Baudžiamoji byla Nr. 1-1105-1181/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05575-2026-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,

sekretoriaujant Gabijai Musneckytei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei J. T. Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

3) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – subendrinta 67 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paleistas lygtinai neatlikęs 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi nuo 2013 m. birželio 11 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 1 dienos bausmės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 1 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmės, šios bausmės dalį atliekant pataisos namuose;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – galutine subendrinta 70 parų arešto bausme;

7) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, 65 straipsnį ir prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirtas laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 21 d. iki 2018 m. sausio 22 d. ir nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 6 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. V. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. BK 68 straipsnio pagrindu A. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. V. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Daimlerchrysler CLS 320 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 4 500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) Eur;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, paliekant Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. V. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą, (teistumas išnykęs);

9) taip pat teistas užsienyje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. 2026 m. vasario 22 d., apie 18.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį,,VW“ Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo bare, sutiko pažįstamus, vartojo alkoholį. Pamena, kad gėrė alų ir vyną, tačiau kokį kiekį suvartojo – nepamena. Automobilis priklauso jo pažįstamai. Automobilį iki baro vairavo jo draugas, kuriam jis padėjo atlikti statybos darbus. Draugas iš baro išėjo anksčiau, automobilio raktelius paliko jam. Jis išgėręs pamanė, kad nesaugu palikti automobilį, kuriame yra statybiniai įrankiai, nusprendė važiuoti automobiliu. Džiaugiasi, kad viskas baigėsi būtent taip, t. y., kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o ne sukėlė kokią nors didesnę žalą. Jį sustabdę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, nustatė, kad yra neblaivus. Jam buvo nustatytas 2,64 prom. neblaivumo laipsnis. Negali paaiškinti, kodėl atsisakė antro patikrinimo. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė vairuoti. Jis jau ilgą laiką nevairavo. Šiuo metu jau buvo pasirengęs laikyti vairuotojų egzaminą, planavo susigrąžinti teisę vairuoti, tačiau egzamino nelaikė dėl lėšų stygiaus, be to, turi skolų, kurias išsieško antstoliai. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio, pergyvena, jaučia gėdos jausmą. Anksčiau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jau penkerius metus nevairavo.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Liudytojas D. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas. 2026 m. vasario 22 d. darbo pamainą pradėjo kartu su specialistu A. M. (A. M.) 14.30 val. ir dirbo iki 2026 m. vasario 23 d. 2.30 val. Apie 18.51 val. iš aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g. link Žemaitės g. nuvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Apie 18.55 val. minėtą automobilį pastebėjo Geležinio Vilko g., važiuojantį link M. K. Čiurlionio g. Sustabdžius automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėjus prie jo, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, prisistatęs A. V.. Iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą, asmuo atsakė, kad jokių dokumentų su savimi neturi ir gali nurodyti savo asmens kodą. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, A. V. atsakė, kad važiuoja iš baro (konkretaus baro nenurodė), kuriame išgėrė alaus. Patikrinus asmens blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Antrą kartą tikrintis asmuo atsisakė. Patikrinus duomenų bazėse, nustatyta, kad asmuo nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, jo viduje alkoholinių gėrimų taros nebuvo. Po apžiūros automobilis priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 22–23)

5. Liudytoja D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. V. yra jos pažįstamas, ji jam buvo paskolinusi savo automobilį. Automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, prašo grąžinti automobilį (b. l. 25–26).

6. Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio D. T. 2026 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo dėl pavojaus eismo saugumui nustatyta, kad 2026 m. vasario 22 d. jis, dirbdamas kartu su specialistu A. M., iš aps. VPK OVS gavo pranešimą (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, kurio vairuotojas neblaivus, pranešėja matė, kaip sėdo į a/m-ą svyruodamas. Praneša liudininkė, anonimiškai. Pastebėjo minėtą automobilį Geležinio Vilko g., 18.55 val. sustabdžius ir priėjus prie vairuotojo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris teisės vairuoti neturi. Patikrinus asmens blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2.64 promilių., neblaivumas. Antrą kartą asmuo tikrintis atsisakė. Automobilis priverstinai išvežtas į Minsko pl. 21, Vilnius. A. V. įteiktas šaukimas atvykti į 2PK. Automobilis fotografuotas nuotraukos PPV (b. l. 7).

