire ranka, kitą – dešine; abu kartus kumščiais sudavė į galvos sritį. Galėjo būti, jog sudavė į ranką, bet tiksliai negalėjo nurodyti, nenorėjo taip daryti, bet įvyko kaip įvyko. Iki suduotų smūgių buvo fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju, buvo paėmęs nukentėjusiajam už rankos ir jį pastūmęs. Pastūmė nukentėjusįjį rankomis vieną kartą į veidą, vieną kartą į kūną. Po to nukentėjusysis nukrito, tada atsikėlė ir tuomet sudavė vieną kartą kaire ranka nukentėjusiajam į dešinę ranką ir vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į veidą. Sutinka, kad padarė nukentėjusiajam tokius sužalojimus, kokie nurodyti kaltinime. Savo kaltę pripažįsta iš dalies dėl to, kad konflikto nesukėlė, su nukentėjusiuoju kontaktavo fiziškai, nes jautė grėsmę. Pamatęs priėjusio žmogaus veido išraišką, jautė grėsmę, nebuvo logiškas priėjimas prie jo automobilio, galima buvo iškviesti apsaugą ar policiją. Kilo pavojus jo motinos turtui (automobiliui). Nukentėjusysis atrodė grėsmingai, veide buvo išsikišusi vena, buvo nusiteikęs agresyviai. Iš automobilio išlipo, pajautęs grėsmę. Galimai užkabino nukentėjusiojo ranką, išlipdamas iš automobilio. Nukentėjusysis laikė rankose kavą ar energetinį gėrimą, tiksliai neprisimena, kaip laikė. Stipriai buvo suduota į stiklą. Dėl to, kad trenkė žmogus durimis, buvo apgadintas durų pritraukėjas, nepritraukinėjo durų, t. y. neveikė speciali funkcija. Vėliau vyko į autoservisą, kur patikrino stiklą, matėsi rankos žymė ant stiklo, jis buvo apgadintas, bet tiksliai negali pasakyti kaip. Atsitiko kaip atsitiko, neturėjo taip daryti, išvadas padarė. Kritiškai vertina savo elgesį. Atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau mano, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Nurodė, kad priklausomybių neturi, planuoja įsidarbinti, nekartoti savo klaidų ir gyventi pilietišką gyvenimą. Turi administracinių nuobaudų, yra pažeidęs KET, neteko teisės vairuoti transporto priemones, tačiau toliau vairavo. Daugiau nepažeidinėja KET, stengiasi baudas mokėti. Įvykio metu buvo padidintas impulsyvumas, jaučiasi kaltas dėl smūgių sudavimo asmeniui. Nebėra toks impulsyvus. Neturėjo intencijos suduoti, bet matė, jog asmuo elgiasi neadekvačiai, dėl to įvyko kas įvyko. Atsiprašo dėl tokio elgesio. Neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, nėra mušeika. Nenorėjo savo veiksmais pažeisti viešosios tvarkos, visuomenės rimties. Pripažįsta faktines aplinkybes, bet nepripažįsta kaltės, jog tai darė iš chuliganiškų paskatų (t. 2, b. l. 138-145).
Peržiūrint vaizdo įrašą, kurio Nr. 11141, kaltinamasis E. A. nurodė, kad mato save, jis apsirengęs balta striuke, o juodai apsirengęs jo draugas. Nukentėjusysis trenkė ranka į langą, su ta pačia ranka paėmė už automobilio rankenėlės ir bandė atidaryti duris. Jis iš vidaus atidarė nukentėjusiajam duris, nes pas jį automobilyje jos automatiškai užsirakina. Atidaręs dureles, pats paklausė, kas jam leido daužyti jo automobilį. Neturėjo taip pasielgti. Po nukentėjusiojo nukritimo buvo daug necenzūrinių žodžių, todėl toliau buvo smūgiai. Nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, jo veido bruožai buvo agresyvus. Galėjo pasakyti, jog trukdo ar iškviesti policiją. Jis nėra konfliktiškas žmogus (t. 2, b. l. 164-171).
Teisiamojo posėdžio metu papildomai kaltinamasis E. A. nurodė, kad pagal 2021 m. nuosprendį sumokėjo įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, civilinį ieškinį pilnai atlygino. Teisiškai nesuprato, ką reiškia chuliganiškos paskatos. Visiškai pripažįsta visas faktines aplinkybes. Suprato apie tai, kad jam pareikštas kaltinimas gali būti perkvalifikuotas. Jeigu būtų kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl tų pačių faktinių aplinkybes, bet neinkriminuojant chuliganiškų paskatų, savo kaltę pripažintų visiškai (t. 3, b. l. 2-7).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad vienas važiavo darbo reikalais į miestą, užvažiavo į degalinę „Circle K“ Gariūnuose pasiimti kavos ir energetinio gėrimo. Ant praėjimo iš degalinės stovėjo automobilis. Priėjo prie automobilio, pastukseno į langą, tam, kad atkreiptų vairuotojo dėmesį, vairuotojas tuo metu sėdėjo telefone ir susirašinėjo. Atidaręs duris, vairuotojas pradėjo keiktis, sakyti, ko stukseni į mano mašiną, kodėl lietiesi prie mano mašinos. Pamatė, jog vairuotojas neadekvatus. Dar kažką rėkė, tačiau neprisimena, ką. Uždarė duris, norėjo eiti link savo automobilio, tačiau kaltinamasis iššoko iš automobilio ir pradėjo muštis. Kaltinamasis rankomis pradėjo mojuoti, nukentėjusysis ėjo atbulomis, o kaltinamasis pradėjo mojuoti rankomis, po to gavo smūgius. Prisimena gavęs smūgių, o tada nugriuvo. Smūgiai buvo suduoti į veidą, jie buvo skaudžiausi; gal dar buvo smūgių, bet to neprisimena. Smūgius sudavė rankomis, bet neprisimena kaip. Nesitikėjo tokio dalyko apskritai. Matė, jog asmuo yra neadekvatus, bandė išeiti iš ten. Neprisimena, ar ką nors sakė kaltinamajam išlipus iš automobilio. Neprisimena, kaip nešėsi energetinį gėrimą ir kavą. Prisimena, kad kai kaltinamasis pradėjo muštis, iš jo rankų iškrito energetinis gėrimas, o kava liko rankoje; galbūt ir kava iškrito. Jam praeinant, kaltinamasis sėdėjo automobilyje vairuotojo pusėje, langas buvo uždarytas. Negalėjo trenkti energetiniu gėrimu į langą, pastukseno ranka į langą, krumpliais. Fiziškai galėjo tai padaryti net ir laikydamas kavą bei energetinį gėrimą rankose. Pastuksendamas į langą norėjo atkreipti žmogaus dėmesį, perspėti, jog patrauktų automobilį. Automobilio dureles atidarė automobilio vairuotojas, jis stovėjo prieš vairuotojo dureles. Nematė, jog nuo jo pastuksenimo būtų apgadintas automobilis. Kaltinamasis buvo padavęs paraišką, jog jis apgadino jo automobilį, bet kiek suprato byla buvo uždaryta. Matė, kad žmogus buvo susinervinęs, buvo neadekvatus, tiesiog uždarė automobilio duris ir ėjo link savo automobilio. Ranka uždarė automobilio duris, kaltinamasis tuo metu sėdėjo automobilyje. Nenaudojo stipresnės jėgos uždarinėjant automobilio duris. Negalėjo būti sugadintas automobilio durelių pritraukėjas. Nurodė, kad ten buvo senas automobilis, abejoja, jog tame automobilyje išvis buvo toks dalykas. Negalėjo būti sugadintas durelių mechanizmas nuo jo durų uždarymo būdo. Įvykio metu buvo kažkokie žmonės pribėgę, matė išėjusius degalinės darbuotojus, tačiau pradžioje buvo tik kaltinamasis. Neprisimena, kas padėjo jam atsikelti nuo šaligatvio. Jis išsikvietė policijos pareigūnus, buvo įspėjęs ir kaltinamąjį, jog niekur nevažiuotų. Padarė keletą automobilio nuotraukų ir paskambino policijai. Prisimena, kad kaltinamasis rėkė degalinės darbuotojams, prašė išsaugoti vaizdo įrašą. Kaltinamasis atsisėdo į mašiną ir išvažiavo, vėliau atvykusi policija viską įformino. Jam buvo sulaužyta nosis, turėjo mėlynes po abejomis akimis, negalėjo keletą savaičių dirbti, nes jo darbas tiesiogiai susijęs su klientais; po įvykio vyko į Lazdynų ligoninę. Dėl poros savaičių nedarbingumo prarado (duomenys neskelbtini) Eur uždarbį. Dirba pagal (duomenys neskelbtini), negalėjo nuotoliu bendrauti su klientais, galėjo tik atsidėti savo apsilankymą pas klientus. Dar skaudėjo ranką, kurią susižalojo krisdamas. Jautė skausmą, dėl to vyko į ligoninę, jam skaudėjo ranką, buvo patinusios akys. Po įvykio skaudėjo, teko gerti nuskausminamuosius. Patyrė nepatogumus vaikščioti su mėlynėmis vasarą, skaudėjo nosį. 2-3 dienas skausmas buvo, negalėjo judinti ar liesti nosies apie savaitę laiko. Emocinė būklė buvo suprastėjusi, buvo piktas, gailėjosi, jog priėjo. Negalėjo miegoti, reikėjo šaldyti, jog nuimtų patinimą. Nurodė, jog kaltinamasis žymiai už jį aukštesnis, jam buvo pasakęs tik, jog jo mašina stovi prie įėjimo, tik tą spėjus pasakyti, žmogus pradėjo garsiai rėkti, neadekvačiai elgtis, daugiau nieko nespėjo pasakyti. Nurodė, kad bendrą žalą jam sudaro prarasti pinigai ir moralinė žala. Jo atlyginimas nėra fiksuotas, negali pagrįsti, kiek pajamų galėjo prarasti. (duomenys neskelbtini) Eur yra netektos jo pajamos ir 1 500 Eur vertina patirta moralinę žalą. Nesenai lankėsi pas gydytoją, nes jo nosies pertvara yra pakrypusi, jam bus reikalinga darytis operacija. Anksčiau turėjo problemų su nosimi, bet dabar pradėjo blogiau girdėti, dėl to teko apsilankyti pas gydytoją; negali šito surišti su šiuo įvykusiu įvykiu. Šiuo metu jo sveikata yra tvarkoje (t. 2, b. l. 138-145).