7. 2026 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io įrašas (ID 92464958664, skambu io pradžia_ 2026-02-22 18_48_09)“. Garso įrašo trukmė 42 s. Fone girdimi 3 balsai: moteriškas balsas Nr. 1 – toliau BPC, moteriškas balsas Nr. 2 – pranešėjas (toliau P Nr.1) ir vyriškas balsas Nr. 3 – pranešėjas (toliau P Nr.2). BPC: 112. P. Nr. 1: Sveiki. BPC: Laba diena. P. Nr. 1: Noriu pranešti, kad girtas vairuotojas važiuoja. BPC: Koks automobilis? P. Nr. 1: Golfas. BPC: Valstybiniai? (duomenys neskelbtini) Nr. 1: (duomenys neskelbtini) P. Nr. 2: (duomenys neskelbtini) P. Nr. 1: (duomenys neskelbtini). BPC: Taip. P. Nr. 2: (duomenys neskelbtini). P. Nr. 1: (duomenys neskelbtini). P. Nr. 2: Mėlyna spalva. BPC: Kokius... P. Nr. 1: Mėlynos spalvos automobilis. BPC: Iš kur, link kur važiuoja dabar? P. Nr. 2: Link Naugarduko. P. Nr. 1: Link Naugarduko jis. P. Nr. 2: Link Žemaitės sankryžos. P. Nr. 2: Link Žemaitės sankryžos. BPC: Naugarduko, Žemaitės aha.. Sakykite, o kodėl įtariate, kad neblaivus? P. Nr. 1: Nes matome, kaip jis iš mašinos girtas. BPC: Supratau, gerai, informuosime. Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? P. Nr. 1: Viso gero. BPC: Viso (b. l. 5–6).

8. Iš 2026 m. vasario22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207, patikros Nr. 2405466, A. V. 18.59 val. nustatytas 2,64 prom. girtumas. A. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 19).

9. Iš alkotesterio kvito rodmenų nustatyta, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 2026 m. vasario 22 d. 18.59 val. A. V. nustatytas 2,64 prom. girtumas, (b. l. 18).

10. Iš patikros sertifikato Nr. 2405466 nustatyta, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. kovo 30 d. (b. l. 17).

11. Iš informacinės pažymos apie registruotą kelių transporto priemonę nustatyta, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklauso D. B. (b. l. 14).

12. Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ),,Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė automobilio,,VW Golf“, 2019 m., dyzelis, rinkos vertė 2026 m. vasario mėn. duomenimis yra 10 210 Eur su PVM.

III. Teismo argumentai ir išvados

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

14. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė 2026 m. vasario 22 d., apie 18.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

15. Kaltinamasis A. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo bare, sutiko pažįstamus, vartojo alkoholį. Pamena, kad gėrė alų ir vyną, tačiau kokį kiekį suvartojo – nepamena. Automobilį iki baro vairavo jo draugas, kuriam jis padėjo atlikti statybos darbus. Draugas iš baro išėjo anksčiau, automobilio raktelius paliko jam. Jis išgėręs pamanė, kad nesaugu palikti automobilį, kuriame yra statybiniai įrankiai, nusprendė važiuoti automobiliu, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie, patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis yra neblaivus. Jam buvo nustatytas 2,64 prom. neblaivumo laipsnis. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas D. T. parodė, kad 2026 m. vasario 22 d., apie 18.51 val., iš aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g. link Žemaitės g. nuvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Apie 18.55 val. minėtą automobilį pastebėjo Geležinio Vilko g., važiuojantį link M. K. Čiurlionio g. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie jo, vairuotojo vietoje sėdėjo vyras, prisistatęs A. V.. Iš asmens burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą, asmuo atsakė, kad jokių dokumentų su savimi neturi ir gali nurodyti savo asmens kodą. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, A. V. atsakė, kad važiuoja iš baro (konkretaus baro nenurodė), kuriame išgėrė alaus. Patikrinus asmens blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Antrą kartą tikrintis asmuo atsisakė. Patikrinus duomenų bazėse, nustatyta, kad asmuo nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo (b. l. 22–23). Iš esmės analogiškos policijos pareigūno nustatytoms aplinkybėms aplinkybės užfiksuotos ir 2026 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Aplinkybę, kad automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja galbūt neblaivus asmuo, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis garso įrašas, kuriame užfiksuotas moters skambutis į BPC ir pranešimas apie matomą neblaivų vairuotoją, apžiūrėtas 2026 m. vasario 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 5–6). Iš minėto garso įrašo akivaizdu, jog moteris, pranešanti apie A. V., nurodo, kad akivaizdžiai iš automobilio matosi, jog vairuoja neblaivus asmuo. O ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta D. B. patvirtino, jog A. V. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (b. l. 25–26). Be kaltinamojo, liudytojo parodymų ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytų bei apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, aplinkybę, jog kaltinamasis A. V. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina ir alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 2026 m. vasario 22 d. 18.59 val. A. V. nustatytas 2,64 prom. girtumas (b. l. 18). Šiuos duomenis detalizuoja 2026 m. vasario 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, iš kurių, be kita ko, matyti, kad A. V. sustabdžius nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 19). Byloje esantis alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARFM-0207 patikros sertifikatas Nr. 2405466 patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu jis buvo tinkamas naudoti (b. l. 17). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

16. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog A. V. 2026 m. vasario 22 d., apie 18.55 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį,,VW“ Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.

17. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. V. skirtinos bausmės

18. Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

19. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – A. V. padarė vieną tyčinį, baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

20. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

21. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. V. iki BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau teistas net 8 kartus, be kita ko, teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą (b. l. 54–63). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 53). Be to, teismas įvertina ir A. V. asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) asmenybė, išsiskyręs, nedirbantis, paties teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat prisidedantis prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo (b. l. 175–176). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Parenkant A. V. skirtinos bausmės rūšį, atsižvelgtina pirmiausia į tai, kad A. V. yra nedirbantis ir negaunantis jokių pajamų. Pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog planuoja išsilaikyti egzaminą, kad įgytų teisę vairuoti, tačiau tam stinga lėšų, be to, yra vykdomos kelios vykdomosios bylos dėl skolų iš jo išieškojimo. Todėl akivaizdu, kad baudos bausmės kaltinamajam skirti netikslinga, nes ji nebus įvykdyta dėl kaltinamojo blogos turtinės padėties. Be to, sprendžiant bausmės rūšies parinkimo klausimą, atsižvelgtina ir į anksčiau kaltinamajam už įvarių nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes. Pastebėtina, kad A. V. anksčiau yra skirtos įvairios bausmių rūšys: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Paskutinius kartus A. V. skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas. Visgi, po santykinai neilgo laiko tarpo po laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos A. V. vėl nusikalto.

22. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas šio nuosprendžio 19–21 punktuose nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad, minėta, A. V. už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirtos įvarios bausmės, be kita ko, ne kartą ir laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės neturėjo jokios įtakos A. V. nusikalstamo elgesio korekcijai, kaltinamasis jokių išvadų nepadarė ir toliau nusikalsta, nusikaltimus A. V. pradėjo daryti būdamas dar nepilnametis, nusikaltimai daromi nuolat, jis yra teistas ir už analogiško nusikaltimo padarymą, o tai rodo asmens nenorą keistis, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti A. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tai, kad nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinos laisvės atėmimo bayusmės dydį nustatant mažesnį negu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis trukmę – 6 mėn. Teismo vertinimu, įvertinus A. V. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

23. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kaltinamajam A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. V. skirtina 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

24. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis daug kartų teistas, jam be kitų bausmės rūšių taip pat ne kartą skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, paskutinius kartus skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau praėjus santykinai nedaug laiko po bausmių vykdymo atidėjimo termino pabaigos kaltinamasis padarė analogišką nusikaltimą, darytina išvada, kad šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tiklsai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl kaltinamajam A. V. netaikytinas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

25. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

26. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę A. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė sunkų (2,64 prom.) girtumo laipsnį. Taigi jis padarė ypač pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Minėta, BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, gailėjosi dėl savo veiksmų, suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau analogišką nusikaltimą padarė ne pirmą kartą, vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 24 d.

27. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam A. V., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW“ Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį D. B. (šią aplinkybę patvirtina byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 14), paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio ir D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone, nes be jo A. V. nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

28. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2019). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o trečiajam asmeniui – D. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį, nėra duomenų, kad D. B. būtų buvę žinoma tai, kad A. V. automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti automobilio, tačiau svarstytinas konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš A. V. klausimas (BK 72 straipsnio 5 dalis).

29. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą.

30. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

31. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

32. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, vadovaudamasis nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir kasacinio teismo praktika, atsižvelgia į tai, kad A. V. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,64 promilėms alkoholio, t. y. esant sunkiam girtumui. Be to, jis žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Minėta, A. V. yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau tai nebuvo jam pakankamas pagrindas nenusikalsti. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas išieškoti iš A. V. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau, vis dėl to, įvertinus baudžiamojoje byloje esančių ir tinkamam išieškotinos sumos dydžio nustatymui esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumą – kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis yra nedirbantis ir negaunantis jokių pajamų, paties teigimu, jo turtinė padėtis nėra gera, nes jaučia pinigų stygių ir dėl to negalėjo išsilaikyti egzamino norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti, nors yra išsituokęs, tačiau, paties teigimu, prisideda prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo, kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu vairuoto automobilio vertė yra santykinai didelė – 10 210 Eur, todėl, teismo vertinimu, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas ir suvaržytų A. V. teises daugiau, negu yra būtina. Teismas daro išvadą, kad A. V. skirtinas dalies – 5 000 Eur – turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

VI. Dėl valstybės garantuuojamos teisinės pagalbos išlaidų

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2026 m. kovo 5 d. pažymą Nr. APD-2026-02661 su priedais, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. V. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 79,17 Eur dydžio išlaidas.

34. Sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo visų pirma reikšminga kaltinamojo turtinė padėtis. Minėta, kad kaltinamasis A. V. yra nedirbantis ir negaunantis jokių pajamų, todėl jo turtinė padėtis vertintina kaip sudėtinga. Antra vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctNjk3LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-697/2021">2K-67-697/2021</a>, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 79,17 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo A. V. nepriteistinos.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir bylai tirti reikšmės turinčių daiktų klausimų išsprendimo

35. Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

36. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW“ Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas minėto automobilio savininkei D. B. (b. l. 15–16), automobilio grąžinimo klausimas nebespręstinas. Vokas su jame esančia kompaktine plokštele su garso įrašu, prisegtas prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. V. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti A. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. V. dalį – 5 000 (penkis tūkstančius) Eur – transporto priemonės „VW“ Golf, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN: (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančios pinigų sumos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, voką su jame esančia kompaktine plokštele su garso įrašu, prisegtą prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Zina Vilnienė