Peržiūrint vaizdo įrašą, kurio Nr. 11141, nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad įraše matosi, kaip jis išėjo iš degalinės. Kairėje vienoje rankoje laiko kavą ir energetinį gėrimą. Tuomet jis uždaro duris, nes kai pirmą kartą pastukseno į langą, kaltinamasis pradėjo ant jo rėkti, todėl tiesiog uždarė duris ir norėjo nueiti toliau nuo mašinos. Pastukseno, o tada kaltinamasis atidarė duris ir iš karto pradėjo rėkti, prasivardžiuoti. Nenorėdamas to klausyti, uždarė duris ranka. Tada kaltinamasis antrą kartą atidarė duris ir nukentėjusiajam iškrito iš rankų gėrimai. Įrašo 41 sekundę iš degalinės išeina liudytoja A. M., ten matosi kaip jis fotografuoja automobilio valstybinį numerį. Įrašo 17 sekundę nukentėjusiojo veiksmai yra skirti apsisaugoti, paslėpti veidą, tai buvo gynyba nuo puolimo. 18-19 sekundėmis irgi yra jo gynyba, jis nėra mušeika, mažesnis atstumas, kad nebūtų toks stiprus smūgis. 32 sekundę bandė atsikelti, bet jam trenkė. 25-26 sekundėmis artėjo prie kaltinamojo, nes buvo šoko būsenoje, bet nei vieno smūgio kaltinamajam nesudavė. Nurodė, kad gavo iš kaltinamojo motinos sąskaitos pervestus 1000 Eur. Sutiktų sumažinti savo reikalavimą iki 2 000 Eur. Atlyginus žalą, sutiktų atleisti kaltinamajam (t. 2, b. l. 164-171).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. L. P. nurodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Degalinėje „Circle K“ prie Gariūnų įvyko įvykis. Su E. A. sustojo degalinėje nusipirkti cigarečių ir atsigerti, buvo atvažiavę E. A. automobiliu „Audi“, kuris priklauso jo motinai. Automobilį vairavo E. A. E. A. pastatė automobilį prie įėjimo į degalinę. Prieš jį degalinėje apsipirkinėjo žmogus, tuomet jis apsipirko ir išeidamas iš degalinės išgirdo triukšmą, tada pamėtė, jog guli žmogus. Gulėjęs žmogus buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis gulėjo prie išėjimo iš degalinės, prie automobilio priekio vairuotojo pusėje. Girdėjo konfliktą, t. y. bendrą triukšmą. Nematė pačio konflikto ar kažką naudojant fizinį smurtą. Jam išėjus iš degalinės, E. A. stovėjo prie automobilio, o nukentėjusysis gulėjo. Tuo metu daugiau niekas jokių veiksmų neatliko. Klausė E. A., kas atsitiko, į ką jam atsakė, jog asmuo trenkė į jo automobilį. Matėsi ant automobilio lango, kad buvo trenkta iš rankos, buvo delno antspaudas likęs ant automobilio lango. Daugiau pažeidimų ant automobilio nesimatė. E. A. sakė jam, jog trenkė nukentėjusiajam, nes šis trenkė į jo automobilį. Buvo išėjusi kasininkė iš degalinės, E. A. atsiprašė ir paprašė išsaugoti vaizdo įrašus. E. A. sakė, jog automobilyje durų pritraukėjas neveikė. Kaip įsivaizduoja, kai E. A. lipo iš mašinos, nukentėjusysis pastūmė duris. E. A. sakė, jog trenkė ranka nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 164-171).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad dirba „Circle K“. Atpažįsta nukentėjusįjį, jis yra dažnas jų klientas, bet jo vardo pavardės nežino. Neatsimena įvykio dienos, bet tuo metu dėliojo gėrimus prie įėjimo, išgirdo neįprastą triukšmą ir pamatė, jog nukentėjusysis guli ant žemės parblokštas. Nežinojo, kas ten nutiko, bet atvykus policijos pareigūnams peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pagal tai susižinojo, kas įvyko. Pačio konflikto nematė. Kadangi išgirdo triukšmą, neįprastus garsus pro atidarytas duris, girdėjo, jog vyko kažkas neįprasto, išėjo pasižiūrėti. Nukentėjusysis gulėjo prie degalinės išėjimo durų. Šalia nukentėjusiojo buvo tamsus automobilis „Audi“, automobilio „Audi“ vairuotojas buvo šiek tiek išlipęs ir vėl atsisėdo, išvažiavo. Negalėtų atpažinti „Audi“ automobilio vairuotojo veido. Nematė automobilio „Audi“ vairuotojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, galimai viskas jau buvo įvykę. Automobiliu „Audi“ išvyko du žmonės, bet tai atsimena tik iš vaizdo įrašo. Nukentėjusysis vėl į degalinę neužėjo, jis nuėjo į savo automobilį ir išsikvietė policijos pareigūnus, o po to jie bendravo su pareigūnais. Pati asmeniškai apie šį įvykį su nukentėjusiuoju nekalbėjo. Visas aplinkybes apie įvykį žino iš peržiūrėto vaizdo įrašo. Kiek prisimena, išėjusi ji pagrūmojo pirštu jaunam vaikinui, ką jis ten daro, jog taip negalima elgtis. Jaunas vaikinas buvo už „Audi“ vairo, bet jis įsėdo ir išvažiavo. Jaunas vaikinas jai buvo pasakęs, kad reikės vaizdo įrašo, bet tiksliai negalėjo nurodyti, ką pasakė. Po įvykio iš karto geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Ji nežino dėl ko įvyko konfliktas, bet vėliau kolega sakė, jog nukentėjusysis klientas pasakė tam vairuotojui, kad per arti įėjimo automobilį jis pastatė ir dėl to kilo konfliktas. Savo akimis nematė, kokius veiksmus atliko kaltinamasis ir ką atliko nukentėjusysis, viską matė tik iš vaizdo įrašo, išėjusi tik ant žemės matė nukentėjusįjį. Jai išėjus iš degalinės vyko kažkoks judėjimas, bet kad sustotų ir kas nors padėtų nukentėjusiajam tai taip nebuvo. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas, su juo ji nebendravo. Po visko grįžo atgal į degalinę, atvykus pareigūnams pradėjo žiūrėti vaizdo įrašus kartu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta įvykio vietoje. Dabar negali nurodyti, jog jaunuolis trenkė kumščiais, nes neatsimena, ką matė. Nematė, kad kas nors trankytų automobilį. Neatsimena, ar matė kraują. Negalėjo tiksliai nurodyti, ar ant nukentėjusiojo veido matė kraują, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodyta, kad matė, tai turbūt matė. Mano, kad galėjo pasakyti automobilio „Audi“ vairuotojui patraukti automobilį. Daugiau niekas iš darbuotojų vaizdo įrašo nežiūrėjo, tik ji. Jos kolega įvykio nematė, buvo tuo metu už kasos, ji buvo prie durų, dėl to matė. Kolega paklausė nukentėjusiojo ar jam viskas gerai, ar reikia pagalbos, o nukentėjusysis nurodė, jog viskas gerai ir greitosios nereikia.
2025 m. balandžio 22 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas V. Š. pareiškė, kad 2025 m. balandžio 22 d., 10.53 val., adresu Vilniuje, Gariūnų g. 45, prie degalinės „Circle K“ įėjimo, jam nepažįstamas vyras sudavė vieną smūgį dešine ranka į kairės pusės veido sritį ir pateikė į nosį. Smūgio metu pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8/10. Iš karto po smūgio pradėjo bėgti kraujas. Skambinant policijai, minėtas asmuo sėdo už automobilio vairo ir pasišalino iš įvykio vietos su automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Vilniaus pusės (t. 1, b. l. 11).
2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu Vilniuje, Gariūnų g. 45, degalinės teritorijoje priešais degalinės „Circle K“ įėjimo duris. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 31-32, 34-37).
2025 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole (ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16942-25) nurodyta, kad buvo apžiūrėta degalinė „Circle K“, adresu Gariūnų g. 45, Vilniuje. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 125-127, 128-130).
2025 m. gegužės 2 d. kitų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „Circle K“. Apžiūrėtame vaizdo įraše, be kita ko, matyti kaip 2025 m. balandžio 22 d., 10:50:59 val., į degalinės teritoriją atvažiuoja tamsios spalvos „Audi“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10:52:46 val. iš automobilio keleivio pusės išlipa (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo asmuo Nr. 1, apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Asmuo Nr. 1 nueina į degalinės vidų. 10:53:42 val. iš degalinės išeina (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo asmuo Nr. 2, apsirengęs šviesios (galimai oranžinės) spalvos marškinėliais, ant viršaus dėvi tamsios spalvos liemenę trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kelnes. Rankose jis laiko gėrimo puodelį. Priėjęs prie minėto automobilio asmuo Nr. 2 kažką sako vairuotojui ir stuksi į automobilio langą. Po kelių sekundžių atsidaro vairuotojo pusės priekinės durelės, asmuo Nr. 2 jas užtrenkia. Asmeniui Nr. 2 iš rankų iškrenta laikytas gėrimo puodelis. 10:53:50 val. iš automobilio išlipa vairuotojas Nr. 3, apsirengęs pilkos spalvos megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, avintis tamsius sportbačius. Asmuo Nr. 3 atstumia nuo automobilio asmenį Nr. 2. Tuomet asmuo Nr. 2 sugriebia asmenį Nr. 3 abiem rankomis per juosmenį ir stumia jį link automobilio. Asmuo Nr. 3, stumdamas asmenį Nr. 2 abiem rankomis į šoną, kažką jam sako. Asmuo Nr. 2 nukrenta ant žemės, bet po kelių sekundžių greitai atsistoja ir bando smūgiuoti į asmenį Nr. 3. Tuomet asmuo Nr. 3 smogia asmeniui Nr. 2 į veido sritį iš kairės ir dešinės rankos. Asmenys pasitraukia nuo automobilio. Asmuo Nr. 2 bando smūgiuoti į asmenį Nr. 3. Po kelių sekundžių iš degalinės vidaus išeina asmuo Nr. 1. 10:54:06 val. asmenys Nr. 1 ir Nr. 3 atsisėda į automobilį. Asmuo Nr. 2 lieka stovėti prie degalinės įėjimo. 10:54:20 val. iš degalinės išeina galimai darbuotoja, kuri kalba su asmeniu Nr. 3. Šis kažką aiškina degalinės darbuotojai. 10:54:49 val. automobilis išvažiuoja iš vaizdo kameros stebėjimo zonos. Asmuo Nr. 2 galimai kažkam skambina telefonu. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 72-84).
2025 m. rugsėjo 1 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos garso įrašas, susijęs su nagrinėjamu įvykiu (t. 1, b. l. 85-87).
2025 m. balandžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės išvadoje Nr. G 1389/2025(01) nurodyta, kad remiantis V. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: 1. V. Š. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, kairio riešo sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu; 2. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku t. y 2025 m. balandžio 22 d.; 3. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 4. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, bendro dalyvumo netekimas, sužalojimų pasekmės) nustatomas, kai yra pilnai baigtas gydymas. Tačiau tikėtina, kad šiuo atveju galimas pastovus dalyvumo sumažėjimas bus nedidelis ir neįtakos sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 55-56).
2025 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės paaiškinimų protokole dėl 2025 m. balandžio 23 d. specialistės išvados Nr. G 1389/2025 (01) nurodė, kad nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, iš kurių vieno trauminio poveikio pakako veide nustatytiems sužalojimams padaryti. Nustatytų sužalojimų vietoje pėdsakų, pagal traumas galime būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai veide nėra būdingi griuvimui (t. 1, b. l. 58).
2025 m. balandžio 22 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. A. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2025 m. balandžio 22 d., apie 11-12 val. jam atvykus jo motinai R. A. priklausančia transporto priemone – automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę „Circle K“, esančią prie Gariūnų turgavietės, pastačius automobilį prie degalinės leidžiamoje vietoje, prie automobilio priėjo jam nepažįstamas žmogus, kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir tris kartus stipriai trenkė į automobilio priekinių durelių stiklą. Manė, jog gali sudaužyti automobilio stiklą, dėl to atidarė dureles paklausti ko asmeniui reikia, tačiau asmuo pakeltu balsu reiškė pretenzijas dėl jo priparkuoto automobilio. Klausė asmens, kas jam leido taip stipriai mušti jo automobilio stiklą, po ko minėtas asmuo stipriai trenkė automobilio dureles, kaip vėliau pastebėjo, įlenkė dureles ir jam buvo padaryta apie 1 540 Eur žala (t. 1, b. l. 95).
Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16942-25 pagal E. A. pareiškimą dėl 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.53 val., Vilniuje, Gariūnų g. 45, UAB „Circle K Lietuva“ degalinėje V. Š. galimai padaryto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo nutrauktas (t. 1, b. l. 132-135).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat vaizdo bei garso įrašuose ir jų apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje ir paaiškinimų protokole užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais bei vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kiti rašytiniai dokumentai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; taip pat jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLTYyOC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151-628/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151-628/2018">2K-151-628/2018</a>, 2K-67-699/2018, 2K-5-719/2022, 2K-21-697/2024).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kad nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-63-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-63-648/2016">2K-63-648/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYzLTY4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-363-689/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-363-689/2017">2K-363-689/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNDU4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-458/2020">2K-84-458/2020</a>). Be to, teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nuosekliai pasisakyta, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiškų paskatų pasižymi spontaniška, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusią norą nusikalstamai veikti, yra aiškiai neadekvatus. Be kita ko, esant chuliganiškiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai. Svarbu ir tai, kad chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113-303/2019, Nr. 2K-151-628/2021).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. A. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.53 val., adresu Gariūnų g. 45, Vilniuje, viešoje vietoje – prie įėjimo į degalinės „Circle K“ pastatą, kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. Š. metu, dėl menkavertės dingsties smurtavo prieš nukentėjusįjį: vieną kartą į veidą ir vieną kartą į kūną; dėl ko šis nukrito ant šaligatvio prie automobilio, o nukentėjusiajam atsikėlus, E. A. sudavė dar vieną smūgį kaire ranka V. Š. į dešinę ranką ir vieną smūgį dešine ranka nukentėjusiajam į veidą. Šiais savo veiksmais E. A. padarė V. Š. nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje ir kairės akies apatiniame voke, kairio riešo sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šios aplinkybės yra įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. pačio kaltinamojo prisipažinimu dėl prieš nukentėjusįjį atliktų veiksmų ir jam suduotų smūgių, taip pat nukentėjusiojo nuosekliais paaiškinimais, iš esmės sutampančiais su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais įrodymais. Nors liudytojai, apklausti teisme, teigė, kad pačio įvykio aplinkybių nematė, bet jie galėjo patvirtinti šio įvykio faktą bei dalį reikšmingų aplinkybių. Be to, įvykio aplinkybės yra objektyviai užfiksuotos dviejuose degalinės pateiktuose vaizdo įrašuose ir Bendrojo pagalbos centro garso įraše. Visų šių įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis atliko jam inkriminuotus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas neturi pagrindo teigi, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne nagrinėjamo įvykio metu bei kitu būdu nei konstatuota aukščiau.
Byloje iš dalies sutampa ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo paaiškinimai dėl žodinio konflikto pradžios. Pagal šiuos paaiškinimus nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo tuomet, kai nukentėjusysis priėjo prie automobilio „Audi“, pastatyto prie pat įėjimo į degalinę, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, pabeldė (trenkė) į vairuotojo durelių langą bei išsakė pastabą dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis po šių jo veiksmų, atidaręs duris, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, priekaištauti nukentėjusiajam, kad jis liečiasi (stuksena) prie jo automobilio. Nukentėjusysis nurodė, kad pamatęs, jog vairuotojas yra neadekvatus, uždarė automobilio duris, norėjo eiti link savo automobilio, tačiau kaltinamasis iššoko iš automobilio ir pradėjo muštis. Nukentėjusysis, apklausiamas teisme, patikslino, kad pastuksenimas buvo ranka, ne daiktu, uždarinėjant kaltinamojo automobilio dureles taip pat nenaudojo stipresnės jėgos. Nukentėjusiojo teigimu, jo veiksmais negalėjo būti apgadintas nei durelių stiklas, nei pritraukėjas (durelių mechanizmas). Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir skambindamas bendruoju pagalbos telefonu. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintas kaltinamojo vairuotas automobilis, byloje nėra. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės 4-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimo duomenys, kuriuo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16942-25 pagal E. A. pareiškimą dėl 2025 m. balandžio 22 d., apie 10.53 val., Vilniuje, Gariūnų g. 45, UAB „Circle K Lietuva“ degalinėje V. Š. galimai padaryto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, be kita ko, apgadinant kaltinamojo vairuotą automobilį, buvo nutrauktas.
Tuo tarpu kaltinamasis teisme teigė, kad nukentėjusysis, praeidamas pro jo automobilį, trenkė į vairuotojo durelių langą, po ko kaltinamajam atidarius automobilio dureles, nukentėjusysis jo paklausė, kas jam leido taip parkuotis automobilį, o jis nukentėjusiojo paklausė, kas jam leido liesti jo turtą, tuomet nukentėjusysis paėmė už durelių ir jas stipriai trenkė (uždarė). Remiantis kaltinamojo paaiškinimais, kaltinamasis po šių nukentėjusiojo veiksmų išlipo iš automobilio ir sudavė smūgius nukentėjusiajam. Pasak kaltinamojo, dėl šių nukentėjusiojo veiksmų buvo apgadintas durų pritraukėjas, nuvykus į autoservisą ir patikrinus stiklą, matėsi rankos žymė ant stiklo, jis buvo apgadintas. Vis tik, minėta, kad šioje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo paaiškinimus (versiją), jog nukentėjusiojo veiksmai pabeldžiant (trenkiant) į automobilio durelių stiklą bei uždarant kaltinamojo automobilio dureles buvo tokie stiprūs, kad dėl jų buvo apgadintas automobilis. Kaltinamojo draugas – liudytojas K. L. P., apklausiamas teisme, nurodė, kad jam kaltinamasis pasakojo apie sugadintą automobilio durelių pritraukėją, o ant automobilio vairuotojo durelių stiklo matėsi likęs delno antspaudas. Teismas sprendžia, kad nesant kitų, objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo tikėti liudytojo paaiškinimais apie apgadintą automobilį dėl jo santykio su kaltinamuoju ir galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Vien tai, kad matėsi nukentėjusiojo rankos (delno) antspaudas ant stiklo nepatvirtina aplinkybės, kad nukentėjusysis smarkiai trenkė, o ne įprastai beldė į stiklą.
Be to, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra nenuoseklus, nurodydamas galimai padarytus automobilio apgadinimus. Ikiteisminio tyrimo metu, inicijuodamas nukentėjusiajam ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis ne kartą, o tris kartus stipriai trenkė į automobilio priekinių durelių stiklą. Taip pat tyrimo pradžioje nurodė, kad trenkdamas į automobilio dureles nukentėjusysis ne sugadino jų pritraukėjo mechanizmą, bet įlenkė dureles ir šiais savo veiksmais kaltinamajam padarė 1 540 Eur žalą. Vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, jog įvykio metu buvo apgadintas ne tik priekinių durų pritraukėjas, bet ir sugadintas vairuotojo pusės veidrodėlio mechanizmas, apibraižytas automobilio kėbulas, o būtent – vairuotojo pusės priekinės durelės. Minėta, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors nagrinėjama byla yra ne dėl galimo automobilio sugadinimo, minėtos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl kaltinamojo paaiškinimų patikimumo ir sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamojo pozicija dėl nukentėjusiojo veiksmų yra nenuosekli, jos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamojo paaiškinimais dėl itin smarkių (stiprių) nukentėjusiojo veiksmų, trenkiant į kaltinamojo automobilio durelių stiklą bei uždarant šias dureles.
Kita vertus, šios aplinkybės nėra tokios esminės kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi tiek iš bylos duomenų, tiek ir pačio kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, jog iš esmės jis smurtavo prieš nukentėjusįjį nesant tam jokios pateisinamos priežasties ir pats pripažino, kad pasielgė neadekvačiai. Vien dėl to, kad nukentėjusysis pabeldė kaltinamajam į automobilio durelių stiklą ir pareiškė pastabą dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, kaltinamasis neturėjo jokio pagrindo pradėti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Nei būtinosios ginties situacija, nei provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys šioje situacijoje nenustatytas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis iki šio konflikto vienas kito nepažinojo, tarp jų nebuvo jokių asmeninių santykių, kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo spontaniški, atlikti viešoje vietoje – prie įėjimo į degalinę, dienos metu, kurios viduje bei išorėje buvo klientų bei darbuotojų. Kaltinamasis akcentavo, kad nukentėjusysis jam atrodė nusiteikęs labai agresyviai, tačiau tokiu atveju nepaaiškinamas ir nelogiškas kaltinamojo elgesys atidaryti automobilio dureles agresyviai nusiteikusiam asmeniui ir juo labiau išlipti iš automobilio, kai to neprašo minėtas asmuo (priešingai, uždaro kaltinamojo automobilio dureles) ir tai šioje situacijoje nebuvo būtina.
Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis, tik išlipęs iš automobilio, pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį, t. y. kaltinamajam išlipus iš automobilio žodinis konfliktas iš karto virto kaltinamojo smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusįjį. Šios aplinkybės, vertinant jas bendrame įvykių kontekste, patvirtina, kad kaltinamasis pats išlipo iš automobilio, žinodamas, jog ketina smurtauti prieš nukentėjusįjį. Pastebėtina, jog tik kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam ir netgi po to, kai pastarasis nugriuvo. Net ir nugriuvus nukentėjusiajam, t. y. atitolus nuo kaltinamojo, E. A. savo smurtinių veiksmų nenutraukė, priešingai – juos tęsė. Juolab kad, sužalojęs nukentėjusįjį, kaltinamasis kartu su savo draugu pasišalino iš įvykio vietos, taip pademonstruodamas visišką abejingumą savo veiksmų pasekmėms, nors suprato (turėjo suprasti), kad nukentėjusysis turi pretenzijų kaltinamajam ir kviečia policijos pareigūnus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis į nukentėjusiojo veiksmus (pabeldimą į langą bei pasakytą pastabą dėl netinkamoje vietoje pastatyto automobilio) sureagavo neadekvačiai ir smurtiniams veiksmams panaudojo visiškai menką, objektyviai nereikšmingą pretekstą (dingstį), kadangi tokia situacija kaip dėmesio atkreipimas, pabeldžiant į langą bei pasakant pastabą vairuotojui, negali būti laikoma pateisinama priežastis panaudoti fizinį smurtą. Tokie veiksmai vertintini kaip menkavertė dingstis, būdinga chuliganiškų paskatų susiformavimui. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad dėl jų gali kilti pasekmės ir jų norėjo, tačiau buvo abejingas tam, kokie konkrečiai padariniai kils, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo E. A. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas pastebi, kad dalis E. A. pareikšto kaltinimo aplinkybių yra perteklinės, atskleidžiančios konflikto eigą, apimančios netiesiogiai su nagrinėjama baudžiamąja byla susijusias aplinkybes bei cituojančios bylos duomenis (teismo pripažintus įrodymais), todėl jos šalintinos iš kaltinimo. Tai nekeičia kaltinamajam pareikšto kaltinimo apimties bei jo veikos kvalifikavimo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas šalina šias tris kaltinimo dalis: „sėdėdamas automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje“, „dėl priešais įėjimą į degalinės pastatą nesilaikant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų jo priparkuoto minėto automobilio; nukentėjusiajam uždarius jo atidarytas vairuotojo pusės dureles; jis vėl šiais dureles atidarė, durelėmis užkabino nukentėjusiojo kairę ranką, dėl ko V. Š. rankoje laikomas gėrimas puodelyje nukrito ant šaligatvio“ ir „nes dėl nosies kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2025 m. balandžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1389/2025 (01))“.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. apysunkį nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis iš esmės pripažino savo kaltę. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinei ligonių kasai 100,38 Eur turtinę žalą. Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. Š. pareiškė 3 000 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamojo E. A. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nukentėjusysis V. Š. savo reikalavimą dėl žalos priteisimo sumažino iki 2 000 Eur. Kaltinamasis E. A. (t. y. kaltinamojo motina R. A. už kaltinamąjį) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2026 m. vasario 1 d. pervedė 1 000 Eur ir 2025 m. vasario 20 d. pervedė 1 000 Eur, iš viso 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nukentėjusiajam V. Š. padaryta žala yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kaltinamasis E. A. yra pilnai pašalinęs savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. atsiprašė nukentėjusiojo V. Š. ir nukentėjusysis pastarajam atleido. Šiais aplinkybes patvirtina 2026 m. vasario 20 d. sudarytas susitaikymo (taikos) sutartis tarp kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo V. Š. (t. 3, b. l. 1).
Taip pat atsižvelgtina ir į kitas kaltinamąjį E. A. charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, teisiamojo posėdžio metu teigė planuojantis įsidarbinti, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs. Bylos duomenimis, kaltinamasis E. A. baustas administracine tvarka – pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat, kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs). Be to, kaltinamasis E. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kaltinamasis gailisi dėl savo elgesio, pripažino, jog minėtoje situacijoje pasielgė impulsyviai ir turėjo elgtis kitaip. Teigė kritiškai vertinantis savo elgesį ir pasimokęs iš nagrinėjamo įvykio.
Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog nors ne visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės jį charakterizuoja tik teigiamai, tačiau įvertintina tai, jog kaltinamasis E. A. yra kritiškas savo elgesiui, padarė tinkamas išvadas ir yra linkęs keistis, dėl to yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse). Viena iš tokių priemonių – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu tiesiog impulsyviai sureagavo į situaciją, šiaip nėra konfliktiškas asmuo, tačiau šiuo atveju tikslinga atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat dėl smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi tai nėra pirmas atvejis, kai kaltinamasis smurtauja viešoje vietoje. Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nenusikalstų bei galutinai pakeistų savo elgesį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, t. y. dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 10 mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaip minėta, nukentėjusiojo V. Š. ir Valstybinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai yra atlyginti, todėl baudžiamasis procesas dėl civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Baudžiamosios bylos medžiagoje prie galinio antrojo tomo viršelio esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą E. A. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nutraukti procesą dėl V. Š. ir Valstybinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių.
Baudžiamosios bylos medžiagoje prie galinio antrojo tomo viršelio esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti E. A., kad:
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė
